Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. R. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui teisininkui R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusia apskaitininke buhaltere A. G. paskaičiavo darbo užmokestį, kuris buvo didesnis nei atsakovė išmokėjo jo atleidimo iš darbo dieną. Darbo ginčų komisija nevertino jo pateiktų rašytinių įrodymų (Priedas Nr. 1) dėl paskaičiuoto atlyginimo. Mano, jog nepraleido įstatyme numatytos senaties kreiptis į teismą dėl reikalavimų priteisti darbo užmokestį ir dienpinigius. Nesutinka su atsakovės atstovo prašymais dėl baudos skyrimo piktnaudžiaujant procesu ir bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimu.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

7. Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovo skaičiuojamo darbo užmokesčio ir dienpinigių skirtumo priteisimo iš atsakovės. Iš išreikalautos Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad 2016 m. vasario 15 d. A. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią A. R. buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. 2019 m. kovo 20 d. darbo sutartis buvo nutraukta remiantis DK 55 straipsnio 1 dalimi, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Atleidimo iš darbo pagrindai šioje byloje neginčijami.

8. Darbo ginčų komisija 2019 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino ieškovo A. R. prašymo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Darbuotojas teisme ginčija šį Darbo ginčų komisijos sprendimą nurodydamas, kad jam turėjo būti priteistas jo skaičiavimu susidaręs 3280,97 Eur neišmokėtos darbo užmokesčio ir dienpinigių skirtumas.

9. Iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos, ieškovo, atsakovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - ekspeditoriumi, taigi jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su išvykomis į užsienio šalis darbo reikalais, t. y. komandiruotėmis. Darbo sutartyje numatyta, kad ieškovui mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA padaugintas iš koeficiento 1,3, o vykstant į užsienį mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos. Nors darbo sutartis nutraukta, tačiau ginčo dėl darbo sutarties nėra.

10. Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydį ir mokėjimo tvarką, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus biudžetines įstaigas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (toliau - Nutarimas). Šio nutarimo 5 punkte (2012 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 1365 redakcija, (Žin., 2012, Nr. 17-770) numatyta, jog darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 (Žin., 2003, Nr.11-396). (...) Jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas. Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Pagal minėto nutarimo 6.1 papunktį darbuotojui gali būti mokami dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.

11. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo A. R. visą priklausantį darbo užmokestį ir dienpinigius. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš šalių teisme neginčija šių darbo ginčų komisijos padarytų išvadų, teismas vertina, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas dėl atleidimo dieną ieškovui A. R. išmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Pagal bylos duomenis, laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2019-03-20 (atleidimo iš darbo dienos) ieškovas buvo išvykęs į komandiruotes užsienyje. Iš byloje pateiktų įsakymų dėl vykimo į tarnybines komandiruotes (darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) I t., b. l. 123-145, III t., b. l. 495) nustatyta, kad šiuose įsakymuose nurodytos dienpinigių normos atitinka minėtame įsakyme patvirtintus dienpinigių dydžius (80 procentų) pagal valstybes, į kurias vyko atsakovas komandiruočių metu. Ieškovas pateiktuose įsakymuose nurodytos informacijos apie komandiruočių trukmę neginčijo. Taigi, pagal pateiktus skaičiavimus nustatyta, kad už visą komandiruotėse išbūtą laiką taikant 80 procentų dienpinigių normą už komandiruotes užsienyje ir 100 procentų dienpinigių normą už komandiruotes Lietuvoje, atsakovui buvo pagrįstai ir teisingai priskaičiuota iš viso 26731,67 Eur dienpinigių. Šias aplinkybes teismui patvirtino ir liudytoja T. A..

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2008, nurodė, jog „...Nagrinėjant kilusį ginčą tarp buvusių darbuotojų ir darbdavio bei sprendžiant klausimą dėl darbuotojų teisės į dienpinigius tarnybinių komandiruočių metu, taip pat dėl darbdavio teisės mažinti mokamų dienpinigių normas, svarbu išsiaiškinti dienpinigių prasmę ir paskirtį. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui pagal darbo sutartį įsipareigojo mokėti ne mažesnę kaip 50 procentų dienpinigių sumą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė skaičiavo ieškovui būtent 80 procentų dienpinigių sumą ir pagal pateiktą suvestinę buvo pervesta 26731,67 Eur dienpinigių (darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) I t., b. l. 122).

14. Iš ieškovo pateiktos „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo (Priedas Nr. 2), kitų bylos rašytinių įrodymų, nustatyta, kad A. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta iš viso 26731,67 Eur dienpinigių ir 11837,48 Eur darbo užmokesčio. Konstatuotina, kad atsakovės pateikti duomenys apie ieškovui pagal šalių sudarytą darbo sutartį išmokėtas darbo užmokesčio ir dienpinigių sumas bei ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus (Priedas Nr. 2) sutampa. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausta liudytoja T. A., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, parodžiusi, kad ieškovui darbo užmokestį ir dienpinigius skaičiuodavo pagal darbo sutartį, už komandiruotes užsienyje skaičiuojant 80 procentų dienpinigių sumos. Todėl nustatyta, jog būtent tokia darbo užmokesčio ir dienpinigių suma ir buvo skaičiuojama šiuo atveju.

