- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- e2-6935-1104/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00732-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Ieškovas
- L. U.
- Atsakovas
- D. E. Č., A. Š.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. U. ieškinį atsakovams A. Š. ir D. E. Č. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir tikrąją šalių valią atitinkančio sandorio pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Širvintų r. 1-ojo notaro biure tarp pardavėjo A. B. ir pirkėjos D. E. Č. apsimestine; 2) pripažinti, jog (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Širvintų r. 1-ojo notaro biure, šalys yra pardavėjas A. B. ir pirkėjas A. Š.; 3) priteisti iš atsakovų A. Š. ir D. E. Č. ieškovei L. U. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 18 d. Utenos apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-335/2019 priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino A. Š. kaltu pagal LR BK 178 str. 3 d. (didelės vertės svetimo turto vagystė) ir nuteisė jį laisvės atėmimu 3-iems metams. Šiuo nuosprendžiu teismas taip pat patenkino nukentėjusiosios L. U. civilinį ieškinį – priteisė jai iš nuteistojo A. Š. 18 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad A. Š. nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, vagystės tikslais įsibrovė į A. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš dviejų metalinių bidonėlių pagrobė 18 000 Eur. Kadangi apvogtasis A. Ž. netrukus po vagystės aptikimo, t.y. 2018 m. kovo 28 d., žuvo savo namuose gaisro metu, aptariamojoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąją buvo pripažinta jo giminaitė – pusseserė L. U.. Minėto nuosprendžio pagrindu L. U. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 18 000 Eur išieškojimo iš A. Š.. Šis vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstolei N. V., tačiau 2019 m. lapkričio 8 d. jis grąžintas, nes A. Š. nedirba, atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, areštuotino kilnojamojo/nekilnojamojo turto, į kurį būtų galimybė nukreipti išieškojimą, neturi, areštuotose jo banko sąskaitose lėšų nėra. Be to, 2020 m. sausio 29 d. antstolė N. V. L. U. informavo, jog ieškinio užtikrinimui areštuotas nusikalstama veika įgytas turtas įregistruotas kito asmens - D. E. Č. — vardu, todėl nukreipti išieškojimą į minėto turto realizavimą antstolė neturi teisės.
3. Ieškovė ieškinyje taip pat pažymėjo, kad 2019 m. birželio 18 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai patvirtinta, kad minėtą namą savo motinos D. E. Č. vardu už 10 000 Eur nupirko A. Š., iš A. Ž. pagrobęs 18 000 Eur (taip buvo realizuota dalis pagrobtų pinigų).
4. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Ieškovės atstovė taip pat prašė teismo atsakovės D. E. Č. pasirašytą taikos sutartį, kurią teismas atsisakė tvirtinti, vertinti kaip ieškinio pripažinimą. Ieškovės atstovė taip pat prašė bylinėjimosi išlaidų nepriteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
6. Atsakovė D. E. Č. teismo posėdžio metu pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka, namą pirko už savo pinigus. Atsakydama į teisėjo klausimą, paaiškino, kad pinigus namo pirkimui įsigijo taupydama, nes kai gyveno pas ūkininką, jai maistas, vanduo, elektra nekainavo, taip pat užsidirbo pinigų grybaudama ir uogaudama, pardavinėjo pačios užaugintas bulves, iš dovanų. Atsakovė taip pat nurodė, kad per metus gali sutaupyti 1000 Eur. Sūnus kartu važiavo apžiūrėti namą, nes tiesiog norėjo.
7. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad paaiškinimų neturi, nes visame procese nedalyvavo. Atsakydamas į teisėjo klausimą, trečiasis asmuo paaiškino, kad apžiūrėti namą atvyko tiek atsakovė D. E. Č., tiek A. Š., o pirkimo-pardavimo sutartį įformino jau tik D. E. Č.. Sandoris vyko grynaisiais pinigais. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad kai pirkėjai apžiūrinėjo namą, nieko neklausinėjo.
8. Teismui buvo pateikta taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovės D. E. Č. ir ieškovės. Sutarties 1 punkte buvo nurodyta, kad atsakovė D. E. Č. pripažįsta ieškinį. Taikos sutartyje nebuvo atsakovo A. Š. parašo. Teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė tvirtinti taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Šioje civilinėje byloje sprendžiami apsimestinio sandorio klausimai.
ieškinys tenkintinas visiškai
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019, 28 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (LAT 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (LAT 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019, 28 punktas).
Dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį
12. CK 1.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises, negaliojimo, ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-263-330/2015).
13. LAT yra taip pat nurodęs, kad sprendžiant apsimestinio sandorio pasekmių tretiesiems asmenims klausimą pagal CK 1.87 straipsnio 2 ir 3 dalis, būtina nustatyti, ar sąžiningi tretieji asmenys, kurie, pasikliaudami simuliacinio sandorio galiojimu, apsimestinio sandorio pagrindu įgijo naudą, t. y. įgijo tam tikrų teisių, kas nulemtų jų teisėtą interesą išlaikyti šias apsimestinio sandorio pagrindu įgytas teises galiojančias. Jei nustatoma, kad tretieji asmenys įgijo tokias teises, tretiesiems asmenims yra taikomos CK 1.87 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės. Tačiau jei nustatoma, kad fiktyvus sandoris pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus, tretiesiems asmenims yra taikomos CK 1.87 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės (, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019, 23 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matoma, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sutartis, sudaryta Širvintų r. l-ojo notaro biure, tarp A. B. ir D. E. Č., notarinio registro Nr. 83 (toliau – Sutartis) pažeidžia ieškovės, kaip trečiojo asmens, nedalyvavusio sandoryje, teises ir teisėtus interesus – ieškovė negali realizuoti savo teisės į jai teismo priteistos turtinės žalos atlyginimą – tai patvirtina ieškovei siųsti antstolės patvarkymai dėl vykdomojo rašto grąžinimo, informacijos pateikimo, pasiūlymo pateikimo. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į šio sprendimo 12 ir 13 punktuose nurodytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti ieškinį.
Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu
15. Ieškovė prašo pripažinti Sutartį apsimestine. Savo reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia Utenos apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-335/2019.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kasacinis teismas nuosekliai formuodamas praktiką aiškinant šią nuostatą yra nurodęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (LAT 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 45 punktas).
17. Utenos apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendyje konstatuota, kad pagrobęs 18 000 Eur iš A. Ž., A. Š. už 10 000 Eur motinos vardu nusipirko gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta Širvintų r. l-ojo notaro biure) ir taip realizavo dalį pinigų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtame nuosprendyje nustatyta, kad atsakovas A. Š. padarė nusikalstamą veiką – pavogė iš A. Ž. 18 000 Eur, taip pat nuosprendyje nustatyta, kad A. Š. realizavo dalį minėtų pinigų nupirkęs savo motinos, atsakovės D. E. Č. vardu gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) – kas yra nusikalstamos veikos padarinys ir civilinė teisinė pasekmė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jos atsakovas A. Š. už jo paties pagrobtus pinigus sudarė Sutartį, turi prejudicinę galią ir jos iš naujo įrodinėti nereikia.
18. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė D. E. Č. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji disponavo pinigų suma, už kurią buvo nusipirktas namas su pastatais sudarant Sutartį. Teismas atsakovės paaiškinimus, kad ji minėtą 10 000 Eur suma surinko uogaudama, grybaudama, pardavinėdama bulves, teismas vertina kritiškai ir atmeta kaip neįtikinamus. Atsakovė neužsiima pramoniniu grybų ir uogų rinkimu ir perdirbimu, todėl mažai tikėtina, kad ji galėjo pririnkti tokius kiekius grybų ir uogų, kurie leistų užsidirbti 10 000 Eur. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė pati nurodė, kad gyveno pas ūkininką, tokiu atveju jos paaiškinimas, kad ji augino ir pardavinėjo bulves, taip pat nėra įtikinamas, nes ji neturėjo nuosavos žemės, kur galėtų auginti nuosavas bulves. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovė D. E. Č. neturėjo 10 000 Eur Sutarties sudarymo metu, už kuriuos galėtų įsigyti Sutartyje nurodytą namą.
19. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 11 punkte, LAT teismų praktikoje nurodyta, kad sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis.
20. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad sudarant Sutartį buvo atsiskaityta ne D. E. Č., o A. Š. pinigais nustatyta tiek Utenos apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendyje, tiek šią aplinkybę patvirtinta šio sprendimo 18 punkte nurodytomis teismo išvadomis. Kas liečia rūpinimąsi Sutarties sudarymu ir derybas dėl jo, tai natūralu, kad pats atsakovas A. Š. negalėjo atvirai rūpintis, nes jo tikslas buvo realizuoti pagrobtus pinigus. Aplinkybę, kad atsakovas rūpinosi Sutarties sudarymu patvirtina tai, kad jis vyko apžiūrėti namą. Trečiasis asmuo A. B. teismui parodė, kad pirkėjai realiai nesiderėjo dėl namo, nieko neklausinėjo – kas taip pat patvirtina, kad buvo skubama įsigyti namą ir taip realizuoti pinigus.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad Sutartis yra apsimestinė ta apimtimi, kiek joje nustatyta, kad pirkėja yra D. E. Č., nes tikrasis pirkėjas yra atsakovas A. Š..
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apsimestiniu laikomas toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikimąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui - tikrajai sandorio šaliai (LAT 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirkėjas pagal Sutartį yra A. Š. ir jam tenka visos pagal Sutartį atsiradusios pirkėjo teisės ir pareigos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė D. E. Č. nors iš pradžių ir nepripažino ieškinio, tačiau vėliau sutiko sudaryti taikos sutartį, kurios teismas nepatvirtino ne dėl atsakovės kaltės, o atsakovas A. Š. bylos nagrinėjimą ignoravo visiškai, atsiliepimų nepateikė, nors jam buvo tinkamai įteikti visi teismo jam siųsti procesiniai dokumentai, daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovams lygiomis dalimis ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. Š..
25. Pagal teismui pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą Nr. 1015420 ieškovė patyrė 600 Eur išlaidas už teisines paslaugas, susijusias su bylos nagrinėjimo teisme. Ieškovė taip pat yra sumokėjusi 150 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, taip pat į šio sprendimo 24 punkte nurodytus motyvus, ieškovės naudai iš atsakovo A. Š. priteisia 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Iš atsakovų valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 275 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti (duomenys neskelbtini) nekilnojamųjų daiktų: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudaryta Širvintų r. 1-ajame notaro biure (notarinio registro Nr. 83) apsimestiniu sandoriu.
Pripažinti (duomenys neskelbtini) nekilnojamųjų daiktų: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytos Širvintų r. 1-ajame notaro biure (notarinio registro Nr. 83) sąlygas, nustatančias pirkėją, negaliojančiomis ir nustatyti, kad pirkėjas pagal nurodytą sutartį yra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.