Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. (toliau – ir skundą padavęs asmuo, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2022 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-261-2022 (toliau – Institucijos nutarimas) A. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalį, 505 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 1 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, už tai, kad jis, būdamas UAB „Renostera“ vairuotoju, vairavo leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę (jų junginį) neturėdamas nustatytos formos leidimo, leidžiančio važiuoti tokia transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. 2021 m. gruodžio 15 d., Vilniaus rajono sav., kelyje A14, 22 kilometre, patikrinimo metu, 15.26 val. išmatavus transporto priemonių junginio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (triašis sunkvežimis), su priekaba „Narko“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), (triašė priekaba) vežamo krovinio aukštį, ilgį ir plotį 50 m matavimo rulete BMI Nr. 000792 (sertifikato Nr. 1393310, galioja iki 2022 m. gruodžio 21 d.) bei metaline teleskopine matavimo liniuote Stabila Nr. 113 (sertifikato Nr. 1205711, galioja iki 2023 m. balandžio 29 d.), bei vežamos medienos drėgnumą, drėgmės matuoklis testo 606-1 Nr. 59001608/0920 (sertifikato Nr. 1394244, galioja iki 2022 m. gruodžio 17 d.), ir remiantis 2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ bei transporto priemonės, vežančios apvalią medieną, svorio nustatymo aktu Nr. K-071701 buvo nustatyta, kad faktinė minėtos transporto priemonės (jų junginio) masė buvo 50,98 tonos, t. y. 10,98 tonos viršijo maksimalią leidžiamą 40 tonų bendrąją masę. Taip pat patikrinus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje „leidimai.eismoinfo.lt“ nustatyta, kad transporto priemonei „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Narko“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išduotas leidimas važiuoti siekiant 48 tonų bendrąją transporto priemonių junginio masę. Kadangi faktinė transporto priemonės masė viršija 48 tonų, toks leidimas laikomas negaliojančiu. Taip pat jis kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje, ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą, t. y. sustabdžius transporto priemonę „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Narko“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas atsisakė pasverti transporto priemonę. Vairuotojo dar kelis kartus buvo paprašyta pasverti transporto priemonių junginį, tačiau vairuotojas kategoriškai atsisakė. Vairuotojas paaiškinime nurodė, jog pats pasikrovė krovinį. Taip pat jis vairavo transporto priemonę „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema neveiksni, sistema atjungta panaudojant atjungimo įrangą. Sistemos atjungimo įranga išmontuota. Taip pat jis nuo 2021 m. lapkričio 24 d., 8.46 val., iki 2021 m. lapkričio 24 d., 22.45 val., viršijo leidžiamo darbo be pertraukos trukmę 5.43 val. A. G., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 450 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Kaip matyti, tiek skunde apylinkės teismui, tiek apeliaciniame skunde dėl apylinkės teismo nutarties apeliantas akcentuoja savo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, pažeidimą. Dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog apelianto teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, buvo suvaržyta.

10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, tiek administracinio nusižengimo protokole Nr. VKTI-ANR_P-7066-2021, ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) (Protokolas Nr. 1), tiek protokole Nr. VKTI-ANR_P-798-2022, ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) (Protokolas Nr. 2) nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės buvo išdėstytos analogiškai, be kita ko, nurodyta, kokiomis aplinkybėmis A. G. vairavo transporto priemonę (junginį) viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis (10,98 tonos), ir priešingai, nebuvo inkriminuota, jog A. G. būtų klastojęs transporto priemonių tachografo registracijos lapus ar iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės perkeltus duomenis ir (ar) spausdintinius rodmenis, vairavęs naudojant ne savo vairuotojo kortelę ar tachografo registracijos lapą, pateikęs vairuotojo veiklos laikotarpiams patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR), naudojamą blanką, kuris neatitinka realios vairuotojo veiklos ar yra neteisingai užpildytas. Institucijos pateiktame Administracinių nusižengimų registro išraše ANK 459 straipsnio 6 dalis, nepažymėta Protokole Nr. 1, matyti (b. l. 121). Institucijos pareigūno V. Š., surašiusio Protokolą Nr. 1, laiško elektroniniu paštu itt.pagalba@vrm.lt duomenimis, 2022 m. sausio 28 d. jis informavo apie likusią problemą skiltyje pažeidimas, kaip matyti, atsakymas dėl sistemos klaidos – atkartoti klaidos nepavyko, siūloma registruojant naują incidentą tiksliai nurodyti, ką bandė koreguoti (b. l. 129). Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialistės N. P. pranešimo duomenimis, A. G. buvo pranešta apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo atidėjimą (b. l. 35). Apeliacinio skundo duomenimis, A. G. 2022 m. vasario 10 d. elektroniniu paštu gavo 2021 m. gruodžio 15 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VKTI-ANR_P-798-2022, ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) (Protokolą Nr. 2) dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 6 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje, 451 straipsnio 6 dalyje, kuriame buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą 2022 m. kovo 2 d. Institucijos nutarimo duomenimis, 2022 m. kovo 2 d. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą A. G. nuotoliniu būdu dalyvavo (b. l. 41).

11. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytus bylos duomenis, neturi pagrindo abejoti Institucijos atsiliepime nurodyta priežastimi, dėl kurios buvo tikslinamas administracinio nusižengimo protokolas – dėl sisteminės klaidos Protokole Nr. 1 nebuvo nurodyta ANK 459 straipsnio 6 dalis, nors nusižengimo esmė buvo išdėstyta, taip pat šiame protokole Nr. 1 buvo įrašyta konkrečiu atveju nenustatytą pažeidimą numatanti ANK 454 straipsnio 6 dalis. Apygardos teismas nevertina, kad nagrinėjamu atveju dėl Protokolo Nr. 2 surašymo buvo pažeista apelianto teisė į gynybą (analogiškai sprendė Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-436-935/2020, Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-317/2019).

12. ANK 617 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Taigi, A. G. Protokole Nr. 2 padaryti patikslinimai (nuoroda į ANK straipsnį, numatantį atsakomybę už pažeidimą) laikantis ANK nuostatų galėjo būti padaryti ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Priešingai, nei teigia apeliantas, Institucijos nutarime kaltinimo ribos nebuvo išplėstos, naujos faktinės aplinkybės nebuvo inkriminuotos. Tai, kad V. Š. be pagrindo surašė Protokolą Nr. 2, vertintina tik kaip perteklinis veiksmas, neturėjęs įtakos apelianto atsakomybei.

13. Išvadą, jog apeliantui buvo aiški kaltinimo esmė, apygardos teismas daro ir iš šio asmens 2021 m. gruodžio 27 d. paaiškinimo Institucijai. Kaip matyti, paaiškinime A. G. dėstė savo argumentus, nesutikdamas su nustatytu sunkiasvorės transporto priemonės (junginio) vairavimu viršijant maksimalų leistiną svorį, teigė, kad vežamos medienos masė apskaičiuota neteisingai, nurodė, jog vairuojamą transporto priemonę atsisakė pasverti dėl išdėstytų objektyvių priežasčių ir tvirtino, jog veiksmuose nebuvo tyčinio sąmoningo kliudymo pareigūnams atlikti jiems įstatymu pavestas pareigas (b. l. 28-34). Nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad apeliantas, nors, kaip teigia, neturintis teisinio išsilavinimo, atsižvelgus į jo asmenybę, darbo patirtį, pažeidimo padarymo aplinkybes bei fiksavimo būdus, suprato visus inkriminuojamus pažeidimus. Taigi, apylinkės teismas iš esmės pasisakė dėl apelianto skunde akcentuojamo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, pažeidimo, jo nenustatė. Apelianto keliamos administracinio nusižengimo protokolo tikslinimo priežastys ir atitikimas ANK nuostatoms yra analizuotas šiame procesiniame dokumente. Apygardos teismas apelianto teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, pažeidimo taip pat nenustato.

14. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu ir iš esmės neigdamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje. Tvirtina, jog aikštelė svėrimui buvo netinkama, todėl dėl objektyvių priežasčių atsisakė svėrimo, o svoris buvo apskaičiuotas neteisingai, apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apygardos teismas, dar kartą patikrinęs bylos duomenis, pagrindo pritarti tokiems apelianto teiginiams nenustato.

