- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- e2-12499-465/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07642-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.1.3Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo ypatumai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tretysis asmuo A. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė N. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. M., prašydama: 1) atnaujinti ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą; 2) nustatyti, kad atsakovas E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir panaikinti A. M. gimimo įraše Nr. 53 duomenis apie tai, kad jo tėvas yra E. M.; 3) priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (teismo išlaidas bei išlaidas už advokato suteiktą pagalbą).
2. Ieškinyje N. M. nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 metų lapkričio 15 dienos sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo E. M. santuoką bendru sutarimu (civilinė byla Nr.e2YT-27659-930/2021). Nors santuoką nutraukė tik 2021 m. lapkričio 15 d., kaip šeima su E. M. ieškovė negyveno nuo 2017 metų. (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir trečiojo asmens A. S. sūnus A. M. (įrašo Nr.53). Su A. S. ieškovė kaip šeima gyvena nuo 2020 metų. Jis yra A. M. biologinis tėvas ir pripažįsta savo tėvystę. A. M. gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, todėl į sūnaus gimimo liudijimą kaip tėvas buvo įrašytas buvęs sutuoktinis - E. M.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tai, kad A. M. gimimo įraše yra įrašyti neteisingi tėvo duomenys, ieškovė žinojo nuo pat vaiko pradėjimo, todėl praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti. Kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaikų teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. A. M. ir E. M. vienas kito nepažįsta, tarp jų nėra užsimezgusio tarpusavio tėvo ir vaiko ryšio. A. S. rūpinasi sūnumi A. M. nuo jo gimimo, augina, auklėja jį bei išlaiko. Atsakovas E. M. išvyko gyventi į Vokietiją, savo gyvenamosios vietos adresą atsisakė nurodyti, prašė procesinius dokumentus siusti adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo gyvena jo tėvai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. M. atsiliepime į ieškinį sutinka, kad ieškovės ir trečiojo asmens vaikas A. M. nėra atsakovo sūnus. Pažymėjo, kad jis nepilnamečio vaiko A. M. niekada neaugino ir su juo nebendravo, neteikė ir šiuo metu neteikia šiam vaikui materialinio išlaikymo ir neturi su juo jokio ryšio. Tikėtina, kad šį vaiką su ieškove kartu nuo pat vaiko gimimo augina biologinis vaiko tėvas - trečiasis asmuo, todėl atsakovas neprieštarauja, kad būtų nuginčyta jo tėvystė ir pripažinta trečiojo asmens tėvystė nurodytam nepilnamečiam vaikui. Atsakovas prašo atnaujinti ieškovei praleistą terminą atsakovo tėvystei ginčyti, nes ieškinys pareikštas vaiko interesais – siekiant nuginčyti vaiko tėvu nesančio asmens (atsakovo) tėvystę ir įteisinti teisinę ir biologinę trečiojo asmens tėvystę. Toks ieškinys niekaip nepažeis vaiko teisių, o tik jas apgins, nes aplinkybė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties termino negali apriboti nepilnamečio vaiko interesų pažinoti savo tėvą ir atitinkamai gimimo įraše turėti nustatytą jo tėvystę. Nagrinėjamu atveju atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė atliktų teismo ekspertizę jo tėvystei nuginčyti, tačiau net ir šios ekspertizės neatlikus, atsakovas dar kartą pabrėžia, kad jam nekyla jokių abejonių, kad nepilnametis vaikas A. M. nėra jo biologinis sūnus ir su šiuo vaiku atsakovas neturi jokio socialinio ryšio, vaikas atsakovo kaip tėvo nepažįsta. Tarp šalių nėra ginčo, t. y. šalys pripažįsta, kad atsakovas nėra biologinis A. M. tėvas, todėl spręstina, jog ieškovė įrodė, o atsakovas sutiko, kad jis nėra vaiko tėvas, todėl ieškovės reikalavimas dėl jos sūnaus A. M. tėvystės atsakovui nuginčijimo tenkinamas, atitinkamai naikintini vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys apie tėvą. Atsakovas su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo valstybės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas kategoriškai nesutinka, kadangi jis niekada neturėjo priešingo suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Kaip nurodyta pačios ieškovės ieškinyje, jai nuo pat vaiko pradėjimo buvo žinoma, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, todėl būtent dėl ieškovės veiksmų susiklostė ši situacija – jeigu ieškovė būtų atsakingai pasvėrusi, kokios teisinės pasekmės jai kils dėl tokių jos veiksmų, ieškovė pirmiausia turėjo atitinkamai išsispręsti teisinius klausimus. Atsakovas nėra atsakingas už tai, kad pagal CK 3.150 str. nuo ieškovės vaiko gimimo ir šalių santuokos nutraukimo nebuvo praėję daugiau nei 300 dienų, atsakomybė už šią situaciją tenka būtent vaiko tėvams, o ne atsakovui, kuris jokia forma nėra nesukėlė tokių teisinių padarinių, kurie