Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. K. ir suinteresuoto asmens – UAB „A“ atstovės advokatės Dalios Geršanovienės apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutarimo E. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės, kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, padarytą neblaivaus ir neturinčio teisės vairuoti asmens, 2018 m. rugsėjo 16 d. apie 3 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo automobilį „Santana Anibal“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo. Be to, E. K. vairuotas automobilis buvo neapdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu bei nepažymėtas valstybinio numerio ženklais. Tokiais savo veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 17 punkto, 224 punkto, 225 punkto, 226 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. E. K. ir UAB „A“ atstovės advokatės Dalios Geršanovienės apeliaciniai skundai netenkinami.

7. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 3 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį, bei administracinio poveikio priemonės – UAB „A“ vardu įregistruoto turto - automobilio „Santana Anibal“ - konfiskavimo skyrimu. Suinteresuoto asmens - UAB „A“ atstovė apeliaciniu skundu taip pat ginčija žemesnės instancijos teismo sprendimą konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.

8. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, susipažinęs su E. K. bei UAB „A“ atstovės apeliacinių skundų argumentais, įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo išsamiai ištirtus bei skundžiamame nutarime išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant E. K. administracinio nusižengimo bylą, sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus klausimą bei klausimą dėl ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, būtinų ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti, buvimo ar nebuvimo, ANK 569 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai įvertino joje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas, įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl E. K. kaltės padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, taip pat pagrįstai konfiskavo UAB „A“ vardu priklausančią transporto priemonę. Jokių naujų ir apylinkės teismo dar neįvertintų aplinkybių nei pažeidėjas, nei suinteresuoto asmens atstovė apeliaciniuose skunduose nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis apygardos teismas. Tai, kad pažeidėjo bei UAB „A“ atstovės nurodomos aplinkybės teismo įvertintos jiems nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jų lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, netinkamai taikytos materialinės teisės normos, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.

10. ANK 415 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Kelių eismo taisyklių 226 punkte nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

11. ANK 415 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimą, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo). Kelių eismo taisyklių 225 punkte numatyta, jog kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

12. E. K. neneigia, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. apie 3.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Santana Anibal“, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei pažymėtas valstybinio numerio ženklais. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės abejonių nekelia ir apygardos teismui, kadangi jos įrodytos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. G. 2018 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, šio policijos pareigūno teisme duotais parodymais, VĮ „Regitra“ duomenimis. Tačiau, kaip galima suprasti iš E. K. apeliacinio skundo argumentų, pažeidėjas mano, kad jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, kadangi nėra automobilio „Santana Anibal“ savininkas, t. y. tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, subjektas. Tuo tarpu, prašydamas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu ir pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, apeliantas pažymi, jog transporto priemonę be valstybinio numerio ženklų vairavo dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos, kai, vairuojant transporto priemonę, tiek priekiniai, tiek galiniai valstybiniai numeriai nukrito vienas po kito. Apygardos teismas konstatuoja, jog šios E. K. nurodomos aplinkybės jo kaltės pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 3 dalį neeliminuoja.

13. Iš ANK 415 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą traukiamam subjektui nėra keliami specialieji reikalavimai, juo gali būti bet kuris fizinis asmuo, sulaukęs įstatyme nustatyto amžiaus (ANK 6 straipsnis). Tai, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą gali kilti ne tik transporto priemonės savininkui, akivaizdžiai patvirtina ir ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcija, kuri numato skirtingo dydžio baudas už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą šioms asmenų grupėms: 1) vairuotojams; 2) fiziniams asmenims, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą (pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį atsakingu už draudimo sutarties sudarymą atsakingu asmeniu yra laikomas būtent transporto priemonės savininkas); 3) už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą atsakingiems juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Taigi, šiuo atveju E. K., kaip asmuo, vairavęs transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, laikytinas objektyviųjų ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių vykdytoju, jis visiškai atitinka ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjekto požymius, todėl skundžiamu nutarimu jis teisingai ir pagrįstai pripažintas padariusiu ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas.

14. Tuo tarpu iš ANK 415 straipsnio 3 dalies dispozicijos matyti, jog administracinė atsakomybė už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą asmeniui nekyla tik vienu atveju – kai transporto priemonės numeriai ženklai (ženklas) yra pavogti ir apie vagystę pranešta policijos įstaigai. Visais kitais atvejais įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas yra griežtai draudžiamas. Akivaizdu, jog E. K. žinojo, kad jis vairuoja automobilį be valstybinio numerio ženklų, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, kadangi tiek priekiniai, tiek galiniai automobilio „Santana Anibal“ valstybinio numerio ženklai buvo rasti automobilio bagažinėje, be to, kad ši aplinkybė jam buvo žinoma (tiesiog pritvirtinti valstybinio numerio ženklus jis ketino dienos metu), apeliantas aiškiai nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei savo apeliaciniame skunde. Taigi, nustatytos ir plačiau skundžiamame nutarime aptartos E. K. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad jo veika visiškai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. E. K. nurodyta aplinkybė jo administracinės atsakomybės pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį nešalina, jokių kitų jo atsakomybę šalinančių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad E. K. pagrįstai nubaustas ir pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį.

Dėl E. K. kaltės padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą

15. (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija), numatė administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Kelių eismo taisyklių 17 punkte nustatyta, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.ANK 427 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu

16. Šiuo atveju E. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas dėl to, kad vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, atitinkančią ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, ATPK 128 straipsnio 1 dalį, atitinkančią ANK 424 straipsnio 2 dalies dispoziciją, bei nebuvo įvykdęs už šiuos administracinės teisės pažeidimus paskirtų nuobaudų.

17. Pažymėtina, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.).

18. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde E. K. teigė nevengęs tikrintis blaivumo - nors neneigė, kad atsisakė paklusti policijos pareigūnų reikalavimams pūsti į alkotesterį, kadangi nepasitiki šiuo neblaivumo nustatymo būdu, tačiau tvirtino prašęs policijos pareigūnų pristatyti jį į gydymo įstaigą kraujo mėginio paėmimui. Tokios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos, apklaustas pirmosios instancijos teisme, E. K. vairuotą transporto priemonę sustabdęs ir pareikalavęs pažeidėjo pasitikrinti blaivumą policijos pareigūnas J. G. kategoriškai nepaneigė. Šios E. K. versijos nepaneigia ir kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Vis tik, net ir tuo atveju, jei teismas laikytų teisinga E. K. nurodomą aplinkybę, kad jis prašė policijos pareigūnų nuvežti į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumą, tačiau pastarieji atsisakė tai daryti, tai jokios juridinės reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį neturėtų. Grįsdamas tokią išvadą, apygardos teismas pažymi, kad 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punktas nustato, kad tikrinimas – policijos <.....> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, <.....> yra neblaivus (girtas). Tų pačių taisyklių 5 punkte numatyta, jog pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti policijos pareigūnai privalo šiais atvejais: 1) kai objektyviai negalima atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis; 2) vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad atsisakymas tikrintis girtumą alkotesteriu negali būti prilyginamas situacijai, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas. Tokiais atvejais laikoma, kad apelianto neblaivumo (girtumo) negalima nustatyti ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl subjektyvios asmens pozicijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-7787/2010). Aptartos teisės normos bei teismų praktika patvirtina, kad policijos pareigūnai transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų asmenų blaivumą tikrina būtent specialiosiomis techninėmis priemonėmis, o asmeniui atsisakius tai daryti dėl subjektyvių priežasčių, policijos pareigūnai neprivalo asmens pristatyti į gydymo įstaigą, kur jo neblaivumas būtų patikrinamas kitomis priemonėmis – priduodant kraujo mėginį etilo alkoholio kiekio kraujyje nustatymui. Taigi, vien tai, kad asmuo atsisako tikrintis neblaivumą alkotesteriu, kai galimybė atlikti tokį patikrinimą objektyviai egzistuoja, yra pakankamas pagrindas jo veiksmus traktuoti kaip vengimą tikrintis neblaivumą.

19. Atsakydamas į E. K. apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas taip pat pažymi, jog skundo argumentas, kad anoniminis pranešėjas 2018 m. rugsėjo 16 d. 02.33 val. informavęs policijos pareigūnus, jog „kamufliažinį“ visureigį vairavęs vyriškis vartojo alkoholį, o po to sėdo už automobilio vairo bei nuvažiavo miesto link, nenurodė automobilio valstybinio numerio, kad geriantis asmuo yra E. K., ar kokiu būdu jis nustatė, kad pažeidėjas vartoja būtent alkoholinius gėrimus, apelianto kaltės pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį taip pat niekaip nepaneigia, kadangi E. K. administracinėn atsakomybėn traukiamas ne už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivus asmuo, o už neblaivumo patikrinimo vengimą. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, į bylą pateiktas ir apelianto ginčijamas įrodymas šiuo atveju svarbus tik tiek, kiek jis leidžia konstatuoti, jog policijos pareigūnų reikalavimas E. K. pasitikrinti blaivumą buvo ne tik visiškai teisėtas, bet netgi būtinas, įvertinus tai, kad policijos pareigūnai gavo pranešimą apie transporto priemonę vairuojantį galimai neblaivų asmenį.

