Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-06-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1357-560/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-15
Bylos Nr.
e2S-1357-560/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06178-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“
Atsakovas
Lietuvos
Advokatai
Justas Vilys
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1357-560/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06178-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.4.; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2023 m. kovo 16 d. sprendimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Globersa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2023 m. kovo 16 d. sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui Justui Viliui ir įpareigoti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybą iškelti drausmės bylą Justui Viliui, nuobaudos dydį parenkant savo nuožiūra.

2. Nurodė, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (toliau – ir Advokatų taryba) išvada neva pareiškėjo skundas vertintinas kaip procesinio oponento skundas yra nepagrįsta. Ieškovė taip pat nesutinka su Advokatų tarybos sprendime nurodyta išvada, kad BUAB „Finiens“ nemokumo administratoriui nesikreipus į Lietuvos advokatūrą dėl advokato Justo Vilio drausmės bylos iškėlimo, laikytina, kad skunde pareiškėjo išdėstyti veiksmai nesutrukdė bankroto bylos tęstinumo. Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis yra pripažinta, jog advokato Justo Vilio klientai veikė neteisėtai, galimai nusikalstamai, ir dėl jų veikų UAB „Finiens“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Pareiškėjo įsitikinimu, toks advokato Justo Vilio aplaidumas, neinformavimas UAB „Finiens“ apie užvestą bylą Nr. eA2-2778-653/2022, per EPP į bylą keliamus procesinius dokumentus, yra nesuderinami su galiojančiais teisės aktais bei prieštarauja advokato veiklos bei etikos principams, dėl ko advokatui Justui Viliui turėjo būti taikoma drausminė nuobauda.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Globersa“ ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą įgyvendinama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės įgyvendinimo tvarką įtvirtina CPK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų ir Advokatūros įstatymas. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui, kuris advokatams skiria drausmines nuobaudas. O nagrinėjamoje byloje teismui skundžiamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2023 m. kovo 16 d. sprendimas dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui Justui Viliui.

4. Remiantis kasacinio teismo praktika, sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti, apskritai nėra skundžiami teismui, nepriklausomai nuo to, koks asmuo su tokiu sprendimu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 38 punktas). Be to, Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta apskundimo galimybe gali pasinaudoti tik jei tai susiję su ieškovo teisėmis ir pareigomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2023 m. kovo 16 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta nekelti advokatui Justui Viliui drausmės bylos, nėra susijęs su ieškovo teisėmis ar pareigomis, todėl ieškinio tenkinimas negalėtų ieškovui sukelti objektyvių teisinių padarinių.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „Globersa“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodė, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo. Pareiškėjų skundų priėmimas bei galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių nagrinėjimas atliekami Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka. Šiuo atveju į Lietuvos advokatūrą kreipėsi apeliantė, kuri yra BUAB „Finiens“ kreditorė. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 19 straipsnio 4 dalį, nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos, kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

5.2. Nagrinėjamu atveju dėl buvusios BUAB „Finiens“ vadovės ir akcininkės, taip pat ir advokato veiksmų buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams. Nurodo, kad apeliantė artimiausiu metu teiks ieškinį prieš advokatą Justą Vilį dėl žalos, kurią jis padarė veikdamas N. R. vardu ir neteisėtai naudodamas savo depozitinę sąskaitą išvesti Rusijos pilietės pinigines lėšas iš Lietuvos, atlyginimo. Lietuvos advokatūrai, pateisinus advokatą Justą Vilį, kad jis neva veikė teisėtai, toks sprendimas daro įtaką apeliantės, kaip BUAB „Finiens“ kreditorės, teisėms reikšti žalos atlyginimo ieškinį prieš advokatą Justą Vilį. Todėl teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai teigia, kad skundas nenagrinėtinas neva kaip nedarantis įtakos apeliantės teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis yra pripažinta, jog advokato Justo Vilio klientai veikė neteisėtai, galimai nusikalstamai, ir dėl jų veikų UAB „Finiens“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu.

5.3. Šiuo atveju apelianto, kaip BUAB „Finiens“ kreditoriaus, interesas akivaizdus – buvusi UAB „Finiens“ vadovė bei jos advokatas Justas Vilys UAB „Finiens“ padarė didelės žalos, kuri turi būti atlyginta. Vadinasi, neteisėtų advokato veiksmų skundimas ir siekis, kad už neteisėtas veikas advokatas būtų nubaustas yra objektyviai įmonės kreditoriaus interesas. Kaip minėta, apeliantė greitu metu kreipsis į teismą dėl žalos iš advokato Justo Vilio priteisimo, dėl ko Lietuvos advokatūros pozicija šiuo atveju taip pat daro didelę įtaką.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB „Globersa“ ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl 2023 m. kovo 16 d. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai.

10. Apeliantė byloje ginčijo Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2023 m. kovo 16 d. sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui Justui Viliui, tačiau pirmosios instancijos teismas, sprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, atsisakė jį priimti konstatavęs, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

11. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą tvarką reglamentuoja ne tik CPK bet ir kiti įstatymai, tarp kurių ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Šioje įstatymo normoje, garantuojant advokatų nepriklausomybę, kartu nustatomos jų nepriklausomybės ribos. Jos įtvirtintos ne tik Advokatūros įstatyme tiesiogiai, bet ir kituose teisės aktuose, kurių taip pat turi laikytis Lietuvos advokatūra, įgyvendindama Advokatūros įstatymą bei advokatūros organų priimtus aktus, pvz., Advokatūros įstatus, Advokatų etikos kodeksą ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018, 12 punktą ir joje nurodytą teismų praktiką).

12. Advokatūros įstatymo 58 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos advokatūros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija. Tai yra advokatų savivaldą įgyvendinantys subjektai (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Viena iš Advokatūros įstatyme išvardytų Lietuvos advokatūros funkcijų yra Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą (Advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį advokatui už šio įstatymo ir Advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.

13. Advokatų tarybos viena iš priskirtų funkcijų yra priimti sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui (Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 (toliau – Aprašas), 9 punkte nustatyta, kad drausmės byla advokatui iškeliama Advokatų tarybos sprendimu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Advokatų taryba savo sprendimą ar teisingumo ministro įsakymą iškelti advokatui drausmės bylą kartu su visa sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą surinkta medžiaga ir advokato asmens byla (kopija) perduoda Advokatų garbės teismui (Aprašo 17 punktas).

14. Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas. Aprašo 56 punktas nustatyta, kad Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą; Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo; priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas. Vadinasi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui, kuris advokatams skiria drausmines nuobaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018). Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos (Advokatūros įstatymo 55 straipsnis).

15. Kasacinis teismas, vertindamas aukščiau nurodytas teisės normas yra pasisakęs, kad Advokatų garbės teismas veiksmus, reikalingus drausminei bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka tik gavęs iš Advokatų tarybos surinktą ir parengtą medžiagą. Tokie advokatų tarybos veiksmai vertintini kaip paruošiamieji veiksmai, kad klausimas dėl drausminės bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas Advokatų garbės teisme. Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausminę bylą ir Advokatų garbės teismui pateikta reikalinga medžiaga pripažintini pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu, tačiau nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018, 18 punktas). Todėl byla CPK nustatyta tvarka teisme būtų nagrinėjama tik esant priimtam ir apskųstam Advokatų garbės teismo sprendimui, nes pagal pirmiau išvardytą teisinį reglamentavimą Advokatų taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik priimtas sprendimas sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018, 20 punktas).

16. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Advokatų garbės teismo sprendimus turi teisę skųsti ne tik advokatai ar advokato padėjėjai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys, tačiau kasacinis teismas padarė išvadą, kad Advokatų tarybos sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti apskritai nėra skundžiami teismui, nepriklausomai nuo to, koks asmuo su tokiu sprendimu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021). Nagrinėjamu atveju apeliantė būtent ir skundžia Advokatų tarybos sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui, kuris negali būti teisminio apskundimo objektu.

17. Kadangi atskirojo skundo argumentai, susiję su apeliantės suinteresuotumu dėl Advokatų tarybos priimto sprendimo ir šio sprendimo įtakos jos teisėms ir pareigoms nagrinėjamu atveju neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartodamas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės UAB „Globersa“ ieškinį dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2023 m. kovo 16 d. sprendimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui Justui Viliui panaikinimo, tinkamai taikė Advokatūros įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius