Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškimą padavusio asmens E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija/Institucija) 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. 2R-3676 (2.13), kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį UAB „X“ atsakingam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydamas UAB „X“ atsakingam asmeniui R. G. pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, o būtent dėl to, kad jis tiriant pareiškėjo skundus tyčia Inspekcijai teikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją (b.l. 33-34).

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 2R-3676 (2.13) buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „X“ atsakingo asmens R. G. atžvilgiu, nurodant kad Inspekcija pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 2 dalį ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatas turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią poveikio priemonę taikyti už duomenų apsaugos tvarkymo ir apsaugos pažeidimą – surašyti administracinio nusižengimo protokolą ar duoti nurodymą. Šiuo atveju Inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. spalio 8 d. skundą parinko pažeidimui proporcingą poveikio priemonę – 2019 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 3R-621(2.13-1.) davė UAB „X“ nurodymą pateikti atsakymą į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymą ir priėmė sprendimą nesurašyti bendrovės atsakingam asmeniui administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 35-36).

Vilniaus miesto apylinkės teismui E. B. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 2R-3676 (2.13) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos, vadovaujantis ANK normomis. Skunde nurodė, kad Inspekcija išnagrinėjo du pareiškėjo skundus (2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 8 d.) dėl UAB “X” atliktų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, pažeidimų. Institucija, ištyrusi pareiškėjo skundus, 2019 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 3R- 84 (2.13-1) už asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių normų pažeidimą UAB „X“ skyrė papeikimą, o 2019 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 3R-621 (2.13-1) pareiškėjo prašomos baudos už pareiškėjo asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių normų pažeidimą UAB „X“ neskyrė, bet UAB „X“ atžvilgiu priėmė nurodymą pateikti pareiškėjui prašomą dokumentą. Tačiau pareiškėjas iki šiol iš UAB “X” negauna prašomo dokumento kopijos (ar patvirtinimo, jog dokumentas yra sunaikintas ar kt.). Pareiškėjo teigimu, Inspekcijoje nagrinėjant pareiškėjo skundus, pareiškėjui tapo žinoma, jog UAB „X“ įgaliotas asmuo R. G. tyčia Inspekcijai teikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją dėl ko pareiškėjas Inspekcijai nurodė, jog R. G. veika atitinka ANK 505 straipsnio dispozicijoje aprašytą sudėtį, prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną R. G. atžvilgiu pagal šį straipsnį. Į pareiškėjo prašymus nebuvo atsakyta. Išnagrinėjus 2018 m. spalio 8 d. skundą Nr. 1R-7718(2.13) bei 2019 m. liepos 31 d. Inspekcijai priėmus sprendimą Nr. 3R-621 (2.13-1), sprendime apie pareiškėjo prašymus dėl administracinės teisenos pradėjimo nebuvo pasisakyta. Todėl 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas pateikė atsakovei pakartotinį prašymą prašydamas UAB „X“ įgalioto asmens R. G. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 505 straipsnį. Institucija į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymą atsakė 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 2R-3676 (2.13), kuris, anot pareiškėjo, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad minėtas raštas naikintinas dėl šių priežasčių: 1) Institucija turi diskrecijos teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą ar skirti nurodymą nesurašant protokolo už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ar Asmens duomenų apsaugos įstatymo pažeidimą, tuo tarpu pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašyme prašė pradėti administracinę teiseną UAB „X“ įgalioto asmens R. G. atžvilgiu ne už asmens duomenų tvarkymo ar apsaugos pažeidimą, o už klaidinančios informacijos Institucijai pateikimą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, tai yra už nusižengimą, tiesiogiai nesusijusį su asmens duomenų apsauga. 2) Vada spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo buvo pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. pakartotinis prašymas, kuriuo buvo pranešta apie galimai padarytą administracinį nusižengimą (klaidingos informacijos įstatymų įgaliotiems pareigūnams teikimą) bei prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn konkretų asmenį). Institucija privalėjo priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštą, vadovaudamasi ne Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, o ANK imperatyviais procesiniais ir materialiniais reikalavimais (ANK 589 str. 29 p.). Pagal pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštą iš esmės nebuvo atliktas faktinis pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių patikrinimas, nebuvo apklausti asmenys, taigi administracinio nusižengimo teisena faktiškai nebuvo pradėta. Institucija ANK nustatyta tvarka nesprendė klausimo, ar galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas: neatliko jokių ANK reglamentuotų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti pažeidimo įvykį, galimai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino teisiškai reikšmingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. 3) Be to, Institucija nagrinėdama 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą objektyvumo principą, o jos pareigūnai V. S. ir valstybės tarnautojas, pavedęs šiai pareigūnei parengti skundžiamo rašto projektą Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus sąžiningumo ir nešališkumo principus, kadangi pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštą išnagrinėjo ir skundžiamą raštą priėmė ta pati pareigūnė V. S., dėl kurios veiksmų pareiškėjas tą pačią 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikė Institucijai skundą ir kurios atžvilgiu buvo pradėta administracinė procedūra. Toks pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nagrinėjimas negali būti laikomas objektyviu, sąžiningu ir nešališku (b.l. 1-4).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad susipažinę su E. B. skundu, nesutinka su jame išdėstytais argumentais, o būtent, kad Institucija neatliko faktinio aplinkybių tyrimo dėl pareiškėjo skundo. Institucija, tirdama E. B. 2018 m. spalio 8 d. skundą, kreipėsi į UAB „X“ dėl informacijos, reikalingos skundo nagrinėjimui gavimui. UAB „X“ 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. lR-2955(2.13.) informavo Inspekciją, kad pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. rašto Nr. VTK 0062 bendrovės duomenų sistemoje nerasta ir pažymėjo, kad 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi B KB KU „Y“ paskolų portfelis, tame tarpe ir pareiškėjo paskolos, buvo perduotos naujajam savininkui UAB „Z“, o B KB KU „Y“ bankroto byloje buvo paskirta nauja bankroto administratorė I. M., kuriai buvo perduoti visi dokumentai, susiję su B KB KU „Y“. UAB „X“ 2019 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 1R-3119(2.13.)) papildomai nurodė, kad minimas pareiškėjo raštas bendrovės elektroninėje sistemoje nebuvo rastas, o pareiškėjo paskolos bylos buvo parduotos ir paskolų bylos su jose esančiais raštais, gaunamais ir siunčiamais dokumentais 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi buvo parduotos naujajam savininkui UAB „Z“. UAB „X“ pareiškėjo 2018 m. spalio 8 d. skundo nagrinėjimo metu Inspekcijai 2019 m. gegužės 20 d. raštu pateikė Advokatų profesinės bendrijos TVINS elektroninio pašto 2019 m. gegužės 15 d. pranešimą, kaip įrodymą, patvirtinantį, kad pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. prašymas Nr. VTK 0062 buvo perduotas naujam savininkui ir, kad šio dokumento UAB „X“ neturi. Inspekcija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, tenkino pareiškėjo skundą, tačiau nematė pagrindo skirti baudą. Aplinkybė, kad ant popierinio dokumento buvo uždėtas spaudas, liudijantis apie pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. prašymo gavimą, nedaro prielaidos daryti išvados, jog UAB „X“ pateikė melagingą informaciją, kad jų informacinėje sistemoje šio dokumento nėra.