15. Atsakovės į bylą pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, Darbo ginčų darbo byloje Nesantys „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienpinigių priskaitymų ir išmokėjimų pažyma, įsakymai dėl vykimo į tarnybines komandiruotes, avanso apyskaitų pažyma, komandiruočių apyskaitos, komandiruočių kvitai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai įrodo, kad ieškovo atleidimo iš darbo momentu su juo yra atsikaityta.

16. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl pagal ieškovo skaičiavimus ir rašytinius įrodymus (Priedą Nr. 1) jam galimai neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų skirtumo (darbo užmokesčio ir dienpinigių) priteisimo. Ieškovas byloje įrodinėja, kad galimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos gauta pajamų – išlaidų ataskaita (Priedas Nr. 1) pagrindžia jo negautą darbo užmokestį ir dienpinigius (skirtumą). Liudytojos A. G. ir T. A. apklausos metu parodė, kad minėtos išlaidų – pajamų ataskaitos (Priedas Nr. 1) niekaip nepagrindžia ieškovo nurodytų teiginių. Sutiktina su atsakovės atstovo ir liudytojos T. A. nurodytais argumentais, kad šios ataskaitos be įmonės antspaudo, įgaliotų darbuotojų parašų. Tad jų patikimumu ir duomenų teisingumu ir teismas abejoja. Liudytoja A. G. patvirtino, jog ji kaip apskaitininkė buvo įgaliota tik pildyti minimų išlaidų – pajamų ataskaitų (Priedas Nr. 1) pajamų skirtų, kuris nesusijęs su darbo užmokesčio darbuotojams apskaičiavimu.

17. Ieškovas patikslintu ieškiniu kelia darbo užmokesčio ir dienpinigių skirtumo klausimą remdamasis Priedu Nr. 1 (pajamų – išlaidų ataskaitomis). Tačiau, kad šie ieškovo reikalavimai pagrįsti, jis neįrodė. Ieškovo pateikti minimi rašytiniai įrodymai nėra apskaityti įmonės buhalterinėje bei galimai yra tik įmonės skaičiuojamos orientacinės išlaidos, skaičiuojant pajamas už nuvežtus – parvežtus krovinius. Šiais skaičiavimais negalima vadovautis bei nebuvo vadovautasi A. R. skaičiuojant atlyginimą ir su tuo susijusias išmokas.

18. Patikslinto ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovas prašė apklausti liudytoją A. G., nurodydamas, jog liudytoja patvirtins ginčo dalyku esančių aplinkybių pagrįstumą. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė apklausti liudytoją T. A.. Teismas atliko ieškovo ir atsakovės liudytojų apklausą, tačiau atsakovės prašoma apklausti liudytoja A. G. nepatvirtino ieškovo nurodytų ginčo dalyko aplinkybių pagrįstumo. Todėl vien ieškovo pateiktų nepasirašytų ir atsakovės nepatvirtintų kaip dokumentų pajamų – išlaidų ataskaitų (Priedas Nr. 1) ir paaiškinimų pagrindu daryti pakankamai tvirtą ir pagrįstą išvadą apie ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumą negalima (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-185 straipsniai). Pažymėtina, jog darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) I t., b. l. 31-56) apie pajamų – išlaidų ataskaitas, analogiški teismui pateiktame Priede Nr. 1. Todėl ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nėra nauji įrodymai, juos Darbo ginčų komisijai ieškovas buvo pateikęs. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo išvadai, jog atsakovė teismui pateikė ne visas šalių pasirašytas avanso apyskaitas ar klaidingus rašytinius duomenis.

19. Nėra kitų šalutinių (netiesioginių) įrodymų, pvz., darbuotojo padarytų garso ar vaizdo įrašų, galinčių būti leistina ir tinkama ieškovo įrodinėjimo priemone jo patikslinto ieškinio reikalavimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002; 2006-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; Vilniaus apygardos teismo 2016-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2005-803/2016), kurie galėtų būti vertinami kompleksiškai su ieškovo iniciatyva apklaustos liudytojos paaiškinimais. Be to, nagrinėjamo ginčo sprendimui svarbu pastebėti ir tai, kad pats ieškovas nebuvo nuoseklus faktinių aplinkybių dėstyme dėl sužinojimo apie galimai pažeistą teisę laikotarpio pradžios (kas nustatyta iš darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) posėdžio garso įrašo). Ieškovas tik matematiškai atimdamas skaičius pagal pateiktas pajamų - išlaidų ataskaitas (Priedas Nr. 1) kildina patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovei. Nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje jis nesugebėjo aiškiai ir konkrečiai įvardinti prašomo priteisti įsiskolinimo skirtumo kilmę. Atsakovė priešingų duomenų nėra pateikusi. Todėl toks ieškovo neapibrėžtumas bendrame ginčo kontekste priskirtinas paties darbuotojo rizikai dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo reiškiant ieškinį teisme (DK 231 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovas nurodo, kad jis darbo laikotarpiu negavo iš atsakovės dokumentų, kuriuose būtų nurodyta kaip buvo apskaičiuojamas darbo užmokestis ir dienpinigiai, taigi nesilaikė DK 148 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovui patyrus išlaidas komandiruotėje ir jas įrašius į komandiruočių išlaidų ataskaitas jos būdavo apskaitomos pasirašant avanso apyskaitas, t. y. komandiruočių išlaidų ataskaitos buvo juodraštinis variantas, kuris įforminamas oficialiu šalių pasirašytu dokumentu - avanso apyskaita, taip pat ieškovas pasirašydavo ant įsakymų dėl vykimo į komandiruotes. Užmokestis už darbą pagal šalių pasirašytą darbo sutartį nebuvo kintantis, duomenys apie dienpinigius nurodyti ant įsakymų dėl vykimo į komandiruotes. Teismo vertinimu, tikėtina, kad ieškovas būdavo tinkamai informuotas apie užmokesčio už darbą ir dienpinigių dydį.

21. Vertinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog ieškovo patikslintas ieškinys atsakovei dėl sumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių skirtumo priteisimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškinio senaties.

22. Atsakovė šio ginčo nagrinėjime remiasi ieškinio senaties instituto taikymu ir prašo ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti ir dėl to, kad jiems pareikšti ieškovas praleido įstatymo numatytus terminus. Su atsakovės atstovo prašymu sutiktina iš dalies.

23. DK 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senatis - įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. Bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir CPK nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Dėl ieškinio senaties taikymo darbo ginčuose galioja CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

24. Minėta, darbo sutarties nutraukimo ir ieškovo darbo santykių pasibaigimo su atsakove diena yra 2019-03-20. Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį į Darbo ginčų komisiją ieškovas turėjo kreiptis vėliausiai iki 2019-06-20, o kreipėsi 2019-04-23 (darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) I t., b. l. 1), t. y. nepraleidęs minėtoje teisės normoje nurodytą 3 mėnesių termino. Be to, ieškovas iš esmės atsakovės įsiskolinimo laikotarpio pradžia laiko 2016-02-15, kas rodo, jog ieškovas tikėtinai jau pakankamai ilgą laikotarpį žinojo apie galimą teisių galimą pažeidimą. Todėl bendras 3 metų ieškinio senaties terminas ieškovo galimai pažeistai teisei ginti yra praleistas. Tačiau atsižvelgiant į pareikštų patikslinto ieškinio reikalavimų pobūdį ir galimai pažeistos ginamos teisės laikotarpį teismo vertinimu ieškinio senatis praleista nežymiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė priteisti darbo užmokesčio ir dienpinigių skolą už laikotarpį besitęsiantį nuo 2016 m. vasario iki 2019 m. kovo mėnesio, bei į tai, kad darbuotojas yra silpnoji šalis darbo santykiuose, laikytina, kad bendro 3 metų ieškinio senaties termino patikslinto ieškinio reikalavimams pareikšti ieškovas nepraleido. Šias aplinkybes teismas vertina atsižvelgęs ir į Darbo ginčų komisijos darbo bylos nagrinėjimo metu padarytas išvadas.

25. Dėl kitų šalių ginčo išsakytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi, kad būtų tenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai.

Dėl baudos skyrimo ieškovui piktnaudžiaujant procesu ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

26. Atsakovės atstovas prašo ieškovui skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesu. Teismas nesutinka su atsakovės atstovo prašymu. Pagrindo ieškovui skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesu nenustatyta. Nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovas nepraleidęs įstatyme numatyto 1 mėn. termino, ieškiniu kreipėsi į teismą (DK 231 straipsnio 1 dalis). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo procesu, atmestinas atsakovės atstovo prašymas skirti ieškovui baudą, jos dalį sumokant atsakovei, - kitą dalį valstybei.

27. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, patirtas darbo ginčų komisijoje ir teisme darant bylos dokumentų priedų kopijas. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 217 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Teisinis reglamentavimas įsigaliojus naujam šios normos reglamentavimui bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nekeitė kardinaliai – ginčui persikėlus į teismą, šalies patirtos išlaidos privalomoje ikiteisminėje instancijoje priskiriamos prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir jų atlyginimas priteisiamas (paskirstomas) iš šalies, kurios nenaudai priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018). Taigi, darbo ginčų komisijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Todėl teismas netenkina atsakovo atstovo prašymo ir valstybei patirtų bylinėjimosi išlaidų iš darbuotojo, kuris laikytinas silpnesne ginčo darbo teisinio santykio puse, neskaičiuoja ir nepriteisia.

28. Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

29. Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

netaikyti ieškinio senaties ir ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

Neskirti ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) baudos už piktnaudžiavimą procesu ir nepriteisti valstybei bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijai grąžinti darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (I – III t.) ir garso įrašus DVD laikmenoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.