Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. A. pateikė skundą dėl antstolio S. V. procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/16/00893, kuriuo prašo: panaikinti areštą sąskaitai, grąžinti pinigus, jei jie buvo išskaityti, pritaikyti nustatytą Vyriausybės MMA vieno mėnesio atlygį; peržiūrėti dėl senaties termino taikymo; patikrinti ar antstolis teisingai apskaičiavo atlygį už darbą; priteisti iš antstolio 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis, neinformavęs pareiškėjo apie pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, iš karto areštavo asmeninę sąskaitą, esančią laisvės atėmimo vietoje, dėl to pareiškėjui apribota galimybė apsipirkti, įsigyti būtiniausių prekių. Be to, iš areštuotos sąskaitos išieškomos visos lėšos, nepaisant to, kad galimai viršija MMA. Pareiškėjas dėl nepateisinamo antstolio elgesio patyrė išgyvenimus, kurie neigiamai atsiliepė sveikatai, todėl prašo priteisti 5 000,00 Eur neturtinę žalą.

Antstolis S. V. 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymu Nr. S-17-3672 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pasisakė, kad „CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės („Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“, 662-674 str.), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje“. Skolininko atžvilgiu priimti patvarkymai, kuriuos skolininkas skundžia, yra surašyti vadovaujantis CPK LI skyriaus nuostatomis ir šioms lėšoms CPK 668 straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 str.3 d., 443 str. 5 d.).

Skundas atmetamas.

Iš byloje esančių dokumentų, prijungtos vykdomosios bylos matyti, kad antstolio S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/16/00893 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9852-933/2016 dėl 22,00 Eur išieškojimo iš skolininko S. A. valstybei (v. b. l. 2). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gegužės 6 d. lydraščiu pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti (b. b. l. 4-5). Vykdomasis raštas antstolio kontoroje gautas 2016 m. gegužės 27 d. Antstolis 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S-16-127-1504 priėmė vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus (v. b. l. 7). Antstolis 2016 m. gegužės 31 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas (Nr. S-16-127-1567, v. b. l. 8–9), priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-16-127-1544 (v. b. l. 10-11) ir išsiuntė skolininkui į Alytaus pataisos namus. Dokumentai skolininkui įteikti 2016 m. birželio 3 d. (v. b. l. 12). Šio patvarkymo ir vykdymo išlaidų paskaičiavimo skolininkas neskundė. Be kitų veiksmų antstolis 2016 m. rugpjūčio 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-11988 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, areštavo 22,00 Eur skolos ir 83,00 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 105,00 Eur, esančių skolininko S. A. Alytaus pataisos namų sąskaitoje (v. b. l. 18). Taip pat patvarkymą Nr. S-16-11987 dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodė ankstesniu patvarkymu areštuotos sumos išieškojimo tvarką.

Pareiškėjas prašo panaikinti areštą sąskaitai, taikyti MMA, todėl daroma išvada, kad pareiškėjas skundžia antstolio 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taip pat 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis areštavo lėšas sąskaitoje neinformavęs apie pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas nesutinka su šiuo teiginiu. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė 2016 m. gegužės 30 d., šį patvarkymą kartu su 2016 m. gegužės 31 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiuntė skolininkui ir registruotos siuntos įteikimo pranešimas (v. b. l. 12) patvirtina, kad minėtus dokumentus skolininkas gavo 2016 m. birželio 3 d. Todėl pareiškėjas neturi pagrindo teigti, kad jis nebuvo informuotas apie prasidėjusį priverstinį skolos išieškojimą. Be to, pažymėtina, kad skolininkas turėjo pakankamai laiko sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas geruoju, kadangi antstolis lėšas skolininko sąskaitoje areštavo tik 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kaip jau minėta, skolininkui nesumokėjus geruoju skolos ir vykdymo išlaidų, antstolis tęsė vykdymo veiksmus ir, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo skolininko sąskaitoje, esančioje laisvės atėmimo įstaigoje, lėšas ir priėmė patvarkymą dėl lėšų išieškojimo, kuriame išsamiai nurodė skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką. Antstolis S. V. Alytaus pataisos namams nusiųstame 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, nurodė, kad CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Teismas pažymi, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo atliktas išskaitymas iš skolininkui priklausančių lėšų.

Pareiškėjas prašo peržiūrėti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.). Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 607 straipsnis, reglamentuojantis senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimą, numato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą (CPK 607 str. 1 d.). Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-9852-933/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui S. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas sprendimu už akių iš atsakovo S. A. priteisė 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 21 d. išduotas vykdomasis dokumentas ir 2016 m. gegužės 27 d. pateiktas vykdyti antstolio S. V. kontorai, todėl akivaizdu, jog senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nebuvo praleistas (CPK 606 str. 2 d.).

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis galimai netinkamai paskaičiavo vykdymo išlaidas.

Konstitucinis Teismas 2008-01-07 nutarime pasisakė, kad priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis; Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas; CPK 609–611 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-5/2007; kt.).

CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, CPK 609 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Kaip matyti iš prijungtos vykdomosios bylos Nr.0127/16/00893 antstolis teikė paklausimus apie skolininką ir jo pinigines lėšas VSDFV ir bankams, visų atliktų veiksmų įkainiai nurodyti antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo lape, kuris skolininkui buvo išsiųstas ir 2016 m. birželio 3 d. įteiktas. Pažymėtina, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktą antstolio atlyginimas, atsižvelgiant į išieškotojo reikalavimo dydį, t. y. išieškant nuo 14,48 iki 57,92 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 40 Eur, todėl akivaizdu, jog antstolio atlygis paskaičiuotas pagrįstai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į antstolio S. V. argumentus, teismas daro išvadą, kad pripažinti neteisėtais antstolio S. V. veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas netenkintinas (CPK 510 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo S. A. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.