Inspekcija atsiliepime nurodo, jog ji, spręsdama dėl pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. pakartotinio prašymo skirti baudą, vertino 2018 m. spalio 8 d. skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Kadangi pareiškėjas naujų aplinkybių nenurodė, papildomų įrodymų dėl UAB „X“ galimų melagingų aplinkybių pateikimo Inspekcijai nebuvo gauta, todėl Inspekcija nematė pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir skirti baudą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra įsitikinęs, kad UAB „X“ meluoja Inspekcijai, nesudaro pagrindo skirti baudą. Inspekcija pažymėjo, kad UAB „X“ nurodė, kad prašomo išreikalauti dokumento neturi, Inspekcija 2018 m. spalio 8 d. skundo nagrinėjimo metu nenustatė priešingai, todėl Inspekcija neturi galimybės šio dokumento išreikalauti, kaip tą prašė padaryti pareiškėjas. UAB „X“ pateiktame susirašinėjime su Advokatų profesine bendrija TVINS, ši 2019 m. gegužės 15 d. elektroniniame laiške nurodė, kad paskolos byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. prašymą. Todėl Inspekcija daro prielaidą, kad pareiškėjo prašomas dokumentas apskritai neegzistuoja. Inspekcijos teigimu, ji 2019 m. liepos 31 d. sprendime Nr. 3R-621(2.13-1.) nurodė ne pateikti pareiškėjui reikalaujamą dokumentą, bet atsakyti į pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą pradėti specialistės, nagrinėjusios pareiškėjo 2018 m. spalio 8 d. skundą, atžvilgiu administracinę procedūrą. Inspekcija 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu konstatavo, kad nebuvo gauta duomenų, kad specialistė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ar kitą teisės aktą. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui dėl Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašto, nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad specialistė pažeidė VTĮ 3 straipsnio nuostatas. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas skunde ginčija Inspekcijos 2019 m. liepos 31 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas jo skundas, tačiau kadangi tai nėra šio skundo dalykas, Inspekcija papildomai dėl šių argumentų nepasisako. Skundžiamas Inspekcijos raštas niekaip nesusijęs su pareiškėjo teisių pažeidimu (b.l. 39-41).

