Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. D. (Z. D.) patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus teritorinei muitinei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, N. V., anstolei Audronei Muzikevičienei dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Pareiškėjas Z. D. (Z. D.) pareiškimu prašė: iškelti fizinio asmens bankroto bylą Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); parinkti (paskirti) bankroto administratorių teisės aktų nustatyta tvarka.

1.1.Pareiškime nurodė, kad Pareiškėjas (skolininkas) Z. D. (toliau – Pareiškėjas), yra nemokus ir jo būklė atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. numatytą sąlygą, t.y. jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir jų suma žymiai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pagal Antstolių informacinę sistemą, duomenis iš Vilniaus teritorinės muitinės, taip turimus duomenis iš kitų suinteresuotų asmenų, iš Pareiškėjo vykdomų išieškojimų bei įsipareigojimų kreditoriui suma sudaro (viršija) 490 000 EUR. Dėl šių lėšų išieškojimo iš Pareiškėjo, 2017-08-29 buvo priimtinas muitinės sprendimas, dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo. Apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Pareiškėjas nustatyta tvarka, 2023-02-22 pranešimu informavo kreditorius Vilniaus teritorinę muitinę, N. V., antstolę A.Muzikevičienę, o 2024-02-07 kreditorių Muitinės departamentą (pranešimai pridedami).

1.2.Iš esmės pagrindinės skolos (prievolė, skola) susidarė Pareiškėjui įvežant į Lietuvos teritoriją, laikant, gabenant akcizais apmokestinamas prekes, dėl ko, 2017-08-29 buvo priimtas muitinės sprendimas, dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo, ir paskaičiuoti privalomai mokėtini muito, akcizų bei PVM mokesčiai, toliau skaičiuojami šių mokesčių delspinigiai, kas šiuo metu sudaro bendrą 490 309,40 EUR skolą (prievolę). Duomenys apie muitinės priimtą sprendimą, dėl lėšų išieškojimo iš Pareiškėjo, pridedami. Išieškojimus vykdo Vilniaus teritorinė muitinė bei Muitinės departamentas. Pagal VMI pažymą, Pareiškėjas kitų prievolių valstybei neturi. Taip pat iš Pareiškėjo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui (sūnui K. D.), kas mėnesį mokamomis 173 EUR/mėn., išmokomis, tačiau įsiskolinimo nėra. Jokių kitų prievolių, nei nurodytų pateiktuose dokumentuose, nėra. Pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl ištikusio insulto, Pareiškėjas tapo neįgalus, prarado didelią dalį darbingumo, todėl buvo priverstas išeiti iš darbo. Šiuo metu Pareiškėjo darbingumas sudaro tik 50 procentų.

1.3.Galimybės visiškai atsiskaityti su kreditoriais (Vilniaus teritorine muitine, Muitinės departamentu ir antstole A.Muzikevičiene, nėra, ir nėra jokios galimybės, jog tokią sumą Pareiškėjas galės grąžinti per visą savo gyvenimą. Pareiškėją riboja jo turtinė padėtis, t.y. labai didelė prievolės suma, Pareiškėjas realiai neturi jokio turto, o gaunamos pajamos nedidelės, o gauti didesnes pajamas riboja sveikatos būklė, netektas darbingumas.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. paaiškiname (nurodome):

1. Pareiškėjas informavęs kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;

2. Pareiškėjo pajamos šiuo metu sudaro: 141,03 EUR gaunama netekto darbingumo pensija (paskirta nuo 2022-10-21), ir 38,23 EUR vienišo asmens išmoka, t.y. viso 179,26 EUR/mėn;

3. Pareiškėjas yra išsituokęs;

4. Pareiškėjas neturi jokio registruoto turto;

5. Jokio kito turto, vertybinių popierių ar santaupų, taip pat grynųjų pinigų viršijančių 1 MMA Pareiškėjas neturi.

6. Pareiškėjo sąskaita yra banke AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini). Kita sąskaita uždaryta (išrašai pateikiami);

