Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-84-825/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-07-12Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-03-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-12
Bylos Nr.
1-84-825/2017
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-01188-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
S. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-84-825/2017Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01188-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.3.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.1.; 2.1.3.1.; 2.3.6.4.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, Irmai Kveselytei, I. M., Augustei Korsakovei,

dalyvaujant prokurorei L. Š., kaltinamajai S. K., kaltinamosios gynėjui advokatui D. S., specialistui Daliui A. S.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 10 d. bausta teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. 6 mėnesiais laisvės apribojimo bausme; teista 2015 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. 6 mėnesiais laisvės apribojimo,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. buvo kaltinama tuo, kad turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, Rimkių sentikių religinės bendruomenės dvasininkui F. K. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė užsakyti projektą pinigams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti Rimkių sentikių religinės bendruomenės namams statyti, suklaidino F. K. įtikindama jį, kad jos neįvardinta pažįstama, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja gali parašyti projektą už 13000 litų, todėl F. K., patikėjęs S. K., iš R. S. religinės bendruomenės iždo 2014 m. kovo 7 d. paėmė 8000 litų (2316,96 eurų), 2014 m. birželio 4 d. paėmė 5000 litų (1448,10 eurų), kuriuos 2014 m. kovo 7 d. ir 2014 m. birželio 4 d. perdavė S. K., o S. K. pinigus pasisavino, nes joks projektas nebuvo užsakytas, t. y. S. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, Rimkių sentikių religinei bendruomenei priklausančius 13000 litų (3765,06 eurų);

be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. kovo mėnesį, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. savo ranka užpildė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius: 2013 m. vasario 13 d. serija VP Nr. 1473 35 litų sumai „už dokumentus iš registrų centro“, 2014 m. vasario 13 d. 30 litų sumai „už kopijas užsakovui“, 2014 m. sausio 9 d. serija VP Nr. 1473 120 litų sumai „už dokumentų tikrinimą iš archyvo“, 2014 m. sausio 9 d. serija VP Nr. 1473 8700 litų sumai „už projekto rašymą“, 2014 m. vasario 13 d. serija VP Nr. 1473 65 litų sumai „už dokumentus iš Jonavos žemėtvarkos skyriaus“, 2014 m. kovo 10 d. serija VP Nr. 1473 60 litų sumai „už techninių sąlygų išėmimą techniniam projektui“, 2014 m. kovo 10 d. serija VP 1473, 1200 litų sumai, už projekto techninės dalies rengimą, architektas V. P.“ ir pati savo ranka juos pasirašė J. M. vardu ir pavarde bei patvirtino J. M. parašu, ir šiuos suklastotus dokumentus pateikė F. K., siekdama įtikinti jį, kad projektas pinigams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Rimkių sentikių religinės bendruomenei yra rašomas.

Kaltinamoji S. K. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad V. K. yra R. S. religinės bendruomenės iždininkas, uošvis, F. K., yra popas, dvasininkas. Uošvis pradėjo ieškoti galimybės rekonstruoti cerkvę. Pasakė jam, kad yra tokia „(duomenys neskelbtini)“. Nuvyko ji ir uošvis į „(duomenys neskelbtini)“ vasario pabaigoje. Pasitiko administratorė. Nuvedė pas V. Š.. Jis sakė, kad jie pasidomės. Po 3 - 4 dienų skambutis iš „(duomenys neskelbtini)“. Prisistatė Evelina. Sakė, duoti dar savaitę, jie sužinos visas smulkmenas. Po 2 dienų skambutis iš „(duomenys neskelbtini)“. Sakė, kad kreipėsi dėl kredito. Sakė, kad ją paskyrė konsultante, prisistatė J. M.. Ji sakė, kad reiks pateikti daug dokumentų. Atsiuntė į elektroninį paštą kalną dokumentų. Važinėjo į Jonavos savivaldybę, kreipėsi dėl topografinės nuotraukos, iš registrų centro reikėjo išimti visus dokumentus, jie buvo reikalingi projekto rašymui. Ji su uošviu surinko ir nuvežė. Ji sakė, kad jos nebus, sakė palikti administratorei. Paliko administratorei. Prasidėjo bendravimas skambučiais ir elektroniniu paštu. Turėjo Utenoje nusipirkę sodybą, pavasario darbams išvažiavo į Uteną darbuotis, čia tik pas tėvus atvykdavo ir darbo reikalais. Pirmi pinigai paprašyti kovo mėnesį. Paskambino konsultantė ir sakė, kad jie pristatė dokumentus, ji pradėjo rašyti, direktorius pradėjo reikalauti avanso, 5000 litų. Klausė (K.), ar gali pervesti pinigus. Telefonu bendravo. Ji nesutiko, sakė geriau grynais sumokėti. Sakė jai, kad ketvirtadienį bus Kaune ir galės susitikti. Į Kauną apie pietus atvažiavo. Buvo beveik 12 val. Skambino jai, klausė, ar gali susitikti. Ji sakė, kad ji pietauja, kad privažiuotų. K. jau turėjo pinigus. Padavė žmogui pinigus, dokumento nepasirašė. Ji sakė, kad direktoriaus nėra ir kitą kartą paruoš dokumentus. Viskas vyko kavinėje. Ilgas laiko tarpas ramybės buvo, apie pusantro mėnesio. Žino, kad projektas rašomas ilgai, dokumentai yra pateikti, avansas sumokėtas, galvojo, kad rašo tą projektą. Po to ji skambina ir sako, kad trūksta kelių dokumentų ir nori dar pinigų. Paėmė dokumentus iš J., buvusio iždininko L.. Pas jį surado dokumentus, kurių ji reikalavo, seni dokumentai. Pasidarė kopijas, originalus grąžino, atvyko į K.. Tą dieną ji negalėjo susitikti. Ji paskyrė susitikimą, atvyko, skambino, o ji sakė, kad negali susitikti, kažkas atvažiavo pas juos įmonėje, posėdis kažkoks vyksta. Grįžo į P. pas uošvius. Kitą dieną skambino ir sakė, kad šiandien turi į Uteną grįžti. Ji sakė apie 13 val. susitiks. Nuvažiavo (K.) prie Kanto gatvės, skambino, klausė kur ji. Ji sakė, kad jau išlėkė pietauti, nors buvo susitarusios ofise susitikti. Nulėkė į Akropolį, susitiko. Klausė, ar atnešė sutartį. Atsakė, kad pamiršo. Ji paklausė, ar atnešė pinigus. Pasakė, kad atnešė, tik nežino, ar gali duoti. Sakė, kad tiek laiko juos pažįsta. Sakė grįš V. Š. iš Maskvos, pats pasirašys. Paskambino į „(duomenys neskelbtini)“, klausė V. Š., sako, kad jis Maskvoje. Skambino V., klausė ką daryti. V. sakė duoti jai tuos pinigus. Padavė jai 7000 litų, bet nieko nesurašė. Atidavė M. pinigus ir išsiskyrė. Paskambindavo kartas nuo karto, kas savaitę, paklausdavo, kaip projektas. Po to jau pradėjo eiti terminas link pabaigos, pagal pažadą buvo pasakyta, kad maždaug iki liepos mėnesio projektas bus parašytas, tai dėl to ir pradėjo klausinėti. V. savaitei į Kauną išvažiavo. Davė jam telefono numerį. Jis su ja susisiekė, sakė lyg ir nieko netrūksta. Sakė, kad jis labiau pradėtų su ja bendrauti. Negavo projekto ir sutarties. Po kelių savaičių skambina M. ir sako, kad sutartis kaip ir paruošta, bet ji (K.) nėra atstovė. Sakė, kad jai reikia įgalioto atstovo, kuris galėtų pasirašyti dokumentą. Juos ramino, kad projektas rašomas. Baigėsi taip, kad V. ir sako, kad skambino M. ir sakė, kad projektas parašytas. Jis tuo metu sodyboje buvo. Ji tuo metu buvo Kaune dėl įmonės reikalų. Klausė, gal ji paimtų projektą. Ėjo link Kanto gatvės, ant suoliuko, prie vaisių kioskelio. sėdi M., klausė, ar pas ją. Sakė, kad pas ją. Sakė kaip gerai, kad viską su savimi turi. Ištraukė didžiulę papkę. Sakė perduoti K., tegul jis ant kiekvieno lapo pasirašo, nes tai oficialus dokumentas. Perdavė projektą. Sutarties ne. V. klausė telefonu M., ar tą projektą reikės grąžinti, ar tas projektas lieka pas jį. Klausė, ką toliau daryti. Atsakė, kad šita kopija jam. Antra dalis iškeliaus į NMA ir lauks patvirtinimo iš jų. V. sakė, kad jam reikia sutarties. Pasakė ji, kad nežino ką daryti, vėl direktorius išvažiavęs. V. su tėvu vėl atvažiavo į Kauną, į Kanto g., prašė pakviesti konsultantę pasišnekėti. Darbuotojos viena į kitą susižvalgė, sakė, tokia nedirba. Jis jai paskambino ir pasakė važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjo šnekėti, aiškintis. Paskambino tuo momentu dar V. Š.. Sako, kad paliktų viską šiandien kaip yra, nesigilintų. Administratorė paprašė apibudinti tą moterį. Ji susižvalgo, pasižiūri į vaikinuką ir sako, ar jam nieko neprimena. Jis sako primena. Iš pradžių nutyli. Tada sako: „Jei nuotrauką parodysime, jūs atpažinsit?“. Pasakė, kad atpažintų. Parodė nuotrauką. Iš karto pasakė, kad čia jinai. Sekmadienį jau buvo pas V. Š. ofise. Jis prižadėjo, kad viskas bus sutvarkyta. Paskui pasakė, kad padarė sustabdymą Š., nes greičiausiai be jo nieko ir nebus. Prieš paimant projektą su M. buvo susitikę „Bajorkiemis city“. Ranka susukta binte. Sakė, kad jai sąnarių uždegimas, nieko negali daryti. Sakė jai, kad jai tikrai reikia atvežti tuos kvitus. Jos ranka susukta bintu, du pirštai palikti tiktai. Sakė, blogiausia tai, kad šiandien ryte turėjo susipildyti kvitus, bet nesupildė. Sakė, kad ji (K.) gali savo ranka supildyti, o ji tik pasirašys. Pagalvojo koks skirtumas. Ji diktavo, o ji (K.) pildė. Padavė orderius V..