Skundas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas E. B. savo skunduose/prašymuose Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nurodė tokias faktines aplinkybes: 2010 -2011 m. tarp jo ir KU “Y“ buvo sudarytos 3 paskolų sutartys. 2014 m. balandžio 7 d. KU „Y“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „X“. E. B. surado kredito įstaigą, kuri sutiko refinansuoti jo skolas KU „Y“. UAB „X“ 2016 m. kovo 21 d. išdavė E. B. raštą sutikimą Nr. VTK-0199 dėl jo skolų refinansavimo, kurį pareiškėjas perdavė kredito įstaigai. Remiantis šiuo raštu tarp E. B. ir kredito įstaigos 2016 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis. E. B. 2016 m. balandžio 20 d. raštu Nr. VTK-0062 kreipėsi į UAB „X“ , prašydamas patikslinti mokėtiną skolos likutį. UAB „X“ skolos likutį patikslino ir kredito įstaiga 2016 m. balandžio 28 d. pavedimu pagal kreditavimo sandorį padengė E. B. įsipareigojimus KU „Y“. Nepaisant šios aplinkybės 2018 m. balandžio 17 d. pareiškėjas gavo UAB „Z“ pranešimą, kuriame nurodyta, jog bankrutuojanti KU „Y“ 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Z“ reikalavimo teises pagal E. B. paskolos sutartis (b.l. 9-14, 17-22).

Reaguodamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, E. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu, kuriame nurodė, jog jis 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į duomenų valdytoją UAB „X“ prašydamas pateikti jam bendrovės sudarytą atsakymo dėl skolos likučio patikslinimo į jo 2016 m. balandžio 20 d. raštą Nr. VTK-0062 kopiją, tačiau bendrovė jo nepateikė. Skundu prašė įpareigoti UAB „X“ pateikti jam prašomo dokumento kopiją (b.l. 9-14).

Institucija ištyrusi pareiškėjo skundą, 2019 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 3R-84(2.13-1.) skundą pripažino pagrįstu ir skyrė UAB „X“ papeikimą (b.l. 15-16).

E. B. 2018 m. spalio 8 d. pakarotinai kreipėsi su skundu į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuriame nurodė, kad UAB „X“ jam 2018 m. spalio 5 d. atsiuntė jo paskolos bylos dokumentą, datuotą 2018 m. balandžio 18 d., tačiau tai nėra jo prašytas atsakomasis raštas į pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. raštą Nr. VTK-0062. Skunde pakartojo prašymą įpareigoti UAB „X“ pateikti prašomo dokumento kopiją (atsakymą į pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. raštą Nr. VTK-0062) ir skirti UAB „X“ baudą (b.l. 17-22).

Tiriant E. B. 2018 m. spalio 8 d. skundą, pareiškėjas E. B. 2018 m. lapkričio 7 d. raštu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kurioje nurodė, jog nagrinėjant skundą nustačius duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, prašo taikyti administracinę atsakomybę, numatytą ANK 505 straipsnyje (b.l. 23).

Pareiškėjas el. paštu 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į jo skundus tiriančią pareigūnę V. S., nurodė, kad UAB „X“ vadovas R. G. atsakydamas į Institucijos paklausimus kaskart Institucijai pateikia skirtingus atsakymus (nurodydamas 4 skirtingas priežastis), dėl ko pareiškėjui nėra pateikiama prašomo dokumento kopija. Todėl jis palaiko savo prašymą taikyti UAB „X“ vadovui R. G. administracinę atsakomybę už klaidingos informacijos Institucijai tekimą pagal ANK 505 straipsnį (b.l. 24).

E. B. 2019 m. liepos 22 d. raštu Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nurodo, kad jam susipažinus su skundo tyrimo medžiaga, matyti, jog UAB „X“ vadovo R. G. veikoje yra visi ANK 505 straipsnyje numatyti administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tačiau atkreipia Institucijos dėmesį, kad administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu pagal minėtą straipsnį vis dar nepradėta (b.l. 25-26).

