Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-540-440/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-14
Bylos Nr.: e2S-540-440/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-00198-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Ieškovas: V. G.
Atsakovas: N. J.

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-540-440/2022Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00198-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. G. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-2498-1140/2022 pagal ieškovų V. G. ir V. G. ieškinį atsakovei N. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Akmenės rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. G. ir V. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovų V. G. ir V. G. teisę be atsakovės N. J. sutikimo įteisinti gyvenamojo namo (unikalus Nr. 3294-8004-5010), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gedvalda“ 2021.03. parengtą gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (6.1.) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (savavališkos statybos įteisinimą) Nr. 2069 ir teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šį projektą be atsakovės sutikimo; priteisti iš atsakovės N. J. ieškovų V. G. ir V. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė N. J. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovų V. G. ir V. G. ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

3. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

4. Trečiasis asmuo Akmenės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė sprendimą dėl teisės įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo priimti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

5. Ieškovai V. G. ir V. G. pateikė teismui prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0188/22/00928 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos V. G. skirto 2018 m. lapkričio 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti savavališkai pastatytus priestatus ir sutvarkyti aplinką namų valdoje (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki bus baigta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-2498-l 140/2022.

6. Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Inspekcija) pateikė ieškovui V. G. 2018 m. lapkričio 22 d. privalomąjį nurodymą V. G. pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas) iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., t. y. nugriauti savavališkai pastatytus priestatus ir sutvarkyti aplinką namų valdoje (duomenys neskelbtini)

7. Antstolė G. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0188/22/00928 2022 m. birželio 6 d. raginimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo įvykdymo, V. G. nurodė per 10 dienų, Inspekcijos Privalomojo nurodymo pagrindu – išardyti savavališkai pastatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija netenkino prašymo neperduoti Privalomojo nurodymo priverstinai vykdyti antstoliui iki bus baigta nagrinėti civilinė byla e2-2498-1140/2022. Antstolė G. Ž. taip pat netenkino prašymo atidėti arba sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus baigta nagrinėti civilinė byla. Antstolei įvykdžius privalomąjį nurodymą, t. y. išardžius savavališkai pastatytas statinio dalis, nebebus galima įvykdyti (panaudoti) ieškovams palankaus teismo sprendimo, jei toks būtų priimtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartimi teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.

9. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovai ieškiniu kreipėsi prašydami pripažinti jų teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato rekonstrukcijos įteisinimui be atsakovės sutikimo, kai tuo tarpu pareikštu ieškiniu nėra skundžiami jokie vykdymo ar su juo susiję veiksmai, sprendė, kad yra pagrindas prašymą atmesti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu apeliantai V. G. ir V. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartį ir patenkinti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0188/22/00928 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos V. G. skirto 2018 m. lapkričio 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti savavališkai pastatytus priestatus ir sutvarkyti aplinkų namų valdoje (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki bus baigta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-2498-l 140/2022. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovai naudojasi įstatymų suteikta teise įteisinti savavališką statybą. Teismas ignoravo alternatyvų savavališkos statybos padarinių sprendimo procesą, todėl padarė klaidingą išvadą, jog ieškinio reikalavimas nesusijęs su Privalomojo nurodymo vykdymu vykdomojoje byloje Nr. 0188/22/00928. Įstatymų leidėjas suteikė galimybę savavališkos statybos padarinius šalinti ne tik nugriaunant statinius, bet kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir taip įteisinant statybos darbus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalis). Vykdydami Inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, ieškovai siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nesant atsakovės sutikimo, ieškovai negali realizuoti įstatymų leidėjo jiems suteiktos teisės pradėti savavališkos statybos padarinių įteisinimo procesą.

7.2. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovų teisė įteisinti savavališką statybą yra pripažįstama įstatymo ir kad ieškiniu siekia šią teisę realizuoti, todėl teismas netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį ir formaliai vertino ginčo situaciją. Jei antstolei bus leista įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir gyvenamojo namo priestatas bus nugriautas, ieškovai palankaus sprendimo atveju nebeturės objektyvių galimybių tokio sprendimo įgyvendinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė N. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. sprendimu pratęstas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti baigėsi 2022 m. kovo 28 d. Ieškovai nuo 2021 m. kovo mėnesio, turėdami gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, įforminusį faktinę statinių padėtį, ir 2021 m. birželio 30 d. gavę statybą leidžiantį dokumentą, aktyviai ir operatyviai nesprendė statybos užbaigimo klausimo ir nesikreipė dėl statybos akto išdavimo. Tik galutinai pasibaigus teismo pratęstam terminui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo iki 2022 m. kovo 28 d., ieškovai ėmėsi veiksmų savavališkos statybos įteisinimui.

8.2. Teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovai nepagrindė sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymui.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2498-1140/2022 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:

9.1. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 16 d. Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo surašytas privalomasis nurodymas, įpareigojant V. G. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini), Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2019 m. gegužės 21 d. Įvykdymo terminas buvo ne kartą pratęstas tiek Inspekcijos, tiek teismų sprendimais ir galutis įvykdymo terminas buvo nustatytas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. sprendimu – turėjo būti įvykdytas 2022 m. kovo 28 d. V. G. neįvykdžius Privalomojo nurodymo, dokumentas buvo perduotas vykdyti priverstinai antstolei G. Ž..

