- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- 1-252-1135/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50162-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- K. R.
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė – Lietuvos, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – nevedęs, septynių klasių išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teistas:
2019 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;
2019 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2020 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. K. R. 2020 m. gruodžio 25 d., apie 17.49 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,60 promilės) smurtavo prieš savo artimą šeimos narę – motiną D. R., kumščiu sudavė du kartus į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiai D. R. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Kaltinamasis K. R. paaiškino, kad kaltinimą supranta, kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2020 m. gruodžio 25 d. buvo namuose, prieš pat įvykį, prieš 18 val., vienas išgėrė 6 laipsnių stiprumo keturis litrus alaus. Grįžo mama, pradėjo ginčytis, dėl ko susibarė neatsimena. Ji kažką pasakė, jie apsižodžiavo. Kadangi buvo išgėręs, nesuvokė ir trinktelėjo. Paaiškino, kad gerai neatsimena, kaip sudavė, bet prisipažįsta, kad taip padarė, abu kartus pataikė į galvą. Mama jam sakė, kad į akį vienas smūgis kliuvo, bet mėlynės nėra. Taip pat mama jam sakė, kad jis jai į galvą trenkė, kad guziukas buvo iškilęs, bet jis jo nematė. Pareigūnus iškvietė sesuo. Ji skambino mamai ir mama jai pasakė, kad jis jai sudavė. Atvažiavę pareigūnai jį išvežė, paleido po dviejų parų. Mama neprašė kviesti greitosios pagalbos. Kai grįžo į namus, atsiprašė mamos. Mama atleido jam. Dabar su mama sutaria gerai. Turi problemų dėl alkoholio, dėl to ir pykstasi. Paaiškino, kad mama jautėsi blogai dėl jo veiksmų, ji patyrė fizinį skausmą. Teigė, kad anksčiau nėra smurtavęs prieš mamą. Įtakojo alkoholis, blaivus nieko nėra padaręs. Stengiasi nebegerti. Nuoširdžiai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, blogai vertina savo elgesį. Buvo atvažiavusi draugė E. B. su vaiku iš (duomenys neskelbtini). Ji nieko nematė. Kaltinamasis jau seniai nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, sausio 13 d. eis ten. Vasarą dirba pavienius darbus. Turi vieną 6 metų vaiką. Kai turi pinigų, duoda vaikui, šiuo metu gyvena ne su vaiku.
3. Kaltinamojo K. R. padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. R. parodė, kad gyvena su sūnumi K. R. (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 25 d. apie 17.00 val., grįžusi į namus, rado girtą sūnų. Apie 17.49 val., pradėjo aiškintis asmeninius santykius, pokalbio metu kilo konfliktas, kurio metu susinervinęs sūnus, tyčia sudavė du kartus kumščiu į galvą. Kiek prisimena pataikė į dešinę akį, bei pataikė į pakaušį, buvo gumbas. Medikų pagalbos nereikėjo, jos atsisakė, pas teismo medicinos ekspertą nevyko. Policiją iškvietė dukra, kuriai pasakė, kad sūnus ją mušė. Sūnus savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Ji sūnui atleidžia ir jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Sūnus smurtauja pirmą kartą, todėl jam ir atleidžia.
4.1. 2020 m. gruodžio 25 d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. 0120000720114 užfiksuota, jog K. R., kuriam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, sudavė du kartus kumščiu savo mamai į galvą, vieną kartą į dešinį smilkinį ir kartą į pakaušį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. D. R. nurodė, kad sūnus smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 9-13).
4.2. 2020 m. gruodžio 26 d. Įvykio vietos protokole Nr. IBPS-V-3065392-20 užfiksuota, įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-21).
4.3. 2020 m. gruodžio 25 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota kur nukentėjusiajai D. R. buvo suduota, alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARck-0032, metrologijos patikros sertifikato Nr. 1307499, galioja nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. vasario 21 d., K. R. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas (b. l. 22-25).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
5. Kaltinamojo K. R. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neginčijamai įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, teisme duotais parodymais, bet ir byloje surinktų, teisme tiesiogiai ištirtų ir anksčiau aprašytų įrodymų visuma. Jų visuma nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, kaltinamasis K. R. konflikto su motina D. R. metu sudavė kumščiu du kartus į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. R. fizinį skausmą.
6. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgius nukentėjusiajai (šeimos nariui) suprato, kad tokiu būdu gali jai sukelti fizinį skausmą ir to norėjo. Kaltinamojo K. R. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
7. Skiriant kaltinamajam K. R. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
8. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis yra teistas tris kartus (ankstesni teistumai yra išnykę) (b. l. 53-62), šį nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra baustas administracine tvarka (b. l. 73-85), niekur nedirba nuo 2018 m. vasario 27 d. (b. l. 86), registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2020 m. liepos 24 d. (b. l. 87).
9. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
10. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas.
11. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui (BK 46 straipsnis).
12. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
13. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su 2020 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
14. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikiname sulaikyme, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 25 d., 18 val. 45 min. iki 2020 m. gruodžio 27 d., 10 val. 50 min. – 2 paros, dvi laikino sulaikymo paras prilyginant dviem laisvės atėmimo bausmės paroms (b. l. 38-40).
15. Kaltinamojo gynėja prašė švelninti kaltinamojo atsakomybę, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.
16. Vadovaujantis nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 2 dalies redakcija, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
17. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).
18. Kaip jau minėta, K. R. yra teisiamas ketvirtą kartą, 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-476/2020 jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė bei taikytas šios bausmės vykdymo atidėjimas dvejiems metams. Tačiau po šio nuosprendžio asmuo dar kartą nusikalto – smurtavo prieš savo motiną, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaip ir kitas nusikalstas veikas, už kurias anksčiau buvo teistas. Probuojamas kaltinamasis žadėjo gydytis nuo alkoholizmo, tačiau šio pažado nevykdė, todėl ko 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi Nr. T-1322-476/2020 Šiaulių apylinkės teismas tenkino teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (nutartis šiuo metu yra apskųsta). Nors kaltinamasis teigė, kad jo veiksmai buvo įtakoti alkoholio vartojimo, planuoja alkoholio nevartoti, tačiau nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad asmuo imasi priemonių spręsti priklausomybės alkoholiui problemą. Be to, kaltinamasis nedirba, nėra susaistytas socialiniais darbo ir šeimos ryšiais, o sistemingas nusikalstamų veikų darymas tapo kaltinamojo gyvenimo būdu, todėl teismas daro išvadą, kad valstybės parodyto pasitikėjimo asmuo nepateisino, jam anksčiau taikytos poveikio priemonės įtakos neturėjo, jis toliau elgiasi neteisėtai, kas charakterizuoja kaltinamąjį neigiamai. Aptartos aplinkybės neleidžia teismui spręsti, kad dar kartą atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai bus pasiekti, todėl teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra.
V. Kiti klausimai
19. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50-52), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
20. Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pagal 2020 m. gruodžio 28 d. tyrėjos prašymą buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. 2020 m. gruodžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 63,00 Eur.
21. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
22. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.
23. Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teismą yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad kaltinamasis nedirba, pastovių pajamų negauna, išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. R. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2020 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, K. R. praleistą laikiname sulaikyme, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 25 d., 18 val. 45 min. iki 2020 m. gruodžio 27 d., 10 val. 50 min. – (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.