Institucija ištyrusi pareiškėjo skundą, 2019 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 3R-84(2.13-1.) skundą pripažino pagrįstu ir nurodė UAB „X“ pateikti atsakymą į E. B. 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymą ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. (b.l. 27-28)

E. B. 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai prašymą, kuriame nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 21 d. skundą UAB „X“ vadovas R. G. nurodė, jog kad Inspekcijos reikalavimas yra įvykdytas pateikiant pareiškėjui prašomą dokumentą, nors iš tiesų jis pateikė E. B. ne prašomo, o kito dokumento kopiją. Nagrinėjant antrąjį E. B. 2018 m. spalio 8 d. skundą UAB „X“ vadovas R. G. skirtingais periodais Inspekcijai nurodė skirtingas priežastis, kodėl yra nepateikiamas prašomas dokumentas: 1) nes negavo pareiškėjo prašymo (nors pareiškėjo prašymas buvo siųstas per notarą), 2) nes pareiškėjas suklydo dėl prašomo dokumento (nors pareiškėjas pateikė prašymo kopiją su UAB „X“ darbuotojo uždėta dokumento registracijos žyma), 3) nes dokumentus perdavė UAB „Z“ (nors nagrinėjant pirmąjį 2018 m. birželio 29 d. pareiškėjo skundą nurodė tą pačią priežastį, bet vis tik pateikė prašomą dokumentą), 4) nes dokumentus perdavė bankroto administratorei J. K. (nors prieš tai nurodė, kad dokumentai perduoti UAB „Z“). Pareiškėjas vertina, kad tokiais veiksmais R. G. sąmoningai ir sistemiškai tyčia Institucijai teikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją ir prašė pradėti jo atžvilgiu administracinę teiseną pagal ANK 505 straipsnį (b.l. 33-34).

ANK 505 straipsnyje nustatyta atsakomybė už: 1) kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, 2) šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

ANK 589 straipsnio 1 dalies 29 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnai dėl šio kodekso 83 straipsnyje, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.

ANK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.

Teismas akcentuoja, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėties (4 elementų) įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Institucija atsiliepime į skundą nesutiko, kad ji neatliko aplinkybių tyrimo dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. Ji atsiliepime į skundą nurodė, kad ji atlikdama pareiškėjo 2018 m. spalio 8 d. skundo tyrimą, vertino UAB „X“ pateiktus paaiškinimus ir nenustatė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, o būtent, kad bendrovės įgaliotas asmuo sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią ir klaidinančią informaciją. Ji nurodė, kad UAB „X“ nuosekliai 2019 m. gegužės 13 d., 2019 m. gegužės 20 d., raštuose nurodė, kad bendrovė savo informacinėse duomenų sistemoje neranda E. B. 2016 m. balandžio 20 d. rašto Nr. TVK-0062, B KB KU „Y“ paskolų portfelis, tame tarpe su E. B. paskolomis, 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas naujam savininkui UAB „Z“, o B KB KU „Y“ bankroto byloje buvo paskirta nauja bankroto administratorė I. M., kuriai buvo perduoti visi dokumentai, susiję su B KB KU „Y“. Aplinkybė, kad ant pareiškėjo turimo popierinio dokumento buvo uždėtas spaudas, liudijantis apie pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. prašymo Nr. VTK 0062 gavimą, nesudaro prielaidos daryti išvadą, kad UAB „X“ pateikė melagingą informaciją, kad šio dokumento nėra jų informacinėje sistemoje. „X“ nurodė, kad jie neturi šiuo metu prašomo išduoti dokumento. Inspekcija tirdama 2018 m. spalio 8 d. skundą priešingai nenustatė. Kaip matyti iš UAB „X“ pateikto susirašinėjimo su Advokatų profesine bendrija TVINS, ši 2019 m. gegužės 15 d. elektroniniame laiške nurodė, kad paskolos byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. prašymą Nr. VTK-0062. Todėl institucija daro prielaidą, kad toks dokumentas gali ir iš viso neegzistuoti. Taigi iš esmės Institucija atsakė į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. skundo argumentus, tačiau tai padarė tik savo atsiliepime į skundą, bet ne skundžiamame rašte.

Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad skundžiamame Institucijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte informacija nėra pateikiama aiškiai, todėl gali būti adresato suprantama dvejopai. Institucija 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte nurodė, kad ji realizavo asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (galiojusio iki 2018 m. liepos 15 d.) 41 straipsnio 5 punkte nustatytą diskrecinę teisę ir nesurašė UAB „X“ administracinio nusižengimo protokolo, o taikė kitą poveikio priemonę –davė nurodymą. Institucija laiko šią poveikio priemonę pakankama ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl administracinio nusižengimo protokolas UAB „X“ atsakingam, asmeniui surašomas nebus. Šiuo atveju iš rašto turinio nėra aišku, ką turi omenyje institucija, - ar nebus surašomas protokolas dėl asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos pažeidimo (pvz. pagal ANK 83 straipsnį) ar dėl klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą Institucijai (pagal ANK 505 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad skundų tyrimo eigoje buvo du skirtingo pobūdžio E. B. prašymai dėl administracinės atsakomybės UAB „X“ taikymo: 1) 2018 m. spalio 8 d. skundas, kuriame jis prašė taikyti administracinio poveikio priemonę – skirti UAB „X“ baudą (už asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos pažeidimą), ir 2) vėlesni 2019 m. gegužės 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymai traukti administracinėn atsakomybėn UAB „X“ atsakingą asmenį pagal ANK 505 straipsnį. Kadangi Institucija skundžiamame rašte kalba apie diskrecijos teisę nesurašyti administracinio nusižengimo protokolo abstrakčiai, nenurodydama faktinių aplinkybių, dėl ko konkrečiai protokolas nesurašomas, tampa neaišku, ką ji turi omenyje.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija už Reglamento (ES) 2016/679 ir šio įstatymo pažeidimus administracines baudas skiria vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2016/679 ir šiuo įstatymu. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalį, yra nustatyta taisomųjų veiksmų (poveikio priemonių) spektras, iš kurių vienas - skirti administracinę baudą pagal 83 straipsnį, kartu taikant šioje dalyje nurodytas priemones arba vietoj jų, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Iš Reglamento 83 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad administracinės baudos yra skiriamos už 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus šio reglamento pažeidimus. Iš to, kad Institucija skundžiamame rašte aiškina savo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo turinį, ir remiasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 33 straipsnio, Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio nuostatomis, manytina, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte ji aiškina administracinio nusižengimo protokolo kaip poveikio priemonės dėl Reglamente numatyto asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos pažeidimo nesurašymo motyvus, o ne dėl ANK 505 straipsnyje numatyto nusižengimo.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 33 straipsnį, administracinės baudos yra skiriamos ne fiziniams, o juridiniams asmenims, tuo tarpu pagal ANK 505 straipsnį – tik fiziniams asmenims. Taigi diskrecijos teisė taikyti poveikio priemones už duomenų tvarkymo pažeidimą įgyvendinama juridinio asmens atžvilgiu, tuo tarpu pareiškėjo reikalavimai 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašte buvo susiję su konkretaus UAB „X“ atsakingo asmens, teikusio duomenis Institucijai veiksmų įvertinimu. Skundžiamame institucijos rašte nėra motyvacijos, ar institucija laikė jai pateiktus UAB „X“ duomenis patikimais ar klaidinančiais, neatitinkančiais tikrovės, ar skirtingais skundo tyrimo etapais UAB „X“ nurodytos dokumento nepateikimo priežastys yra prieštaringos, taigi iš esmės šiuo raštu neatsakyta į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. skundo argumentus. Teismas sutinka su Institucijos motyvais, kad tiriant pateiktos informacijos klaidingumo klausimą, papildomų tyrimo veiksmų galimai nebuvo reikalinga atlikti, nes E. B. skundų tyrimo metu buvo surinkta išsami ir gausi medžiaga, pagrindžianti UAB „X“ teiginius, ir Inspekcija vertino duomenų teisingumą šios surinktos medžiagos kontekste, tačiau tai neatleidžia Institucijos nuo pareigos tinkamai motyvuoti atsisakyme iškelti administracinio nusižengimo bylą, kodėl ji nenustatė ANK 505 straipsnio dalyje numatyto nusižengimo požymių R. G. veiksmuose. Reaguojant į 2018 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimą Institucija ANK nustatyta tvarka nesprendė klausimo, ar galimai buvo padarytas pareiškėjo įvardintas administracinis nusižengimas pagal ANK 505 straipsnį, neatliko pareiškime nurodytų aplinkybių vertinimo ir nepateikė motyvuotų išvadų, yra ar nėra R. G. veiksmuose ANK 505 straipsnyje numatyto nusižengimo įvykio ir sudėtis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu – dėl klaidinančios informacijos teikimo, nėra pasisakyta ir Institucijos 2019 m. liepos 31 d. sprendime, į kurį Institucija daro nuorodą savo 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 2R-3676 (2.13) ir nesuformuluotas sprendimas dėl administracinės nusižengimo teisenos pagal ANK 505 straipsnį nepradėjimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad vienas iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų yra sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms.

Teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad nagrinėjant jo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymą, buvo pažeisti objektyvumo, nešališkumo ir sąžiningumo principai, kadangi jo skundą išnagrinėjo ir skundžiamą raštą parengė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnė V. S., dėl kurios tą pačią dieną pareiškėjas padavė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad savo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašyme pareiškėjas prašė spręsti klausimą, ar Inspekcijai R. G. buvo teikti klaidinantys duomenys, tai yra iš esmės įvertinti UAB „X“ teiktų duomenų tikrumą ir teisingumą, nagrinėjant jo 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 8 d. skundus. Logiška, kad geriausiai tai galėtų įvertinti pareigūnas, nagrinėjęs pareiškėjo skundus Inspekcijai, išsamiai susipažinęs su tyrimo metu surinkta medžiaga, vertinęs pateiktų duomenų visumą, jų prieštaravimus. Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių argumentų, kuo konkrečiai pasireiškė V. S. neobjektyvumas ir šališkumas rengiant skundžiamą Institucijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštą. Inspekcija 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu konstatavo, kad nebuvo gauta duomenų, kad specialistė V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ar kitą teisės aktą. Teismas pažymi, kad pareigūno šališkumo neįrodo ta aplinkybė, kad pareigūnas atlieka tyrimą ne tokiu būdu, kaip to nori pareiškėjas, ar atlikęs tyrimą priima sprendimą, kuris pareiškėjo netenkina. Šios aplinkybės savaime nereiškia, kad pareigūnas yra šališkas, neobjektyvus ar suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. skunde (b.l. 29-31) kaltina V. S. neišsamiu ir atmestinu jo 2018 m. spalio 8 d. skundo tyrimu, jis neskundė jos tyrimo pagrindu priimto 2019 m. liepos 31 d. sprendimo.

Pagal ANK 619 straipsnio 1 dalį, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. Šio straipsnio 2 dalyje, inter alia, nurodyta, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių.

Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 621 straipsniu, šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad institucijos, turinčios teisę ir pareigą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo, atsisakydamos pradėti administracinio nusižengimo teiseną, turi priimti tiek savo rūšimi, tiek sprendimo prasme tinkamą procesinį sprendimą. Informacinio pobūdžio pranešimas, raštas, atsakymas į prašymą ar panašiai, negali būti vertinamas kaip procesinis dokumentas administracinio nusižengimo byloje. Toks aiškinimas atitinka teisingumo ir protingumo principus ir garantuoja asmeniui galimybę toliau ginti savo pažeistas teises Jei tokio pobūdžio nutarimas nesurašomas, medžiaga grąžinama tyrimą atliekančiai Institucijai motyvuoto nutarimo priėmimui, kuriame būtų pateikti aiškūs faktinių aplinkybių, įstatymo taikymo ir priimamo galutinio sprendimo argumentai bei motyvai, kuriuos ANK 621 straipsnyje nurodyti asmenys galėtų skųsti ANK 622 straipsnyje nustatyta tvarka. (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis Nr. AN2-245-651/2018, Kauno apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. eI-1247-554/2018, 2021 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-80-606/2021).

Teismas pabrėžia, kad nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymą, Institucija savo kompetencijos ribose, nustačiusi teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalo priimti ANK normų reglamentuojančius procesinius sprendimus: atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teisenos bylą, ją pradėti ir, esant pagrindui, surašyti administracinio nusižengimo protokolą kaltam asmeniui, taip pat nutraukti administracinio nusižengimo bylą, arba perduoti medžiagą kompetentingai institucijai (ANK 589 str., 590 str., 591 str., 608 str., 613 str., 614 str.). Iš to seka, kad pareiškėjo skundas tenkintinas ir Institucijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštas panaikintinas, o Institucija įpareigotina ANK normų pagrindu išnagrinėti bei priimti procesinį sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimo, atsižvelgiant į ANK 39 straipsnyje numatytus terminus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo E. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 2R-3676 (2.13), medžiagą grąžinti institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, motyvuotam nutarimui priimti.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.