9.2. Teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su civilinėje byloje Nr. e2-2498-1140/2022 pareikštais reikalavimais ir reali grėsmė, jog palankaus teismo sprendimo atveju ieškovai nebeturės objektyvių galimybių tokio sprendimo įgyvendinti, neegzistuoja.

9.3. V. G. nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų, kad nuo 2018 m. lapkričio 22 d., kai jam atsirado pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius, visus savavališkos statybos padarinių šalinimo (tame tarpe ir juos įteisinant) veiksmus atliko efektyviai, koncentruotai, savalaikiai ir rūpestingai, siekdamas kuo greitesnio rezultato. Teismų sprendimais pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2022 m. kovo 28 d., tačiau V. G. tik 2022 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl teisės įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo.

9.4. Teismas tinkamai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas, ir pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

5. Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

6. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

7. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo; Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius; 2019 m. birželio 4 d. sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkus statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo; Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas; 2022 m. balandžio 6 d. kvietimą adresuotą V. G. atvykti į Inspekciją; Priestato nuotraukas; Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 25 d., 2020 spalio 27 d. sprendimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį.

8. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra priimti kartu su ieškiniu pateikti Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius; 2019 m. birželio 4 d. sprendimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkus statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo; Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 25 d. ir 2020 spalio 27 d. sprendimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuo įrodymus.

9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė nepranešęs trečiajam asmeniui ir trečiasis asmuo negalėjo teikti teismui įrodymų susijusių su laikinųjų priemonių taikymu, bei tai, kad nauji įrodymai yra vertintini sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus šiuos naujus įrodymus – prašymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo, Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą; 2022 m. balandžio 6 d. kvietimą adresuotą V. G. atvykti į Inspekciją; Priestato nuotraukas (CPK 314 straipsnis).

10. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne) įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015).

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

13. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad nagrinėjamoje byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

14. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai nepasisakė apie pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – ieškinio prima facie (preliminarų, tikėtiną) pagrįstumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

16. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tiesiogiai susijęs pareikštu ieškiniu reikalavimu ir teigia, kad teismas neatsižvelgė, kad apeliantai ieškiniu siekia realizuoti įstatyme įtvirtintą teisę – įteisinti savavališką statybą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Privalomojo nurodymo vykdymo, nugriovus gyvenamojo namo priestatą, apeliantai palankaus teismo sprendimo atveju, nebeturės galimybių įgyvendinti tokį teismo sprendimą.

17. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, daroma išvada, kad, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti.

18. Apeliantai pareikštu ieškiniu pasirinko galimą jų galbūt pažeistų teisių gynimo būdą – prašė pripažinti teisę be atsakovės sutikimo įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją ir be atsakovės sutikimo teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. ieškovai ieškiniu siekia teisės gauti statybą (rekonstrukciją) leidžiantį dokumentą be gyvenamojo namo bendrasavininkės sutikimo.

19. Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 14 straipsnyje yra reglamentuotas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

20. Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Vieni iš dokumentų, reikalingų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui, yra statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktas).

21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 102.3. punkte numatyta, kad statytojas su deklaracija apie statybos užbaigimą pateikia šiuos dokumentus: statinio (-ių) (jo dalies) bendraturčio (-ių) rašytiniai sutikimai ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimtas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

22. Taigi, išanalizavus minėtus teisės aktus ir įvertinus ieškinio turinį, apeliantai ieškiniu siekia teisės pripažinimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato rekonstrukcijos įteisinimui be bendrasavininkės (atsakovės) sutikimo. Nors apeliantai teigia, kad jie ieškiniu siekia įteisinti statybos darbus, tačiau iš ieškinio turinio akivaizdu, kad šiuo atveju, esant gal būt patenkintam ieškiniui, būtų tik pripažinta apeliantų teisė be bendrasavininkės sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento, bet ne įteisinta ieškovų vykdoma rekonstrukcija. Be to, bendraturčio rašytinis sutikimas dėl atliekamų statybos darbų yra tik vienas iš dokumentų, pateikiamų su prašymu savivaldybės administracijai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ne kitus šalių interesus, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas siejamas su palankaus teismo sprendimo įvykdymu. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų esmę ieškovai iš esmės reiškia reikalavimus dėl jų teisės atlikti konkrečius veiksmus į ateitį, kuriems reikalingas atsakovės sutikimas ir pan. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į konkrečių ieškinio reikalavimų suformulavimą, galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, ar jų netaikymas jokios įtakos neturi nes kaip minėta laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas siejamas su palankaus teismo sprendimo įvykdymu.

23. Įvertinęs anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

24. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Todėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).

25. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2013; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nesustabdęs Privalomo nurodymo priverstinio vykdymo vykdomojoje byloje iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje, atsižvelgė ir į šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo specifiką ir nenukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu. Kaip jau minėta teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Šiuo atveju apeliantai su ieškiniu kreipėsi prašydami pripažinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato rekonstrukcijos įteisinimui be atsakovės sutikimo, kai tuo tarpu pareikštu ieškiniu nėra skundžiami jokie vykdymo ar su juo susiję veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė