Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas neišnykęs): 2011-10-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – 24 MGL bauda, baudos nesumokėjęs. 2013-10-21 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2011-10-24 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 24 MGL bauda, bausmę visiškai sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 24 MGL, t.y. 3120 Lt bauda,

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. itin žiauriai nužudė kitą žmogų, t. y. 2013 m. birželio 3 d., apie 20.00 val., bute esančiame, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, tyčia sudavė nukentėjusiajam G. S. tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip šešiasdešimt du smūgius rankomis bei metaliniu ramentu į įvairias jo kūno vietas, tuo padarydamas kairio momenkaulio lūžį, nosies kaulų lūžį, muštines žaizdas pakaušio srityje, kairiame momenyje, viršugalvio priekinėje dalyje, veide, smakre, kairėje alkūnėje, nubrozdinimus kairiame momenyje, kairiame skruoste, kakle, krūtinės ir pilvo srityje, nugaroje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje, kraujosruvas veide, smakre, kakle, dešinėje rankoje, ir taip nukentėjusiajam sukėlė didelį skausmą, bei ne mažiau kaip aštuonis smūgius krūtinės ir nugaros kairėje pusėje, bei kairiame šone, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairės pusės 2-6 šonkaulių lūžius, dėl ko, nuo daugybinių kairės pusės šonkaulių lūžių, sukėlusių sunkaus laipsnio šoką, ūmų plaučių ir širdies veiklos nepakankamumą, G. S. 2013 m. birželio 4 d. 22.15 val. mirė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taip itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį G. S.;

Be to A. P. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 3 d., po 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, kai sumušė G. S., nuėjęs į kitą kambarį, kuriame miegojo V. M., sudavė jai ranka vieną kartą į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai kairės akies obuolio sumušimą, kairės akies vokų poodines kraujosruvas, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. M. sveikatą.

Kaltinamasis A. P. teismo posėdyje parodė, kad su V. M. susipažino prieš 3 metus ir kartu išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyveno kaip sugyventiniai. Su Ž. P. santykius palaiko. Pinigus siunčia, padeda išlaikyti vaikus, skyrybų nebuvo. Santuokos nutraukti neketina, su Ž. P. bendrauja, susitinka kai nuvažiuoja aplankyti vaikų, gyvena kaip vyras ir žmona. Su V. M. gyveno (duomenys neskelbtini).

Su V. Š. susipažino per V. M.. V. Š. prekiavo skalbimo milteliais, patalyne, V. M. jam padėjo prekes išvežioti po kaimus. Jis kartu su jais važinėjo ir taip su V. Š. bendravo. G. S. nepažinojo.

