- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- AN2-436-935/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01679-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu D. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. sausio 29 d. 18.39 val. Vilniuje, Bitininkų g. 2B, vairuodamas automobilį ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų kieme parkuodamas vairuojamą automobilį tarp dviejų prie šaligatvio stovėjusių automobilių, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi tenkino D. K. skundą iš dalies ir panaikino Institucijos vyresniosios specialistės 2020 m. gegužės 25 d. nutarimą bei grąžino administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo D. K. skundo, dėl Institucijos vyresniosios specialistės 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo, kadangi nepasisakė dėl skunde išdėstytų argumentų, susijusių su administracinio nusižengimo sudėties D. K. veiksmuose buvimu. Pagal ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas byla gali būti grąžinama institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Šiuo atveju byloje nėra jokių neginčijamų, objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog apelianto veikoje yra administracinio nusižengimo požymių ir kad teisinė veikos kvalifikacija atitinka konkrečias normas. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo grąžinti administracinio nusižengimo bylos Institucijai. Vilniaus miesto apylinkės teismas apklausė visus byloje dalyvavusius asmenis, surinko visus reikiamus įrodymus, nurodė policijos atstovams pateikti visus duomenis, reikšmingus bylos išnagrinėjimui, todėl privalėjo administracinio nusižengimo teiseną nuraukti, o ne grąžinti bylą Institucijai.
Šalies argumentai
5. Apeliantas teigia, kad pripažįstant, jog policijos pareigūnai neišsamiai ir šališkai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nėra jokio pagrindo manyti, kad Institucijoje, kuriai buvo grąžinta byla, gali būti priimtas kitoks sprendimas nei tas, kurį panaikino pirmosios instancijos teismas.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. K. buvo surašyti du administracinių nusižengimų protokolai už tų pačių veiksmų padarymą, todėl apeliantui nebuvo ir nėra aišku, nuo kurio kaltinimo reikėjo ir reikia gintis. Be to, administracinių nusižengimų protokoluose suformuluoti kaltinimai yra neaiškūs, t. y. nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė priešinga teisei veika, kokia konkrečiai teisės norma buvo pažeista, nenurodytas priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir pasekmių, kitos reikšmingos aplinkybes. Skunde aiškinama, kad D. K. nebuvo informuotas apie tai, jog 2020 m. sausio 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo „anuliuotas“. Tokio procesinio sprendimo nenumato jokia ANK norma. Taigi šiuo atveju apeliantui buvo surašyti du administracinių nusižengimų protokolai dėl tų pačių veiksmų. Dėl vieno iš administracinių nusižengimų protokolų nebuvo priimtas joks ANK reikalavimus atitinkantis procesinis sprendimas. Dėl šios priežasties D. K. mano, kad jis už tuos pačius veiksmus buvo persekiojamas du kartus.
7. Apeliaciniame skunde yra aptariami administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir daroma išvada, kad šie duomenys neleidžia daryti išvados, jog buvo apgadintas kitas automobilis ir padarytas koks nors teisės pažeidimas.
Šalies argumentai
8. D. K. nurodo, kad 2020 m. kovo 25 d. 9.00 val. jis atvyko į administracinio nusižengimo bylos pagal 2020 m. sausio 29 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą nagrinėjimą. Baigus bylos nagrinėjimą, jam buvo paskelbta, jog sprendimas bus surašytas per penkias dienas ir atsiųstas elektroninėmis priemonėmis. Apeliantas pažymi, kad minėto sprendimo jis nėra gavęs iki šiol. D. K. atkreipia dėmesį, kad 2020 m. kovo 25 d. elektroninėmis priemonėmis jis gavo surašytą antrą administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo jam iškelta nauja administracinio nusižengimo byla Nr. 10-ANR_P22395-2020 už tą pačią veiką. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tos pačios Institucijos vyriausiosios specialistės. Kartu su administracinio nusižengimo protokolu buvo gautas kvietimas atvykti į bylos nagrinėjimą vyksiantį 2020 m. gegužės 21 d. 9.00 val. Apeliantas nurodo, kad 2020 m. gegužės 21 d. 9.00 val. atvykus į bylos nagrinėjimą, bylą neteismine tvarka nagrinėjo ta pati pareigūnė, kuri piktnaudžiavo savo teisėmis, žinomai melagingai nurodė nutarime Nr. 10-ANR_N-10103-2020, kad byla nagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Apeliantas pažymi, kad nei iki bylos nagrinėjimo, nei nagrinėjimo metu jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pirmosios kuopos trečiojo būrio vyriausiasis patrulis N. P. 2020 m. sausio 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame D. K. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, nes jis 2020 m. sausio 29 d. 18.39 val. Vilniuje, Bitininkų g. 2B, vairuodamas automobilį ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus, kliudė stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sugadino abu automobilius (t. 1, b. l. 14). Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka 2020 m. kovo 12 d. nagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. Š..