7. Pareiškėjas neturi jokių kreditų, ir/ar nėra jų užtikrinęs, nėra įkeitęs turto;

a. Vilniaus teritorinė muitinė, JAR kodas 290733470, Naujoji Riovonių g. 3, 03153 Vilnius vilnius@lrmuitine.lt, priėvoles šiam kreditoriui sudaro – 20 673,37 EUR muito mokesčių, 282 030 EUR akcizų mokesčio, 72 667 EUR PVM mokesčio, 88 840 EUR akcizų delspinigių, 22 890 EUR PVM delspinigių, ir 3209,03 EUR muitų delspinigių (šių delspinigų skaičiaviams tęsiamas), viso 490 309,40 EUR. Šios sumos iš Pareiškėjo išieškomos priverstinai, vykdymo procesuose (pagal pateiktą Lietuvos antstorių rūmų pažymą). Vykdymo procesas pradėtas nuo 2018-01-19;

b. Muitinės departamentas prie FM, JAR kodas Muitinės departamentas prie FM, JAR kodas 188656838, Švitrigailos g. 42, Vilnius, muitine@lrmuitine.lt, pagal Antstolių rūmų pažymą vykdomas išieškojimas 207 EUR, 313,95 EUR, ir 827,45 EUR sumoms;

c. N. V., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuri atstovauja nepilnametį sūnų K. D. Pagal 2016-03-10 Šalčininkų r. apylinkės teismo įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-44-419/2016, iš Pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui, mokant po 173 EUR/mėn., periodinėmis išmokomis, iki pilnametystės. Įsiskolinimų nėra, vykdymo procesas nepradėtas;

d. Antstolė Audronė Muzikevičienė, Vasario 16-osios g. 5-2, 65188 Varėna, A.Muzikeviciene@antstoliai.lt, atlygis už vykdymo veiksmus bei antstolio atlygis, pagal vykdymo procesus Pareiškėjo, kaip skolininko, atžvilgiu.

1.4.Skolininkų Pareiškėjas neturi. Pareiškėjo duomenimis, šiuo metu Pareiškėjui nėra iškelta jokių nei civilinių nei baudžiamųjų bylų nei susijusių su darbo santykiais. Vykdomi išieškojimai (vykdymo procesai) pagal pateiktus duomenis (dokumentus). Pareiškėjas turi išlaikomų asmenų pagal minėtą teismo sprendimą, t.y. sūnų K. D. gim. (duomenys neskelbtini), tačiau neturi sudarytų sutarčių dėl išlaikymo, vedybų sutarčių. Pareiškėjo gyvena pas tėvus, pagal galimybes padeda jiems ūkyje. Pareiškėjo reikmėms būtina suma, t.y. maistui, drabužiams, higienai, sudarytų apie 120 EUR/mėn. (pagal pridedamą skaičiavimo lentelę). Kaip minėta, Pareiškėjas gyvena su tėvais, jų namuose, ir jiems padedant. Pareiškėjui paramą (pagalbą) pragyvenimui suteikia artimieji giminaičiai (tėvai), kurie aprūpina gyvenamąja vieta, jos išlaikymu, maitinimu ir pan.. Tai patvirtinantys dokumentai (sutikimai, išrašai, asmens dokumentai pridedami. Šiuo metu Pareiškėjo lėšos skiriamos mokesčiams bankroto proceso metu galėtų sudaryti apie 60 EUR/mėn.. Šias lėšas Pareiškėjas galėtų skirti iš savo gaunamų pajamų. Dėl Pareiškėją ištikusio insulto, bei netekto darbingumo, galimybės gauti didesnes pajamas yra ribotos. Be to, kaip minėta, Pareiškėjas pagal galimybes padeda savo tėvams ūkyje, dėl ko pilnai aprūpinamas ( be savo išlaidų) gyvenamąja patalpa, iš dalies maistu. Jokių nesąžiningų sandorių, kurie galėtų neigiamai įtakoti Pareiškėjo turtinę būklę, kad jis šiuo metu negali atsiskaityti su kreditoriais arba kurie galėtų būti pripažinti negaliojančiais dėl Pareiškėjo nesąžiningumo, Pareiškėjas nėra sudaręs. Pareiškėjas neturi jokių žalingų įpročių, t.y. nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais ir pan., ir 5 (penkerių) metų laikotarpiu nesikreipė, ką patvirtina pridedama pažymą iš Priklausomybių ligų centro. Pareiškėjas neteistas, taip pat nėra kitų sąlygų numatytų FABĮ 5 str. 8 d., dėl kurių teismas atsisako kelti fizinio asmens bankroto bylą. Duomenys apie tai pridedami.

