Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1963-230/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-30
Bylos Nr.: e2S-1963-230/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01617-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nijolia Indreikienė
Ieškovas: I. D.
Atsakovas: D. B.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2S-1963-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01617-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.1.18.2.13.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei I. D. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei I. D. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

2. Atsakovas D. B. priešieškinyje prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo priešieškinio pateikimo iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje dienos nustatyti laikiną D. B. ir U. B. bendravimo tvarką: 1) pradedant skaičiuoti nuo 2018 metų, vasaros atostogų pirmąsias penkiolika (1-15) birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių dienų sūnus U. B. bendrauja su mama, o likusias penkiolika birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių dienas sūnus U. B. nepertraukiamai bendrauja tėvu D. B., tėvui birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių šešioliktąją dieną 10.00 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos bei paskutinę birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių dieną 20.00 val. parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą; 2) pradedant nuo 2018 m. rugsėjo 6 d., D. B. su sūnumi U. B. bendrauja kas antrą ketvirtadienį, D. B. pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar pasibaigus papildomam ugdymui ir iki kito ketvirtadienio ryto, D. B. nuvežant ketvirtadienį ryte sūnų į ugdymo įstaigą; 3) kiekvienas iš tėvų įsipareigoja kitam tėvui perduoti visus reikalingus mokymosi, papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenis, aprangas, uniformas, drabužius, avalynę, knygas ir pan., reikalingas sūnui bendravimo su kitu iš tėvų metu; 4) sūnui būnant su tėčiu D. B., sūnaus bendravimas su mama nevyksta, išskyrus ryšio priemonėmis, ir atvirkščiai; 5) šalys atskiru susitarimu turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Atskirai susitarus, D. B. taip pat turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku; 6) šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos dėl objektyvių priežasčių, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS pranešimu arba el. laišku.

Atsiliepimas

3. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu tarp šalių yra nesutarimai dėl sūnaus U. B. bendravimo su tėvu vasaros laikotarpiu, todėl siekiant išvengti ginčų, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą dėl galimybės bendrauti su abiem tėvais po lygiai ir be baimės, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai sureguliuoti šią situaciją, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė laikiną atsakovo D. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. B. tvarką: 1) nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. D. B. su sūnumi U. B. bendrauja kas antrą ketvirtadienį, D. B. pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar pasibaigus papildomam ugdymui ir iki kito ketvirtadienio ryto, D. B. nuvežant ketvirtadienį ryte sūnų į ugdymo įstaigą; 2) kiekvienas iš tėvų įsipareigoja kitam tėvui perduoti visus reikalingus mokymosi, papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenis, aprangas, uniformas, drabužius, avalynę, knygas ir pan., reikalingas sūnui bendravimo su kitu iš tėvų metu; 3) sūnui būnant su tėčiu D. B., sūnaus bendravimas su mama nevyksta, išskyrus bendravimą ryšio priemonėmis, ir atvirkščiai; 4) šalys atskiru susitarimu turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Atskirai susitarus D. B. taip pat turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku; 5) šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos dėl objektyvių priežasčių, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS pranešimu arba elektroniniu laišku.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovas siekia bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau tarp vaiko tėvų kyla ginčai dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, atsakovas yra pareiškęs priešieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo su nepilnamečiu vaiku, todėl atsižvelgiant į civilinės bylos pobūdį, į tai, kad nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove, į atsakovo nurodytas aplinkybes, į tai, kad kyla ginčai tėvo dėl bendravimo su vaiku, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, atsižvelgiant į tai, kad prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko ir tėvų interesų, teismas laikė, jog yra tikslinga suteikti atsakovui teisę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku, kad būtų išsaugotas tėvo ir nepilnamečio vaiko fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaiko atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė I. D. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvo CPK 144 straipsnyje nustatyto pagrindo, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. Atsakovo teisė bendrauti su sūnumi nebuvo ir nėra pažeista ar ribojama. Atsakovo priešieškinis dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo yra visiškai nepagrįstas ir pateiktas ne vaiko interesais, o tikslu išvengti pareigos teikti vaikui jo poreikiams reikalingą išlaikymą.

1.2. Atsakovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo šioje byloje, o jo pateiktos SMS žinutės negali būti laikomos objektyviu įrodymu prašymui tenkinti.

1.3. Teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės pažeidžia nepilnamečio U. B. teises ir interesus, yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaiko aplinkos ir faktiškai reiškia dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą, nes realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikas kas antrą savaitę bendrauja tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose.

1.4. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės suteiks atsakovui didesnes galimybes manipuliuoti vaiku. Po buvimo pas atsakovą ženkliai pablogėja vaiko psichologinė būklė ir elgesys. Vaiko santykiai su atsakovu yra pagrįsti baime.

1.5. Atsakovas neužtikrina vaiko mokymosi, auklėjimo, užimtumo namuose. Be to, atsakovo gyvenamojoje vietoje galimai neužtikrinamos sūnui reikalingos gyvenimo sąlygos.

1.6. Nepagrįsta laikinos bendravimo tvarkos sąlyga dėl vaikui reikalingų daiktų perdavimo. Vaikas pas kiekvieną iš tėvų turi turėti jam reikalingus pagrindinius daiktus. Visi vaiko turimi daiktai neturi būti kas savaitę perkėlinėjami į kito iš tėvų gyvenamąją vietą. Turi būti įvardintas konkretus vaikui perduotinų daiktų sąrašas, nes jau šiuo metu atsakovas kelia konfliktus dėl daiktų, kuriuos yra nupirkęs sūnui. Jei vaikas juos atsiveža į namus, atsakovas reikalauja juos grąžinti, to nepasakydamas vaikui, todėl vaikas jų nepasiima ir kyla problemos. Šioje dalyje teismo nutartis yra ydinga, sukelianti ginčus ir konfliktus.

1.7. Nepagrįstas ribojimas, jog vaikui būnant su vienu iš tėvų, bendravimas su kitu iš tėvų gali vykti tik ryšio priemonėmis. Tai prieštarauja vaiko teisei nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti tokį ribojimą, nėra. Vaikui būnant su vienu iš tėvų vyksta mokyklos šventės, asmeninės šventės ir kt. Savaime aišku, kad tokiais atvejais vaikui turi būti sudaryta galimybė matyti šalia abu tėvus.

1.8. Sąlyga, kad tik atsakovas atskiru susitarimu turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu nenumatytu laiku, pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą ir nepagrįstai apriboja ieškovės lygią teisę, kaip ir atsakovui, bendrauti su vaiku.

1.9. Nesutiktina su išlyga, kad bendravimo tvarka gali būti pakeista dėl objektyvių priežasčių. Tokia sąlyga sukels vaikui nenaudingas pasekmes – atsakovas galės šia sąlyga manipuliuoti ir neperduoti vaiko ieškovei. Minėta išlyga pažeistų ne tik vaiko lūkesčius, bet ir ieškovės interesus, nes sąvoka „objektyvios priežastys“ gali būti įvertinta skirtingai ir sukelti ginčus, kurie pakenks vaiko interesams.

1.10. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos neišklausius vaiko ir šalių, neatsižvelgus į institucijos, teikiančios išvadą, nuomonę. Bendravimo tvarkos nustatymas šioje byloje privalėjo būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka, išklausius abi šalis ir vaiką.

Atsiliepimas

7. Atsakovas D. B. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Vien aplinkybė, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su mama, nereiškia, kad tėčio lygiavertis bendravimas sus sūnumi turėtų būti ribojamas ar mažinamas. Priešingai, sūnaus bendravimas su abiem tėvais vienodai geriausiai atitinka berniuko interesus ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, „prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko ir tėvų interesų, teismas laiko, kad tikslinga suteikti atsakovui teisę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku, kad būtų išsaugotas tėvo ir nepilnamečio vaiko fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaiko atžvilgiu“.

2.2. Įstatymo nuostatos nenumato, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas privalo būti sprendžiamas žodiniame teismo posėdyje ir tik išklausius šalis bei vaiką.

2.3. Ieškovė nuolat sudarydavo kliūtis bendrauti tėvui su sūnumi, tą patvirtina eilė į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – SMS žinučių, taip pat pačios ieškovės su atskiruoju skundu pateiktos SMS žinutės. Be to, ieškovė, teismui priėmus skundžiamą nutartį, net ir šios skubiai vykdytinos nutarties nesilaiko ir neleidžia vaikui bendrauti su tėčiu, nors teigia, kad netrukdo tokiam bendravimui.

2.4. Nenustačius laikinos bendravimo tvarkos, vaikas iš vienų namų į kitus namus vyktų nereguliariai, priklausomai nuo mamos noro ir malonės, neturėtų stabilumo, nesijaustų pilnavertiškai, nes jam būtų ribojamas bendravimas su tėčiu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus.

2.5. Nepagrįsti skundo motyvai, kad pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką vaikui kas savaitę tektų kasdien kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taigi nebūtų užtikrinama stabili jo gyvenamoji aplinka, bus trikdomas nusistovėjęs kasdienis ritmas. Šalių sūnus ne kasdien kilnosis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, o tik kartą per savaitę – ketvirtadienį, kai po mokyklos važiuos visai savaitei pas tėtį, arba visai savaitei pas mamą. Stabili gyvenamoji aplinka, dienos režimas vieną savaitę bus užtikrinamas tėčio, kitą savaitę –mamos.

2.6. Ieškovės samprotavimai apie nesaugią vaikui gyvenamąją aplinką atsakovo namuose yra niekuo nepagrįsti.

2.7. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas yra ydingas, sukeliantis ginčus ir konfliktus.

2.8. Skunde nurodoma, kad nesutinkama su išlyga, jog bendravimo tvarka gali būti pakeista dėl objektyvių priežasčių, kadangi atsakovas galės šia sąlyga manipuliuoti ir neperduoti ieškovei vaiko, tačiau ne atsakovas, o būtent ieškovė manipuliuoja šia bendravimo tvarkos sąlyga. Objektyvios priežastys yra tokios, kurios nepriklauso nuo sąmonės, yra nešališkos (pvz., liga), todėl teismo nutarties 5 punktas yra aiškus, suprantamas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

8. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės I. D. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2018 m. rugsėjo 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą su I. D. 2018 m. birželio 7 d. paaiškinimu, I. D. ir D. B. susirašinėjimo SMS žinutėmis išklotines, 2018 m. birželio 20 d. Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos charakteristiką apie U. B., 2018 m. spalio 20 d. I. D. rašytinius paaiškinimus, 2018 m. spalio 3 d. I. D. rašytinį paaiškinimą, 2018 m. spalio 12 d. prašymą dėl D. B. veiksmų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, 2018 m. spalio 15 d. prašymą dėl D. B. veiksmų antstoliui S. V., fotonuotraukas – ir atsakovo D. B. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – I. D. ir D. B. susirašinėjimo SMS žinutėmis išklotines, 2018 m. rugsėjo 21 d. prašymą antstoliui G. S. priimti nutartį vykdymui, 2018 m. rugsėjo 18 d. Alytaus sporto klubo „Alytis“ pažymą, asociacijos „Slabados jaunimas“ pranešimą, 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymą ir 2018 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, 2018 m. spalio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, – sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo D. B. atskirojo skundo ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, jie buvo išsiųsti šalims susipažinimui, šalys turėjo teisę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl šių rašytinių įrodymų. Be to, ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl minėti nauji įrodymai prijungtini prie bylos. Tuo tarpu ieškovės I. D. 2018 m. spalio 24 d. pateiktas rašytinis įrodymas – pranešimas TAMO elektroniniame dienyne – atsisakytinas priimti, kadangi jis buvo pateiktas prieš pat bylos nagrinėjimą, jame nėra nurodyta surašymo data, taigi nėra galimybės nustatyti, ar jis negalėjo būti pateiktas teismui anksčiau, be to, šis įrodymas nei paneigia, nei pagrindžia byloje įrodinėtinas aplinkybes, susijusias su bendravimo tvarkos nustatymu.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovo D. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. B. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

13. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs tai, kad nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove I. D., atsakovas D. B. siekia bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tarp šalių kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko ir tėvų interesų, siekiant, kad būtų išsaugotas tėvo ir nepilnamečio vaiko fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaiko atžvilgiu, nustatė tokią atsakovo D. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. B. tvarką: 1) nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. D. B. su sūnumi U. B. bendrauja kas antrą ketvirtadienį, D. B. pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar pasibaigus papildomam ugdymui ir iki kito ketvirtadienio ryto, D. B. nuvežant ketvirtadienį ryte sūnų į ugdymo įstaigą; 2) kiekvienas iš tėvų įsipareigoja kitam tėvui perduoti visus reikalingus mokymosi, papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenis, aprangas, uniformas, drabužius, avalynę, knygas ir pan., reikalingas sūnui bendravimo su kitu iš tėvų metu; 3) sūnui būnant su tėčiu D. B., sūnaus bendravimas su mama nevyksta, išskyrus bendravimą ryšio priemonėmis, ir atvirkščiai; 4) šalys atskiru susitarimu turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Atskirai susitarus D. B. taip pat turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku; 5) šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos dėl objektyvių priežasčių, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS pranešimu arba elektroniniu laišku.

15. Apeliantė (ieškovė) I. D. atskirajame skunde nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šiuo atveju nebuvo CPK 144 straipsnyje nustatyto pagrindo, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. Atsakovo teisė bendrauti su sūnumi nebuvo ir nėra pažeista ar ribojama. Apeliantės nuomone, atsakovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo šioje byloje, o jo pateiktos SMS žinutės negali būti laikomos objektyviu įrodymu prašymui tenkinti.

16. Visų pirma, pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

17. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo D. B. kreipimasis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi tvarkos nustatymo ir priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl sūnaus U. B. bendravimo su tėvu vasaros laikotarpiu, todėl siekiant išvengti ginčų, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti šią situaciją, suponuoja išvadą, jog šalys tarpusavyje geranoriškai nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Minėtą aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – šalių (tiek ieškovės, tiek atsakovo) pateiktas tarpusavio susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis, ieškovės ir atsakovo kreipimaisi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl tėvų teisių ir pareigų išaiškinimo, bendravimo su vaiku tvarkos, taip pat Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymai į šiuos kreipimusis, atsakovo prašymas antstoliui G. S. dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo vykdymui. Atsižvelgiant į tai, tėvams nepavykus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, ginčą tarp šalių sprendžia teismas, nustatydamas tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus.

19. Pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti būsimo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą).

20. Apeliantė (ieškovė) I. D. pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą taip pat grindžia tuo, kad nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus, yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaiko aplinkos ir faktiškai reiškia dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą, nes realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikas kas antrą savaitę bendrauja tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose.

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės I. D. ir atsakovo D. B. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 1.2. punktą šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo lygiomis teisėmis dalyvaus U. B. auklėjime; šias teises vaiko tėvai įgyvendins žodiniu susitarimu, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos šalys nedetalizuoja; U. B. turi teisę matytis su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena. Taigi konkreti, detali atsakovo D. B. bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka sprendime nebuvo nustatyta, tačiau iš šalių (tiek ieškovės, tiek atsakovo) pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad tarp šalių buvo susitarimas (nusistovėjusi tvarka), jog atsakovas D. B. su sūnumi U. B. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio iki antradienio. Tokia šalių bendru susitarimu nustatyta ir realiai vykdyta (iki skundžiamos nutarties priėmimo) atsakovo bendravimo su vaiku tvarka tenkino abi šalis, taip pat atitiko prioritetiniais laikytinus vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Atsakovas D. B., pateikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją, dėl ko šią nusistovėjusią bendravimo tvarką reikėtų skubiai pakeisti, o atsakovo priešieškinio argumentai, jog tėvas ir sūnus reiškia norą daugiau bendrauti tarpusavyje ir matytis, bus įvertinti išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Taigi tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaiko interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realiai vykdyta ir nusistovėjusi atsakovo (tėvo) D. B. ir jo nepilnamečio sūnaus U. B. bendravimo tvarka yra iš esmės teisinga ir, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją, dėl ko šią nusistovėjusią tvarką šiuo metu reikėtų skubiai pakeisti (pvz., kad ši tvarka pažeidžia vaiko ir jo interesus, šia tvarka nėra užtikrinamas tėvo ir vaiko ryšio stabilumas ir pan.), o visos bendravimo tvarkos nustatymui reikšmingos aplinkybės, įrodymai ir atsakovo priešieškinio reikalavimo pagrįstumas bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keisti jau nusistovėjusią atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, nesant neginčijamų įrodymų, būtų netikslinga ir neteisinga, ypač nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

25. Apeliantė (ieškovė) I. D. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos neišklausius vaiko ir šalių, neatsižvelgus į institucijos, teikiančios išvadą, nuomonę. Bendravimo tvarkos nustatymas šioje byloje, apeliantės nuomone, privalėjo būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka, išklausius abi šalis ir vaiką. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais.

26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo D. B. priešieškinį, kuriame pareikštas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šį prašymą išnagrinėjo nepranešęs nei ieškovei I. D., turinčiai teisę pateikti savo nuomonę dėl atsakovo prašymo, nei Vaiko teisių apsaugos skyriui, turinčiam dėl to pateikti išvadą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prašymas pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2018 m. rugpjūčio 1 d., o išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka tik 2018 m. rugpjūčio 30 d., t. y. beveik po mėnesio.

27. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių taikymo (pakeitimo) reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Dėl to šalių, paties nepilnamečio vaiko, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonės dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neišklausymas nesudarė kliūčių pirmosios instancijos teismui išspręsti šį klausimą rašytinio proceso tvarka. Visgi pažymėtina, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio ar rašytinio proceso tvarka, suteikiant galimybę kitai šaliai pasisakyti dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat prieš tai pareikalavus Vaiko teisių apsaugos skyriaus įvertinti atsakovo prašymą ir pateikti dėl jo išvadą. CK 3.178 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų yra būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė nepranešęs ieškovei, neišklausęs jos nuomonės, o taip pat neturėdamas Vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, nors prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas praėjus beveik mėnesiui po jo gavimo, taigi nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes.

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktas pakeistinas, nustatant, kad nuo šios nutarties priėmimo, t. y. nuo 2018 m. spalio 30 d., atsakovas D. B. su sūnumi U. B. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio iki antradienio, penktadienį D. B. pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar pasibaigus papildomam ugdymui ir antradienį ryte nuvežant sūnų į ugdymo įstaigą.

29. Apeliantė (ieškovė) I. D. taip pat nepagrįsta laiko teismo nustatytos laikinos bendravimo sąlygą dėl vaikui reikalingų daiktų perdavimo. Anot apeliantės, vaikas pas kiekvieną iš tėvų turi turėti jam reikalingus pagrindinius daiktus ir vaiko daiktai neturi būti perkėlinėjami į kito iš tėvų gyvenamąją vietą. Turi būti įvardintas konkretus vaikui perduotinų daiktų sąrašas, nes jau dabartiniu metu atsakovas kelia konfliktus dėl daiktų, kuriuos yra nupirkęs sūnui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apibendrintai išvardino, kokie vaikui reikalingi daiktai turėtų būti perduodami, t. y. visi reikalingi mokymosi, papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenys, aprangos, uniformos, drabužiai, avalynė, knygos ir pan., reikalingi sūnui bendravimo su kitu iš tėvų metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nustatinėti konkretaus perduotinų daiktų sąrašo, kadangi konkrečių daiktų nustatymas gali sukelti tarp šalių konfliktines situacijas (pvz., neperdavus vieno ar kito daikto, kuris, galimai, nėra būtinas vaikui), be to, konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, mokymosi ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.), o šalys šiuo atveju turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir rūpindamiesi savo vaiko gerove bei jo geriausių interesų užtikrinimu, perduoti jo poreikiams tenkinti reikalingus daiktus, vaikui vykstant pas kitą iš tėvų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui D. B. iki skundžiamos nutarties priėmimo bendraujant su sūnumi pagal nusistovėjusią tvarką, t. y. kas antrą savaitę nuo penktadienio iki antradienio, tarp šalių nebuvo kilę jokių ginčų dėl perduotinų daiktų kiekio/pobūdžio (tokių įrodymų byloje nėra pateikta), taigi, darytina išvada, jog šalys iki šiol tarpusavyje geranoriškai susitardavo dėl perduotinų daiktų kiekio/pobūdžio ir pan., todėl, siekiant nepažeisti vaiko teisių ir interesų, tokios praktikos turėtų būti laikomasi ir ateityje.

30. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, minėta teisės norma įpareigoja šalis pateikti jų nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliantės I. D. atskirajame skunde nurodomi argumentai, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės suteiks atsakovui didesnes galimybes manipuliuoti vaiku, vaiko santykiai su atsakovu yra pagrįsti baime, atsakovas neužtikrina vaiko mokymosi, auklėjimo, užimtumo namuose, atsakovo gyvenamojoje vietoje galimai neužtikrinamos sūnui reikalingos gyvenimo sąlygos, po buvimo pas atsakovą ženkliai pablogėja vaiko psichologinė būklė ir elgesys, laikytini deklaratyviais, kadangi nepatvirtinti jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo dar labiau riboti nustatytą atsakovo D. B. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarką.

31. Apeliantės (ieškovės) I. D. nuomone, nepagrįstas yra ribojimas, jog vaikui būnant su vienu iš tėvų, bendravimas su kitu iš tėvų gali vykti tik ryšio priemonėmis, kadangi vaikui būnant su vienu iš tėvų vyksta mokyklos šventės, asmeninės šventės ir kt. Savaime aišku, kad tokiais atvejais vaikui turi būti sudaryta galimybė matyti šalia abu tėvus. Be to, sąlyga, jog tik atsakovas atskiru susitarimu turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu nenumatytu laiku, pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą ir nepagrįstai apriboja ieškovės lygią teisę, kaip ir atsakovui, bendrauti su vaiku.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių šiuo atveju taikymas yra tik laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, todėl nustatyta laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka negali sureguliuoti visų galimų atvejų, kurie nepatenka į nustatytos bendravimo tvarkos apimtį. Tokiu atveju šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos (pvz., mokyklos ar asmeninių švenčių metu), padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktas apibrėžia bendrą atvejį, kai atsakovas bendrauja su sūnumi jo atžvilgiu nustatytu bendravimo laiku, t. y. šiuo atveju kas antrą savaitę nuo penktadienio iki antradienio. Tuo tarpu tokie atvejai, kai į atsakovo bendravimo su sūnumi laiką patenka mokyklos ar asmeninės šalių ar vaiko šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama bendru šalių susitarimu, kaip numato skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 4 punktas (pvz., asmeninės šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų turėtų būti kompensuojama ta diena kitu laiku, mokyklos švenčių metu abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku ir pan.).

33. Sutiktina su apeliantės I. D. atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 4 punktas yra nepakankamai tikslus ir aiškus, kadangi pirmasis šio punkto sakinys numato abiejų šalių teisę atskiru susitarimu nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, tuo tarpu antrasis sakinys numato tik atsakovo D. B. teisę atskirai susitarus bendrauti su sūnumi ir kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 4 punktas tikslintinas, nustatant, kad šalys atskiru susitarimu turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos ir bendrauti su sūnumi kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku.

34. Apeliantė I. D. taip pat nesutinka su nustatytos bendravimo tvarkos išlyga, jog bendravimo tvarka gali būti pakeista dėl objektyvių priežasčių. Pasak apeliantės, atsakovas galės šia sąlyga manipuliuoti ir neperduoti vaiko ieškovei, kadangi sąvoka „objektyvios priežastys“ gali būti įvertinta skirtingai ir sukelti ginčus, kurie pakenks vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai nepagrįsti. Objektyviomis priežastimis laikytinos tokios priežastys, kurios nepriklauso nuo šalių valios (pvz., vaiko liga ir pan.). Be to, kaip jau minėta, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

36. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

37. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, t. y. pakeistini nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 4 punktai, nustatant, kad nuo šios nutarties priėmimo, t. y. nuo 2018 m. spalio 30 d., atsakovas D. B. su sūnumi U. B. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio iki antradienio, penktadienį D. B. pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar pasibaigus papildomam ugdymui ir antradienį ryte nuvežant sūnų į ugdymo įstaigą; šalys atskiru susitarimu turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos ir bendrauti su sūnumi kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Atsakovas D. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, pažymėtina, kad visos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos bylą išnagrinėjus iš esmės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį pakeisti, nustatant, kad nuo šios nutarties priėmimo, t. y. nuo 2018 m. spalio 30 d., atsakovas D. B. su sūnumi U. B. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio iki antradienio, penktadienį D. B. pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar pasibaigus papildomam ugdymui ir antradienį ryte nuvežant sūnų į ugdymo įstaigą (bendravimo tvarkos 1 punktas); šalys atskiru susitarimu turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos ir bendrauti su sūnumi kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku (bendravimo tvarkos 4 punktas).

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė