Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės R. T. atstovei advokato padėjėjai R. S., institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virginijui Viduoliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui T. T. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“, UAB „Credit Service“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas T. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Procesiniai dokumentai (teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį) 2023 m. kovo 13 d. išsiųsti 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka (el. paštu (duomenys neskelbtini), gautas atsakovo patvirtinimas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. T.. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos bažnyčioje. Santuoka (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į apskaitą Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 282). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. T.. Sutuoktiniai nuo 2022 m. gruodžio 28 d. kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko artimų santuokinių ryšių.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (atsakovas) iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, o atsakovas turi pateikti įrodymus, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir bylos eiga nesidomėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors apie procesą žinojo, ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VTAS) išvadoje nurodomos informacijos, nustatyta, kad šeimai nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. birželio 1 d. dėl smurto artimoje aplinkoje, esant nepilnamečiams vaikams, taikyta atvejo vadyba. Nuo 2022 m. lapkričio 7 d. dėl atsakovo alkoholio vartojimo, konfliktavimo su ieškove, Alytaus miesto SPC taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos (2023-01-18 DOK-2672). Iš Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. ieškovė kreipėsi į policiją pranešdama, kad jos sutuoktinis namuose prieš ją smurtavo – tampė rankomis už plaukų, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą (2022-12-28 CBP-8717, priedas – protokolas). Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) veiklos skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad ieškovė 2023 m. vasario 20 d. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK su pareiškimu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ (2023-04-18 DOK-16730). Taigi, akivaizdu, kad netinkamas atsakovo elgesys (alkoholio vartojimas, smurtavimas) ir iš to atsirandančios įvairios neigiamos pasekmės, yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę, beje, kurios atsakovas byloje nepaneigė. Ieškovės nurodytos aplinkybės, byloje esantys įrodymai, VTAS specialistų pateikti duomenys nepaneigti, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo T. T. kaltės. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – T., atsakovui prigimtinę – T., atsakovas prieštaravimų nepateikė. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei R. T. paliktina santuokinė pavardė T., o atsakovui T. T. jo prigimtinė pavardė – T..

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti vaikų K. T. bei D. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Jos teigimu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu prieštarautų vaikų interesams, kadangi atsakovas yra neatsakingas ir nesugebėtų jų prižiūrėti. VTAS 2023 m. sausio 18 d. išvadoje (2023-01-18 DOK-2672) nurodė, kad nepilnamečių vaikų nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo neišklausytos dėl jų mažametystės ir brandos. Mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina, šiuo metu geriausiai atitinka jų interesus. Atsakovas prieštaravimų ar priešpriešinių reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos teismui nereiškė. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į VTAS išvadą, vertinant vaikų amžių, jų ir motinos gyvenimą kartu, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, šalių nepilnamečių vaikų K. T. bei D. T. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Nustačius nepilnamečių vaikų K. T. bei D. T. gyvenamąją vietą su motina, būtina išspręsti jų išlaikymo klausimą. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas.

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23). Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismui nekyla abejonių dėl ieškovės pateiktos vaikų poreikių skaičiuotės, vertintina, jog sumos nurodytos būtiniausiems poreikiams ir neišdidintos, atitinkančios įprastinius tokio amžiaus vaikų poreikius. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad šalių nepilnamečiams vaikams reikalingas maistas, apranga, higienos reikmenys, ugdymosi bei lavinimosi priemonės, gydytojų paslaugos ir gydymosi bei sveikatinimosi priemonės (vaistai, vitaminai), atostogos, laisvalaikis. Pažymėtina, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams minimaliomis periodinėmis išmokomis - po 250,00 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, prašoma priteisti išlaikymo suma yra protingo dydžio, juolab, kad ieškovės žiniomis, atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, jo pajamos turėtų būti apie 2 000,00-3 000,00 Eur, tuo tarpu ieškovė yra motinystės atostogose ir šiuo metu nedirba. Pats atsakovas dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio prieštaravimų nereiškė.

Taigi, iš atsakovo T. T. priteistinas jo nepilnamečiams vaikams K. T. ir D. T. išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos – 2022 m. gruodžio 28 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išskaičiuojant sumas, išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių vaikų K. T. bei D. T. atstovė R. T., išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

Pažymėtina, kad savo vaikų atžvilgiu tėvai turi lygias teises ir pareigas, o skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.156 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis). Tai gali būti kai dažni susitikimai su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, traumuoja vaiką psichologiškai, kai vieno iš tėvų pasirinkta vaiko auklėjimo kryptis yra visiškai priešinga vaiko gebėjimams ar tai krypčiai, kuria vaikas auklėjamas kito tėvo, gyvenančio kartu su vaiku, kai tiesiogiai bendraujant, vaiko brandai ir pasaulėžiūrai daroma žalinga įtaka ir panašiai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė neriboja atsakovo bendravimo su vaikais, bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, todėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nenustatytina.

Dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise disponuoja nekilnojamuoju turtu: 1/10 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas nedalintinas.

Šalims gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas dalintinas turtas: 1. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2019 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2639 pagrindu, įkeistas AB Swedbank (2019-06-03 IDK Nr. 20120190108545; 2019-06-03 Sutartinė hipoteka Nr. 3030), vidutinė rinkos vertė 31 300,00 Eur; 2. Transporto priemonė LEXUS IS220D, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įregistruota atsakovo vardu, vidutinė rinkos vertė apie 3 000,00 Eur.

Šalys turi kreditorius: AB Swedbank pagal kredito sutartį Nr. 19-022659-FA, skolos likutis ieškinio padavimo dieną yra 17 699,50 Eur bei UAB „Credit Service“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. CS9950686008, skolos likutis – 8 813,35 Eur.

Ieškovė prašo butą, transporto priemonę priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, nes šio turto padalijimas natūra yra negalimas dėl komplikuotų jos ir atsakovo tarpusavio santykių, atsakovo agresyvaus elgesio bei smurtavimo. Transporto priemonė jai reikalinga, nes pati vežioja vaikus, o tai pat ir savo neįgalųjį sūnų pas gydytojus. Visus sutartinius įsipareigojimus pagal ieškovės ir atsakovo su AB Swedbank 2019 m. gegužės 7 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 19-022659-FA, pagal kurią likusi skolos suma yra 17 699,50 Eur, įsipareigoja vykdyti ieškovė. Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju ieškovė ir atsakovas atsako solidariai. Visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimą, palūkanų mokėjimą ir kt.) pagal atsakovo T. T. su UAB „Credit Service“ 2020 m. spalio 1 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. CS9950686008, pagal kurią likusi skolos suma yra apie 8 813,35 Eur, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prašo palikti T. T.. Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju ieškovė ir atsakovas atsako solidariai. Ieškovės teigimu, jai natūra tenkančio turto vertė yra 34 300,00 Eur, o skolinių įsipareigojimų vertė – 17 699,50 Eur. Atsakovui T. T. natūra tenkančio turto vertė yra 0,00 Eur, o skolinių įsipareigojimų vertė – 8 813,35 Eur. Atsižvelgiant į kiekvieno iš jų gaunamo turto dalį bei aplinkybes, kad iš ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto atėmus visus negrąžintus skolinius įsipareigojimus už nekilnojamąjį turtą, kurių puse priklausytų mokėti atsakovui (34 300,00 / 2 = 17 150,00 - (17 699,50 / 2 = 8 849,75) = 8 300,25), ieškovė prašo priteisti iš jos atsakovo naudai 8 300,00 Eur piniginę kompensaciją.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registras centras, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Sprendžiant atidalinimo klausimus tarp bendraturčių, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės prašomo turto, kreditinių įsipareigojimų padalinimo būdo bei siūlomo kompensacijos dydžio byloje nepateikė. Atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius bei siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, darytina išvada, kad turto padalijimas ieškovei priteisiant turtą natūra, o atsakovui išmokant piniginę kompensaciją, atitinka protingumo ir teisingumo principus. Todėl ieškovei R. T. asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2019 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2639 pagrindu, įkeistas AB Swedbank (2019-06-03 IDK Nr. 20120190108545; 2019-06-03 Sutartinė hipoteka Nr. 3030), vidutinė rinkos vertė 31 300,00 Eur bei transporto priemonė LEXUS IS220D, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įregistruota atsakovo T. T. vardu, vidutinė rinkos vertė apie 3 000,00 Eur, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai 8 300,00 Eur piniginę kompensaciją. Prievolė pagal R. T. ir T. T. su AB Swedbank 2019 m. gegužės 7 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 19-022659-FA lieka ieškovei R. T.. Prievolė pagal T. T. su UAB „Credit Service“ 2020 m. spalio 1 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. CS9950686008 lieka T. T.. Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju R. T. ir T. T. pagal minėtas prievoles atsako solidariai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė R. T. pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2022-12-28 CBP-8717, priedai: bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys kvitai, žyminio mokesčio pavedimas). Ieškovės patirtos advokato padėjėjos pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 550,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi atidėjo ieškovei 695,00 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą nutraukti santuoką ir už turtinį reikalavimą) sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Už priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokėtinas žyminis mokestis yra 135,00 Eur. Todėl valstybei iš atsakovo priteistina 830,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo atitinkamai priteistinos 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

1. Panaikinti santuokos įrašą Nr. 282, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, kuriuo į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) Alytaus Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos bažnyčioje sudaryta santuoka tarp R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl T. T. kaltės.

2. Po santuokos įrašo panaikinimo ieškovei R. T. palikti pavardę – T., T. T. jo prigimtinę pavardę – T..

3. Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų K. T., a. k. (duomenys neskelbtini)ir D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

4. Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. T., a. k. (duomenys neskelbtini)ir D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo 2022 m. gruodžio 28 d. iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant sumas, išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečių vaikų K. T. ir D. T. atstovę R. T..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

5. Priteisti R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

5.1. Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2019 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2639 pagrindu, įkeistą AB Swedbank (2019-06-03 IDK Nr. 20120190108545; 2019-06-03 Sutartinė hipoteka Nr. 3030), vidutinė rinkos vertė 31 300,00 Eur;

5.2. Transporto priemonę LEXUS IS220D, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovo T. T. vardu, vidutinė rinkos vertė apie 3 000,00 Eur.

6. Priteisti iš ieškovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 8 300,00 Eur kompensaciją, išmokant ją per 2 (dviejų) metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7. Visi sutartiniai įsipareigojimai pagal R. T. ir T. T. su AB Swedbank, į. k. 112029651, 2019 m. gegužės 7 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 19-022659-FA lieka ieškovei R. T.. Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju R. T. ir T. T. atsako solidariai.

8. Visi sutartiniai įsipareigojimai pagal T. T. su UAB „Credit Service“, į. k. 302431575, 2020 m. spalio 1 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. CS9950686008 lieka T. T.. Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju R. T. ir T. T. atsako solidariai.

9. Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 550,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

10. Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 830,00 Eur žyminį mokestį valstybei, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660 ir paskirtį – už žyminį mokestį bei 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodant įmokos kodą 5662 ir paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.