1.5.Pareiškėjas, kreditoriams pagal vykdomus išieškojimus (antstolei), yra sumokėjęs (įvykdęs dalį prievolių):

1. 2021-10-15 – 451,96 EUR;

2. 2021-10-19 – 3164,64 EUR;

3. 2021-10-19 – 174,62 EUR;

4. 2022-12-30 – 160,56 EUR;

5. 2023-01-05 – 674,26 EUR;

6. 2023-01-20 – 111,44 EUR;

7. 2023-03-21 – 90,27 EUR;

8. 2023-06-21 – 97,85 EUR;

9. 2023-07-21 – 133,43 EUR.

Šie duomenys užfiksuoti AB Šiaulių bankas pateiktame Pareiškėjo banko sąskaitos išraše už 3 metus (ADOC failas D._SB_atsakymas_saskaitos_išrašas). Tikslesni duomenys gali būti nustatyti iš vykdomųjų bylą. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo nėra. Išlaikymą Pareiškėjas moka su savo tėvų, ir K. D. senelių pagalba. Vykdymo procesas nepradėtas.

1.6.Pareiškėjas pagal galimybes dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu bandė atkurti nemokumą, tačiau dėl ištikusio insulto, ir netektos didelės dalies darbingumo, jo galimybė dirbti, ir gauti papildomas pajamas yra ribota. Be to, Pareiškėjo prievolės yra labai didelės ir jos nuolat didėja dėl skaičiuojamų mokesčių delspinigių. Pareiškėjas padeda savo tėvams registruotame žemės ūkyje (duomenys pridedami), todėl ateityje tikėtina gautų pajamų, iš kurių galėtų tenkinti kreditorių reikalavimus didesne dalimi. Prie pareiškimo pateikiami visi išsamūs duomenys (su istorija) apie Pareiškėjo turtą, pajamas, sąskaitos išrašas (už 3 metus), teistumo, psichikos sveikatos, žalingų įpročių nebuvimo duomenys, taip pat duomenys iš kitų institucijų, reikalingi įvertinti Pareiškėjo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo.

1.7.Darytina išvada, jog virš nurodytų duomenų visuma bei prie šio pareiškimo pateikiami rašytiniai įrodymai (dokumentai), akivaizdžiai patvirtina, jog Pareiškėjas yra nemokus ir negali bei negalės atsiskaityti su kreditoriais, nes iš Pareiškėjo jau priverstinai (vykdymo procesuose) išieškomos sumos žymiai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, Pareiškėjo turtinė padėtis, gaunamos pajamos, negali užtikrinti jo prievolių įvykdymo, iš esmės visą gyvenimą, todėl yra pagrindas Pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas neturi galimybės pasirinkti ir pasiūlyti savo administratoriaus kandidatūros. Be to, tai yra Pareiškėjo teisė (FABĮ 4 str. 3 d.), ir jis nesinaudoja šia savo teise, bei nesiūlo administratoriaus kandidatūros. Pareiškėjo nuomone, administratoriui už jo paslaugas, galėtų skirti 20-30 EUR sumą per mėnesį.

2.Teismo posėdyje, pareiškėjo atstovas, palaikydamas pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Parodė, kad pareiškėjo būklė atitinka FABĮ normas, nenustatyta aplinkybių, kurios ribotų iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Dėl suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepime nurodytų argumentų, kad prievolė sumokėti valstybei traktuojama kaip padaryta žala, tai teismų praktika kinta, mano, kad mokestinių prievolių negalima prilyginti žalai. Pareiškėjui nebuvo reiškiamas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato, kad žala gali būti paskaičiuota kitų teisės aktų pagrindu. Tokia pareiškėjo prievolė turi būti vertinama kaip skola, patvirtinanti pareiškėjo nemokumą ir turi būti nurašoma. Muitinės departamentas nėra pareiškėjo kreditorius. Pareiškėjas nėra teistas ar baustas administracine tvarka, skolininkų neturi, jo atžvilgiu nėra iškelta bylų, jis neįrašyta į priklausomybės ligų sąrašą, žalingų įpročių neturi. Pareiškėjas yra išsiskyręs, nevedęs, išlaiko vieną nepilnametį vaiką. Pareiškėjas oficialiai nedirba, jis dirba savo tėvų šeimos ūkyje, padeda tėvams, užimtumo tarnyboje nėra įregistruotas, pragyvena iš šeimos ūkio gaunamų pajamų. Bandymai rasti darbą nepavyksta dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Pareiškėjas gauna netekto darbingumo-neįgalumo pensiją ir vienišo asmens išmoką, jo pajamos sudaro virš 100 Eur į mėnesį. Pareiškėjo būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga 120 Eur kas mėnesį, o nemokumo administratoriui ir kreditorių reikalavimams patenkinti skirtų 60 Eur į mėnesį. Dėl skirtino nemokumo administratoriaus kandidatūros palieka teismui spręsti, prašo skirti administratorių kurio nurodyta suma mažesnė. Prašo nustatyti 4 mėnesių terminą kreditorių reikalavimų tenkinimui ir mokumo planui parengti.

3.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau — FABĮ) 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas — fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnyje 8 dalyje nustatytų pagrindų. VMI prie FM pažymi, kad vien tik skolininko kreipimasis nesudaro sąlygų iškelti jam bankroto bylą ir FABĮ tikslas nėra vien tik remiantis skolininko pateiktais dokumentais spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo. Kiekvienu atveju konkrečiai ir visapusiškai turi būti vertinama ir sprendžiama dėl skolininko nemokumo būsenos susidarymo priežasčių bei FABĮ ir 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (ne)buvimo. Skolininkui tenka pareiga pagrįsti visas reikalaujamas aplinkybes ir sąžiningai pateikti visapusišką ir pilną informaciją, o jeigu skolininkas to nepadaro, jo prašymas negali būti tenkinamas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas atsisako (turi pareigą atsisakyti) iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą, priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Todėl kiekvienu atveju yra būtina išsiaiškinti, ar per paskutinius trejus metus skolininkas nesudarė sandorių, neatliko kitokių veiksmų (pavyzdžiui, savo pinigus kam nors be pagrindo perleido ir pan.), kurie būtų sukėlę skolininko nemokumo būseną.

3.1.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad turi būti nustatyta, kokią konkrečiai pajamų dalį toks asmuo reguliariai galėtų skirti įsipareigojimų vykdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Pažymi, kad 2021 m. birželio 29 d. buvo priimti FABĮ pakeitimai, iš jų ir dėl 29 straipsnio 7 dalies, nustatant, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-451 (TAR, 2021, Nr. 2021–15469) nustatyta, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki įstatymo Nr. XIV-451 įsigaliojimo (2021 07 15). Remiantis VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 23 d. duomenimis, Pareiškėjas valstybės biudžetui neskolingas. Informuoja, kad VMI prie FM neturi papildomų duomenų nei patvirtinti, nei paneigti Pareiškėjo prašymui. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

4.Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimą prašo atmesti. Nurodė, jog Vilniaus teritorinė muitinė iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų gavo 2024-04-17 pranešimą, kad teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo Z. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą (toliau - F ABI). Vilniaus teritorinė muitinė, kaip suinteresuotas asmuo, 2022-04-15 nutartimi buvo įpareigota pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą bei visus įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo prievolinius įsipareigojimus muitinei.

4.1.Vilniaus teritorinė muitinė šioje byloje yra viena iš kreditorių, kurios naudai iš Z. D. (toliau - pareiškėjas) yra išieškoma solidari nepriemoka muitinei. Skolos apskaičiavimo pagrindas Kauno teritorinės muitinės 2017-08-29 sprendimas Nr.7PM 190466, kuriuo solidariems skolininkams, iš jų ir pareiškėjui, buvo įregistruota 471303,00 Eur importo mokesčių ir delspinigių mokestinė prievolė. Pareiškėjo vardu įregistruotų mokesčių sumokėjimą teritoriniu principu administruoja Vilniaus teritorinė muitinė. Pareiškėjas per įstatymais nustatytą terminą mokestinės prievolės geranoriškai neįvykdė ir Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau -MAĮ) 105 ir 106 straipsnių nuostatomis, pradėjo taikyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Iš pareiškėjo atsiskaitomųjų sąskaitų kredito įstaigose, nesant jose lėšų, skola nebuvo padengta, todėl priverstinis mokestinės prievolės išieškojimas buvo nukreiptas į mokesčių mokėtojo turtą, antstolei Audronei Muzikevičienei pateikiant vykdymui sprendimą Nr. 10000395202 (2018-01-12) 471303,00 Eur sumai. Be to, vadovaujantis MAĮ 96-98 straipsnių nuostatomis, Vilniaus teritorinė muitinė už neįvykdytas minėtu Kauno teritorinės muitinės sprendimu įregistruotas mokestines prievoles pareiškėjui papildomai sprendimais Nr. 10000403186 (2018-04-10), Nr. 10000405922 (2018-05-15), Nr. 10000415342 (2018-09-18), Nr. 10000424847 (2019-01-28), Nr. 10000435086 (2019-07-11), Nr. 10000445867 (2020-01-21), Nr. 10000487939 (2022-05-02), Nr. 10000504315 (2023-04-07), Nr. 10000512900 (2023-10-18) ir Nr. 10000520347 (2024-04-04) priskaičiavo 21924,00 Eur delspinigių, kurių priverstinis išieškojimas taip pat perduotas vykdyti antstolei. Skolos administravimo laikotarpiu iš pareiškėjo kredito įstaigos sąskaitų išieškota 199,60 Eur suma, antstolė, vykdydama muitinės sprendimus iš pareiškėjo išieškojo 2635,14 Eur sumą. Mokestinei nepriemokai padengti iš solidarių skolininkų buvo išieškota 199,30 Eur suma.

4.2.Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi pareiškėjo įsipareigojimų muitinei vykdymo patikrinimą, įvertinusi jo ir solidarių skolininkų lėšomis skolos padengimą, nustatė, kad pareiškėjo bendra mokestinė nepriemoka muitinei 2024 m. balandžio 24 d. duomenimis sudaro 490248,96 Eur.

FABĮ tikslas ir paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 str. 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 dalyje nustatytų pagrindų. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pirmiausia turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. FABĮ 2 str. 2 dalyje numatyta fizinio asmens nemokumo samprata, pagal kurią tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau - MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5str. 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 1 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 str. 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Pagal FABĮ 29 str. 7 dalį nenurašomi kreditorių reikalavimai yra reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti nusikalstama veika padarytą žalą, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad FABĮ 29 str. 7 dalies nuostata, kad nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, jog ankščiau galiojusi FABĮ 29 str. 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 29 str. 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr.KT5-N4/2017).

4.3.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog tokiu atveju, kai susidariusi mokestinė nepriemoka yra kilusi dėl pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 str. 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma. Skirtingai nei iš teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iš nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. Priešingai, aiškinant minėtą normą, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019).

4.4.Pareiškėjas nurodė, kad pagal Antstolių informacinę sistemą, duomenis iš Vilniaus teritorinės muitinės, turimus duomenis iš kitų suinteresuotų asmenų, iš jo vykdomų išieškojimų bei įsipareigojimų kreditoriui suma viršija 490000 Eur. Jis negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, yra nemokus, galimybės visiškai atsiskaityti su kreditoriais nėra, nes iš jo jau priverstinai išieškomos sumos žymiai viršija 25 MMA. Pareiškėjo turtinė padėtis, gaunamos pajamos, negali užtikrinti jo prievolių įvykdymo, todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas jam iškelti bankroto bylą. Kaip jau minėta, pagal Vilniaus teritorinės muitinės duomenis pareiškėjo bendra mokestinė nepriemoka muitinei 2024 m. balandžio 24 d. sudaro 490248,96 Eur. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado dėl pareiškėjo sąmoningai atliktų neteisėtų veiksmų — neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurie negali būti laikomi sąžiningais. Kauno apygardos teismo 2015-10-12 baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr.I-376-582/2015 pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. (toliau - LR BK), jam paskirtos baudos. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip padarytų nusikaltimų pasekmė buvo Kauno teritorinės muitinės sprendimu priskaičiuoti muitas, PVM ir delspinigiai bei įregistruota solidari mokestinė prievolė muitinei. Taigi, didžiąją dalį pareiškėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų sudaro muitas, akcizas, PVM, muito delspinigiai ir PVM delspinigiai, kurie tiesiogiai susiję su pareiškėjo kalte, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199 str. 1 dalyje ir 199² str. 1 dalyje, t. y. kontrabandinių cigarečių gabenimu. Ženklūs pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai Vilniaus teritorinės muitinės, iš esmės yra laikytini prievolėmis, kildinamomis iš jo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Taigi, atsižvelgiant į F ABI paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 str. 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma.

4.5.Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, vertinant ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 str. 2 dalies prasme, nėra įskaitomi kreditoriaus Vilniaus teritorinės muitinės reikalavimai, kurie negali būti nurašyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagal dabartinį FABĮ reglamentavimą negali būti laikomas nemokiu, nėra nustatyta būtinoji nemokumo sąlyga, todėl pareiškėjui bankroto byla objektyviai negali būti keliama. Taip pat informuojame teismą, jog byla nebus vedama per advokatą, teismo prašome bylą nagrinėti, Vilniaus teritorinės muitinės atstovui nedalyvaujant.

5.Suinteresuotas asmuo anstolė Audronė Muzikevičienė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, vadovaujantis bylos medžiaga.

6.Suinteresuotas asmuo N. V. atsiliepimo nepateikė, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.

7.Kaip nustatyta byloje, pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai Vilniaus teritorinės muitinės duomenimis sudaro 490 248,96 Eur. Pareiškėjas yra išsituokęs, pareiškėjo Z. D. ir N. D. santuoka nutraukta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-44-419/2016, iš pareiškėjo, tame tarpe, pareiškėjo nepilnamečiam vaikui K. D., gim. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas iki vaiko pilnametystės 173,00 Eur dydžio periodine išmoka nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2015-04-16); pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn priteistos transporto priemonės: „Blyss AH27B“, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Caravelle“, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini), „Syland NPI“, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini). Duomenų, kad iš pareiškėjo yra vykdomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. D. išieškojimas, nėra. Pareiškėjas neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo/kilnojamojo turto, duomenų apie pareiškėjo turimus vertybinius popierius, akcijas, nėra. Duomenų apie pareiškėją Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje nėra. Pareiškėjo vardu yra AB Šiaulių bankas sąskaita (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui 2000-09-15 išduotas Ūkininko ūkio pažymėjimas ŪP Nr.(duomenys neskelbtini) (reg. Nr.(duomenys neskelbtini)) veiklai (duomenys neskelbtini). VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis pareiškėjas nedirba. Pareiškėjui 2023-11-20 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus sprendimu „Dėl darbingumo lygio“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 50 procentų bazinis darbingumo lygis nuo 2023-10-21 iki 2025-10-22 (2023-11-20 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų), iki 2025-10-22 pareiškėjui išduotas Neįgaliojo pažymėjimas NP Nr.(duomenys neskelbtini). VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis pareiškėjui išmokama 38,23 Eur vienišo asmens išmoka ir netekto darbingumo negalios pensija 141,03 Eur. Pareiškėjo pajamos šiuo metu sudaro viso 179,26 EUR/mėn. Pareiškėjas į priklausomybės ligų sąrašą neįrašytas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų įrašytas į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą 2024-02-05 dienai nėra. Pareiškėjas įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis 2024-02-05 dienai, yra neteistas. Kaip nurodė pareiškėjas, jis gyvena kartu su savo tėvais A. D. ir I. D. (duomenys neskelbtini).

8.Pareiškėjas kaip kreditorių suinteresuotu asmeniu į bylą buvo įtraukęs ir nurodęs Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, tačiau nustačius, kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nėra pareiškėjo kreditorius (DOK-28630), minėtas suinteresuotas asmuo, pareiškėjo atstovui sutikus, buvo pašalintas iš bylos.

9.Pareiškėjui nurodžius, kad neturi galimybės pasirinkti ir pasiūlyti savo administratoriaus kandidatūros, teismui išsiuntus užklausimą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR FM dėl bankroto administratoriaus kandidatūros pateikimo (FABĮ 13 str. 9 d.), teisme buvo gauti sutikimai dėl bankroto administratoriaus paskyrimo: bankroto administratoriaus UAB „Stiprus žmogus“ (reikalinga piniginė suma bankroto procedūroms atlikti – ne daugiau kaip 110 Eur), nemokumo administratoriaus Vitalijaus Šerpyčio - (reikalinga piniginė suma bankroto procedūroms atlikti – 40 Eur), nemokumo administratoriaus Miroslavos Vrublevskajos - (reikalinga piniginė suma bankroto procedūroms atlikti – 120 Eur), nemokumo administratoriaus Vitalijaus Tichomirovo - (reikalinga piniginė suma bankroto procedūroms atlikti – 40 Eur).

10.FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, fizinio asmens bankroto instituto tikslas – subalansuoti nemokaus (t. y. nepajėgiančio vykdyti savo mokėjimo prievolių) fizinio asmens ir jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, 24 punktas). Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-6 punktuose nurodytų pagrindų

11.FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Šių aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, aiškinama kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

12.Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nenustatyta, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Nėra duomenų, kad pareiškėjas nubaustas už nusikaltimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui bankroto procesas anksčiau nebuvo pradėtas ir nutrauktas; pareiškėjas nėra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam būtų iškelta bankroto byla, dalyvis.

Dėl pareiškėjo nemokumo

13.FABĮ sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įvykdžius specialias FABĮ nustatytas bankroto procedūras, tie kreditorių reikalavimai, kurie buvo nurodyti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane, nurašomi, t. y. jie nebeturi būti vykdomi. Tai yra specialus įstatymo nustatytas prievolės pasibaigimo pagrindas. Prievolė pasibaigia pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai baigti fizinio asmens bankroto bylą. Tačiau siekiant užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą įstatyme kartu nustatyti ir tam tikri atvejai, kai kreditorių reikalavimai nėra nurašomi ir jie yra vykdomi nepriklausomai nuo fizinio asmens bankroto proceso pabaigos. Toks kreditorių reikalavimų sąrašas yra įtvirtintas FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021, 15 punktas). Nurašomų ir nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašas turi reikšmės ne tik fizinio asmens bankroto bylos pabaigos rezultatui – kreditorių reikalavimų nurašymo apimčiai, bet visų pirma ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijai, t. y. vienos iš fizinio asmens bankroto sąlygų – fizinio asmens nemokumo – nustatymui.

14.Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, nustatant fizinio asmens nemokumo būklę nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Taigi, teismui nustačius, kad asmuo turi tik tokių skolinių įsipareigojimų, iš kurių kylantys reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus bankroto bylai nenurašomi, arba jeigu ir yra nurašomų reikalavimų, bet jų suma neviršija 25 MMA, toks fizinis asmuo negali būti pripažintas nemokiu ir jam bankroto byla negali būti iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021).

15.FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

16.Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, yra nurodęs, kad pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui negali būti nurašomi reikalavimai atlyginti žalą, kuri yra pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos pasekmė. Kasacinis teismas išaiškino, jog tam, kad tam tikras reikalavimas būtų pripažintas reikalavimu dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, teismas turi nustatyti, kad: 1) yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, 2) reiškiamas reikalavimas yra susijęs su šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu. Toks aiškinimas, be kita ko, atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas negali būti aiškinamas plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022). Nors FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatų reglamentavimas kito, tačiau kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, sprendžiant kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą turi būti taikoma teisės norma, galiojusi nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021).

17.Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.1-376-582/2015 pareiškėjas Z. D. (Z. D.) pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), o būtent, kad Z. D. laikotarpyje iki 2015-04-13, apie 00.30 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su P. B., U. Z. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2, 3.4 punktų nuostatas, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, gabeno akcizais apmokestinamas ir 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes: 101500 pakelių cigarečių „FEST“, 70500 pakelių cigarečių „Fest 7“, 2500 pakelių cigarečių „Minsk 5 super slims“ ir 500 pakelių cigarečių „NZ Gold super slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402.20.90, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis, taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių vertė yra 418698 Eur ir jam paskirta 200 MGL (7532 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 133 MGL (5008,78 Eur) bauda.

Kauno teritorinė muitinė, 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 7PM190466, pripažino Z. D. su kitais asmenimis U. Z., P. B. solidariais skolininkais apskaičiavo muitinėje skolininkų mokestinę prievolę; 23392 Eur muito, 282030 Eur akcizo, 72667 Eur PVM, 638 Eur muito delspinigių, 73610 Eur akcizo delspinigių, 18966 Eur PVM delspinigių, skolos atsiradimo datai 2015-04-12; įpareigojo skolininkus teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą prievolę muitinei.

18.Vilniaus teritorinė muitinė 2018-01-12 sprendimu Nr. 100000395202 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 471303,00 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2018-02-27 sprendimu Nr. 10000399126 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 471103,70 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2018-04-10 sprendimu Nr. 10000403186 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 7164 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2018-05-15 sprendimu Nr. 10000405922 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 9691Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2018-09-18 sprendimu Nr. 10000415342 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 2670 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2019-01-28 sprendimu Nr. 10000424847 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 234 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2019-07-11 sprendimu Nr. 10000435086 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 230 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2020-01-21 sprendimu Nr. 10000445867 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 234 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2022-05-02 sprendimu Nr. 10000487939 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 827,45 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2023-04-07 sprendimu Nr. 10000504315 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 313,95 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2023-10-18 sprendimu Nr. 10000512900 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 207 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Vilniaus teritorinė muitinė 2024-04-04 sprendimu Nr. 10000520347 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 209 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto.

Kaip nurodė suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime, Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi pareiškėjo įsipareigojimų muitinei vykdymo patikrinimą, įvertinusi jo ir solidarių skolininkų lėšomis skolos padengimą, nustatė, kad pareiškėjo bendra mokestinė nepriemoka muitinei 2024 m. balandžio 24 d. duomenimis sudaro 490248,96 Eur.

19.Taigi, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai viso 490248,96 Eur sumoje valstybei, atstovaujamai Vilniaus teritorinės muitinės, iš esmės yra laikytini prievolėmis, kildinamomis iš pareiškėjo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo susidariusi mokestinė nepriemoka kreditoriams yra kilusi dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, todėl, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė vertintina kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma. Skirtingai nei iš teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iš nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. Priešingai aiškinant minėtą normą, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019).

20.Vertinant, ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nėra įskaitomi kreditoriaus Vilniaus teritorinės muitinės reikalavimai, nurodyti aukščiau, kurie negali būti nurašyti. Kaip nustatyta byloje, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado dėl pareiškėjo sąmoningai atliktų neteisėtų veiksmų - neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, todėl tokie pareiškėjo neteisėti veiksmai negali būti laikomi sąžiningais. Pareiškėjo įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai Vilniaus teritorinės muitinės, yra laikytini prievolėmis, kildinamomis iš pareiškėjo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad pareiškėjas jokių kitų skolinių įsipareigojimų viršinančių 25 MMA (kurių mokėjimo terminai suėję) ir kurie gali būti nurašomi, neturi, pareiškėjas pagal FABĮ teisinį reglamentavimą negali būti laikomas nemokiu, todėl nėra pagrindo pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Kadangi atsisakytina pareiškėjui iškelti bankroto bylą remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas FABĮ 6 str. nustatytų nuostatų nesprendžia. Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visetui, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atstovo nurodyti argumentai, jog yra visi FABĮ pagrindai iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo Z. D. (Z. D.) pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.