10. Pirmosios instancijos teisme, apklausta kaip liudytoja, A. Š. nurodė, kad administracinio nusižengimo byla pagal 2020 m. sausio 29 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir D. K. buvo informuotas, jog sprendimas šioje byloje bus priimtas vėliau. Taip pat ši liudytoja paaiškino, kad, susipažinusi su byloje užfiksuotais duomenimis, 2020 m. sausio 29 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nustatė trūkumų. Dėl šios priežasties ji surašė naują administracinio nusižengimo protokolą, kuriame buvo nurodyti pažeistų teisės aktų punktai, liudytojos vertinimu, tinkamai nurodyta teisės pažeidimo esmė. Liudytojos įsitikinimu, ji negalėjo ištaisyti 2020 m. sausio 29 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nustatytų trūkumų priimdama nutarimą, kadangi administracinio nusižengimo protokolas yra dokumentas, kuriame asmeniui yra tiksliai formuluojamas kaltinimas, nuo kurio jis turi teisę gintis (t. 1, b. l. 150-151). Iš Administracinių nusižengimų registre užfiksuotų duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas 2020 m. kovo 25 d. buvo pripažintas negaliojančiu ir tą pačią dieną buvo surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas. Šį administracinio nusižengimo protokolą surašė A. Š. (t. 1, b. l. 178). Iš A. Š. 2020 m. kovo 25 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad D. K. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2020 m. sausio 29 d. 18.39 val. Vilniuje, Bitininkų g. 2B, parkuodamas automobilį ,,Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp dviejų prie šaligatvio stovėjusių automobilių, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, taip pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus (t. 1, b. l. 12-13). Iš administracinio nusižengimo byloje esančio elektroninio laiško turinio matyti, kad D. K. buvo išsiųstas 2020 m. kovo 25 d. administracinio nusižengimo protokolas, jis buvo informuotas, jog anksčiau surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo patikslintas (t. 1, b. l. 23). Administracinio nusižengimo byla žodinio proceso tvarka pagal 2020 m. kovo 25 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą buvo nagrinėjama 2020 m. gegužės 21 d. Bylos nagrinėjime dalyvavo ir pats D. K.. A. Š. 2020 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. K. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur dydžio bauda, t. y. šiuo nutarimu buvo pripažinta, kad 2020 m. kovo 25 d. administracinio nusižengimo protokole suformuluotas kaltinimas D. K. pasitvirtino. Apie priimtą nutarimą D. K. buvo informuotas elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 20).
11. Įvertinus visa tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 9 ir 10 pastraipose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog D. K. buvo persekiojamas ar baudžiamas už tuos pačius veiksmus du kartus. Šiuo atveju apeliantas visiškai nepagrįstai tapatina 2020 m. sausio 29 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo pripažinimą negaliojančiu su administracinio nusižengimo bylos teisenos pabaiga (nutraukimu), o tuo pačiu naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymą su naujos administracinio nusižengimo bylos dėl tų pačių veiksmų pradėjimu. Akivaizdu, jog surašius naują administracinio nusižengimo protokolą, kuriame yra tikslinamas suformuluotas kaltinimas, anksčiau surašytas administracinio nusižengimo protokolas netenka galios, jokio savarankiško sprendimo dėl tokio administracinio nusižengimo protokolo panaikinimo priimti nereikia. Tokią išvadą patvirtina ir ANK nuostatos. Pavyzdžiui, ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad apylinkės teismo teisė grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą tais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Akivaizdu, kad toks reglamentavimas turi prasmę tik tokiu atveju, jeigu institucijos pareigūnai, atlikę papildomą tyrimą, turi teisę ir surašyti naujai nustatytas aplinkybes atitinkantį administracinio nusižengimo protokolą.
12. Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę, t. y. jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas konkretaus teisės pažeidimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokole yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tuomet, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo bylose Nr. 2AT-40-303/2020, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-84-942/2016 ir kt.). Taigi, atsižvelgus į administracinio nusižengimo protokolo procesinę reikšmę, būtų visiškai nelogiška tvirtinti, kad tais atvejais, kai nustatomi kokie nors protokolo trūkumai, negalima jų ištaisyti surašant naują administracinio nusižengimo protokolą, o tokio protokolo surašymas būtų vertinamas kaip pakartotinis asmens persekiojimas už tuos pačius veiksmus. Čia dar kartą pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymu nėra užbaigiama administracinio nusižengimo bylos teisena. Administracinio nusižengimo protokolo surašymu yra užbaigiamas vienas iš administracinio nusižengimo bylos tyrimo stadijos etapų.