20. Įvertinus išdėstytą, daroma išvada, jog E. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta, kadangi nustatyta, jog apeliantas aiškiai išreiškė savo valią nesitikrinti neblaivumo alkotesteriu (iš policijos pareigūno J. G. teismo duotų parodymų bei tarnybiniame pranešime užfiksuotų alinkybių matyti, kad E. K. pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu buvo siūlyta 4-5 kartus), kai galimybė tokį patikrinimą atlikti buvo, be to, E. K. neblaivumo patikrinimo vengė po to, kai buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, atitinkančią ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, ATPK 128 straipsnio 1 dalį, atitinkančią ANK 424 straipsnio 2 dalies dispoziciją, bei nebuvo įvykdęs už šiuos administracinės teisės pažeidimus paskirtų nuobaudų.

Dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo

21. ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „Santana Anibal“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininku įregistruota UAB „A“.

22. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-3-697/2017).

23. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad sprendimą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti E. K. UAB „A“ vardu įregistruoto turto - automobilio „Santana Anibal“ - konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad automobilio savininko UAB „A“ (likviduojamas juridinis asmuo) likvidatorius A. A., gyvenantis Rusijos Federacijoje, neužtikrino likviduojamai bendrovei priklausančio turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, elgėsi neatsakingai, nes savanoriškai perdavė automobilį kitiems asmenims ir ilgą laiką (apie du mėnesius) nesirūpino jo likimu. Žemesnės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog faktą, kad automobilio savininkas yra abejingas automobilio likimui, patvirtina ir tai, kad į bylos nagrinėjimą teisme jis atvyko ne pats, o įgaliojo tai daryti su UAB „A“ nesusijusius asmenis, paaiškinimų dėl automobilio perdavimo E. K. nepateikė, nors turėjo realią galimybę tai padaryti, kadangi įgaliojimų išdavimui jis buvo atvykęs į Lietuvą. Tokia byloje susiklosčiusi situacija apylinkės teismui leido padaryti išvadą, jog automobilis „Santana Anibal“ yra tik įregistruotas UAB „A“ vardu, o faktinis jo savininkas yra visiškai kitas asmuo. Apylinkės teismas konstatavo, jog transporto priemonės ir jos dokumentų perdavimas E. K. per trečiuosius asmenis bei nesidomėjimas jos likimu apie du mėnesius, sudarė palankias sąlygas šia transporto priemonė pasinaudoti administraciniams nusižengimams daryti, todėl egzistuoja pagrindas priverstiniam ne pažeidėjui nuosavybes teise priklausančio turto konfiskavimui. Tokiems apylinkės teismo nurodytiems motyvams visiškai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.

24. Nors šiuo atveju byloje surinkti įrodymai nepaneigia UAB „A“ atstovės apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad bendrovės direktorius nepažinojo E. K. bei nežino, kaip UAB „A“ vardu įregistruota transporto priemonė galėjo atsidurti šio asmens žinioje, tačiau tai teismo išvados, jog UAB „A“ pakankamai ilgą laiko tarpą nesidomėdamas automobilio „Santana Anibal“ likimu, sudarė sąlygas šia transporto priemone pasinaudoti administracinio nusižengimams daryti, nepaneigia. Pažymėtina, jog pačios UAB „A“ atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog bendrovei priklausanti transporto priemonė kitiems asmenims tikslu ją suremontuoti buvo perduota UAB „B“ dar 2016 m. Per laikotarpį, nuo automobilio perdavimo remontui iki administracinių nusižengimų, naudojantis ja, įvykdymo, t. y. 2018 m. rugsėjo 16 d., UAB „A“ atstovai automobilio neatsiėmė, ar ši transporto priemonė vis dar yra UAB „B“ žinioje, nesidomėjo. Tai, kad UAB „A“ visiškai nesidomėjo jos vardu įregistruotos transporto priemonės likimu, neabejotinai patvirtina ir ta aplinkybė, jog jos techninę apžiūrą atliko netgi ne asmuo, kuriam transporto priemonė neva buvo perduota remontuoti – D. D., o visiškai kitas asmuo - E. K. motina. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, visos byloje nustatytos ir skundžiamame nutarime išsamiai aptartos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad UAB „A“ atstovai nebuvo pakankamai rūpestingi, o aplaidus ir neatsakingas jų elgesys, sudarė sąlygas pažeidėjui daryti administracinius nusižengimus, naudojantis bendrovei priklausančiu automobiliu. UAB „A“ vadovai turėjo suprasti, kad kitiems asmenims perduotas automobilis, įvertinant tai, kad jos savininkas ilgą laiko tarpą visiškai nekontroliuoja jo saugojimo aplinkybių, gali būti panaudotas teisei priešingoms veikoms. Todėl apylinkės teismas, nutaręs konfiskuoti UAB „A“ vardu įregistruotą automobilį, tinkamai aiškino ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimą ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad automobilio konfiskavimas, šiuo konkrečiu atveju, yra ne tik galimas, bet ir būtinas, siekiant užkirsti kelią naujų nusižengimų, keliančių pavojų eismo saugumui, darymui.

