- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-19
- Bylos Nr.
- e2A-331-372/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03805-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- B. Č., V. Č.
- Atsakovas
- G. B., S. B.
- Trečiasis asmuo
- T. J.
- Kategorijos
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-283-841/2024 pagal ieškovų B. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovams G. B., S. B., tretiesiems asmenims T. J., T. J. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai B. Č. ir V. Č. pareiškė ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Teismo prašė perkelti pirkėjo teises ir pareigas ta kaina ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo sutarta 2023-05-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2590/2023, priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 55/73 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-12-06 pagal 2017-11-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6719/2017 žemės sklypo 45/292 dalis priklausė A. B. (duomenys neskelbtini), o pagal 2017-11-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6734/2017 žemės sklypo 27/292 dalis priklausė G. B. ir S. B.. Nuo 2023-05-25 pagal 2023-05-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2590/2023 18/73 žemės sklypo dalis priklauso T. J. ir T. J..
3. Ieškovai pažymėjo, kad jokios informacijos apie ketinimą parduoti savo turimo nekilnojamo turto dalį iš atsakovų nebuvo gauta. Tokiu būdu buvo neįgyvendintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvas ir neįgyvendinta pirmenybės teisė pirkti parduodamas žemės sklypo dalis, esančias bendroje nuosavybėje.
Atsiliepimas
4. A. G. B. ir S. B. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai nėra buto bendrasavininkai, o žemė, priklausanti nekilnojamajam turtui, buvo parduodama kartu su butu ir garažu, o ne atskirai, todėl pirmumo teisė į žemės sklypą ieškovams nepriklauso.
5. Atsakovai pažymėjo, jog butas su jam priklausančia žeme ir garažu ne kartą ieškovams buvo siūlyti pirkti atsakovo tėvo, tačiau visi siūlymai buvo ignoruojami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu nuspręsta ieškovų ieškinį atmesti; priteisti atsakovams G. B. ir S. B. iš ieškovų B. Č. ir V. Č. iš kiekvieno po 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovų B. Č. ir V. Č. valstybės naudai lygiomis dalimis po 13,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nurodė, kad atsakovai trečiajam asmeniui pardavė asmeninės nuosavybės teise valdomą atskirą nekilnojamojo turto vienetą – butą daugiabučiame (dvibučiame) name, kartu su butu perleido ir atsakovams priklausiusią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui daugiabučiame gyvenamajame name eksploatuoti.
8. Teismas darė išvadą, kad atsakovai su trečiaisiais asmenimis sudarė teisėtą sandorį, apie ketinimą jį sudaryti nei atsakovai, nei tretieji asmenys, nei notaras pranešti ieškovams pareigos neturėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
9. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovas B. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Byloje nėra duomenų, kad ieškovams buvo raštu pranešta apie ketinimą parduoti nekilnojamus daiktus, teismas tokių faktų nenustatė.
9.2. Teismas klaidingai nurodė, kad žemės sklypo dalis, dėl kurios reiškiamos pretenzijos, yra buto priklausinys ir negalėjo būti parduodama atskirai nuo buto. Ieškovai ir atsakovai (šiuo metu – tretieji asmenys) yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.
9.3. Ginčo butas yra privačios žemės sklype, kurio naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, ir neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 29 straipsnio 7 dalies reikalavimų.
9.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai neturi pirmumo teisės pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, bei kitomis vienodomis sąlygomis.
9.5. Teismas nesilaikė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyvo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė V. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad turėtų galimybę teikti paaiškinimus.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai G. B. ir S. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Atsakovai neginčijo aplinkybės, kad raštu nepranešė ieškovams apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, kadangi tokios pareigos atsakovai ir neturėjo.
11.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai trečiajam asmeniui pardavė asmeninės nuosavybės teise valdomą atskirą nekilnojamojo turto vienetą – butą, kartu su butu perleido ir atsakovams priklausiusią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui daugiabučiame gyvenamajame name eksploatuoti, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
11.3. Teismas išanalizavo ir tinkamai įvertino visą bylos medžiagą, todėl priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas.
11.4. Ieškovas nenurodė motyvų, kodėl apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas, kadangi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai pateikti raštu. Be to, byla nėra itin sudėtinga.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams B. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2017-11-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6713/2017 priklauso 55/73 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kita šio sklypo dalis (18/73) pagal 2023-05-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2590/2023 priklauso tretiesiems asmenims T. J. ir T. J., iki 2023-05-19 priklausė A. B., G. B. ir S. B..
11. Pagal 2023-05-19 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį G. B. ir S. B. pardavė, o T. J. nupirko butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 18/73 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sandorio sudarymo metu butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui G. B., garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priklausė atsakovui G. B., žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 45/292 dalis priklausė atsakovui G. B., 27/292 dalis priklausė G. B. ir S. B..
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
12. Ieškovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nepagrindė savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, jokių motyvų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo nenurodė. Ieškovas savo poziciją ginčo klausimais yra išdėstęs procesiniuose dokumentuose, šalys bei jų atstovai buvo išklausyti teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
16. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinio, kuris pirmosios instancijos teismo atmestas, reikalavimą reiškė vadovaudamiesi CK 4.79 straipsniu. Apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių teisės normų, nepagrįstai taikė Žemės įstatymo 29 straipsnio nuostatas.
17. Žemės įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje (įsigaliojusi straipsnio redakcija nuo 2023-01-04) nustatyta, kad perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame gyvenamajame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame gyvenamajame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.
18. Pagal CK 6.394 straipsnio, reglamentuojančio teises į žemės sklypą, sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, 2 dalies nuostatą, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog materialiosios teisės normos, nustatančios reikalavimus nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandoriams, tais atvejais, kai daikto perleidėjas yra žemės sklypo, kuriame yra perleidžiamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, imperatyviai nustato reikalavimą susitarti dėl teisių į žemės sklypą perdavimo (nuosavybės, nuomos ar užstatymo ar kt. teisės), o kai perleidžiamas nekilnojamasis daiktas yra butas ar kita patalpa daugiabučiame name, kuris yra perleidėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, – reikalavimą perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, reikalingą perleidžiamam butui ar kitai patalpai eksploatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-421/2020).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad kai parduodamas butas ar kitos patalpos daugiabučiame name ir pardavėjas yra atitinkamos žemės sklypo dalies savininkas, tai dėl teisių į žemės sklypo dalį, reikalingą butui ar kitai patalpai eksploatuoti, sprendžiama taikant Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies (29 straipsnio 7 dalies, įsigaliojusi straipsnio redakcija nuo 2023-01-04) nuostatas (perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį) kartu su CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatomis (pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis), t. y. buto ar kitos patalpos daugiabučiame name pirkėjui turi būti perleidžiama nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį, žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017).
21. Taigi įstatyme imperatyviai numatyta, jog tais atvejais, kai sudaroma buto ar kitos daugiabučiame name esančios patalpos pirkimo-pardavimo sutartis, o pardavėjas yra žemės sklypo dalies, reikalingos parduodamam turtui naudoti pagal paskirtį, arba viso žemės sklypo savininkas, kartu su butu ar patalpomis turi būti perduodama ir nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį.
22. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovų butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens T. J. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje kaip atskiri dviejų butų gyvenamojo namo nekilnojamojo turto objektai. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 55/73 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kita šio sklypo dalis (18/73) priklauso tretiesiems asmenims T. J. ir T. J.. 2023-05-19 atsakovai butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 18/73 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavė trečiajam asmeniui T. J..
23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, minėtas teisės aktų nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovai trečiajam asmeniui T. J. pardavė asmeninės nuosavybės teise valdomą atskirą nekilnojamojo turto vienetą – butą daugiabučiame (dvibučiame) name, kartu su butu perleido ir atsakovams priklausiusią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui daugiabučiame gyvenamajame name eksploatuoti.
24. Kaip jau minėta, Žemės įstatymo 29 straipsnio 7 dalies norma yra imperatyvioji, nes joje nepalikta galimybės sutarties šalims susitarti kitaip, šioje normoje nenurodyta jokių išlygų, susijusių su žemės sklypo savininko teisių apimtimi. Pareiga perduoti žemės sklypo dalies, reikalingos parduodamam butui ar kitoms patalpoms naudoti pagal paskirtį, nuosavybės teisę siejama su parduodamo turto tinkamu eksploatavimu ir nepriklauso nuo to, ar pardavėjas yra viso, ar tik dalies žemės sklypo, priskirto daugiabučiam namui, savininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013).
25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų ir trečiųjų asmenų sudarytas sandoris yra teisėtas, pranešti ieškovams apie ketinimą jį sudaryti neturėjo pareigos nei atsakovai, nei tretieji asmenys, nei notaras. Žemės įstatyme įtvirtintas daugiabučių namų butų ar kitų patalpų savininkų žemės santykių reglamentavimas patvirtina teisėtą nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį perleidimą, kadangi įstatymas, kuriame reglamentuojami žemės sandoriams taikomi reikalavimai perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame gyvenamajame name, nesuteikia teisės šalims susitarti kitaip.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.
27. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Kaip jau nurodyta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
29. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, spręstinas klausimas dėl atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktas 2024-08-01 prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2024-06-19 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 700,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.
30. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
31. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, į atsakovų pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, minėtas rekomendacijas, protingumo bei sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir pernelyg didelis (nors ir neviršija rekomendacijose nustatyto galimo šių išlaidų dydžio), todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pateikto procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodyti ir argumentai, kurie buvo nurodyti ir procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad šiuo atveju ieškovo apeliacinio skundo netenkinant, iš ieškovo B. Č. atsakovams G. B. ir S. B. priteistina 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. (a. k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo B. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.