- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 1-163-335/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11877-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Nukentėjusysis
- L. U.
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, teistas 2004-09-15 Molėtų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. dvejiems metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 2006-04-20 Molėtų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 str. 1 d. dvejiems metams ir keturiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 2009-01-21 Molėtų r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. dvejiems metams ir keturiems mėnesiams laisvės atėmimo su 5 MGL bauda, bausmės vykdymas atidėtas 3 m., teistumai išnykę, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu įsibrovė į A. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš dviejų metalinių bidonėlių pagrobė 18 000 eurų, t. y. didelės vertės svetimą turtą.
A. Š. kaltės nepripažino ir parodė, kad A. Ž. ir jo seserį, gyvenusius maždaug 3 km atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, pažinojo apie trejus metus, su juo yra turėjęs ūkinių reikalų, bet kur jie laikė savo santaupas nežinojo, nors kaimo žmonės juokaudami kalbėjo, jog juos laiko bidone. Apie A. Ž. apvogimą žino kaip ir visi (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių kaimų gyventojai. Jis, kaltinamasis, pripažino ypač dažnai vartojantis alkoholį, apie 15 metų vienas gyvenantis P. V. ir D. M. namuose, pragyvenantis iš atsitiktinių darbų, praeityje buvęs teistas. Tuo laiku, kai yra kaltinamas nusikaltimu, dirbęs (duomenys neskelbtini) kaime ir per dieną uždirbdavęs nuo 20 iki 80 eurų, pinigus parduotuvėse leisdavęs kaip paprastai, daugiausia alkoholiui. Esą yra turėjęs virš 11000 eurų santaupų. Jo motina D. E. Č. savo būsto irgi neturėjo, gyveno pas dukters R. (jo sesers) draugą kaime netoli (duomenys neskelbtini), su ja nesimatydavęs, nes visada pykstasi, tik kartais telefonu pakalbėdavę. Ji 2017 m. pabaigoje jo paprašė padėti surasti namą pirkimui, nors turi šešis vaikus, bet kodėl to būtent jo prašė – nežinantis, neklausė jos iš kur ji gali turėti pinigų namui. Kadangi jis pats neturi kompiuterio, nuėjo pas kaimyną J. K., kuriam dirba įvairius darbus ir jis internete surado skelbimų apie parduodamus namus. Apie Kalėdas J. K. savo automobiliu nuvežė jį, seserį R. su draugu ir motiną apžiūrėti parduodamo namo (duomenys neskelbtini). Jis pats tuomet buvęs girtas, su savininku namą trumpai apžiūrint nebendravęs, nes namas jam nerūpėjo. Kadangi motina apsisprendė namą pirkti, jis su ja važiavo ir į (duomenys neskelbtini) pas notarą, kur buvo forminamas namo pirkimas, važiavo “šiaip sau”, bet ten nėjo, sėdėjo automobilyje, apie pinigus, už kuriuos perkamas namas, tuomet su motina nebuvo jokios kalbos. Aiškino, kad artimesni žmonės trumpindami vardą jį dažnai vadina “(duomenys neskelbtini)”, įrašytuose telefoniniuose pokalbiuose girtas jis galėjęs bet ką prikalbėti ko nebuvo, apie pokalbius, susijusius su namo pirkimu, neatsimena, motinai pinigų nedavė.
Nukentėjęs A. Ž., kuris 2018-03-28 žuvo savo namuose gaisro metu (I tomas, b. l. 61-62), 2018-03-13 protokolu-pareiškimu, policijos pareigūnams nuvykus į vietą, pranešė apie 18000 eurų vagystę iš jo namo ir ikiteisminio tyrimo metu buvo paaiškinęs, kad gyveno kartu su neįgalia seserimi V. Ž.. 2017-11-08 su seserimi buvo pristatyti į Santaros ligoninę Vilniuje, kur gydėsi iki 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigos, o iš ten abu buvo pervežti į Molėtų ligoninės slaugos skyrių. Ten prabuvo iki 2018-03-13 ir tą dieną grįžęs į namus – parvežė seniūnas – rado atrakintas namo duris, o viduje pamatė išgriautą krosnį ir išmėtytus daiktus. Jis metaliniuose bidonėliuose buvo paslėpęs pinigus ir iš karto patikrinęs juos nerado visų 18000 eurų. Nuėjęs pas kaimyną A. M. paprašė iškviesti policijos pareigūnus (I tomas, b. l. 1-2, 44, 75-76).
Nukentėjusiąja pripažinta L. U. parodė, kad A. Ž. buvo jos pusbrolis, kuris savo troboje nuošalioje vietovėje gyveno su protinę negalią turinčia seserimi V. ir jie buvo labai uždari žmonės. Jis mažai su kuo bendraudavo, jį yra mačiusi banke maždaug prieš 20 metų, jo namo viduje net nėra buvusi, apie jo žūtį gaisre jai pranešė (duomenys neskelbtini) seniūnas, tada buvo nuvažiavusi pažiūrėti prie sudegusio namelio, palaidojo jį, o V. Ž. apgyvendinta globos namuose. Jis buvęs labai taupus, pinigų neišleisdavęs ir vien tik taupydavęs, gyveno vargingai. Iš kaimo gyventojų yra girdėjusi, kad A. Ž. girdavosi turintis daug pinigų. Kai jie buvo pavogti, po jo laidotuvių žmonės kalbėjo ir jai sakė, kad tai A. Š. galėjo padaryti, nes už tuos pinigus nusipirko namą, nors pats pinigų niekada neturėjo. Prašė tenkinti jos ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo 18000 eurų.
Liudytojas K. K., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, parodė, kad A. Ž. ir jo seserį V. Ž. pažinojo kaip vargingus seniūnijos gyventojus, pas kuriuos yra ne kartą lankęsis. Jie visiškai nesirūpino buitimi, jų namuose net nebuvo lovų, žmonių neprisileisdavo, artimųjų neturėjo ir nepriėmė socialinių darbuotojų pagalbos, buvo labai taupūs, pinigus kaupė iš pensijų ir juos nesaugiai laikė namie, nors ten senos savadarbės durys net nebuvo rakinamos, be spynos, tik su skląsčiu uždaromos ir tai žinojo vietiniai gyventojai, kurie galėjo nuspėti apie ten laikomą nemažą pinigų sumą. Buvo panašu, jog kada nors juos gali apvogti, bet A. Ž. vengė temos apie saugesnį pinigų laikymą. 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje A. Ž. su seserimi buvo išvežti į ligoninę, jų arklį prižiūrėjo kaimynas J. G.. Atšilus orui, 2018 m. kovo mėn. jis, seniūnas, parvežė A. Ž. ir jo seserį iš Molėtų ligoninės į namus, tačiau į vidų nebuvo užėjęs, sakė A. Ž. pranešti jei namuose rastų kažką ne taip. Tą pačią dieną A. M. telefonu jam pranešė, kad A. Ž. rado apvogtą namą ir vėliau pasiekė informacija, kad jo bidone laikomus pinigus galėjo pagrobti A. Š., nes po to turėdavo stambių kupiūrų, nors tuo laiku net pašalpų negaudavo, jautėsi padidėjęs alkoholio vartojimas. Jį ir jo motiną D.E. Č. apibūdino kaip piktnaudžiaujančius alkoholiu, dirbančius pavienius darbus, socialines pašalpas gaunančius asmenis (A. Š. tik nuo 2019 m.). Samprotavo, kad pagal jų gyvenimo būdą jie niekaip negalėjo teisėtai sukaupti piniginių lėšų. Jam yra žinoma, kad 2018 m. balandį sudegė A. Ž. namas ir jis pats. Ikiteisminio tyrimo metu seniūnas davė išsamius paaiškinimus dėl bylos aplinkybių (I tomas, b. l. 81-84).
Liudytoja V. C., dirbanti (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje pardavėja, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad niekur nedirbantis A. Š. 2018 m. sausio - vasario mėnesiais ateidamas į parduotuvę turėdavo daugiau pinigų nei įprastai ir pirkdavo daugiau pakuočių alaus, cigarečių. Jo apsipirkimą palygino su kitais panašaus socialinio sluoksnio pirkėjais (I tomas, b. l. 91-93). Teismo posėdyje sakė jis esąs “ne toks žmogus”, kuris galėtų turėti tūkstančius eurų santaupų. A. Ž. irgi pažinojo, žino, kad iš jo namelio dingo dielė pinigų suma ir kaip įtariamas kaltininkas daugelio buvo minimas A. Š.. Yra girdėjusi, kad jo motina nusipirko namą ir žmonės svarstė, iš kur gi ji galėjo turėti pinigų namui.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja I. M., dirbanti pardavėja Molėtų rajono vartotojų kooperatyvui priklausančioje maisto prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. sausio-kovo mėnesiais jis labai dažnai lankydavosi parduotuvėje ir daugiausiai alų pirkdavo pakuotėmis, mokėdamas po 20, 50 eurų kupiūromis, iš kur jis turėjo tiek pinigų – nežinanti. Praėjus kuriam laikui jis ėmė rečiau lankytis parduotuvėje (I tomas, b. l. 87-88).
Liudytoja A. M., dirbanti AB "Lietuvos paštas" laiškininke (duomenys neskelbtini) ir aplinkiniuose kaimuose (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad pažįsta A. Š. ir pažinojo A. Ž., kuris jos požiūriu buvo varguolis, pas jį namuose net elektra nebuvo įvesta, tad į namelį jis nieko neįsileisdavo. Jam ir jo seseriai nešdavo pensijas ir pašalpas, kurių bendra pinigų suma būdavo apie 420 eurų per mėnesį. A. Ž. prašydavęs stambesnių kupiūrų. Pensiją ir pašalpą nunešdavo po 20, 50 ir 100 eurų kupiūromis. (III tomas, b. l. 14-15). Kaime buvo šnekama, kad Ž. namie kaupia pinigus. Paskutinį kartą pinigus A. Ž. į namus nešė 2017-12-09 po pietų, tuomet jis išėjęs į lauką nugriuvo ant žemės, todėl ji iškvietė greitosios pagalbos medikus. Vėliau dar pensiją jam pristatydavo į slaugos skyrių Molėtų ligoninėje, ten jau jis būdavo nupraustas ir švarus. Vėliau sužinojo, kad jo pinigai buvo pavogti, namelis ir jis pats sudegė. Apie A. Š., jo aplinką atsiliepė neigiamai, esą net nepanašu, kad pagal jo gyvenimo būdą jis galėtų nupirkti namą, jam net siunčiamų laiškų paprastai negalinti įteikti, nes neaišku kur ir iš ko jis gyvena – jo gyvenimo būdą pavadino “tragedija”.
Liudytojas J. K. parodė, kad su A. Š. jį sieja kaimynystė ir geri santykiai, bet apie jo šeimą nedaug žino, nors motiną pažįsta. A. Š. dažnai jam padeda nudirbti ūkio darbus, o už darbus jam nuperka cigarečių, alaus ar maisto produktų, kur reikia jį nuveža. Žino, kad A. Š. oficialiai niekur nedirba, todėl pastovių pajamų neturi, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje A. Š. paprašė paieškoti parduodamo namo iki 10000 eurų sumoje, sakė nori pirkti motinai, apie pinigus, iš kur jų turi jo neklausinėjęs. Internete padėjo ieškoti parduodamų namų skelbimus ir abu buvo suradę jį sudominusius variantus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). A. Š. prašymu skambino savininkui dėl parduodamo namo (duomenys neskelbtini) kaime kainos ir apžiūros, ir susitaręs, savo automobiliu ten nuvežė kaltinamąjį, kuris buvo neblaivus, jo motiną, seserį R. ir jos draugą, o prieš tai buvo nuvežęs namo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) miestelyje. Vėliau jie apsisprendė pirkti namą (duomenys neskelbtini) ir paprašė nuvežti į Širvintų miestą pas notarą (kai brokerė suderino), jis sutiko. Ten važiuojant A. Š. ir vėl buvo neblaivus, jo motina D. E. Č. prašė jo, J. K., pas notarę eiti kartu ir paduoti pardavėjui pinigus, kurie buvo sudėti į permatomą maišelį –10 000 eurų įvairiomis kupiūromis po 20, 50, 100 eurų. Tuo metu jam tai nesukėlė jokių įtarimų, kad D. E. Č. perka namą už tokią sumą mokėdama grynaisiais, nors pats, sakė liudytojas, tiek pinigų rankose iki tol neturėjęs. Už keliones pinigų jam niekas nemokėjo, nes su A. Š. buvo sutarta, kad jis už tai atidirbs. Taip pat parodė, kad gerai pažinojo A. Ž. ir jo seserį, nes teko bendrauti ir pas juos būti, girdėjo apie pinigų pagrobimą, pats matė gaisravietę, kur sudegė A. Ž., buvo įvykio vietoje.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo paaiškinęs, kad A. Š. pažįsta nuo jo penkerių metų amžiaus, girdėjo, kad jis yra gyvenęs vaikų namuose ir žino jo gyvenimo būdą, taip pat seniai pažįsta ir motiną. A. Š. prašydamas nuvežti į Širvintų m. pas notarą, jam sakė, kad namo pirkimą formins motinos vardu. Brokerė jam buvo sakiusi, kad parduodamo namo oficiali kaina (dokumentuose) bus 2 500 eurų, nors iš tikrųjų – 10 000 eurų (II tomas, b. l. 25-27, III tomas, b. l. 9-11).
Liudytoja D. E. Č., kaltinamojo motina parodė, kad turi 6 vaikus, su sūnumi A. Š., kurį vadina “(duomenys neskelbtini)”, gyvena atskirai, negalinti pakęsti jo girtuokliavimo ir kartu su juo gyventi negalėtų. Iki namo pirkimo (duomenys neskelbtini) paskutiniais metais pagyveno dukters R. buvusio draugo L. sodyboje (duomenys neskelbtini), ten vartodavusi alkoholį, kas nepatiko savininkui ir žinojusi jog teks iš ten išsikraustyt. Dar anskčiau iki 2011 m. atlikinėjusi laisvės atėmimo bausmę, po to buvo bedarbė, todėl rinkdavusi ir priduodavusi sraiges, eidavusi dirbti darbų pas žmones ir taip atidėdama “eurą po euro” susitaupiusi pinigų namo pirkimui. Sūnaus 2017 m. gruodžio mėnesį prašiusi surasti namą iki 10000 eurų sumoje ir skelbimą per internetą surado J. K., jis ir susitarė dėl namo apžiūros (duomenys neskelbtini) kaime, ten pats nuvežė kartu su A., dukra R. ir jos draugu, kuriuos pasikvietė kartu važiuoti, apžiūrėjo per pusvalandį, kaina tiko (10000 eurų) ir nutarė jį pirkti už santaupas grynaisiais pinigais, kuriuos laikė “prie savęs”. Pas notarą į Širvintų m. 2017 m. sausio mėnesį ją su sūnumi vėl nuvežė J. K., kuriam kad jis atsiskaitytų su pardavėju padavė pinigus maišelyje. Namą nupirko už 10000, bet notariškai formino už 2500 eurų sumą. Kadangi ten nebuvo malkų apsikūrenimui, kurį laiką po to dar pagyveno pas sūnų (kaltinamąjį) (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad namą nupirko sąžiningai, sūnus A. pinigų jo pirkimui jai nedavė, nes jis santaupų neturi. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu D. E. Č. kitaip aiškino su namo pirkimu susijusias aplinkybes: pavyzdžiui sakė, kad skelbimą rado ir su žmogumi parduodančiu namą bendravo dukra R., kuri neva telefonu sutarė ir namo apžiūros laiką, viską derino, bendravo su pardavėju ir tarpininke, t. y. brokere, ji ir pinigus – 2 500 eurų namo pirkimui jai, motinai, davė, sakydama, kad juos sutaupė, o ji pati savų pinigų pirkimui nepridėjo (II tomas, b. l. 29-31). Taigi, D. E. Č. ir vieni, ir kiti parodymai yra akivaizdžiai išgalvoti, neatitinkantys tikrovės, sąlygoti susitarimų su savo vaikais ir siekiu padėti išvengti atsakomybės sūnui bei išsaugoti nupirktą namą, aiškiai prieštaraujantys kitiems objektyviems įrodymams ir todėl teismas juos vertina kritiškai ir atmeta.
Liudytoja R. Š., kaltinamojo sesuo, parodė, kad su juo, šeimoje vadinamu (duomenys neskelbtini), bendrauja retai tik kai jam reikia pagalbos – duonos nuvežti ar išskalbti, jis nuolat vartoja alkoholinius gėrimus ir pragyvena iš atsitiktinių darbų dirbdamas pas vietinius žmones. Su motina ryšį ji palaiko, jai kai kada nuperka maisto ir paremia pinigais nedidelėmis sumomis, pavyzdžiui, autobusų bilietams, nes ji pajamų neturi. Iš buvusio draugo L. namų, kuriuose prieš tai motina gyveno, jis išprašė dėl jos užgėrimo (alkoholio). Apie tai, kad ji perka namą Ukmergės rajone sužinojo iš jos pačios, tą parduodamą namą surado ne ji, dukra. 2017 m. gruodžio mėnesį ir ji buvo nuvažiavusi apžiūrėti to namo. Nežino iš kur pas motiną atsirado pinigų jo pirkimui, mano, jog ji sutaupė, nes rinko sraiges, uogaudavo, grybaudavo. Netikinti ką žmonės šneka, kad jis pirktas už brolio pagrobtus pinigus. Dabartiniu metu pati ten yra prisideklaravusi. Ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad motina jokių pajamų neturėjo, kartais jai duodavo apie 10 eurų savaitei nusipirkti maisto produktų, yra skyrusi pinigų artimųjų kapavietės sutvarkymui, o namo pirkimui jai ar kitam šeimos nariui pinigų nėra davusi. 2018 m. vasario mėnesį su motina ilsėjosi Birštono “Eglės” sanatorijoje – dovanų kuponą esą padovanojęs dėdė (II tomas, b. l. 45-46.)
Liudytoja E. Š. parodė, kad su broliu A. ir motina D. E. Č. mažai bendrauja, nes yra priežasčių nebendrauti, šiek tiek ją paremia finansiškai. Apie namo pirkimą nieko nežinanti, bet džiaugėsi, kad jį nusipirko, tik nežino už kiek ir kokiomis aplinkybėmis.
Liudytojas L. R. parodė, kad 7 metus poroje gyveno su kaltinamojo seserimi R. Š. (duomenys neskelbtini), vėliau išsiskyrė. Maždaug nuo 2015 m. į savo sodybą (duomenys neskelbtini) laikinai buvo priėmęs gyventi jų motiną D. E. Č.. Buvo suinteresuotas kad ji išeitų kažkur kitur, nes užgerdavo. 2017 m. žiemą sužinojo, kad D. E. Č. nori pirkti namą Ukmergės rajone, todėl su R., jos motina ir broliu A. važiavo apžiūrėti to namo, vežė kaltinamojo kaimynas. Vėliau sužinojo kad jie apsisprendė jį pirkti, bet nesakė už kiek ir kokius pinigus. Jautė, kad nuo jo norėjo nuslėpti, nebuvo linkę bendrauti tuo klausimu ir daug ko nesakydavo, o jis, blogėjant tarpusavio santykiams su R., ir nesidomėjo. Jo teigimu D. E. Č. jokių pajamų neturėjo, todėl kartais duodavo jai šiek tiek pinigų bei nupirkdavo maisto, ji kažkiek gal ir susitaupydavo, bet po to pragerdavo. A. Š. irgi pinigų neturėdavo (II tomas, b. l. 41-43).
Liudytoja A. B. parodė, kad savo gyvenamąjį namą su kitais pastatais Ukmergės rajone su brokerės pagalba pardavė 2018 m. sausio mėnesį už 10 000 eurų. Pirkėjai, tarp jų kaltinamasis, jį anksčiau buvo apžiūrėję vos per pusvalandį ir net nesiderėjo dėl kainos, todėl pasirodė įtartini. Pinigus grynais banknotais jam sumokėjo notaro kontoroje Širvintų m., daugiausia 50 eurų kupiūromis, buvo ir kitokių, bet ne po 10 eurų. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė 2500 eurų kaina dėl mokesčių valstybei sumažinimo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė detalesnius parodymus, pavyzdžiui paminėjo, kad su juo atsiskaitinėjant grynaisiais pinigais buvo ir kupiūrų po 200 eurų (I tomas, b. l. 191-196).
A. B. iš pateiktų nuotraukų ir teismo posėdyje atpažino A. Š. kaip asmenį, kuris 2017 m. pabaigoje buvo atvykęs apžiūrėti jo parduodamo namo ir klausė dėl kainos (II tomas, b. l. 19-23).
Analogiškus parodymus apie namo apžiūrą ir pirkimą davė liudytoja V. M. (II tomas, b. l. 53-55).
Taigi, liudytojų K. K., V. C., I. M., L. R. A. M., A. B., V. M. parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitus įrodymus ir teismas neturi jokio pagrindo abejoti jų patikimumu. Kitų keturių liudytojų, ypač kaltinamojo motinos, abiejų seserų ir J. K. parodymai yra subjektyvūs, prieštaraujantys kitiems įrodymams ir duoti aiškiai turint savanaudiškų tikslų bei siekimą padėti A. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Iš 2018-01-05 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Širvintų rajono 1-jo notaro biure, matyti, kad A. B. pardavė D. E. Č. gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (II tomas, b. l. 4-13).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus ir VšĮ Molėtų rajono Greitosios medicinos pagalbos centro pateikta informacija patvirtina, kad 2017-12-09 A. Ž. ir V. Ž. iš (duomenys neskelbtini) kaimo kaip ligoniai buvo pristatyti į VšĮ Molėtų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių ir tą pačią dieną pervežti į Vilniaus universitetinę ligoninę (I tomas, b. l. 18, 37).
Įvykio vietos apžiūros 2018-03-13 protokolu su fotonuotraukomis užfiksuotas senas 9 x 8 m dydžio namas su labai skurdžia buitimi, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs A. Ž., kurio lauko durys buvo išpuvusios su dideliu tarpu apačioje, nerakintos, be laužimo pėdsakų, stogas pratekantis, viduje visi paviršiai padengti suodžiais, krosnis apgriuvusi, tarp rakandų buvo rasti ir paimti du baltos ir mėlynos spalvos metaliniai bidonėliai su dangčiais (I tomas, b. l. 8-15).
2018-03-13 pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl pinigų vagystės, po dviejų savaičių šis namas apdegė ir gaisravietėje buvo rasti apdegusio A. Ž. palaikai (I tomas, b. l. 49-62).
Pagal Utenos apylinkės teismo teisėjų nutartis 2018 m. teisėtai buvo klausomasi A. Š. asmeninių telefoninių pokalbių su motina, jos su dukra R. Š., G. O., kitais asmenimis ir gauta Elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, t. y. pokalbių turinys buvo užfiksuotas protokoluose. Iš jų matyti, kad A. Š. keikdamasis daug kartų kalbėjosi su D. E. Č. apie nupirktą namą, apie tai, kiek jį nupirkus dar pinigų pasiliko sau, tarėsi kokius parodymus duoti tyrėjams. Pavyzdžiui 2018-05-13 jis apgailestavo, kad per daug skubėjo nupirkti namą, (duomenys neskelbtini) geresnis buvo parduodamas už 15000 “gabalų”, “daviau babkes”, “galėjau dar dvi mašinas nusipirkt”; kitą kartą D. E. Č. kalbant apie skelbimus dėl parduodamo žemės sklypo Trakuose jis sakė “siūlai tau dar vieną nupirkt, antrą chatą”… “aš dar aštuonis tūkstančius turiu”… Motinai prašant kanalizaciją į nupirktą namą įvest, kaltinamasis atsako “ar ne perdaug norit mane išnaudot… man irgi reikia gyvent…dešimt “gabalų” man kainavo…mama čia tau nupirkta…šitą chatą pirkau aš, diriguosiu aš, I. liks…aš pirkau su viskuo (su žeme)… kam aš veltui tiek pinigų išleidau… man reikėjo skubiai juos realizuot…tu norėjai, kad aš juos pragerčiau?... aš skubėjau, supranti…reikėjo pakentėt šiek tiek, ale būčiau pragėręs viską…nuperki, dar “nedavolna” (nepatenkinta), matai aš norėjau tau už penkiolika gabalų su baldais (duomenys neskelbtini) … čia buvo aštuoniolika gabalų atidėta ant chatos, o kas liko…padėta atskirai žinok…”. Kalbėdami apie R. (Š.) jis sakė “gavo keturis šimtus eurų, dviratį nusipirko…reikia naudotis kol aš švaistausi pinigais… užpyko kad ne ant jos užrašiau, o ant tavęs (II tomas, b. l. 150-162). Taip pat A. Š., D. E. Č. tarėsi su R. Š., su G. O. ir derino pozicijas dėl parodymų ikiteisminiame tyrime davimo, po to aptarinėjo situaciją juos davę, vartodami išsireiškimus: “sakyk”, “nesusimaišyk”, “reikėjo sakyt nieko nežinau”, “sakiau gal sesuo buvo susitaupius, gal iš pusbrolio...”, “nereikėjo kišt pusbrolio (G. O.)”, “nežinau ką ten sakyt iš tikrųjų”, “biški susimoviau”, “nebent tu iš kito numerio L. vakare paskambink ir pasiklausk, ar neįkišo jis liežuvio dėl jo”, “telefonu kad jokių “bazarų” daugiau nebebūtų” ir pan. (II tomas, b. l. 165-186).
Šių nevienkartinių pokalbių turinys ir kiti aptarti reikšmingi įrodymai, kurie papildo vieni kitus, neginčijamai patvirtina, kad pagrobęs aštuoniolika tūkstančių eurų A. Š. motinos vardu už dešimt tūkstančių eurų nupirko minėtą gyvenamąjį namą su kitais pastatais ir taip realizavo dalį pinigų, taip pat pinigais parėmė seserį R. Š., kuri su motina tuo laiku buvo nuvykusi poilsiui į Birštono sanatoriją “Eglė” ir vėliau telefonu D. E. Č. derino su G. O., kad šis patvirtintų, jog neva tai jo sąskaita; 2017-12-29 A. Š. nusipirko sau naują benzininį pjūklą “Dolmar” už 320 eurų (II tomas, b. l. 124-129), daugiau nei įprastai pirkdavo alkoholinių gėrimų, taigi, akivaizdžiai disponavo didelėmis pinigų sumomis, kas iki tol jam visiškai nebuvo būdinga. Akivaizdu, kad tiek jis, tiek jo motina iki tol gyveno skurdžiai, neturėjo nuosavų būstų, santaupų, nors D. E. Č. melagingai teismui teigė priešingai. Iš tikrųjų kaltinamasis epizodiškai dirbo atsitiktinius darbus dažnai tik už pavalgymą, cigaretes – kaip pas J. K. arba gaunamą kuklų uždarbį jis pragerdavo su kitais asocialiais asmenimis, nes ir pats yra sakęs, kad “visada būnu neblaivus” (II tomas, b. l. 141). Kaip minėta, teismas ypač kritiškai vertina D. E. Č., save įvardijusios kaip prastą reputaciją turinčios, parodymus kaltinamojo naudai ir aiškinimą apie tariamai sukauptas lėšas, neva laikytas namuose ir pakankamas namui įsigyti, kai iš tikrųjų tiek ji pati, tiek ir A. Š. net neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, išskyrus pavienius darbus, sraigių, uogų ar grybų epizodinį surinkimą. Nežiūrint to, su A. B. D. E. Č., kaip minėta, atsiskaitė grynaisiais pinigais ir stambesnėmis kupiūromis.