13. Iš liudytojos A. Š. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji 2020 m. kovo 25 d. administracinio nusižengimo protokolą surašė, nes jos vertinimu, 2020 m. sausio 29 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas netinkamai, kadangi jame buvo nurodyti ne visi galimai padaryti KET pažeidimai, taip pat netinkamai buvo nurodyta galimai padaryto teisės pažeidimo esmė. Iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad po 2020 m. kovo 12 d. ir prieš A. Š. surašant 2020 m. kovo 25 d. administracinio nusižengimo protokolą, šiai pareigūnei 2020 m. kovo 13 d. nukentėjusysis A. D. elektroniniu paštu atsiuntė nuorodą, kuria pasinaudojus buvo galima susipažinti su vaizdo įrašu, kuriame yra užfiksuota, kaip D. K. parkavo automobilį (t. 1, b. l. 72). Jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai, nebuvo atlikta.
14. Lyginant 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. kovo 25 d. administracinių nusižengimų protokolų turinius matyti, kad 2020 m. kovo 25 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, jog buvo pažeisti ne tik KET 9 punkto, bet ir KET 126 punkto reikalavimai, taip pat pašalinta aplinkybė, kad D. K., vairuodamas automobilį, kliudė kitą automobilį ir abu automobilius apgadino, nurodant tik tai, jog D. K., parkuodamas vairuojamą automobilį, nepaliko saugaus tarpo tarp automobilių, kad eismas būtų saugus. A. Š. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad, jos nuomone, ji negalėjo patikslinti ir ištaisyti 2020 m. sausio 29 d. administracinio nusižengimo protokolo trūkumų priimdama nutarimą, todėl surašė naują administracinio nusižengimo protokolą. Tokia A. Š. pozicija yra nepagrįsta. Čia pažymėtina, kad ANK 617 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno teisė pakeisti nuorodą į ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą, o ANK 616 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjamų ne teisminio žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Taigi A. Š. padaryti 2020 m. sausio 29 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių pakeitimai bei „patikslinimai“ (iš tikrųjų pareigūnė, surašydama 2020 m. kovo 25 d. administracinio nusižengimo protokolą, suformulavo bendresnio pobūdžio kaltinimą nei anksčiau surašytame protokole), laikantis ANK nuostatų, galėjo būti padaryti ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą bei priimant nutarimą. Tai, kad A. Š. be pagrindo surašė 2020 m. kovo 25 d. administracinio nusižengimo protokolą, vertintina tik kaip formalus „grįžimas“ į administracinio nusižengimo stadiją.
15. Apibendrinant tai, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. Š. neatliko administracinio nusižengimo tyrimo, o teisiškai nekorektiškai pagal savo suvokimą ir sugebėjimus D. K. suformulavo kaltinimą, apie kurį jis buvo informuotas ir nuo kurio turėjo galimybę gintis. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ANK 615 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios numato, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad 2020 m. gegužės 25 d. nutarimą priėmė šališka, bylos baigtimi suinteresuota pareigūnė. Pastebėtina ir tai, kad ANK 615 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, jog vien faktas, kad tas pats pareigūnas tyrė administracinį nusižengimą ir priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą), savaime nėra vertintinas kaip absoliutus priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kaip faktas rodantis galimą konkretaus pareigūno šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi. Šioje byloje nėra duomenų, kurie rodytų 2020 m. gegužės 25 d. nutarimą priėmusios pareigūnės asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi.
16. Aplinkybė, kad po žodinio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, kuriame dalyvavo D. K., A. Š. nukentėjusysis atsiuntė nuorodą, kuria pasinaudojus galima susipažinti su vaizdo įrašu, kuriame yra užfiksuota, kaip D. K. parkavo automobilį, nėra pagrindas naikinti 2020 m. gegužės 25 d. nutarimą. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja A. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ji nagrinėdama D. K. administracinio nusižengimo bylą vadovavosi ta medžiaga, kurią surinko pareigūnai (t. 1, b. l. 153). Be to, pabrėžtina, kad ANK nedraudžia nagrinėti administracinio nusižengimo bylą įgaliotam pareigūnui rinkti papildomus duomenis, kurie sudarytų sąlygas tinkamai įgyvendinti ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus (nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo ir t. t.), o priešingai leidžia rinkti reikiamus duomenis (ANK 616 straipsnio 2 ir 3 dalys) .
