- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- 2-1143-790/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č.
- Atsakovas
- G. T., R. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“), uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, notaras A. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“), UAB „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, notaras A. G., ir ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Čelta“ pateikė prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje. Nurodė, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino, jog ieškovai nesidomėjo sandoriais dėl banko įvykdytos apgaulės, buvo suteiktas kreditas ir lėšos paimtos ne tokia tvarka, kaip buvo tartasi kredito sutartyje. Bankas apgaulingai turtą įvertino tokios būklės, kuri realiai neegzistavo ir negalėjo būti, o, kad kredito gavėjas to nesuprastų, kredito sutarties sąlygose buvo įrašyta turto vertė nenurodant dokumento, kurio pagrindu ta vertė buvo nustatyta. Teismas sutarties sąlygas laikė esminėmis ir vykdytinomis, tačiau neįvertino banko įvykdytos apgaulės, o tai ir yra nauja esminė aplinkybė, turinti įtakos priimtam sprendimui. Taip pat teismas nevertino 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui (toliau – TVVPĮ). Pareiškėja akcentavo, kad, priešingai nei nustatė bylą nagrinėję teismai, kredito gavėjas sandoriais domėjosi, vadovavosi duomenimis, kuriuos žinojo, tačiau ne tais, kuriuos dėl apgaulės teisingais laikė bankas. Taigi kredito sandoris turėjo būti pripažintas negaliojančiu dėl banko apgaulės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymus grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d., 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta turto verte, kredito sutarties pripažinimu galiojančia. Teismas vertino, kad pareiškėja, nurodydama tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismai jau yra ne kartą pasisakę, aprašydama jas kitais žodžiais, kitaip jas akcentuodama, iš esmės nurodė tuos pačius faktus ir siekė kvestionuoti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta atnaujinti procesą, yra nurodęs, jog pareiškėjai jau ne kartą buvo išaiškinta, kad, vertinant, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni motyvai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, esmė, jų turinys. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, jog pareiškėja kiek kitaip išdėstė tas pačias, jau ne kartą nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo šias aplinkybes vertinti kaip naujas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismo atsisakymas priimti prašymą yra visiškai nepagrįstas. Vadovautasi vien tuo, kad ginčas yra išspręstas, tačiau nei vienas teismas nėra pasisakęs dėl banko įvykdytos apgaulės, todėl šis prašymas nėra teikiamas pakartotinai. Akcentavo, kad banko apgaulė pasireiškė tuo, jog turtas buvo įvertintas tokios būklės, kuri realiai neegzistavo ir kuri negalėjo būti, o kad kredito gavėjas to nesuprastų, kredito sutarties sąlygose buvo įrašyta turto vertė nenurodant dokumento, kurio pagrindu ta vertė buvo nustatyta.
5.2. Civilinė byla dėl sandorių nuginčijimo buvo išnagrinėta subjektyviai, su tikslu nepripažinti kredito sutarties negaliojančia, nors nebuvo įvykdyta nei viena kredito sutarties sąlyga. Neatnaujinti proceso tiesiog neįmanoma, kadangi teismai padarė esmines teisės normų taikymo klaidas, jog būtų paslėpta banko įvykdyta apgaulė. Teismai, vertindami turto vertinimo ataskaitas, nesivadovavo TVVPĮ, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo galiojančia, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.183 straipsnio nuostata, kad sandorio šalims negali būti nežinomų duomenų, tuo, kad sutartis gali būti pripažinta galiojančia tik tuo atveju, jei įvykdytos esminės sutarties sąlygos ir kt.
5.3. Teismas, atsisakydamas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, neįsigilino į bylą ir nesuprato ginčo esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018 nurodė, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl, jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi, jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį būtų nepagrįsta, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį prašymą, ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra iš esmės tapati, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms.
9. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia, jos vertinimu, naujai paaiškėjusia aplinkybe, kad kredito sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, kadangi bankas apgaulingai turtą įvertino tokios būklės, kuri realiai neegzistavo ir negalėjo būti, o kad kredito gavėjas to nesuprastų, kredito sutarties sąlygose buvo įrašyta turto vertė nenurodant dokumento, kurio pagrindu ta vertė buvo nustatyta. Pareiškėja prašyme taip pat remiasi aplinkybėmis, susijusiomis su turto vertinimo ataskaitomis ir jų realumu, atitikimu TVVPĮ nuostatoms, neteisingai nustatyta turto verte, pareiškėjos suklaidinimu dėl turto vertės ir kredito sąlygų, sutarties sąlygų netinkamu įvykdymu ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašymo atnaujinti procesą turinį, sprendžia, kad pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos nagrinėjant jos ankstesnius prašymus dėl proceso atnaujinimo, tačiau, siekdama sudaryti jų naujumo įspūdį, kiek kitaip jas interpretavo ir išdėstė. Tai, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo naudoja kiek kitokias žodines konstrukcijas, nei ankstesniuose prašymuose, nekeičia prašymo vertinimo kaip paduodamo pakartotinai, nes esminę reikšmę turi nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, esmė, jų turinys. Šios aplinkybės pareiškėjai yra ne kartą išaiškintos anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-976-1112/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1318-553/2019 ir kt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra iš esmės analogiškas ankstesniems pareiškėjos prašymams, kurie buvo išnagrinėti kitose civilinėse bylose, todėl pareiškėjos prašymą buvo atsisakyta priimti pagrįstai.
10. Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra laikomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo vertintos nagrinėjant bylą, nes prašymą atnaujinti procesą pateikusi šalis bylos nagrinėjimo metu jų nežinojo ir net negalėjo žinoti. Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, neva bankas apgaulės būdu įvertino turtą tokios būklės, kokios nebuvo ir negalėjo būti, taip pat, kad į kredito sutartyje buvo įrašyta tik turto vertė, nenurodant jokio turto vertinimo dokumento, aiškiai buvo žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir įvertintos bylą nagrinėjusių teismų. Aplinkybės, kurios buvo nurodytos nagrinėjant bylą teisme, tačiau kurias teismas vertino kitaip, nei jas nurodęs asmuo, ir kurių pagrindu teismas padarė kitokias išvadas, nėra naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje. Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu prašomoje atnaujinti byloje, siekia dar kartą įrodyti savo poziciją dėl ginčo esmės. Vis dėlto pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011), šis institutas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimas yra taikomas tik išimtiniais atvejais, kai proceso atnaujinimo prašantis asmuo iš tikrųjų įrodo, kad egzistuoja bent vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, turinčių esminę reikšmę byloje kilusio ginčo išsprendimui ir galėjusių sąlygoti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėja, teikdama prašymą atnaujinti procesą, kuris yra grindžiamas ne realiomis naujai paaiškėjusiomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis, o pakartotinai nurodoma pareiškėjos faktinių aplinkybių interpretacija, su kuria teismas, priimdamas sprendimą byloje, nesutiko, netinkamai naudojasi proceso atnaujinimo institutu.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.