15. Vertindamas apelianto teiginius dėl objektyvių atsisakymo svertis priežasčių, apygardos teismas daro išvadą, kad, priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, darė teisingą išvadą, jog A. G. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

15.1. Visų pirma, paties apelianto pozicija dėl atsisakymo svertis priežasčių nebuvo nuosekli. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas atsisakymas svertis, girdėti, kaip A. G. nurodo, jog atsisako svertis, nes aikštelė nelygi, netiesi (b. l. 136). Apelianto 2021 m. gruodžio 27 d. paaiškinimo duomenimis, nesutiko pasverti transporto priemonę bei priekabą, nes buvo daug sniego, labai slidu, ledas dengė tiek svarstyklių aikštelę, tiek buvo susiformavęs apie ją, svarstyklių aikštelės nuolydis buvo didelis, nelygaus paviršiaus, todėl kilo reali galimybė neužvažiuoti ar nuslysti ir patirti žalą, sugadinant tiek transporto priemonę, tiek ir vežamą krovinį (b. l. 30). Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vaizdo įraše girdėti (įrašo 4.34 min. – 4.44 min.), kad A. G. aiškina, jog aikštelė buvo apledijusi ir su pasvirimais ir į vieną pusę, ir į kitą pusę, ir aukštyn, ir į šoną (b. l. 136). Kaip užfiksuota apylinkės teismo posėdžio protokole, apeliantas nurodė, kad nesutiko su svėrimu, nes aikštelė buvo su nuolydžiu ir pasvirimu į šoną (b. l. 140).

15.2. Antra, pareigūno, įgalioto duoti nurodymą pasverti transporto priemonę, pozicija dėl aikštelės tinkamumo atlikti svėrimą visiškai prieštarauja apelianto pozicijai ir išliko nepakitusi. Lietuvos Transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo inspektoriaus V. Š. 2022 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2021 m. gruodžio 15 d. sustabdė labai daug medienos rąstų prikrautą miškovežį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Narko“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. G. paprašė pateikti transporto priemonės registracijos liudijimus, paklausė maršruto, po to paprašė sekti paskui tarnybinį automobilį į netoliese esančią svėrimo aikštelę. Vairuotojui sutikus nuvažiavo į svėrimui tinkančią aikštelę, esančią kelyje A14, 22 kilometre. Aikštelė pasirinkta, kadangi ji yra gerai išasfaltuota, lygi, tinkama svėrimui ir atvykimui iki jos reikia tik kelis šimtus metrų nukrypti nuo sunkiasvorės transporto priemonės maršruto. Atvykę į aikštelę pamatė, kad ji yra švari, tvarkinga ir tinkama svėrimui be papildomo pasiruošimo. Nurodė sustoti aikštelės viduryje, kur yra sausiausia, po to ėmėsi iškrauti svarstykles, tačiau vairuotojas apsigalvojo, nurodydamas, jog aikštelė nelygi (b. l. 96). Apylinkės teismo posėdžio metu V. Š., apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, kad aikštelė buvo lygi, tvarkinga, ledas buvo tik prie miško, savo darbe remiasi svarstyklių gamintojų rekomendacijomis, vietoje, kur buvo nurodyta svertis, 5 cm nuolydžio tikrai nėra (b. l. 145).

15.3. Trečia, byloje esančiose nuotraukose aikštelės viduryje ledo nematyti, sudėtingų oro sąlygų neužfiksuota (b. l. 55-56).

15.4. Apeliantas tvirtina, kad Institucija nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų neabejotinai aišku, kad aikštelė tikrai buvo lygi ir neslidi, tačiau teismas, nagrinėjantis skundą dėl apylinkės teismo nutarties, vertina, kad toks argumentas yra deklaratyvus. Priešingai, nei teigiama skunde, Institucijos įgalioto pareigūno paaiškinimus patvirtina fotonuotraukos. Pažymėtina, jog Institucijos pareigūnas V. Š., byloje apklaustas kaip liudytojas, parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, o byloje nėra jokių duomenų, kad šis liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti apeliantą. Kaip aptarta, priešingai, paties apelianto besikeičiantys teiginiai apie aikštelės trūkumus niekuo nepagrįsti, todėl vertintini kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

15.5. Apeliantas neginčija, kad atsisakė pasverti transporto priemonę. Byloje nėra ginčo ir dėl Transporto saugos administracijos pareigūnų įgaliojimų pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalį atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus, tikrinti krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės techninius parametrus. Nepasitvirtinus skundo argumentui dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantas negalėjo įvykdyti Institucijos pareigūnų teisėtų nurodymų, apeliantas Institucijos nutarimu, kurį apylinkės teismas paliko nepakeistą, nubaustas pagrįstai.

16. Apygardos teismas nenustato ir to, kad, kaip tvirtinama skunde, vežtos medienos masė buvo apskaičiuota neteisingai, Svorio nustatymo aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat be pagrindo neatsižvelgta į apelianto pateiktus įrodymus.

16.1. Apeliantas tvirtina, jog Institucijos pareigūnai, surašę Svorio nustatymo aktą, neteisingai pasirinko Kg rietuvės glaudumo koeficientą, neatsižvelgė į pradinį koeficientą koreguojančius faktorius, dėl ko neteisingai apskaičiavo vežamos medienos masę. Apelianto nuomone, turėjo būti taikomas Kg rietuvės glaudumo koeficientas, numatytas Taisyklių 2 priedo 6.5 lentelėje. Kaip matyti, Taisyklių 2 priedo 6.5 punkte yra reglamentuoti sortimentų su žieve rietuvių erdvinio tūrio perskaičiavimo į medienos tūrį (be žievės) glaudumo ir koregavimo koeficientai. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos atsiliepime apylinkės teismui nurodytu argumentu, jos apeliantas, kalbėdamas apie skaičiavimus, mini skaičiavimą be žievės, tuo tarpu akivaizdu, jog mediena vežama su žieve, kuri taip pat sveria, todėl bendra vežama masė skaičiuojama su žieve, Taisyklių 2 priedo 6.5 lentelės duomenis gali taikyti medienos supirkėjai, kai jiems reikalinga gryna mediena be žievės. Šiame kontekste paminėtina, jog A. G. papildomai pateiktoje Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos rašte taip pat pateikta nuomonė tik dėl popierrąsčių medienos tūrio nustatymo, kas, šios bylos aplinkybėmis, nėra aktualu. Aptariamų Taisyklių 2 priedo 6.2 punkte numatyti padarinės medienos (padarinė mediena – tai apvalioji mediena, skirta perdirbimui) rietuvių glaudumo koeficientai, iš jų, sortimentams su žieve, nuo 2,1 m iki 3 m ilgio, medžio rūšiai – beržas, glaudumo koeficientas – 0,66. Svorio nustatymo akto duomenimis, aptariamu atveju buvo taikytas Taisyklių 2 priedo 6.1 priede lapuočiams nustatytas Kg rietuvės glaudumo koeficientas – 0,63, tai yra, priešingai, nei teigia apeliantas, jam buvo pritaikytas mažesnis glaudumo koeficientas, taip pat, kaip nurodė apklausos apylinkės teisme metu liudytojas V. Š., koregavimas nebuvo taikytas, nes parametrai yra jau su įvertintomis paklaidomis. Apeliantas, teigdamas, jog Institucijos pareigūnai neatsižvelgė į pradinį koeficientą koreguojančius faktorius, tokių savo teiginių niekaip nepagrindė, jie apygardos teismo vertinami kaip deklaratyvūs.