17. Liudytoja A. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad, surašius 2020 m. kovo 25 d. administracinio nusižengimo protokolą, 2020 m. gegužės 21 d. vyko žodinis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo ir D. K.. Liudytoja teigė, kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, 2020 m. gegužės 25 d. nutarime nurodyta, nes šis nutarimas buvo priimtas vėliau, nei vyko žodinis bylos nagrinėjimas. Institucijos duomenų sistemoje yra pažymėta, kad D. K. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dalyvavo. Liudytoja pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad D. K. susipažinimui buvo pateikta visa turėta administracinio nusižengimo bylos medžiaga (t. 1, b. l. 150, 157). Byloje esantis elektroninis laiškas patvirtina, kad D. K. buvo pateikta administracinio nusižengimo bylos kopija (t. 1, b. l. 88). Taigi aptartos aplinkybės visiškai paneigia D. K. teiginius, kad jam nebuvo leista pasinaudoti viena iš ANK numatytų teisių, t. y. susipažinti su bylos medžiaga.
18. Iš 2020 m. kovo 25 d. administracinio nusižengimo protokolo bei 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo turinio matyti, kad D. K. buvo kaltinamas ir nubaustas už tai, jog jis nesilaikė KET 9 ir 126 punktų reikalavimų, t. y., vairuodamas automobilį, nepaliko tarp automobilių saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte yra nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Aptartuose KET punktuose transporto priemonių vairuotojai yra įpareigoti valdyti transporto priemonę taip, kad nebūtų sukeltas kitiems šiose normose nurodytiems subjektams pavojaus, nebūtų padaryta žala saugomoms vertybėms. Taigi KET 9 ir 126 punktų pažeidimas yra sietinas su tam tikromis pasekmėmis, t. y. žalos kitiems subjektams atsiradimu.
19. Nagrinėjamu atveju iš tikrųjų nėra aišku, kodėl D. K. veiksmai, t. y. automobilio parkavimas tarp dviejų prie šaligatvio stovėjusių automobilių, vertinami kaip nesaugūs, keliantys grėsmę eismo saugumui. Tuo atveju, jeigu D. K. vairuojamas automobilis nekontaktavo su kitam asmeniui priklausančia transporto priemone ir ši transporto priemonė nebuvo apgadinta (žalos dydis nėra reikšmingas), nėra pagrindo daryti išvados, jog atstumas tarp transporto priemonių nebuvo saugus. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptartos aplinkybės nėra pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną D. K.. Taip pat tai nebuvo ir nėra kliūtis pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą nagrinėjant apelianto skundą dėl Institucijos vyriausiosios specialistės 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo. Pažymėtina, kad iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiktų prašymų tyrimo metu, duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio skundo turinio yra akivaizdžiai matyti, kad jis viso proceso metu suprato, kuo iš esmės yra kaltinamas, kokiais savo galimai neteisėtais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Iš D. K. apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, jog jis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, ginčijo aplinkybes, susijusias su KET punktų pažeidimu, dėl ko buvo kliudyta nukentėjusiajam A. D. priklausanti transporto priemonė. Taigi darytina išvada, kad D. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė yra aiški ir suprantama.
20. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas (taip pat ir skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose) teismas turi pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), todėl teismas turi pareigą ne tik patikrinti Institucijos atstovų nustatytą administracinio nusižengimo faktą, bet ir, esant poreikiui, pakeisti administracinio nusižengimo aplinkybes, jos kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi atsižvelgus į aptartas aplinkybes, D. K. administracinio nusižengimo byla yra grąžintina pirmosios instancijos teismui, kuris privalo patikrinti skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali pasisakyti dėl to, ar šiuo atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar D. K. yra kaltas dėl jo padarymo ir kt., nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas D. K. skundą dėl Institucijos vyriausiosios specialistės 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo, iš esmės nevertino skundžiamo nutarimo ir nepasisakė dėl D. K. skunde išdėstytų argumentų, susijusių su galimo administracinio nusižengimo įrodytumu, tinkamai neįvykdė pareigos, numatytos ANK 641 straipsnyje. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarytų išvadą, jog D. K. iš tikrųjų padarė administracinį nusižengimą, vis tiek negalėtų priimti sprendimo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą, nes tokiu atveju būtų išeita už apeliaciniame skunde suformuluotų bylos nagrinėjimo ribų. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 nutartis naikintina, o administracinio nusižengimo byla grąžinta nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.