Dėl administracinio nusižengimo protokolo

25. Apygardos teismas taip pat negali sutikti su E. K. skundo argumentu, jog šiuo atveju, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi suklastotu administracinio nusižengimo protokolu. Šioje administracinio nusižengimo byloje dėl to paties įvykio E. K. buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai - 2018 m. rugsėjo 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. Pirminis administracinio nusižengimo protokolas buvo anuliuotas. Naujas administracinio nusižengimo protokolas buvo įteiktas E. K., jį apeliantas pasirašė bei savo ranka įrašė pasiaiškinimą dėl padarytų nusižengimų. Kaip matyti iš E. K. skundo, jis administracinio nusižengimo protokolo klastojimą faktą sieja išimtinai su tuo, jog jam ant naujai surašyto administracinio nusižengimo protokolo buvo liepta pasirašyti, prieš tai neišaiškinus jo teisių. Pažymėtina, jog tokių apelianto nurodomų aplinkybių, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas, apklausiamas teisme, nenurodė. Kita vertus, klastojimu pripažįstami asmens veiksmai, kuriais yra sukuriama neteisinga, melaginga, netikra informacija ar duomenys. Aplinkybių, jog į 2018 m. rugsėjo 17 d. administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, E. K. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė. Taigi apygardos teismas manyti, jog naujas administracinio nusižengimo protokolas iš tiesų buvo suklastotas, neturi jokio pagrindo.

26. Vien tai, kad šiuo atveju buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai, kurių vienas anuliuotas, išdėstant aiškias to priežastis 2018 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime, nereiškia, jog buvo padarytas esminis proceso reikalavimų pažeidimas. Pažymėtina, jog antrasis administracinio nusižengimo protokolas E. K. buvo perskaitytas, jam jo kopija įteikta dar administracinio nusižengimo protokolo ir tyrimo medžiagos neišsiuntus apylinkės teismui. Taigi, su naujame protokole nurodytomis administracinių nusižengimų faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisine kvalifikacija, pažeidėjas buvo supažindintas jau pirminėje administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje. Taigi, akivaizdu, jog E. K. žinojo kuo konkrečiai yra kaltinamas ir nuo ko jis turėtų gintis teisme. Nors E. K. skunde tvirtina, kad policijos pareigūnas protokolo perrašymo priežasties, įteikdamas jam naują administracinio nusižengimo protokolą, nenurodė, tačiau tokius E. K. teiginius paneigia policijos pareigūno T. M. teisme duoti parodymai, kad jis E. K. paaiškino, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo perrašytas dėl neteisingai įvestos bylos nagrinėjimo vietos, neteisingai kvalifikuoto nusižengimo bei koreguotos nusižengimo esmės. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog naujo administracinio nusižengimo protokolo šioje byloje surašymas nelaikytinas pažeidimu, juo labiau naikinančiu E. K. atsakomybę dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, ar darančiu administracinį procesą absoliučiai negalimu.

27. Įvertinus visa, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti E. K. ir UAB „A“ atstovės advokatės Dalios Geršanovienės apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliantų skundų netenkinami, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutarimą nepakeistą ir E. K. ir UAB „A“ atstovės advokatės Dalios Geršanovienės apeliacinių skundų netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.