kilo, atitinkamai nėra atsakingas nei už tokią tėvystės įteisinimo formą, nei už atsiradusias bylinėjimosi išlaidas. Taigi priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos buvo būtinybė reikšti ieškinį ir nuginčyti atsakovo tėvystę vaikui atsirado dėl to, kad ieškovė po santuokos su atsakovu nutraukimo nepraėjus 300 dienų susilaukė trečiojo asmens vaiko, dėl ko vaiko tėvu buvo įregistruotas atsakovas. Konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, pripažino jam pareikštą reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Taigi jo procesinis elgesys yra tinkamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principais, spręstina, kad šis ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas ir netenkintinas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. 2021-08-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. e2-19391-1094/2021). Prašė nustatyti, kad E. M. nėra A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. M. nėra E. M. sūnus, panaikinti A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 53, esančius duomenis, kad vaiko tėvas yra E. M., įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, priteisti iš ieškovės N. M. atsakovo E. M. naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimo teismui nepateikė.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl nepilnamečio A. M. interesų. Nurodė, kad N. M. turi tris nepilnamečius vaikus. N. M. šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2024-06-13 Sodra - duomenų bazės išrašo duomenimis N. M. nuo 2022-01-05 asmuo, auginantis vaiką iki trijų metų. E. M. nuo 2021-01-28 deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę. 2024-06-13 Mokinių registro – duomenų bazės išrašo duomenimis, mažametis A. M. nuo 2024-05-02 lanko (duomenys neskelbtini). Teritoriniam skyriui ieškovės ir atsakovo šeimos dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinomos. Šeimoms atvejo vadyba netaikoma. ieškovė ir atsakovas Administracinių nusižengimų kodekso tvarka dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams nebausti. Atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, artimas ryšys tarp E. M. ir mažamečio A. M. nėra susiformavęs, o tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams, darytina išvada, kad ieškinyje keliamas reikalavimas nuginčyti tėvystę, neturės neigiamo poveikio vaiko interesams. Ieškovo pateikti ieškinio reikalavimai, atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė N. M. ir jos atstovė ieškinį palaikė. Ieškovė nurodė, kad ieškinio tikslas suteikti vaikui tikrojo tėvo pavardę. Vaiko tėvas yra trečiasis asmuo. Vaiko ryšio su atsakovu nėra. Ieškovės atstovė nurodė, kad terminas praleistas dėl to, kad buvo mažas vaikas, negalėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos. Žalos vaiko interesams patenkinus ieškinį nebus, nes vaikas nepažįsta atsakovo, jį prižiūri ir išlaiko biologinis tėvas. Ieškovė negali atsisakyti bylinėjimosi išlaidų, prašė taikyti CPK 98 straipsnį. Prašė netenkinti atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jis pripažino ieškinį.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas E. M. pilnai sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad žinia, jog turi vaiką, jam buvo netikėta. Žinojo, kad ieškovė laukėsi vaiko, bet nežinojo, kad bus įrašytas vaiko tėvu. Atsakovo atstovė prašo terminą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, kad jo duomenys yra įrašyti vaiko gimimo liudijime, jis būtų reiškęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės palaikė, nes atsakovė turėjo savalaikiai pasirūpinti santuokos nutraukimu. Prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašė pritaikyti CPK 98 straipsnį.
8. Trečiasis asmuo A. S. su ieškiniu sutiko. Pripažino, kad yra vaiko A. M. tėvas. Gyvena kartu su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
9. Remiantis byloje pateiktu 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašu Nr. 53 nustatyta, kad nepilnamečio A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo įraše vaiko motina nurodyta ieškovė N. M., o tėvas – atsakovas E. M.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 metų lapkričio 15 d. sprendimu nutraukė ieškovės N. M. ir atsakovo E. M. santuoką bendru sutarimu (civilinė byla Nr.e2YT-27659-930/2021).
Dėl ieškinio senaties termino
10. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, nustatė trumpą ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatį. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovė apie ginčijamus duomenis žinojo nuo pat jų įrašymo vaiko gimimo įraše, t.y. 2022 m. sausio 4 d., o ieškinys teismui paduotas 2024 m. gegužės 14 d., taigi ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo paduoti yra praleistas.
11. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, pažymėjo, jog „svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. <...> Šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus“.
