Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 metų, paleistas bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);

2) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 34 paroms, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei turto konfiskavimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta intensyvi priežiūra. Bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Č. (duomenys neskelbtini) apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra, kai (duomenys neskelbtini) 00.00 val. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas.

Be to, T. Č. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: privalėdamas atlikti jam Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, tai yra draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, (duomenys neskelbtini) būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo eiga, tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamąją poveikio priemonę, nes (duomenys neskelbtini) apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas ((duomenys neskelbtini) 00.00 val. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. Č. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus. Automobilį nusipirko (duomenys neskelbtini). Pareigūnai jo vairuojamą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini). Pareigūnui prisipažino, jog teisės vairuoti neturi ir yra išgėręs. Girtumą jam tikrino alkotesteriu, pirmą kartą alkotesteris parodė 2,79 promilių neblaivumą, antrą kartą - 2,57 promilių neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutiko. Gėrė degtinę maždaug 10-15 minučių iki važiavimo, žinojo, jog yra neblaivus. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Jis (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu nuteistas už tai, jog vairavo neblaivus, ir jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metus. Žinojo, jog tokia baudžiamojo poveikio priemonė jam paskirta, turėjo dokumentus. Savo poelgius vertina blogai (b. l. 165 – 169).

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 87 – 90, 96 – 99).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. Č. visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

(Duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK) (duomenys neskelbtini) Š. R. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu patikrinimui sustabdytas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo teisės neturintis T. Č. Jam alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 23.44 val. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu (duomenys neskelbtini) 00.00 val. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas (b. l. 1 – 4).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, kur (duomenys neskelbtini) gatvėje, ant pėsčiųjų perėjos, stovi automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris taip pat apžiūrėtas (b. l. 16-28).

Informacija iš valstybės įstaigos ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės patvirtina, jog automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra E. M. (b. l. 30).

Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopija patvirtina, jog E. M. automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pardavė T. Č. už 100 eurų (b. l. 31-32).

Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, vidutinė automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo 2 540 Eur (b. l. 33).

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuoti T. Č. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos jis negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. T. Č. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš valandą, jam alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio metrologinės patikros sertifikato numeris (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu (duomenys neskelbtini) 23.44 val. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, antru tikrinimu (duomenys neskelbtini) 00.00 val. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais T. Č. sutiko, akte pasirašė (b. l. 44). Analogiški duomenys užfiksuoti ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale (b. l. 45 – 47).

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) įrašytas T. Č., kuris Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areštu 51 parai. Taikant BK 64¹ straipsnį, T. Č. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – areštą 34 paroms. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektrinio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant T. Č. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga - (duomenys neskelbtini). T. Č. (duomenys neskelbtini) pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis. Nuteistajam atsisakius vykdyti probacijos sąlygas, nesutikus, kad jam nustatytų pareigų ir draudimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikintas arešto bausmės, paskirtos Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti arešto 34 paroms bausmę. (Duomenys neskelbtini) patikrinus administracinių nusižengimų registro duomenis apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, nustatyta, jog T. Č. (duomenys neskelbtini) 23.40 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Administracinio nusižengimo numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodyta, jog T. Č. (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tylimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus. T. Č., būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis, nevykdė teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl prašo svarstyti klausimą ir dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (b. l. 55 – 56).

Iš Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog T. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė arešto 34 paroms bausmė, kurios vykdymas, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėtas 1 metams ir paskirta intensyvi priežiūra. T. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 57 – 64).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Remiantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, jog automobilį (duomenys neskelbtini) link namų (duomenys neskelbtini) jis vairavo, būdamas 10-15 min. iki važiavimo išgėręs degtinės, įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vieta (duomenys neskelbtini), kur T. Č. buvo policijos pareigūnų sustabdytas vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, bei šio automobilio apžiūra, neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, jog kaltinamajam alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio metrologinės patikros sertifikato numeris (duomenys neskelbtini), jam pirmu tikrinimu (duomenys neskelbtini) 23.44 val. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, antru tikrinimu (duomenys neskelbtini) 00.00 val. val. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, nustatyti kiti vizualiai matomi neblaivumo požymiai, (duomenys neskelbtini) Š. R. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos T. Č. sustabdymo bei jo neblaivumo nustatymo aplinkybės, liudytojo M. R. parodymais apie kaltinamojo vairuojamo automobilio sustabdymą ir kaltinamojo neblaivumo nustatymą, nustatyta, jog kaltinamasis T. Č. (duomenys neskelbtini) apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra, kai (duomenys neskelbtini) 00.00 val. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. Kaltinamasis parodė žinojęs, kad vairuoja neblaivus, taigi veika padaryta tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir panašiai, suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, yra sistemingumas ir piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-72-976/2022).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. Č. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir jis, (duomenys neskelbtini), būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo eiga, tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį. T. Č. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, tai yra vairavimas esant neblaiviam, esant sunkaus girtumo laipsnio, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant T. Č. nebūtų galėjęs laikytis jam Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingai, kaip pats patvirtino, jis žinojo, jog tokia baudžiamojo poveikio priemonė jam paskirta, tačiau vairavo automobilį, ir netgi būdamas neblaivus. Praeityje jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą neturint tam teisės (b. l. 124 – 128). Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog T. Č. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo T. Č. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis T. Č. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (BK 243 straipsnis) – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas pirmiau jau nuteistas už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atžvilgiu yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina kaltinamojo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat kaltinamojo atsakomybę BK 243 straipsnio atžvilgiu sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis kaltinamasis (duomenys neskelbtini) (b. l. 129 – 131), tačiau, kaip pats nurodo, dirba (duomenys neskelbtini), mėnesio pajamos apie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Eur. Pašalpų (duomenys neskelbtini), turto neturi, šiuo metu santaupų neturi. Išlaikytinų asmenų (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini), kuri perduota antstoliams, įsiskolinimas apie (duomenys neskelbtini) Eur. Pagal ankstesnius nuosprendžius priteistos atlyginti žalos dalį yra atlyginęs, tačiau didžioji dalis liko, išieškojimas vykdomas (b. l. 165 – 169), teisiamas jau trečią kartą (b. l. 112 – 116), baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 124 – 128), ne visas skirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 124 – 128). Duomenų apie kaltinamojo įrašymą į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą byloje nėra (1 t., b. l. 135), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į neigiamą kaltinamojo asmenybę, į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kaltinamojo neblaivumo laipsnį nusikalstamos veikos padarymo metu (sunkus neblaivumo laipsnis), į tai, kad vien už vairavimą neblaiviam jis Lietuvoje teisiamas jau antrą kartą, ankstesnė švelnesnė arešto bausmė jam tinkamos įtakos nepadarė, teigiama linkme savo antivisuomeninio ir pavojingo elgesio nė kiek nekoregavo, vis tiek vairavo, netgi niekada neturėdamas teisės to daryti, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus jam už vairavimą neblaiviam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas gana artimas straipsnio sankcijoje nurodytam jos vidurkiui, tačiau už jį mažesnis. Teismo įsitikinimu, kita bausmės rūšis nepasieks savo tikslų, nes ankstesnė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu skirta arešto bausmė jo nesulaikė nuo naujo analogiško tyčinio nusikaltimo padarymo. Atsižvelgdamas į minėtus motyvus, teismas sprendžia, kad už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę skirtina taip pat griežčiausia BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant taip pat artimą bausmės vidurkiui. Abi kaltinamajam T. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra kaltinamasis viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, todėl už jų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į pakartotinį analogiškų nusikaltimų darymą, nėra ir jokio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis T. Č. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, jog vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nors kaltinamasis T. Č. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis T. Č. vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, anksčiau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, tai yra šešeriems metams uždrausta vairuoti transporto priemones.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kadangi byloje nustatyta, kad nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, T. Č. padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas. Kartu su automobiliu perduodamas ir konfiskuotinas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kitų klausimų

(Duomenys neskelbtini) R. K. (duomenys neskelbtini) nutarimu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui – automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) siekiant užtikrinti galimą jo konfiskavimą. Turto saugotoju paskirtas (duomenys neskelbtini), tačiau Laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole nurodyta, kad turtas perduotas saugoti pačiam T. Č. (b. l. 34 – 43). Kaltinamojo T. Č. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį paliekama galioti iki šiam kaltinamajam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas panaikintinos, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

T. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

T. Č. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam areštą trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, T. Č. skirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. Č. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsniu, skirti T. Č. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, šešeriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos;

2) turto – T. Č. priklausančios transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą kartu su šio automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu.

(Duomenys neskelbtini) R. K. (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. Č. turtui – automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.