O A. Ž. ir jo neįgali sesuo gaudavo pastovias pajamas iš SODROS, yra gavę ir vienkartines pašalpas (III tomas, b. l. 66-96). Pinigus, labai mažai kam išleisdamas, jis kaupė namie ir juos nesaugiai laikė bidonėliuose, kas buvo žinoma (nujaučiama) ir A. Š. ir jis pats tai pripažino tiek ikiteisminio tytimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Laikotarpiu kai Ž. kelis mėnesius buvo gydymo įstaigose ir tai žinojo aplinkiniai gyventojai, A. Š., kuris anksčiau ne kartą yra buvęs prie to namo, esančio nuošalioje vietovėje maždaug už 2 km, lengvai galėjo fiziškai į jį patekti, padarė inkriminuojamą nusikaltimą – iš bidonėlių pagrobė 18000 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Todėl nepaisant jo neprisipažinimo, A. Š. kaltė yra visiškai įrodyta aptartais įrodymais ir teismas atmeta jo gynybinę poziciją.
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį kai turto vertė viršija 250 MGL sumą, tai laikoma didelės vertės turtu. Iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL dydis buvo 38 eurai, vadinasi, didelės vertės turtu tuo metu buvo laikomas turtas jau nuo 9500 eurų sumos (250 x 38= 9500). Taigi, A. Š. padarytas nusikaltimas įstatymo priskiriamas prie sunkių ir kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas jam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, vertina tai, kad jis Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas kaip skurdžiai gyvenantis, oficialiai nedirbantis ir neieškantis darbo, pragyvenantis iš atsitiktinių uždarbių, nuolat girtaujantis (III tomas, b. l. 120), LITEKO duomenimis praeityje jis buvo teistas. Šie ir kiti bylos duomenys, kaip pavyzdžiui 2018-05-24 telefoninio pokalbio su motina metu jo išreikštas apgailestavimas, kad kažkada anksčiau nenušovė dviejų jo minimų žmonių (II tomas, b. l. 152), duoda pakankamą pagrindą teismui spręsti apie jo asmenybės pavojingumą visuomenei. Todėl paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į suėmimą.
Į skiriamą laisvės atėmimo bausmę A. Š. įskaitytinas laikinasis sulaikymas nuo 2018-07-10 iki 2018-07-11, t. y. 2 paros (II tomas, b.l. 135, 148).
Visiškai tenkintinas nukentėjusiosios L. U. civilinis ieškinys (III tomas, b. l. 154) ir jai iš kaltinamojo priteistinas nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas – 18000 eurų.
Ieškinio užtikrinimo tikslu laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į D. E. Č. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą – pratęstinas iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 115, 297, 301-303-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir jį nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į jo bausmės laiką įskaityti laikinąjį sulaikymą –2 paras.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą teismo salėje.
Tenkinti L. U. civilinį ieškinį ir iš nuteistojo A. Š. jai priteisti 18000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) žalai atlyginti.
Palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. E. Č. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Daiktinius įrodymus: du bidonėliuis ir du genetinės daktiloskopijos pavyzdžius, laikomus Utenos AVPK patalpoje, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.