Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-05-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-22504-910/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-16
Bylos Nr.
2YT-22504-910/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
A. V.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko
Advokatai
Ingrida Ivanovienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-22504-910/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15984-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Gerardui Franckevičiui, dalyvaujant pareiškėjai A. V., jos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, kurioje suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. priėmė palikimą po žmonos M. G. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama M. G.. Mama mirė santuokoje, testamento nepaliko, po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjos teigimu, visą palikėjos turtą paveldėjo pareiškėjos tėvas A. G., pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą, šiuo turtu naudotis ir jį prižiūrėti. A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurą, siekdama priimti jo palikimą. Pasak pareiškėjos, tvarkydama dokumentus ji sužinojo, kad mamos vardu yra atidaryta sąskaita AB „Swedbank“ banke, kurioje saugomos piniginės lėšos. Dėl to, kad pareiškėjos tėvas A. G. nesikreipė į notarų biurą po sutuoktinės M. G. mirties, pareiškėja, kaip jo įpėdinė, negali gauti M. G. priklausiusių piniginių lėšų, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, kad nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjos M. G. palikimo perėjimą valstybei.

Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad palaiko pareiškimą, prašo jį tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad mama neturėjo jokio registruotino turto; butas, kuriame tėvai gyveno, buvo tėvo asmeninė nuosavybė, todėl po mamos mirties tėvas dėl jos palikimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau faktiškai valdė ir tvarkė visą po mamos mirties likusį kilnojamąjį turtą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė nurodė, kad prašo pareiškimą patenkinti, nes pareiškėjos paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, jog po M. G. mirties visą jai priklausiusį kilnojamąjį turtą faktiškai valdė ir tvarkė jos sutuoktinis A. G..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po M. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama M. G. (b. l. 4). M. G. mirė santuokoje, testamento nepaliko, testamentų registre taip pat nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų (b. l. 5). Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojos S. V. parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. G. neturėjo nekilnojamojo ar kitokio registruotino turto. Butas, kuriame iki mirties gyveno M. G. ir A. G., buvo A. G. nuosavybė. Byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad, nors po M. G. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, jai priklausiusį kilnojamąjį turtą faktiškai pradėjo valdyti ir juo naudotis pareiškėjos tėvas A. G. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Išklausęs pareiškėjos paaiškinimų, liudytojos parodymų, ištyręs ir įvertinęs kitų byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad po M. G. mirties (duomenys neskelbtini) jos vyras A. G. priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė vyras A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė