Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

iškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo A. U. priteisti 39.541,76 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovo S. S. priteisti 9.549,00 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei iš atsakovų A. U. ir S. S. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2006 m. ji pagal panaudos sutartį su A. U. naudoja dalį pastato, adresu Šilutės pl. 52A, Klaipėda, antro aukšto patalpų. Kitomis patalpomis įvairiais pagrindais naudojosi S. S., A. U. bei kiti tretieji asmenys. Ieškovė šio pastato savininkų sutikimu 1994-03-31 sudarė sutartį Nr. 58210 su AB „VST“ dėl elektros energijos tiekimo. Nesant techninės galimybės be didesnių išlaidų elektros energiją tiekti tik UAB „Pajūrio technika“ naudojamoms patalpoms, šios paslaugos teikiamos visam A. U. ir atsakovui A. U. priklausančiam pastatui, adresu Šilutės pl. 52A, Klaipėda. Pastate adresu Šilutės pl. 52A, Klaipėda, bendrai suvartotos elektros energijos kiekis nustatomas pagal bendrą elektros energijos apskaitos prietaisą. Atskirų pastato naudotojų suvartotos elektros energijos kiekiai nustatomi pagal jų naudojamoms patalpoms skirtus individualius elektros energijos apskaitos prietaisus. Pastato patalpų naudotojai už jų suvartotą elektros energiją atsiskaito pagal šių individualių elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis per UAB “Pajūrio technika”, kuri perduoda pinigines lėšas elektros energijos tiekėjui. Tačiau didžiąją dalį elektros energijos, kurią apmoka ieškovė, sunaudoja pastato naudotojai, kurie šių išlaidų ieškovei nekompensuoja – A. U. bei jo leidimu pastate neatlygintinai elektros energija besinaudojantys kiti pastato patalpų naudotojai. Iš viso per laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio ieškovė už atsakovą apmokėjo 2.458,20 Lt, kurie laikyti ieškovės nuostoliais ir priteistini iš atsakovo kaip pastato savininko. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso autoserviso įranga: dviejų atramų elektromechaniniai keltuvai Stenhoj (3 vienetai), infraraudonųjų spindulių skaitmeninio ryšio suvedimo stendas Hunter 511 (duomenys neskelbtini), kompresorius AT 700/200, duobinis ašies keltuvas AC SD 20PHL, kurie yra A. U. ir atsakovui A. U. priklausančiame pastate adresu Šilutės pl. 52A, Klaipėda. Nuo 2003 metų birželio mėnesio dalis įrangos buvo nuomojama S. S., kuris už šios įrangos nuomą iki 2008 metų gruodžio mėnesio atsiskaitydavo tiesiogiai su UAB „Pajūrio technika“. S. S. nuo 2009 metų sausio mėnesio nustojo mokėti nuomos mokestį, nors nuomojamų patalpų neapleido, autoserviso įranga toliau naudojosi. Atsakovas S. S., visada žinodamas, kad įranga priklauso ieškovei, neteisėtai naudojo šią įrangą savo komercinei veiklai, tokiu būdu gaudamas pajamas – nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovė nurodo, kad jų žiniomis, atsakovas S. S. atsakovui A. U. priklausančiomis patalpomis, o kartu ir jose esančia įranga, nebesinaudoja nuo 2012-03-01, todėl atsakovas iš ieškovės įrangos neatlygintinio naudojimo savo komercinėje veikloje pajamas gaudavo laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-02-29 imtinai, kas sudaro 38 mėnesius. Ieškovei nėra žinoma tiksli atsakovo S. S. iš šio neteisėto naudojimosi gauta nauda, tačiau preliminariai ieškovė šiuos nuostolius įvertino 9.549,00 Lt sumai. Atsakovas A. U. nuo 2010-01-15, vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo paskirtas visos ieškovei priklausančios įrangos ir automobilio saugotoju. Ieškovė paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, jog „LR CPK 383 str. 3 d. suteikia teisę areštuoto turto saugotojui perduotu saugoti turtu naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Tačiau atsakovas ieškovės turtu naudojosi ne pats, o perdavė naudotis tretiesiems asmenims, kurie įrangą eksploatavo vykdydami savo ūkinę komercinę veiklą dėl to neabejotinai didėjo įrangos nusidėvėjimas, ir atitinkamai, mažėjo jos vertė“. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo už laikotarpį, kai atsakovas A. U. buvo ieškovei priklausančio turto saugotoju, ieškovė turėjo teisę pareikšti A. U., kuriam atsakomybė už netinkamą saugotojo pareigų vykdymą tenka asmeniškai, nes tik jis asmeniškai buvo paskirtas saugotoju. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis šiomis apeliacinės instancijos teismo šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais išaiškinimais, atsakovas A. U. privalo atlyginti ieškovei dėl S. S. naudojimosi jai priklausančia įranga atsiradusius nuostolius. Laikotarpis nuo 2010-01-15 iki 2012-04-05 sudaro daugiau nei 26 mėnesius, todėl ieškovės turtas naudojant jį pagal paskirtį visą ši laikotarpį nusidėvėjo ir prarado 4.848,74 Lt savo vertės. Mano, kad šių nuostolių dydis laikytinas protingu ir atitinkančiu realią situaciją, todėl priteistinas iš atsakingo dėl šių nuostolių atsiradimo asmens – atsakovo A. U..