12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl ieškovės nurodytų faktų apie ieškovės ir trečiojo asmens bendrą gyvenimą kartu vaiko pradėjimo metu ir iki gimstant vaikui, apie atsakovo išvykimą gyventi į užsienio valstybę dar iki šalių santuokos nutraukimo bei vaiko gimimo, apie tai, kad atsakovas ir vaikas nepažįsta vienas kito kaip tėvas ir sūnus, o trečiasis asmuo gyvena su vaiku nuo pat jo gimimo ir jį išlaiko. Nurodytų faktų pagrindu pripažintina, jog nesusiformavęs socialinis ryšys tarp tėvu gimimo įraše įrašyto atsakovo, jo nebendravimas su vaiku nuo pat gimimo ir faktiniai giminystės santykiai tarp vaiko ir trečiojo asmens yra svarbi priežastis, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą termino tėvystei nuginčyti. Jungtinių Tautų konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Šios teisės užtikrinimas sietinas su vaiko teise žinoti savo genealoginį medį, galimas paveldimų ligų ar susirgimų rizikas ir tinkamai laikytis prevencijos, sumažinančios riziką tomis ligomis susirgti ir pan., galimybe ir teise išvengti galimos santuokos sudarymo ateityje su artimu giminaičiu, įvairiais genetiniais sveikatos klausimais, etiniais religiniai klausimais, vaiko teise į paveldėjimą, vaiko galimybe žinoti savo brolius ir seseris ir siekti palaikyti su jais ryšius. Tuo remiantis teismas daro išvadą, kad tėvystės nuginčijimas šiuo atveju atitiktų vaiko interesus, todėl praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Dėl tėvystės nuginčijimo
13. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad vadovaujantis 2015 n. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 12 straipsniu vaiko tėvų duomenys įrašomi CK 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Pagal CK 3.140 straipsnio 2 dalį kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis registruojant A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimimą, gimimo įrašų skiltyje „Duomenys apie tėvą“ buvo įrašytas vaiko motinos, N. M., buvęs sutuoktinis E. M..
14. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad atsakovas E. M. nėra ir negali būti A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Tai patvirtino ir pats atsakovas E. M., kuris nuo 2021-01-28 yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę. Trečiasis asmuo A. S. patvirtino, kad jis yra biologinis A. M. tėvas, kartu su juo gyvena ir jį išlaiko. Išvadą teikianti institucija ieškinį taip pat palaikė, motyvuodama, kad jis pareikštas vaiko interesais. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.
16. Teismas atsižvelgia į tai, kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) nėra ginčo, t. y., jie pripažįsta, kad atsakovas E. M. nėra biologinis A. M. tėvas, o biologiniu vaiko tėvu yra trečiasis asmuo A. S.. Bylos duomenimis, E. M. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, kadangi vaikas nėra bendravęs su atsakovu. Ieškovė nurodo ieškinį pareiškusi siekdama vaiko gimimo įraše nurodyti biologinio vaiko tėvo A. S. pavardę, taigi siekiant vaiko tėvu įrašyti tikrąjį tėvą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad atsakovas E. M. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko – A. M., biologinis tėvas, o A. M. nėra jo sūnus, atitinkamai naikintini 2022 m. sausio 4 d. vaiko gimimo įraše Nr. 53 nurodyti duomenys apie tėvą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
18. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis sudaro 109 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
19. Šiuo atveju ieškinys buvo patenkintas, ieškovė N. M. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal 2024 m. kovo 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr.(8.28Mr)ATP-C-2024-02270. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 362,50 Eur. Atsakovo teisinės pagalbos išlaidos sudaro 544,50 Eur.
20. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo. Nors ieškinys buvo patenkintas pilnai, plačiąja prasme byloje priimtas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip palankus ieškovei, o priešingas atsakovui (2018 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-603-881/2018). Byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl vaiko tėvystės, atsakovas pripažino, kad nėra vaiko biologinis tėvas, ir neprieštaravo ieškinio reikalavimų patenkinimui. Tad nors atsakovas yra teisus, teigdamas, kad dėl pačios bylos pradėjimo nėra jo kaltės (atsakovas vaiko tėvu vaiko gimimo įraše buvo nurodytas remiantis įstatyme įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią vaiko tėvu pripažįstamas vaiko motinos buvęs sutuoktinis, CK 3.140 straipsnio 2 dalis), byloje susiklosčiusi aiški procesinė situacija dėl pareikšto ieškinio (ginčo nebuvimas) yra pagrindas spręsti, kad atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (kaip matyti iš pateiktų dokumentų – 544,50 Eur) nebuvo objektyviai būtinos, todėl iš ieškovės nepriteistinos. CK 3.149 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ar motiną leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, yra imperatyvi. Tik teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus. Nei kitos CK normos, nei Mediacijos įstatymas ar kiti įstatymai nenumato išimčių ar kitų procesinių galimybių, leidžiančių tėvystės nuginčijimo klausimą išspręsti ikiteismine tvarka. Mediacija dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujantis Mediacijos įstatymu yra negalima (2021 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-749-273/2021). Be to, CPK nenumato galimybės tėvystės nuginčijimo klausimų išspręsti šalių pasirašyta taikos sutartimi, teismas byloje priima sprendimą (CPK 394 – 399 straipsniai). Atsižvelgiant į bylos pobūdį bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) bei nepriteisti iš atsakovo E. M. valstybės naudai byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 282, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Atnaujinti ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą.
Nustatyti, kad atsakovas E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.
Panaikinti A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 4 d., gimimo įraše Nr. 53 duomenis apie tai, kad jo tėvas yra E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.