16.2. Apeliantas tvirtina, jog Svorio nustatymo aktas yra surašytas netinkamai. Su tokiu teiginiu apygardos teismas nesutinka. Kaip matyti, Svorio nustatymo akto turinys yra aiškus, jame nurodytas teisės aktas – Taisyklės, kuriuo vadovaujantis buvo atlikti matavimai. Nurodytas matavimo objektas, taikytas matavimo metodas – grupinis, pateikti visi matmenys, koeficientas, skaičiavimo formulė, taikytos paklaidos dydis, nurodyti matavimo prietaisai su nuorodomis į jų sertifikatus bei galiojimo datą. Taip pat, kaip matyti iš bylos medžiagos, svorio nustatymo procedūra buvo fiksuota nuotraukomis, jose užfiksuoti ir drėgnomačiu nustatyti rezultatai (b. l. 47). Apeliacinio skundo teiginys, kad Svorio nustatymo aktas neatitinka jam keliamų teisinių reikalavimų, nepasitvirtino. Apygardos teismas pažymi, kad šios išvados nepaneigia ir apelianto pateiktos nuorodos į teismų sprendimus analogiškose bylose. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN-88-581/2020, apygardos teismui, įvertinusiam jog svėrimo akte buvo nurodyti kiekvienos rietuvės matmenys, rietuvės glaudumo koeficientas, kaip apskaičiuotas tūris, taikyta tūrio paklaida, pateikti paskaičiavimai, jų formulės, nuorodos į konkrečius Taisyklių punktus, nekilo pagrįstų abejonių dėl krovinio svėrimo proceso metu gautų ir akte užfiksuotų duomenų bei gautų rezultatų teisingumo. Šiuo nagrinėjamu atveju konkretūs taikyti Taisyklių punktai buvo nustatyti bylą nagrinėjant apylinkės teisme, dalyvaujant apeliantui, kiti duomenys Svėrimo akte buvo nurodyti, procedūra, rezultatai buvo fiksuoti nuotraukose. Šiuo atveju, drėgnomačio rezultatai buvo užfiksuoti nuotraukose, todėl bylos aplinkybės nėra analogiškos kaip byloje, kurioje buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-106-312/2020, kai buvo konstatuota, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kada buvo nukirsta ginčo kroviniu esanti mediena, kokiu būdu buvo nustatytas jos drėgnumas patikrinimo metu ir kokiu pagrindu krovinio masei nustatyti buvo pasirinkta šviežiai nukirstos medienos masė.

16.3. Skunduose tiek apylinkės, tiek apygardos teismui apeliantas akcentuoja Testavimo ataskaitą Nr. 21/15/452/5224, išduotą 2021 m. gruodžio 16 d., kuri, kaip teigia, paneigia Svorio nustatymo akte esančius duomenis. Vis tik, pakartotinai išnagrinėjęs šį apeliacinio skundo argumentą, apygardos teismas neturi pagrindo daryti kitokios išvados, nei padarė apylinkės teismas. Šios bylos aplinkybėmis, nustačius, kad A. G. vairuotas miškovežis buvo perkrautas, akivaizdu, kad dalis krovinio turėjo būti nukrauta, todėl, atitinkamai, tokio paties svorio krovinys negalėjo būti nuvežtas į Latvijos Respubliką. Antra, sutiktina ir su apylinkės teismo išvada, jog šioje byloje negalima vadovautis Latvijos Respublikos Testavimo atskaita, kadangi skaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis ne Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisės aktu.

16.4. Nagrinėjamoje byloje pasitvirtinus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotoms aplinkybėms – važiavo be leidimo kelių transporto junginiu viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, A. G. pagrįstai nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, apylinkės teismo sprendimas palikti Institucijos nutarimą nepakeistą yra teisingas.

17. Apeliantas akcentuoja, jog apylinkės teismas atsakė ne į visus jo skundo argumentus. Konkrečiai, akcentuoja, jog priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas nepasisakė dėl skundo argumento apie nepakankamai užtikrintą administracinių nusižengimų tyrimo operatyvumo principą, kas, apelianto nuomone, sudaro pagrindą švelninti apeliantui skirtinas administracines nuobaudas. Sutiktina, jog apeliantas skunde apygardos teismui kėlė proceso operatyvumo pažeidimo klausimą, vis tik, apylinkės teismas, įvertinęs visus atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis, sprendęs, jog skundžiamu nutarimu A. G. paskirta bauda nėra aiškiai per giežta ir neteisinga, ir nenustatęs pagrindo ją keisti, esminio proceso pažeidimo nepadarė.

18. ANK 616 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos. Pagal ANK 39 straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šios bylos aplinkybėmis, administraciniai nusižengimai buvo nustatyti 2021 m. gruodžio 15 d., Institucijos nutarimas priimtas 2022 m. kovo 2 d. Byloje nebuvo nustatyta nei A. G. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Institucijos nutarimu A. G. paskirtos ANK 459 straipsnio 6 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje, 451 straipsnio 6 dalyje numatyto vidurkio dydžio baudos, galutinė nuobauda, pagal ANK 38 straipsnio nuostatas, paskirta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Vertintina, kad įstatyme numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti, byla buvo išnagrinėta ir Institucijos nutarimas priimtas pakankamai operatyviai, apelianto teisių pažeidimo ar pagrindo švelninti jam paskirtas administracines nuobaudas nenustatyta.

19. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, A. G. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.