- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- eI-1247-554/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02250-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- K.K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei J.S.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjo K.K. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2017-11-22 patikslintu skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2017-09-26 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus sprendimą Nr. (KM) - D2 – 2592;
2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą iš naujo išnagrinėti 2017-09-06 pareiškėjo K.K. pareiškimą.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2017-09-06 pareiškimu jis kreipėsi į Kauno apskrities VPK ir prašė teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti jam priklausančios privačios teritorijos – namų valdos sklypo pažeidimus, taip pat priimti procesinį sprendimą dėl jam priklausančių želdinių sunaikinimo. Pateikdamas pareiškimą pareiškėjas siekė, kad administracine tvarka būtų nubausti jo kaimynai, gyvenantys gretimame name, kurie neteisėtai įsibrovė į jo namų valdą ir neteisėtai nupjovė 1 paprastąjį klevą, 3 kaukazines slyvas ir 1 naminę slyvą.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tretysis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 589 str. 31 p. jo pareiškimą persiuntė nagrinėti atsakovui. Pareiškėjo kaimynų, gyvenančių Riešutų g. 34, Kaune, veiksmuose gali būti administracinių teisės pažeidimų, numatytų ANK 281 str. 1 d., 2 d.. Pagal ANK straipsniuose nustatytą kompetenciją tokio pobūdžio bylas priskirta nagrinėti atsakovui. Dėl to atsakovas privalėjo pradėti administracinę teiseną ir priimti dėl to procesinį sprendimą, numatytą ANK.
Pareiškėjas pabrėžė, kad 2017-09-06 pareiškime, pateiktame Kauno AVPK, jis neprašė jo kieme augančių želdinių pripažinti saugotinais. Jo kieme saugotinų želdinių nėra ir tai akivaizdu iš viešojo registro duomenų.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad iš trečiojo suinteresuoto asmens buvo gautas pareiškėjo pareiškimas ir jo priedai. Atsakovo atstovai atliko patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjo sklype saugotinų želdinių nėra, todėl kirtimų pasėkoje jokia žala gamtai nebuvo padaryta. Dėl to nebuvo sprendžiamas klausimas apie kaltų asmenų patraukimą atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Pabrėžė, kad ginčijamas atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo.
Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.
Teismui pateikti duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Foto nuotraukų duomenys patvirtina, kad pareiškėjo žemės sklype buvo nupjauti 5 medžiai. Tretysis suinteresuotas asmuo 2017-09-08 gavo pareiškėjo 2017-09-06 pareiškimą su priedais. Policijos įstaigai pareiškėjas pranešė apie tai, kad jo kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), neteisėtai pateko į jo privatų žemės sklypą ir savavališkai nupjovė pareiškėjui priklausančius želdinius bei prišiukšlino pareiškėjui priklausančią teritoriją. Pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens prašė teisiškai įvertinti jam priklausančios teritorijos pažeidimus, taip pat ir savavališką jam priklausančių želdynų sunaikinimą. 2017-09-12 raštu Nr. 20-S-94501 (1.16) tretysis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis ANK 589 str. 31 p., pareiškimą ir jo visus priedus pardavė nagrinėti atsakovui. Atsakovas 2017-09-26 sprendimu Nr. (KM)-D2-2592 informavo pareiškėją, kad patikrino jo 2017-09-06 pareiškime išdėstytą informaciją ir patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjo sklype oficialiai registruotų saugotinų želdinių nėra, todėl jokia žala gamtai nepadaryta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo imperatyviai akcentuota, jog paminėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (LVAT 2015-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 17 str. 1 – 2 d.). Pagal ABTĮ 3 str. 1 d. nuostatas administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 – 3 d.).
Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17 - 21 str. imperatyvios nuostatos. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, neveikimo viešojo administravimo srityje. ABTĮ 17 str. apibrėžtos bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Šiame straipsnyje numatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). ABTĮ 23 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p. nurodoma, kas gali būti skundo dalyku – tai konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas. Atsižvelgiant į paminėtuose straipsniuose įtvirtintas nuostatas, skundo reikalavimu turi būti formuluojamas asmens prašymas teismui priimti tokį patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Taigi, skundo reikalavimas turi būti tik toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti - pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas siekia konkretų fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn galimai (pareiškėjo teigimu) pagal ANK 281 str. 1 – 2 d.. Administracinių nusižengimų bylų teisena susideda iš eilės nuoseklių, tarpusavyje susijusių veiksmų visumos (stadijų). Pirmoji stadija (administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas) susideda iš bylos iškėlimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir tyrimo rezultatų procesinio įforminimo etapų. Bylos tyrimas pradedamas esant vadai ir pagrindui. Ginčo atveju vada spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo buvo pareiškėjo 2017-09-06 pareiškimas (kreipimasis į kompetentingą instituciją – trečiąjį suinteresuotą asmenį), kuriuo pranešama apie galimai padarytą administracinį nusižengimą (įsibrovimą į privačią teritoriją ir privačios nuosavybės - medžių sunaikinimą) bei prašoma konkrečius asmenis patraukti atsakomybėn. Šis pareiškėjo pranešimas buvo užregistruotas Kauno apskrities VPK bei vėliau ANK 589 str. 31 p. pagrindu perduotas nagrinėti atsakovui. 2017-09-26 atsakovo rašto Nr. (KM) - D2 – 2592, kuris yra atsakymas į pareiškėjo 2017-09-06 kreipimąsi dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, turinio analizė patvirtina, kad pagal pareiškėjo pranešimą iš esmės nebuvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas, atsakovo pareigūnai apžiūrėjo pareiškėjo nurodytos įvykio vietos, neapklausė asmenų ir t.t.. Tai reiškia, jog reaguojant į 2017-09-06 pareiškimą faktiškai net nebuvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, nes atsakovas ANK nustatyta tvarka nesprendė klausimo, ar galimai buvo padarytas pareiškėjo įvardintas administracinis nusižengimas (ABTĮ 56 str.).
ANK 589 str. 31 p. numato, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Tai duoda pagrindą išvadai, kad visą pareiškėjo pateiktą medžiagą tretysis suinteresuotas asmuo atsakovui perdavė tyrimui dėl galimų administracinių nusižengimų padarymų ir kalto asmens nustatymo. Dėl to akivaizdu, kad priimti procesinį sprendimą dėl pareiškėjo 2017-09-06 pareiškimo atsakovas privalėjo vadovautis ne Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, bet imperatyviais ANK procesiniais ir materialiniais reikalavimais.
Atsižvelgdamas į šią išvadą teismas akcentuoja, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėties (4 elementų) įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta. ANK 5 str. 1 d. nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas imperatyvias teisės normų nuostatas, išnagrinėjęs pateiktus rašytinius duomenis, daro išvadą, kad atsakovas iš esmės neatliko jokių ANK reglamentuotų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti pažeidimo įvykį, galimai administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino teisiškai reikšmingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Šiuo atveju atsakovo pareigūnai nebuvo pakankamai aktyvūs, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai (arba jos nebuvimui) nustatyti, netyrė visų būtinų galimų nusižengimų sudėties požymių ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Kaip jau buvo paminėta, ANK nuostatų analizė patvirtina, kad asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o nusižengimą tirianti institucija (atsakovas), todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiam atsakovui. Iš to seka, kad pareiškėjo skundas patenkintinas ir atsakovo raštas panaikintinas, o atsakovas įpareigotinas ANK normų pagrindu išnagrinėti bei priimti procesinį sprendimą dėl pareiškėjo 2017-09-06 pareiškimo (ABTĮ 56 str., 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.).
Teismas taip pat pabrėžia, kad iš naujo nagrinėjant pareiškėjo 2017-09-06 skundą, atsakovas savo kompetencijos ribose, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalo priimti ANK normų reglamentuojančius procesinius sprendimus: atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teisenos bylą, ją pradėti ir, esant pagrindui, surašyti administracinio nusižengimo protokolą kaltam asmeniui, taip pat nutraukti administracinio nusižengimo bylą, arba perduoti medžiagą kompetentingai institucijai (ANK 589 str., 590 str., 591 str., 608 str., 613 str., 614 str.). Pareiškėjas nurodė, kad į jo teritoriją įsibrovusių ir medžius nupjovusių asmenų veiksmuose gali būti administracinių nusižengimų, numatytų ANK 281 str. 1 d., 2 d., sudėtis, tačiau teismas taip pat atsakovui siūlo įvertinti, ar ginčo situacijoje negali būti taikomos ANK 115 str., 366 str., 367 str. 1 d., 368 str. 1 d. dispozicijos ir sankcijos.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo K.K. patikslintą skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2017-09-26 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus sprendimą Nr. (KM) - D2 – 2592.
Įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą iš naujo, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso normomis, išnagrinėti 2017-09-06 pareiškėjo K.K. pareiškimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.