Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį 30 (trisdešimties) parų areštu; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1a punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir M. P. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, M. P. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir M. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuota M. P. priklausanti transporto priemonė – keturratis CFMOTO GFORCE450L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis M. P. neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, savo kaltės, veikų kvalifikavimo bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmių rūšimis (laisvės atėmimu ir areštu) bei galutine laisvės atėmimo bausme, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą arba atidėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu M. P. paskirtos teisingos, apelianto padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę atitinkančios bausmės, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė.

7. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones) baudžiama bauda arba areštu.

8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12, 243 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad abi nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad M. P. anksčiau teistas už analogiškas veikas. Kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 49-55), M. P. anksčiau du kartus teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir vieną kartą pagal BK 243 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. P. padarė nusikalstamas veikas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apylinkės teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl abiejų nusikalstamų veikų) – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo apylinkės teismas pripažino tai, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo pripažino tai, kad ją padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusižengimo padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

10. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko apeliantui už kiekvieną nusikalstamą veiką griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant nežymiai didesnį, nei sankcijos vidurkis (BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 7 mėnesiai ir 15 dienų, M. P. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė), o pagal BK 243 straipsnį – areštą, jo trukmę nustatydamas nežymiai didesnę už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės, kai ji skiriama už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriamas areštas nuo 10 iki 45 parų, bausmės vidurkis – 27,5 paros; M. P. skirta 30 parų arešto bausmė). Pažymėtina, kad paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. P. skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė ir ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant minimalią ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir M. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl apeliantui tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, tiek galutinės paskirtos bausmės yra teisingas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. nurodo, kad iš karto pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio, tačiau prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdus gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai jau buvo įvertinta, paskiriant nuteistajam tik nežymiai didesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę ir areštą, nežymiai viršijantį įstatyme numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

12. Nuteistasis M. P. teigia, jog turi darbą, užsidirba pragyvenimui, turi galimybę sumokėti baudą, pateikė (duomenys neskelbtini) kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytą Prašymą-charakteristiką prašant nuteistajam netaikyti laisvės atėmimo bausmės (b. l. 115). Pažymėtina, jog tai, kad nuteistasis dirba, vertintina nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų kontekste, ir ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, dėl kurios nuteistajam už įvykdytas nusikalstamas veikas galėtų būti paskirtos švelnesnės, jo pageidaujamos, bausmių rūšys – baudos, o reali galimybė sumokėti baudą nelemia būtent šios rūšies bausmės paskyrimo. Nuteistasis dėl ankstesnių teistumų turėjo suprasti ir, teisėjų kolegijos vertinimu, suprato savo tolesnio galimo neteisėto elgesio padarinius, tačiau tai jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nuo nusikalstamų veikų padarymo M. P. nesulaikė jo darbinė veikla, todėl jis turi prisiimti dėl tokio savo veikimo kylančius neigiamus padarinius. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantui nepadarius reikiamų išvadų ir nenustojus elgtis nusikalstamai, sprendimas paskirti jam švelnesnes bausmių rūšis – baudas ir galutinę subendrintą bausmę – baudą neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimo. Jokių naujų reikšmingų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistojo teisinės padėties švelninimui, kurios nebūtų žinomos pirmosios instancijos teismui, M. P. nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Sprendimas dėl apeliantui paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ir dėl galutinės subendrintos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką.

13. Apeliantas taip pat prašo patikėti juo, kad daugiau tikrai nepadarys naujų nusikaltimų, ir dar kartą pritaikyti jam BK 75 straipsnį. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).

14. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Minėta, kad M. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas ir už analogiškas veikas, nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai patvirtina M. P. polinkį nusikalsti ir nenorą keistis, nors jis turėjo galimybę koreguoti savo elgesį, pakeisti savo gyvenimo būdą, tačiau to nepadarė, nesistengė pasitaisyti, vėl nusikalto. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. P. nepateisinus jam ankstesniu nuosprendžiu parodyto pasitikėjimo ir nepasinaudojus galimybe pasitaisyti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismas nebeturi pagrindo tikėti, kad M. P. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į nuteistojo asmenybę ir nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog M. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Apelianto deklaruojami pažadai daugiau nedaryti naujų nusikaltimų ir keisti savo gyvenimo būdą teigiama linkme nepaneigia išvados dėl bausmės vykdymo atidėjimo M. P. negalimumo, o dėl apelianto teiginių, kad jo izoliavimas nuo visuomenės jam padarys didesnę žalą jo asmenybei, nei teigiamą poveikį, ir turės neigiamą poveikį jo integracijai į visuomenę, pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi švelninti nuteistojo M. P. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, sprendžiama, jog nėra BPK 328 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindų, todėl nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš M. P. 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 125). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

17. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendį apskundė nuteistasis M. P. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). M. P. pats gynėjo nepasirinko, todėl jam Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus (b. l. 123). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad išieškoti prašoma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, o M. P. yra darbingas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti valstybei iš nuteistojo M. P. 100 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš M. P. 100 Eur (vieną šimtą eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.