Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Nerijaus Meilučio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Domėja“ ir atsakovų A. M., D. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-528/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domėja“ patikslintą ieškinį atsakovams A. M. ir D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 3 200 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė A. M. išdavė ieškovei paprastąjį vekselį, tačiau nustatytu terminu jo neapmokėjo, nors buvo raginta. Vekseliu buvo garantuotas bendros sutuoktinių prievolės pagal 2015 04 07 darbų priėmimo–perdavimo aktą įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 3 200 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016 09 15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei iš atsakovų 1 321,93 Eur (72 Eur žyminis mokestis, 1 249,93 Eur už advokato teisinę pagalbą) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

Teismas nustatė, kad 2015 03 20 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė pardavė, o atsakovai pirko butą su dalimi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), be to, ieškovė įsipareigojo savo lėšomis iki 2015 07 15 atlikti sutartyje nurodytus darbus. Šalys 2015 04 07 pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovai priėmė atliktus darbus už 3200 Eur sumą. 2015 04 07 atsakovė paprastuoju neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo iki 2015 12 01 sumokėti ieškovei 3200Eur.

Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2016 09 15 sutartiniu pareikštiniu įkeitimu įkeitė 9412,64 Eur vertės transporto priemonę būsimo sprendimo kitoje Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-496-285/2017 pagal atsakovų reikalavimus priteisti iš ieškovės skolą už išorinės būsto apdailos medžiagų įsigijimą, esamos apdailos išmontavimo ir naujos apdailos sumontavimo darbus, skolą už žemę, įvykdymo užtikrinimui.

Teismas, nustatęs, kad atsakovės 2015 04 07 paprastais vekselis išduotas nesilaikant notarinės formos, kuri nuo 2015 01 01 privaloma fiziniam asmeniui išduodant didesnės kaip 3 000 Eur sumos paprastąjį vekselį, vertino, kad toks dokumentas neturi paprastojo vekselio, kaip vertybinio popieriaus, galios sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 3 200 Eur skolos priteisimo pagal šį vekselį, kaip vertybinį popierių, negali būti tenkinamas.

Teismas nurodė, kad atsakovai pripažino, jog yra skolingi ieškovei 3 200 Eur pagal šalių pasirašytą 2015 04 07 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą; sprendė, jog nesant ginčo dėl atliktų darbų ir jų kainos, akte nurodytus statybos rangos darbus atlikusi ieškovė turi teisę reikalauti už juos sumokėti.

Atsakovai delsimą sumokėti ieškovei už aktu perduotus darbus grindė sulaikymo teise. Teismas sprendė, kad 2015 12 01, kai atsakovai privalėjo atsiskaityti su ieškove už šios atliktus darbus, pagrįstai sulaikė ieškovei priklausančius pinigus, siekdami patenkinti savo reikalavimo teisę, kadangi prievoles atsakovams ieškovė turėjo būti įvykdžiusi iki 2015 07 15. Teismas, nustatęs, kad 2016 09 15 ieškovė sutartiniu pareikštiniu įkeitimu įkeitė 9 412,64 Eur vertės transporto priemonę būsimo įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-496-285/2017, kurioje buvo nagrinėjami ir reikalavimai, kuriais grindžiamas atsakovų sulaikymo teisės ieškovės atžvilgiu pagrįstumas, vertino, kad tokiu būdu ieškovei, pateikus adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, atsakovai nebegali naudotis sulaikymo teise. Todėl tenkino reikalavimą dėl skolos ir procesinių palūkanų, tačiau palūkanas nusprendė skaičiuoti ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, bet nuo ieškovės prievolės užtikrinimo dienos – 2016 09 15, nes tik tuo metu atsakovai neteko teisės naudotis sulaikymo teise.

Teismas, spręsdamas mažinti ieškovei priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį iki 1249,93 Eur nurodė, kad nepriteisia Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nenumatytų ieškovės turėtų išlaidų už antrą ieškinį ir patikslintą ieškinį, nes ieškovė, atstovaujama advokato, privalo tinkamai pasirinkti atsakovus ir iš karto pateikti atitinkamą ieškinį; rašytinius paaiškinimus, nes jų teismas nereikalavo; už atsiliepimą į skundą ne šioje civilinėje byloje; už telefoninius pokalbius su klientu; vykdymo išlaidas; notaro paslaugas.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovės naudai iš atsakovų priteistinų išlaidų advokato pagalbai dydį nuo 1249,93 Eur padidinti iki 2409,66 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė šių ieškovės turėtų ir byloje pateiktais įrodymais pagrįstų 1159,73 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, nes:

10.1. 211,75 Eur su PVM už ieškinio parengimą. Ieškinio parengimo išlaidos sudaro 474,32Eur. Šios sumos ataskaitoje išskaidymas į dvi eilutes nereiškia, kad buvo parengti du ieškiniai, todėl priteistina trūkstama 211,75 Eur išlaidų dalis už ieškinio parengimą.

10.2. 251,68 Eur su PVM už patikslinto ieškinio parengimą, pateiktą iškilus būtinybei į bylą bendraatsakovu įtraukti D. M., kurio procesinis statusas paaiškėjo gavus atsiliepimus į ieškinį.

Atsakovai apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančias bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas šių argumentų pagrindu:

Atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad 2015 03 20 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė pardavė, o atsakovai nupirko butą su dalimi žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Sutaries 7.7 punkte ieškovė įsipareigojo savo lėšomis iki 2015 07 15 atlikti 7.7.1–7.7.6 punktuose nurodytus išorės apdailos darbus. Šalių pasirašytu 2015 04 07 atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu, ieškovė perdavė, o atsakovai priėmė šildomų grindų įrengimo darbus už bendrą 3200 Eur sumą. 2015 04 07 atsakovė paprastuoju neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo iki 2015 12 01 sumokėti ieškovei 3 200 Eur. Šalys teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šis vekselis išduotas 2015 04 07 akte nurodytų darbų apmokėjimui užtikrinti.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde atsakovai ginčija teismo sprendimu nustatytą prievolę sumokėti ieškovei skolą už atliktus darbus argumentuodami ieškinio ribų peržengimu, kas, pasak apeliantų, lėmė siurprizinio sprendimo priėmimą, kadangi, teismui konstatavus, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal formos reikalavimų neatitinkantį vekselį negali būti tenkinamas, t. y. ieškinį pareikštu pagrindu pripažinus nepagrįstu, teismas neturėjo teisės tenkinti ieškinio, kuriuo jis nebuvo reiškiamas. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014). Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį šalių santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011). Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011, 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų skolą pagal 2015 04 07 atsakovės išduotą vekselį. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatęs, kad atsakovės 2015 04 07 paprastais vekselis išduotas nesilaikant notarinės formos ir todėl neturi vertybinio popieriaus galios, vertino, kad nėra pagrindo priteisti skolą pagal šį vekselį. Tačiau teismas, nustatęs, kad 2015 04 07 atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu atsakovai priėmė ieškovės atliktus darbus už bendrą 3200 Eur sumą, kad atsakovai sutinka ir pripažįsta, jog nėra atsiskaitę su ieškove už darbus pagal šį aktą, nesant tarp šalių ginčo dėl atliktų darbų ir jų kainos, teismas vertino, kad ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti už akte nurodytus darbus statybos rangos santykius reglamentuojančių CK 6.681, 6.687 straipsnių pagrindu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu ginčo šalių santykių teisiniu kvalifikavimu. Byloje nustatyta ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad atsakovės išduotas vekselis atliko prievolės sumokėti ieškovei skolą, kylančios iš šalių pasirašyto darbų priėmimo-perdavimo akto, įvykdymo užtikrinimo funkciją. Vekselis ieškovei kaip kreditoriui suteikė papildomą garantiją, kad už priimtus darbus bus atsiskaityta laiku, t. y. atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 ). Teismo konstatuotas faktas, kad atsakovės išduotas vekselis neatitinka reikalaujamos įstatymo formos, nepanaikina atsakovų pagrindinės prievolės, kylančios iš šalių pasirašyto akto. Byloje nustatyta, kad ieškovė atliko šildomų grindų įrengimo darbus už bendrą 3200 Eur sumą ir juos 2015 04 07 aktu perdavė atsakovams. Teismas nustatė ir atsakovai su tuo sutiko, kad nėra atsiskaitę su ieškove už darbus pagal šį aktą, todėl, nesant tarp šalių ginčo nei dėl darbų atlikimo fakto, nei dėl jų kainos, nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas ieškovei skolą už darbus pagal 2015 04 07 darbų priėmimo-perdavimo aktą, o ne pagal vekselį, peržengė ieškinio ribas ir atsakovų atžvilgiu priėmė siurprizinį sprendimą.

Atsakovų skunde teigiama, kad teismas, remdamasis 2016 09 15 ieškovės sutartinio pareikštinio įkeitimo, kuriuo ji užtikrino būsimo įsiteisėjusio sprendimo kitoje civilinėje byloje vykdymą, faktu, nepagrįstai darė išvadą, kad tokiu būdu ieškovė pateikė adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą ir todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovai nuo 2016 09 15 neteko teisės naudotis sulaikymo teise.

Teismas sprendė, kad atsakovai ieškovei už darbus turėję sumokėti iki 2015 12 01, pagrįstai pasinaudodami sulaikymo teise sulaikė ieškovei priklausančius pinigus tokiu būdu siekdami patenkinti savo reikalavimo teisę, kadangi ieškovė nebuvo įvykdžiusi savo prievolės atsakovams tinkamai atlikti pirkimo-pardavimo sutarties 7.7 punkte numatytus namo išorės apdailos, kiemo teritorijos sutvarkymo darbus. Teismas, nustatęs, kad 2016 09 15 ieškovė sutartiniu pareikštiniu įkeitimu įkeitė 9 412,64 Eur vertės transporto priemonę būsimo įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjami ir reikalavimai, kuriais grindžiamas atsakovų sulaikymo teisės ieškovės atžvilgiu pagrįstumas, vertino, kad tokiu būdu ieškovei pateikus adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, atsakovai nebegali naudotis sulaikymo teise ir sprendė tenkinti reikalavimą dėl skolos ir procesinių palūkanų, tačiau skaičiuotinų ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 02 17, bet nuo ieškovės prievolės užtikrinimo dienos – 2016 09 15, vertindamas, kad tik tuo metu atsakovai neteko teisės naudotis sulaikymo teise, priteisimo. Tokiu būdu teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų, sutrumpino procesinių palūkanų skaičiavimo terminą. Tačiau ieškovė šios teismo sprendimo dalies neskundžia, kas vertintina, kad sutinka su procesinių palūkanų skaičiavimu nuo 2016 09 15. Todėl teisėjų kolegijai konstatavus, kad pagrindinė skola iš atsakovų priteista pagrįstai, atsakovų skundo argumentai, susiję su jų teise pasinaudoti sulaikymo teise ir jos pasibaigimu, neturi įtakos bylos baigčiai, todėl jie neanalizuotini ir nevertintini (CPK 185 str.).

Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ir išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovė skundžia sprendimą tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, teigdama, kad teismas nepagrįstai prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį 2409,66 Eur sumažino iki 1249,93 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, prie kurių taip pat priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.)., išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 88 str. 1 d. 8 p.), kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.) CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei nepriteisė 81,07 Eur su PVM už notaro paslaugas, susidariusias ieškovei sudarant įkeitimo sandorį, kadangi šis sandoris sudarytas kitoje civilinėje byloje ieškovei pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti, todėl šiam sandoriui sudayti turėtos išlaidos nepripažintinos išlaidomis, susijusiomis su šios bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.). ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Ieškovės nurodomos 18,15 Eur išlaidos už telefoninius pokalbius sudaro pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų už suteiktas teisines konsultacijas dalį, todėl šios išlaidos apeliantei atskirai nepriteistinos.

Proceso metu atsakovės atžvilgiu ieškovės prašymu teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas. Teismo nutartį vykdė ir areštą taikė antstolis M. P.. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2016 03 09 apmokėjo antstolio 2016 03 02 išrašytą sąskaitą-faktūrą 79,20 Eur sumai už nutarties įvykdymą. Išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų ( CPK 88 str. 1 d. 8 p.), todėl, tenkinęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei 79,20 Eur nutarties vykdymo išlaidų.

Ieškovė skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jos turėtų ir byloje esančiais įrodymais pagrįstų išlaidų: 211,75 Eur su PVM už ieškinio parengimą, 251,68 Eur už ieškinio patikslinimą, 372,68 Eur už rašytinius paaiškinimus, 145,20 Eur už teismo įsakymo parengimą, viso 981,31 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tačiau tiek minėto CPK 98 straipsnio 2 dalis, tiek Rekomendacijų 2 punktas pabrėžia, kad be nustatytų maksimalių dydžių, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, svarbu atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad byloje buvo pareikštas palyginti nedidelis turtinis reikalavimas, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo sudėtingi ir nereikalavo specialių žinių, ieškovės nurodytų procesinių dokumentų tikslinimai yra ne esminiai, įtraukiant tik bendraatsakovą, tiek ieškiniai, tiek rašytiniai paaiškinimai savo turiniu iš esmės yra tapatūs, sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovų 981,31 Eur suma mažintina trečdaliu iki 327,10 Eur.

Nutartyje 25–28 punktuose nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistinų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti suma padidintina 406,30 Eur (327,10 Eur + 79,20 Eur) suma.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimą, neteisingai aiškino ir taikė šių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl sprendimas šioje dalyje pakeistinas ieškovei 406,30 Eur suma padidinant iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai šis reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra turtinis ir neturtinis reikalavimai ir, kad nuo jų abiejų išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas ar patenkinimas iš dalies apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo ar skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į tai, apeliacinių skundų parengimo išlaidos apeliantams nepriteisiamos. Atsakovai turėjo 75 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, o ieškovė - 450 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, todėl priteistinos. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 187,50 Eur, priteistina 375 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės UAB „Domėja“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, atsakovų A. M. ir D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip:

,,Priteisti iš atsakovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Domėja“ (į. k. 302555968, buveinė Kauno r. sav., Užliedžių sen., Giraitės k., Šermukšnių g. 7, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000) 864,11 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis ir 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Domėja“ (į. k. 302555968, buveinė Kauno r. sav., Užliedžių sen., Giraitės k., Šermukšnių g. 7, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000) 864,12 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Likusią Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei ,,Domėja“, juridinio asmens kodas 302555968, iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 187,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.