2013 m. birželio 3 d. kartu su V. M. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini). V. Š. paskambino V. M. ir sutarė susitikti. Užėjęs į autobusų stotį, pasižiūrėjo kada autobusas išvyksta į (duomenys neskelbtini). Po to su V. M. nuėjo pas V. Š.. Kambaryje buvo betvarkė. V. Š. sakė, kad vakar G. S. susimušė su savo sugyventine. Pasiūlė išgerti kavos, pasakė kad „G. miega“. Vėliau pasiūlė vyno išgerti. Atėjo į kambarį ir G. S.. G. S. buvo sakęs, kad jo sugyventinė vakar „sudurniavo“ ir jie susipyko. Sužalojimų ant G. S. veido nesimatė. Jis išgėrė gal tris stikliukus vyno. Nuo tokio kiekio alkoholio negalėjo užmigti, tačiau užmigo fotelyje. Neturėjo cigarečių, todėl nuėjo jų nusipirkti. Prabudo lauke, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, miesto pakraštyje. Nesuprato, kaip ten atsidūrė. Skambino telefonu V. M., tačiau niekas nekėlė ragelio. Ėjo link autobusų stoties. Autobusų stotyje, sužinojo, kad autobusai į (duomenys neskelbtini) tą dieną nevažiuos. Nuėjo pas V. Š.. Bute buvo V. Š., kuris su V. M. sėdėjo ant sofos, o G. S. sėdėjo fotelyje. V. M. buvo kaip nesava. V. Š. pasiuntė jį į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti vyno ir cigarečių. Nupirko porą butelių vyno. V. M. atsistojo atnešti kavos, G. S. sako „gerai“ ir sušėrė jai per užpakalį. Jis G. S. nieko nepasakė. G. S. paklausė, kaip jam sekasi gyventi ir su žmona, ir su sugyventine, pasakė, kad „ gerai“. Jis dar vieną stikliuką vyno išgėrė. G. S. pasakė, kad S. buvo pasiūlęs su abiem turėti lytinius santykius, todėl jie su S. ir susipyko. Viskas vyko juokais. V. Š. kaip ir norėjo V. M. pabučiuoti. V. M. pasakė taip nedarytų, „nes aš žinau, kas per žmogus“ parodydama į jį ir pasakė, kad tokie dalykai geruoju nesibaigia. V. Š. pasakė, kad priguls, nes jam jau perdaug alkoholio. Jis dar su G. S. išgėrė vyno. G. S. sako nieko čia baisaus „patvarkom ją trise“, tai yra V. M.. Pasiūlė santykiauti trise. Atsakė, kad nieko čia nebus. G. S. stojosi nuo fotelio, jis jam trenkė ranka į veidą, į galvą. G. S. atgal atsisėdo į fotelį, vėl kėlėsi, tada V. M. įsikišo tarp jų ir jis pataikė V. M.. G. S. vėl kėlėsi, jis vėl jam trenkė į galvą. Norėjo prisėsti į fotelį, kad viskas baigtųsi. Pamatė, kaip G. S. nori jam trenkti ramentu. Sugriebė ramentą, traukė iš G. S. rankų ir ramentas sulūžo. Tada tuo ramentu jis G. S. trenkė į galvą, krūtinę, petį, ranką. Sudavė 7-8 smūgius. Gal ir daugiau smūgių būtų sudavęs, bet tuo momentu jam už rankos truktelėjo V. Š. ir pasakė „(duomenys neskelbtini) ką tu darai“. Jis V. Š. pastūmė ir pats pasimetė, nesuprato ką čia pridarė. Numetė ramentą, pasižiūrėjo į G. S.. Visas drebėjo, buvo kaip nesavas, nemoka apibūdinti. Mano, kad didelių grumtynių nebuvo. Paėmęs butelį, išgėrė vyno. G. S. paklausė „ar dar nori V. M.“ G. S. atsakė „ne, viskas gerai, atsiprašau“. Nuėjo į kitą kambarį, kur lovoje gulėjo V. M., ją pakėlė, liepė sutvarkyti ir jeigu bus blogiau iškviesti greitąją pagalbą, o pats atsigulė miegoti. Vėliau jį policijos pareigūnai nunešė į automobilį, nes buvo girtas. Jis nematė, kad G. S. būtų dar kas nors mušęs. Tie smūgių kiek nurodyta specialisto išvadoje, jis nesudavė. G. S. įžeidimas jį išvedė iš pusiausvyros. Buvo nesveiko žmogaus būsenoje. Nesiekė nužudyti G. S., savo kaltę pripažįsta dėl netyčinio sužalojimo. G. S. negalėjo mirti dėl jo suduotų smūgių. Būdamas negirtas, smurto prieš G. S. nebūtų naudojęs.

Nukentėjusioji V. G. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis G. S. jos tėtis. Kokie santykiai buvo tarp tėčio ir A. P. nežinojo. 2013 m. birželio 4 d. jai mama pasakė, kad sumuštas tėtis, guli ligoninėje. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, į Reanimacijos skyrių. Privedė prie tėčio, nes ji jo nebūtų atpažinusi, visas veidas buvo susiūtas. Siūlė, ant siūlės. Galva subintuota. Pramerkti tik vieną akį galėjo. Lūpos susiūtos. Rankos buvo susiūtos, nes buvo kirstinės žaizdos. Priėjusi pradėjo verkti, tada tėtis pasakė „nesijaudink bus viskas gerai“. Naktį apie 1 val. jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad tėtis mirė. Reiškia ieškinį turtinei žalai atlyginti 12 000 Lt, tai laidojimo išlaidos, paminklas ir 100 000 Lt neturtinės žalos. Su tėčiu palaikė artimus santykius. Laidotuvėmis rūpinosi ji. Tėvai buvo oficialiai išsituokę. Ji tuo metu buvo 7 mėnesį nėščia ir tai jai atsiliepė, teko gulėti ligoninėje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2013 m. birželio 3 d. apie 10.00 val. Kartu su sugyventiniu A. P. atvyko pas seną pažįstamą V. Š., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Pas V. Š. buvo jo pažįstamas G., kurį ji matė pirmą kartą. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, ji nuėjo miegoti į kitą kambarį. Kol buvo visi kartu jokių konfliktų nebuvo. Apie 20.00 val. pajuto, kad ją kažkas purto ir šaukia. Iš balso suprato, kad tai A. P., kuris plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, liepė keltis. Atsikėlusi pajuto, kad yra sumušta, nes veidas buvo ištinęs nuo sumušimų, dėl ko patyrė skausmą. Dėl ko buvo sumušta ji negali pasakyti. Jai atsikėlus, į butą įėjo policijos pareigūnai ir medikai. Tuo metu iš V. Š. sužinojo, kad G. S. sumuštas A. P.. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo pristatyta į ligoninę (1 t., 14 b. l.). Papildomai apklausta V. M. parodė: kadangi A. P. yra jos sugyventinis ji pasinaudodama teise atsakys tik į kai kuriuos jai užduotus klausimus. Su A. P. kartu neregistravę santuokos gyveno apytiksliai trejus metus. Savo parodymus duotus 2013 m. birželio 4 d. ji tvirtina, jų nekeičia, t. y., ji tvirtina, kad 2013 m. birželio 3 d. apie 20 val. būnant pas V. Š., be jokios priežasties, ją gulinčią lovoje sumušė sugyventinis A. P.. Po pirmo smūgio į galvą pabudo ir pamatė priešais stovintį A. P.. Jis ranka jai sudavė į galvos sritį ir į veidą. Nors jis ją ir sumušė, ji jam jokių pretenzijų neturi. A. P. jos stovinčios nemušė. Ji nematė kuriuo momentu A. P. sumušė G. S.. Tai sužinojo iš V. Š., po to, kai ją sumušė A. P. ir ji išėjo iš kambario. Gali atsakyti, kad visą dieną 2013 m. birželio 3 d. pas V. Š. buvo tik ji, G. S., A. P. ir V. Š.. Jokių kitų žmonių net trumpam atėję nebuvo. Daugiau atsisakė atsakyti į bet kokius jai užduotus klausimus. Nors jai ir buvo įteikta užduotis atlikti tyrimą dėl jai padarytų kūno sužalojimų, ji pas medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Atsisakė būti pripažinta nukentėjusiąja šioje byloje. A. P. jokių pretenzijų neturi, ieškinio nereikš (1 t., 20-21 b. l.).

Liudytojas V. Š. (miręs) 2014 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju buvo pažįstami iki įvykio, tris ar keturias dienas. G. S. pažinojo 25 metus, buvo geras draugas. 2013 m. birželio 3 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Naktį pas jį nakvojo G. S. su savo drauge, kuri ryte išvažiavo. Su G. S. gėrė alų. Apie 13 val. atėjo A. P. su savo drauge V. M.. Visi gėrė alų, vyną. Apie 16 val. jis užmigo. Galėjo miegoti 2-3 valandas. Nematė, kad A. P. kur nors būtų išėjęs, bet per tyrimą jis sakė, kad buvo išėjęs ir pasiklydęs buvo. Nuo triukšmo pabudęs pamatė, kad J. P. muša G. S.. Puolė ginti, bet A. P. jį atbula ranka nusviedė, nes jis ir taip silpnas po infarkto. A. P. G. S. sudavė kokius 8-10 smūgių su ramentu, daugiausia mušė per galvą, su smailesniu galu. G. S. šaukė „skaudu, skaudu už ką muši“. Kai pabudo, V. M. buvo kitame kambaryje ir ji jau buvo sumušta. Kaip ją sumušė nematė, tik matė jai uždaužytas akis. Skambino policijai, greitajai. Skambino ir P. A., nes geri draugai yra, jam skambino, kad atvažiuotų padėti. Pirmiausia atvažiavo policija. G. S. dejavo už ką jį sumušė. Mušant G. S. A. P. nieko jam nesakė. G. S. tikrai nepriekabiavo prie V. M.. Kojomis A. P. G. S. nemušė. G. S. nuolat buvo fotelyje, dengėsi veidą, buvo labai daug kraujo, G. S. buvo šoke. G. S. sąmonės nebuvo paradęs, medikai jį išnešė neštuvais. Kol atvažiavo greitoji G. S. nieko negalėjo kalbėti, buvo šoke.

Matėsi kad A. P. buvo pasimetęs, veidas išbalęs, strese, bet iš buto nepasišalino. Ramentas buvo kitame kambaryje, A. P. greičiausiai pats ramentą atsinešė.

Liudytoja S. S. teismo posėdyje parodė, kad su mirusiuoju G. S. kartu gyveno 12 metų. 2013 m. birželio 2 d. kartu su G. S. atvažiavo pas V. Š. išsimaudyti ir pasiskolinti pinigų. G. S. pasiliko pas V. Š., nes norėjo išgerti vyno, o ji išvažiavo apie 12 val. dienos. Su sugyventiniu nebuvo susimušę. Jis tik buvo truputi supykęs, kad ji išvažiuoja. Susipykimas buvo žodžiais. Vėliau skambino dienos metu G. S., tačiau jis neatsiliepė. Vakare apie 22.30 val. paskambino P. A. ir pasakė, kad G. S. ligoninėje. Kitos dienos ryte nuvažiavo į ligoninę apie 15 val. jis dar sąmonę turėjo, klausė, ar ją pažįsta, pasakė „aha“ ir dar vandens paprašė. Jis mažai kalbėjo, kas sumušė nepasakė.

Kai važiavo pas V. Š., G. S. buvo sveikas. Ligoninėje atidengusi paklodę, pamatė, kad jis buvo visas kaip sukapotas. Buvo visas subintuotas. Matėsi tik lūpa, labai bėgo kraujas iš nosies. Buvo visas mėlynas, visas kūnas buvo susiuvinėtas. Ligoninėje G. S. vos pakalbėjo. Kai išėjo iš V. Š. buto, kitų asmenų nepaliko, jie buvo dviese. V. Š. sakė, kad G. S. pastūmė, mušė pažįstamas. Mušė su ramentu. Kaltinamojo nepažinojo. Kai skambino dieną, atsiliepė kažkoks svetimas balsas. Tas žmogus sakė „G. kelkis tau žmona skambina“, bet G. nepriėjo.

Ekspertas J. S. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis buvo fotografuotas ir nuotraukos saugomos kompiuterinėje laikmenoje. Nubrozdinimai įeina į smūgių padarymą. Nubrozdinimai atsiranda suduodant smūgius. Šoko laipsnis nustatytas iš ligos istorijos duomenų, aprašant ligonio būklę ligoninėje. Lavono tyrimo metu 2013 m. birželio 5 d. nustatyta, kad lūžimas nuo 2 iki 6 šonkaulio. Gydytojas ligos istorijoje aprašė šonkaulių lūžius, buvo pradurta krūtinplėvė, nukentėjusysis buvo operuojamas, buvo atlikta plaučių ventiliacija. Gydytojai ligoninėje nustatė, kad jam buvo trauminis šokas. Suduotų 70 smūgių kiekis suskaičiuotas atsižvelgiant į ligos istorijos duomenis, lavono tyrimo aktą. Lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai. Reikėjo dviejų puslapių mašinraščio, kad sužymėti rastiems sužalojimams. Ligos istorijoje nurodyta, kad vien ligoninėje operacijos metu susiūta 14 žaizdų. Kartojasi todėl, kad buvo suduoti smūgiai į tas pačias kūno vietas, nuotraukoje matosi, kad veide beveik sveikos vietos nėra. Kiek yra padaryta sužalojimų, tiek ir suskaičiuojama, nenubraukiama nė vieno. Lavono tyrimo metu sužalojimai rasti vienodo laiko ir senumo, ir atitinka įvykio aplinkybes. Kaltinamajame akte padaryta sužalojimų teksto santrauka, o ekspertizės akte aprašyta išsamiai dviejuose mašinraščio puslapiuose.

2013-06-04 (00.10-00.50 val.) įvykio vietos apžiūros protokole (su schema) (1 t., 7-9 b. l.) užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), bei paimti 2 mėginiai su rausvomis dėmėmis, tapeto fragmentai su raudonomis dėmėmis, ramento dvi dalys su rausvomis dėmėmis.

2013-06-03 tarnybiniame pranešime (su schema) (1 t., 11-13 b. l.) užfiksuoti išoriniai sužalojimai V. M. veide.

2013-07-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 18 b. l.) konstatuota, kad, atlikus tyrimus, nustatyta, jog V. M. padaryti sužalojimai: kairės akies obuolio sumušimas, kairės akies vokų poodinės kraujosruvos. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į kairę veido pusę. V. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2013-07-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 24-26 b. l.) konstatuota, kad, atlikus tyrimus, nustatyta, jog G. S. mirtis įvyko nuo kairės pusės daugybinių šonkaulių lūžių, sukėlusių sunkaus laipsnio šoką, ūmų plaučių ir širdies veiklos nepakankamumą. G. S. mirė 2013 m. birželio 4 d. 22.15 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

G. S. padaryti kairės pusės 2-6 šonkaulių lūžiai, kairio momenkaulio lūžis, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos pakaušio srityje, kairiame momenyje, viršugalvio priekinėje dalyje, veide, smakre, kairėje alkūnėje, nubrozdinimai kairiame momenyje, kairiame skruoste, kakle, krūtinės ir pilvo srityje, nugaroje, kairiame petyje, kairiame žąste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje, kraujosruvas veide, smakre, kakle, krūtinės kairėje pusėje, dešinėje rankoje, kairėje plaštakoje padaryti bukais kietais daiktais keleto valandų bėgyje iki 2013 m. birželio 3 d. 21.35 val. nukentėjusįjį paguldant į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Kūne rasti sužalojimai gyvam asmeniui atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes daugybiniai šonkaulių lūžiai sukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną.

G. S. kūne rasti sužalojimai padaryti prieš mirtį. G. S. po jam padarytų kūno sužalojimų galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. G. S. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti keliais bukais kietais daiktais. Tai nurodo kūne rastų sužalojimų morfologinė įvairovė (muštinės žaizdos, nubrozdinimai ir kraujosruvos) bei sužalojimų formos ir matmenų įvairovė. G. S. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose.

2013-09-25 papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 29-30 b. l.) nustatyta, kad G. S. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 70 smūgių bukais kietais daiktais. G. S. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti apžiūrėjimui pateiktu ramentu. Į tai nurodo nukentėjusiojo kūne rasti juostos formos, žiedo ir lanko formos sužalojimai.

2013-06-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 129) nustatyta, kad A. P. kūne sužalojimų nėra.

2013-06-05 daiktų pateikimo protokole (1 t., b. l. 127) užfiksuota, kad įtariamasis A. P. pateikė baltai-mėlynos spalvos sportinius marškinėlius.

2013-09-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 96-98 b. l.) nustatyta, kad atlikus tyrimus nustatyta, jog nuoplovoje iš kambario šalia durų prie fotelio, ant ramento dalies Nr. 1, tapeto fragmento, A. P. marškinėlių yra G. S. kraujas su 99,9999999999999996 % tikimybe. Nuoplovoje nuo lovos užvalkalo yra G. S. kraujas su 99,9999999992 % tikimybe.

2013-06-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (su foto lentelėmis) (1 t., 48-50 b. l.) užfiksuota, kad liudytojas V. Š. atpažino A. P. kaip asmenį, kuris 2013 m. birželio 3 d. jo bute sumušė G. S..

2013-07-05 liudytojo V. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole (su foto lentelėmis) (1 t., 51-61 b. l.) užfiksuota kaip liudytojas V. Š. nurodo aplinkybes, kurioms buvus, jo bute A. P. sumušė fotelyje sėdėjusį G. S..

2013-06-03 21.54 val. asmens blaivumo testu (1 t., 119 b. l.) nustatytas A. P. girtumas – 3,98 promilės.

2013-06-10 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (su foto lentelėmis) (1 t., 131-135 b. l.) užfiksuota, kad A. P. nurodo butą, kuriame gyvena V. Š. ir pas kurį jis kartu su V. M. ir G. S. gėrė alkoholinius gėrimus ir sumušė G. S..

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo A. P., nukentėjusios ir liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo V. Š. parodymais, įvykio vietos apžiūros ir daiktų paėmimo protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialistų išvadomis – nustatyta, kad 2013 m. birželio 3 d. V. Š. bute (duomenys neskelbtini), girtauja V. Š., G. S., V. M. ir A. P.. Byloje nenustatyta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio prieš G. S. būtų naudojamas fizinis smurtas. Tiek kaltinamasis A. P., tiek V. Š. ir V. M. parodė, kad ant G. S. kūno nesimatė fizinių sužalojimų. Girtaujama ilgą laiką, nes V. Š. ir V. M. užmiega. Po įvykio kaltinamajam A. P. nustatomas sunkus 3,98 promilės girtumo laipsnis. V. Š. ir V. M. miegant, tarp kaltinamojo A. P. ir G. S. įvyksta tarpusavio konfliktas. Teismas atmeta kaltinamojo A. P. parodymus, kad konfliktas kilo G. S. pasiūlius trims vyrams lytiškai santykiauti su V. M.. Teismo posėdyje kaltinamasis A. P. parodė, kad G. S. sudavė V. M. per užpakalį, V. M. reaguodama į tai liepė liautis. To, kad G. S. priekabiavo prie V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nepatvirtino V. M. ir liudytojas V. Š.. Minėti liudytojai parodė, jog jie konflikto pradžios nematė, nes miegojo ir pabudo tik išgirdę triukšmą. Tačiau teismas neatmeta galimybės, kad tarp G. S., kuris buvo neblaivus, ir kaltinamojo A. P. galėjo kilti konfliktas. Tai patvirtina ir V. M. parodymai, kad prieš ją A. P. smurtą naudojo kai ją miegančią plūsdamasis pažadino kaltinamasis A. P. ir ji iš V. Š. sužinojo, jog G. S. sumuštas. Kiek laiko kaltinamasis A. P. smurtą prieš G. S. naudojo tiksliai nenustatyta. 2014 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje kaltinamasis A. P. parodė, kad konfliktas tęsėsi 5-10 minučių (2 t., 107 b. l.), kada atsibudo V. Š. neatsimena, nuėjęs pažadino V. M. ir liepė jai sutvarkyti įvykio vietą, nes jis kažką padarė ir liepė kviesti greitąją pagalbą. Tai paneigia kaltinamojo A. P. parodymus, kad G. S. priekabiavo prie V. M. ir patvirtina V. Š. parodymus, kad jis pabudo nuo triukšmo kambaryje ir pamatė kaip kaltinamasis A. P. naudoja smurtą prieš G. S. ir V. M. parodymus, kad jai miegant kaltinamasis plūsdamasis prieš ją naudojo smurtą. V. Š. parodė, kad pabudęs pamatė, jog kaltinamasis daužo G. S., kuris nesipriešina, o prašo jo nemušti, G. S. kruvinas, pritaškyta kraujo, matė, kad kaltinamasis G. S. smūgius sudavė rankomis ir ramentu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 175-177 b. l.) konstatuota, kad A. P. diagnozuojamas emociškai nestabilios, impulsyvios tipo asmenybės sutrikimas bei priklausomybės nuo alkoholio sindromas. 2013-07-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 24-26 b. l.) konstatuota, kad G. S. padaryti kairės pusės 2-6 šonkaulių lūžiai, kairio momenkaulio lūžis, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos pakaušio srityje, kairiame momenyje, viršugalvio priekinėje dalyje, veide, smakre, kairėje alkūnėje, nubrozdinimai kairiame momenyje, kairiame skruoste, kakle, krūtinės ir pilvo srityje, nugaroje, kairiame petyje, kairiame žąste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje, kraujosruvas veide, smakre, kakle, krūtinės kairėje pusėje, dešinėje rankoje, kairėje plaštakoje padaryti bukais kietais daiktais. 2013-09-25 papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 29-30 b. l.) nustatyta, kad G. S. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 70 smūgių bukais kietais daiktais. G. S. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti apžiūrėjimui pateiktu ramentu. Į tai nurodo nukentėjusiojo kūne rasti juostos formos, žiedo ir lanko formos sužalojimai. Ramentas metalinis, 405 gramų svorio.

Ramentas sulaužytas, tai rodo, kad juo turėjo būti suduota daug ir labai stiprių smūgių. Sužalojimai padaryti galvos ir viršutinėje kūno dalyje, o tai patvirtina, kaltinamojo ir liudytojo V. Š. parodymus, kad kaltinamasis G. S. smūgius sudavė jam sėdint fotelyje, dengiantis ir bandant stotis. 2013-07-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 24-26 b. l.) konstatuota, kad G. S. mirtis įvyko nuo daugybinių kairės pusės šonkaulių lūžių, sukėlusių sunkaus laipsnio šoką, ūmų plaučių ir širdies nepakankamumą. Atliekant išorinį lavono tyrimą nustatyta, kad minėtiems sužalojimas padaryti reikėjo suduoti nemažiau aštuonių smūgių. Nuo sužalojimų padarymo iki mirties praėjo apie vieną parą laiko. Kiti kūne konstatuoti sužalojimai padaryti suduodant dar ne mažiau kaip 62 (šešiasdešimt du) smūgius. Neabejotina, kad jau į sužalotą kūno dalį galėjo būti suduoti dar vienas ar net keli papildomi smūgiai ir taip smūgių galėjo būti suduota žymiai daugiau, nei buvo konstatuota sužalojimų.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo A. P. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo G. S. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo G. S. mirtis – tiesioginis kaltinamojo A. P. veikos rezultatas: kaltinamasis A. P. 2013 m. birželio 3 d., apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, tyčia rankomis ir metaliniu ramentu sudavė nukentėjusiajam G. S. ne mažiau kaip aštuonis smūgius į krūtinės ir nugaros kairę pusę, bei nemažiau kaip šešiasdešimt du smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, ir taip tyčia jį nužudė.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. P. prieš nukentėjusįjį G. S. naudojo smurtą, sudavė labai daug smūgių, padarydamas nukentėjusiajam kairės pusės 2-6 šonkaulių lūžius, kairio momenkaulio lūžį, nosies kaulų lūžį, muštines žaizdas pakaušio srityje, kairiame momenyje, viršugalvio priekinėje dalyje, veide, smakre, kairėje alkūnėje, nubrozdinimus kairiame momenyje, kairiame skruoste, kakle, krūtinės ir pilvo srityje, nugaroje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje, kraujosruvas veide, smakre, kakle, krūtinės kairėje pusėje, dešinėje rankoje, kairėje plaštakoje, dėl ko, nuo daugybinių kairės pusės šonkaulių lūžių, sukėlusių sunkaus laipsnio šoką, ūmų plaučių ir širdies veiklos nepakankamumą, G. S. mirė. Smūgiai buvo suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas: galvą, krūtinę. Smūgiai buvo suduodami rankomis, metaliniu ramentu, nukentėjusiajam sukeliant didelį fizinį skausmą – sulaužyti šonkauliai, nosis, sumušta galva, padaryta daugybinės kirstinės žaizdos, nukentėjusysis mirė nuo padarytų daugybinių kairės pusės šonkaulių lūžių, parą laiko kentė padarytų sužalojimų sukeltą skausmą, todėl konstatuojama, kad kaltinamasis A. P. nukentėjusįjį G. S. nužudė itin žiauriai.

Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Teismų praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2A-6/2012) sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamo baudžiamojoj atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo išaiškinimais. 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą nei nustatytoji atitinkamai BK 129 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, o nurodytomis nusikalstamomis veikomis tokiais atvejais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę ar sveikatą, bet ir į kitas konstitucines vertybes. Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindi kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (kasacinė byla Nr. 2K-487/2013).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. P. ir nukentėjusioji V. M. apie trejus metus bendravo, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, gyveno intymų gyvenimą, tačiau kaltinamasis A. P. yra sudaręs santuoką su Ž. P., augina tris vaikus, padeda juos išlaikyti, santuokos nutraukti neketina, todėl laikyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai nėra teisinio pagrindo. Kaltinamasis A. P. fizinį smurtą naudojo prieš nukentėjusiąją V. M., kuriai nežymiai sutrikdė sveikatą, yra nukentėjusios pareiškimas, todėl kaltinamojo A. P. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, šalinant iš kaltinimo aplinkybę, kad jis fizinį smurtą naudojo prieš sugyventinę.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013, Nr. 2K–412/2014). Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad G. S. būtų priekabiavęs prie V. M.. Nei pati V. M. ikiteisminio tyrimo metu, nei liudytojas V. Š. teismo posėdyje nepatvirtino kaltinamojo A. P. parodymų, kad G. S. būtų V. M. sudavęs per užpakalį, jiems girdinti būtų bute esantiems trims vyrams siūlęs pasimylėti su V. M.. V. M. nurodė, kad konflikto metu ji miegojo, kai kaltinamasis ją miegančią sumušė, liudytojas V. Š. parodė, jog jis miegojo ir pabudo tik išgirdęs triukšmą. Nėra pagrindo teigti, kad, net sutinkant su kaltinamojo A. P. parodymais, nukentėjusiojo G. S. elgesys, kuomet jis bendro girtavimo metu A. P. pasakė, kad visi trys vyrai galėtų pasimylėti su V. M., galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas bei turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors tokie nukentėjusiojo išsakyti žodžiai moralės požiūriu nėra priimti, tačiau jo ketinimai nebuvo realūs, tebuvo girtų žmonių pokalbis. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad A. P. veiksmai neapsiribojo vienkartiniu smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį, o buvo atliekami kurį laiką, buvo visiškai neadekvatūs situacijai, todėl teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo G. S. elgesys nebuvo provokuojantis.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos; BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis); kaltinamojo asmenybę – teistas (1 t., 184-185 b. l.), nusikaltimus padarė esant neišnykusiam teistumui (2011-10-24 nuosprendis), administracine tvarka baustas (1 t., 192-195 b. l.), nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje neregistruotas, psichiatrijos ligoninėse gydėsi. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. P. jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojamas emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 t., 175-177 b. l.). Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajam A. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Pagal BK 140 straipsnio 1 d. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes kaltinamasis A. P. jau ne pirmą kartą teismas už fizinio smurto panaudojimą prieš kitą asmenį. Skiriant bausmę kaltinamajam A. P. nėra galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.

Nukentėjusioji V. G. pateikė 12 926,36 Lt ieškinį (1 t., 37 b. l.) dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo. Iš V. G. pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (1 t., 38-42 b. l.), bei jos teisiamajame posėdyje duotų parodymų apie išlaidas, kurioms patvirtinti dokumentų nepateikė, matyti, jog visos jos turėtos išlaidos sudaro 12926,36 Lt: gedulingi pietūs – 1000 Lt (sąskaita pateikta), laidojimo paslaugos – 1230 Lt (pateikta sąskaita, išleista 2270 Lt –minusuota socialinė pašalpa 1040 Lt), lavono paruošimas laidoti – 150 Lt (kvitas pateiktas), maisto išlaidos laidotuvių metu 191,01 Lt (pateikta sąskaita), nuotrauka ir rėmelis – 38,90 Lt (sąskaita pateikta), vaistai – 16,45 Lt (sąskaita pateikta), mišios, vainikai – 300 (sąskaitos nepateiktos), paminklas ir paminklo pastatymas – 10 000 Lt (sąskaitos nepateiktos).

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką – G. S. nužudymą – padarė kaltinamasis A. P., todėl iš A. P. priteistinos V. G. turėtos G. S. laidojimo išlaidos.

Teismas konstatuoja, kad atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo išlaidas. Teismas, įvertinęs realią gyvenimišką situaciją, sutinka, kad V. G. turėjo išlaidų, susijusių su tėvo laidotuvėmis. V. G. ieškinio pareiškime nurodytos 300 Lt išlaidos mišioms ir vainikams, tačiau nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas laidojimo išlaidas, tačiau teismas konstatuoja, kad mišios laidotuvėms užsakomos, taip pat perkami vainikai, nurodytos 300 Lt išlaidos nėra aiškiai per didelės, todėl jos priteistinos, kaip ir kitos išlaidos, kurios patvirtintos dokumentais. Paminklas nepastatytas ir nenupirktas, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas, tačiau tai neužkerta nukentėjusiajai nupirkus ir pastačius paminklą, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji V. G. pateikė civilinį ieškinį 100 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Šioje byloje nukentėjusioji V. G. (mirusiojo dukra) pateikė pareiškimą ikiteisminio tyrimo metu, kad dėl tėvo G. S. patyrė 100 000 Lt neturtinę žalą. Pagal teismų praktiką, nukentėjusiesiems iš kaltininko, kuris padarė kvalifikuotą nužudymą, priteisiama nuo 16 000 iki 200 000 Lt neturtinė žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2008, 2K-187/2009, 2K-272/2009, 2K-289/2009, 2K-339/2010, 2K-188/2010, 2K-376/2010, 2K-410/2011, 2K-14/2012), o nesant nužudymą kvalifikuojančių požymių, ši suma yra iki 100 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013).

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai V. G. padaryta neturtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui (tėvui). Dėl tėvo mirties, patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, dėl to pablogėjo jos sveikata. Teismas atsižvelgia į tai, kad nužudytasis G. S. kartu su dukra negyveno, tačiau palaikė santykius.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. P. turto ir pajamų neturi, augina tris nepilnamečius vaikus, kuriems pagal galimybes teikė materialinę pagalbą, todėl, atsižvelgdamas į visas išvardytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 50 000 Lt.

Dėl daiktinių įrodymų: ramentai (dvi dalys), tapetų fragmentas – 1 vnt., 2 mėginiai su rausvos spalvos dėmėmis - 2 vnt., kurie paimti 2013-06-04 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 7-8 b. l.); įtariamojo A. P. sportiniai marškinėliai (2013-06-05 daiktų pateikimo protokolas) (1 t., 127 b. l.); įtariamojo A. P. lyginamasis seilių pavyzdys paimtas 2013-06-12 (pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas) (1 t., 130 b. l.) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kaltinamajam A. P. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią teikė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas Edmundas Jankaitis. Advokato darbo užmokestis sudarė 1360 Lt. 2014-10-02 pažyma dėl antrinės teisinė pagalbos išlaidų Nr. VI-1783(04.8). Nukentėjusiajai V. G. antrinę teisinę pagalbą teikė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Zoja Kastėnienė. Advokatės darbo užmokestis sudarė 960 Lt. 2014-09-15 pažyma dėl antrinės teisinė pagalbos išlaidų Nr. VI-1611(7.3126.).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kalinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis iš kaltinamojo A. P. priteistinos išlaidos valstybei už advokatų suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. gruodžio 2 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. (1 t., 191, b. l.) ir nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš A. P. V. G. naudai 2926,36 Lt (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt šešis litus 36 centus) (847,53 Eur) turtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) (14481 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktinius įrodymus – ramentus (dvi dalys), tapetų fragmentą - 1vnt., 2 mėginius su rausvos spalvos dėmėmis - 2 vnt., kurie paimti 2013-06-04 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 7-8 b. l.); įtariamojo A. P. sportinius marškinėlius (2013-06-05 daiktų pateikimo protokolas) (1 t., 127 b. l.); įtariamojo A. P. lyginamąjį seilių pavyzdį paimtą 2013-06-12 (pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas) (1 t., 130 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi priteisti iš A. P. 2320 Lt (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt litų) (661,92 Eur) proceso išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam A. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.