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas. Tėvas (sentikių bendruomenės šventikas) F. K. norėjo atrestauruoti bažnyčią ir dar pastatyti pastatą bendruomenes reikmėms. S. K. žinojo, kad galima gauti paramą. Ji domėjosi finansavimu iš ES fondų, ji žinojo, kas rašo projektus. Ji sužinojo, kad religinės bendruomenės gali gauti finansavimą. S. K. pasisiūlė padėti. Tėvas ir S. K. nuvažiavo į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Po to, jie susitiko su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kuri sakė, kad yra galimybė, reikia rašyti projektą, pristatyti dokumentus ir jai sumokėti avansą. Tėvas pakalbėjo su tuo metu bendruomenės pirmininku L.. Jis sutiko duoti pinigus ir juos perdavė tėvui, o jis S. K.. Jis nematė kaip perdavė pinigus. S. perdavė darbuotojai pinigus, jie rengė projektą. Jis (duomenys neskelbtini)) išrinktas iždininku, dėl to pradėjo domėtis kaip panaudoti pinigai. Pasiėmė iš S. numerį tos darbuotojos. S. negalėjo pasirašyti sutarties, nes neturėjo įgaliojimo. Jis gavo įgaliojimą, iš pirmininko paėmė numerį, ir pradėjo kontaktuoti. Ji prisistatė J. M.. Pasiskambino, dar papildomai susirašinėjo elektroniniais laiškais. M. vangiai bendravo, jis ją spausdavo, kad reikia sutarties. Minėjo, kad pinigai sumokėti, ji su tuo sutiko. Jis nusiuntė įgaliojimą elektroniniu paštu. Ji prašė, kad papildomai dokumentus per internetą užpildytų, kur skirsto paramą. Atsiuntė nuorodą, kur turi eiti elektroniniu būdu. Paskui ji pranešė, kad projektas brangsta, papildomi darbai, terminai spaudžia, reikia spėti, dėl to dirbs savaitgaliais. Dėl to paprašė papildomai apmokėjimo. Iš bendruomenės 13000 litų sumokėjo, 700 litų F. K. pridėjo nuo savęs. Kad pinigai atiduoti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ žino iš S. K. žodžių. Ji buvo susitikusi su darbuotoja ir perdavė grynais. M. paprašė didesnio atlygio, dar 7000 litų. Jis pasakė, kad ruoštų sutartį, įtrauktų visą sumą. Ir 7000 litų, ir 13000 litų. Tada ir gaus pinigus. Susitiko prie uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ esančiame restorane „Bajorkiemis“, esančiame I. K. gatvėje. Sutarė, kad atveš sutartį. Ji nenorėjo susitikti „(duomenys neskelbtini)“ pastate, pati pasiūlė restoraną. Ji prašė grynų pinigų. Siūlė jai pavedimu pervesti, bet sutarė, kad mokės grynais. Nuvažiavo su F. K. 2014 pavasarį į „Bajorkiemį“ ir susitiko M.. Ji buvo viena. Kalbėjosi apie reikalus, klausė apie projektą. Sakė, kad spaudžia terminas, bet tikisi spėti. Sakė jai atiduoti sutartį, Ji pradėjo ieškoti sutarties ir pasakė, kad pamiršo ją. Tai jis pinigų nedavė. Jis klausė apie sumokėtą pinigų dalį, ji patvirtino, kad jie sumokėti. Sakė, kad kai bus parengtas projektas, sudarys sutartį, tada sumokės. Tada išsiskyrė. Paskambino ji po 1 ar 2 savaičių, sakė, kad baigia rengti projektą ir, kad greit susitiks. Po savaitės vėl paskambino ir pasakė, kad reikia susitikti, kad projektas parengtas, sutartis padaryta. Jis tuo metu Utenos rajone buvo, sakė, kad užtruks. Sakė jai, kad S. gali atvažiuoti, ji sutiko. Skambino S., kad važiuotų pasiimtų projektą ir sutartį, o pinigų neduoti, nes jis padarys pats bankinį pavedimą. S. nuvažiavo, paėmė projektą, bet sutartis be rekvizitų buvo, tai jos neėmė. Tas projektas netinkamas buvo finansavimui gauti. Jis jį pasirašė. Nėra parašyta, kas jį ruošė. Kas susiję su kvitais, S. K. pasakė, kad ji juos pildė. M., atėjusi į susitikimą sakė, kad jai skauda ranką, dėl to juos užpildė Sigita, o pasirašė ta moteris, taip S. pasakojo. Iš pradžių su ta darbuotoja S. kontaktavo, derėjosi dėl rengimo ir pinigus iš S. priėmė. Jis (K.) susisiekė su direktoriumi V. Š. ir E. Š., kai išaiškėjo apgavystė, ir jiems sakė, kad bendravo su darbuotoja M.. Kai viskas išaiškėjo nuvažiavo į I. K. gatvėje esančią uždarąją akcinę bendrovę „V“. Ten sėdėjo grupė žmonių. Pasakė, kad tokia M. nedirba. Sakė, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ rengia projektą. Ant to projekto nieko neparašyta. Jie sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ sentikiams nieko nerašė. Jie ruošia projektus, teikia finansines paslaugas, bet sakė, kad neaptarnauja sentikių. Kalbėjosi apie moterį, kuri rengia projektą. Jie nustebę buvo, tokios J. M. nepažįsta. Skambino S. K., kad atvyktų. Ji atvyko, pradėjo aiškintis, kas ta moteris. Jie papasakojo istoriją, kaip susitikinėjo, sumokėjo pinigus. Jie klausė, kaip ta moteris atrodo, tai ir pasakė. Jie atsivertė kompiuterį ir parodė nuotrauką, jie atpažino ją. Jie pasakė, kad tai L. Ž. – Š.. Parodė jiems susirašinėjimo laiškus su ja elektoriniu paštu. Jos elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini)@ (duomenys neskelbtini).lt. Neužilgo, kai jų direktorius grįžo, jie buvo pakviesti į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ofisą. Nuvažiavo trise: K., F. K., S. K.. Direktorius sužinojo viską iš darbuotojų. Paklausinėjo, parodė nuotrauką. Patvirtino, kad su ja buvo susitikę. Visi pirmo pokalbio metu, kai buvo atvykę į ofisą, visi darbuotojai minėjo jos vyrą J. Š.. Direktorius sakė, kad apie J. Š. sklando įvairios kalbos. Kaip suprato, ar jis teikia finansines paslaugas be apskaitos, ar nežinant direktoriui. Sakė, kad jie įtaria, kas čia viską padarė ir juos paspaus, pinigus grąžins. Paprašė kvitų - orderių. Nuvažiavo pas direktorių po 2 - 3 savaičių, pasiėmė su savimi kvitus. Jis pasižiūrėjo, pasakė kažką apie antspaudus, sakė gerai, kad jų nėra. Vasaros gale paskambino Š. paprašė sąskaitos, kur reikia grąžinti pinigus. Elektroniniu paštu nusiuntė bendruomenės rekvizitus. Po kelių dienų Š. vėl prašė kvitų, elektronių laiškų susirašinėjimo, kuriuos jau turėjo. Jis (K.) vėl nuvažiavo. Prieš tai kalbėjo su E. Š., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Ji sakė, kad projekte daug ko trūksta. Ji sutiko papildyti projektą ir priduoti tvirtinimui. Ji nuskenavo visą projektą pas save, o paskui, vasaros gale Š. pareiškė, kad pinigų neduos. Sakė, kad E. žadėjo pabaigti projektą. Jis pasikvietė E. ir ji pasakė, kad nedaro jokio projekto. Su L. Ž. – Š. po „(duomenys neskelbtini)“ pasiaiškinimo jau neteko bendrauti. Telefono numerio neišsaugojo. Su D. Č. ėjo į susitikimą su M. „Bajorkiemyje“, bet jos ten nebuvo. Buvo užsakytas M. staliukas. Klausė, kas užsakė staliuką. Darbuotoja atsakė, kad staliukas užsakytas telefonu ir neprisistatė kas. Irgi atpažinėjo asmenį iš tų nuotraukų, jau buvo matęs kaip ta moteris atrodo.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. K. anksčiau konsultavosi įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Tikėtina, kad ji konsultavosi su L. Ž. arba J. Š.. Gyvai buvo atvykusi į bendrovę, (duomenys neskelbtini). Buvo išvykęs į Bulgariją. Gavo žinutę iš biuro. Klausė, ar žino kažką apie projektą, kur kažkas paėmė keliolikos tūkstančių litų sumą. Buvo keistas klausimas, neva rengė tokį projektą. Tikslaus projekto pavadinimo nepamena, lyg ir buvo susijęs su sentikių bendruomenės parama, jie norėjo gauti paramą rekonstrukcijai. Paprašė, kad surinktų ir gautų visus dokumentus, susijusius su tuo. Dokumentų surinkimas užtruko labai ilgai. Dokumentai nebuvo pristatomi. Paprašė sutarties kopijos, grynų pinigų gavimo kvitą, sąskaitą faktūrą ir t. t. Tiek S., tiek jos sutuoktinio prašė. Prašė elektroniniu būdu, gyvai ir telefonu. Aiškino, kad vieną kartą dokumentai palikti automobilyje, kitą kartą, kad S. gimdo, turi sveikatos problemų. Galiausiai atnešė sąskaitą faktūrą. Neatitiko serijos numeris, niekas neatitiko. Tokio darbuotojo, kuris išrašė sąskaitą jie niekada neturėjo. Sutuoktinis parodė susirašinėjimą su tariamu konsultantu elektroniniu paštu. Pasakė, kad tai ne jų darbuotojas, nes elektroninis paštas neatitiko firmoje naudojamų elektroninių paštų. Jų elektroniniai paštai tai darbuotojų vardas pavardė ir pabaiga @(duomenys neskelbtini).lt. Tokio pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com neturi. Išsiaiškino, kad buvo naudotasi mobiliuoju internetu siunčiant laiškus. Tai nebuvo laiškai iš stacionaraus elektroninio pašto, dėl to vietos nustatyti neįmanoma. Vizualiai žmogaus atpažinimą darė kažkas be jo, nes jis buvo užsienyje. Jį informavo, kad galimai atpažino L. Ž.. Ji anksčiau dirbo pas juos, įvykio metu jau nedirbo. Ž. mokėjo rašyti projektus. Ž. Š. 2014 metais lankėsi uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Jei pokalbis dėl cerkvės renovacijos įvyko, tai labai trumpai. Sakė, kad pasidomės.

Liudytoja S. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. K. buvo atvykus dėl cerkvių renovacijos. Pasiteiravo ko atėjo, sakė nori pas Š. dėl renovacijos. Ji minėjo, kad šnekėjo anksčiau su Š., o kadangi niekas neišmanė dėl renovacijos, buvo nukreipta pas Š.. Tuo metu kai ji atvyko, Š. kontoroje nebuvo, bet buvo Š., tai pasiūlė su juo pasikalbėti. Po pokalbio išėjo. Po mėnesio atėjo senukas su pinigų orderiuku, sakė, kad sumokėjo pinigus pas mus. Sakė, kad čia ne uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo orderis. Jis pasiėmė kvitą ir išėjo. Po poros mėnesių atvyko V. K., prisistatė ir sakė, kad laukia dėl projekto susitikti su M.. Jis sakė, kad ji rašo projektą. Pas juos toks žmogus nedirba. Sakė, kad ne pirmą kartą susitinka su ta moterimi. Pasitikslino pas kolegas, kad tikrai toks žmogus nedirba. Jis pasiskambino moteriai tai. Jis pasakė, kad tarėsi susitikti su ja „Bajorkiemyje“. D. Č. sakė, kad gali su juo eiti į susitikimą. Nuėjo, bet grįžo, nes ten nieko nerado. Kadangi Š. atostogavo, susisiekė su juo, pasakė, kad kažkas prisistatinėja kaip darbuotoja ir ima pinigus. V. K. sakė susisiekti kai grįš vadovas. Vadovas pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ toks asmuo nėra dirbęs. Po vadovo atostogų S. viena buvo atvykusi ir šnekėjosi. Buvo sutarta, kad S. K. ir V. K. atsiųs elektroninius laiškus, ką susirašinėjo. Klausė, kokią sutartį pasirašė, nes ji sakė, kad pasirašė. Jie ilgai nieko nepateikė, iki 2 - 3 savaičių. V. klausė, kodėl tokia situacija, bet daugiau nesiaiškino. Jie kažkada kartu atvyko. Kalbėjo apie M.. D. Č. kilo idėja per „Facebook“ parodyti L. Ž. nuotrauką. Kai rodė nuotraukas dalyvavo, nuotraukas rodė S.. V. sakė, kad nematė tos moters, nes bendravo tik telefonu. S. K. sakė, kad nežino, gal panaši. Viskas nurimo. Niekas jokių įrodymų, kad sutartis buvo pasirašyta, nepateikė.

Liudytojas F. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra sentikių, (duomenys neskelbtini) bendruomenės, tėvas. Parapija labai nuskurdusi. Nėra lėšų iš ko atstatyti. Pasirodo galima iš ES gauti tam reikalui pašalpą. Susigundė. Iš bendruomenės kasos 13000 litų paėmė ir atidavė S. K.. Jinai pradėjo ruošti projektą. Ji ruošė projektą, važinėjo, firmą žadėjo. O paskui nei projekto, nei pinigų neliko. Davatkos greit suuodė, sakė kunigėlis aferistas, kad paėmė pinigus. Pinigai iš aukų surinkti. Tu pinigų ir ieško iki šiol. Projekto nepadarė. Klausė S. K. kur pinigai, ji sakė, kad apgavo firma juos. Pinigus paėmė, o projekto nepadarė. Kalbėjo su direktoriumi. Jis kalba taip neaiškiai. Direktorius sakė, kad ruošia.

Liudytojas P. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. paėmė pinigus kažkokiems reikalams. Kartą paėmė 8 tūkstančius, o po to 5 tūkstančius litų. Sakė, kad reikia pinigų paskolai gauti. Projektas tam, kad gali gauti pinigų iš Europos. Bendruomenei pagerinti buvo reikalingi pinigai, namams pastatyti, laidojimo namams.

Liudytoja L. Ž. – Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. K. pirmą kartą pamatė per akistatą. Anksčiau „(duomenys neskelbtini)“ dirbo. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo bendrauti su klientais, skambindavo jiems, kad pristatytų dokumentus. Patys klientai kreipdavosi dėl plano sudarymo, kreditų. ES projektuose dalyvaudavo. Projektai buvo susiję su kaimo plėtra, turizmu. Dirbant „(duomenys neskelbtini)“ su religinėmis bendruomenėmis neteko susidurti, po „(duomenys neskelbtini)“ irgi neteko.

Liudytojas D. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. K. su senoliu ir vyru atvyko į „(duomenys neskelbtini)“. Rodė pinigų priėmimo kvitus ar orderius ir klausė, kodėl projektas nepadarytas bažnyčių stogams renovuoti. Jie įmonei reiškė pretenzijas. Tuo metu V. Š. išvykęs buvo. Pradėjo aiškintis situaciją. Jie pasakė, kad negauna projekto. Administratorė Simona sakė, kad toks asmuo nedirba. Darė prielaidas, kas čia galėjo būti. Pati K. bendravo su J. Š.. Gal J. kažką ne taip padarė. S. bandė rodyti nuotraukas, jie neatpažino.

Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. K. yra buvusi klientė. Klientė buvo prieš 3 - 4 metus. Buvo gal du susitikimai įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dėl mikro kreditų. Su religinėmis bendruomenėmis neteko susidurti.

Liudytojas K. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis informacinių technologijų specialistas. Buvo parodyta elektroninio pašto žinutė ir klausė, ar galima išsiaiškinti iš kur ji pasiųsta. Atsidarė antraštę techninę ir parodė galimus IP numerius, interneto fiksuotus adresus. Serveriai gal ir matėsi, bet ten pašto serveriai, tai nėra siuntėjo galutinis IP adresas.

Liudytoja E. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. K. norėjo „(duomenys neskelbtini)“ rašytis mikro kreditą lengvatinei paskolai. 2014 metais S. K. vyras ieškojo J. M.. Bandė ieškoti, tokia nedirbo ofise. Sakė, kad ta moteris turėjo rašyti verslo planą, susijusį su bažnyčia. Su bažnyčiomis neturėjo verslo planų. Ta, kuri parašė, išviliojo apie 15000 litų. Kolegos bandė perkratyti visus darbuotojus. Kolektyvas manė, kad tai gali būti L. Š. darbas, nes atitiko vizualiai atpasakojimą. J. M. nepažinojo.

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini) posėdžiai. Pranešė, kad bendruomenė kreiptųsi dėl lėšų gavimo restauruoti cerkves. Taryba nekontroliavo proceso. Jei bendruomenė prašo pagalbos, tai padeda. 2014 metais nesikreipė (duomenys neskelbtini) į tarybą. Paskambino pirmininkas ir pasakė, kad padavė dokumentus restauracijai. Kitos bendruomenės kreipėsi į kažkokias firmas, rašė projektus. Tai Jurgėliškių, G., Ž. bendruomenės. Jie gavo pinigus. Kai pirmininkas kreipėsi, sakė, kad dingo moteris su projektu. Taryboje priėmė sprendimą, kad bendruomenė turi kreiptis į policiją, kad išsiaiškintų kur pinigai.

Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Lietuvos (duomenys neskelbtini) vadovas. Bendruomenėse yra problemų. R. kreipėsi dėl bendruomenės problemų. Gali bendruomenės ES pinigais naudotis. Yra pavyzdžiui J., G. ir kitos. R. informavo, kad ruošiasi rašyti paraišką. Vyko eilinis tarybos posėdis ir atvyko K., sakė, kad norės prašyti pinigų. Paskui jis po pusės ar po metų atvyko, sakė, kad parašė, jie susitarė, bet juos apgavo. Jie kažkam davė pinigų, žmogus žadėjo, kad jiems bus skirtos dideles lėšos restauravimui, juos apgavo.

Specialistas D. A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina specialisto išvadą Nr. 20. Viena buvo pirminė išvada, kita papildoma. Problema buvo, kad pirminėje išvadoje negalėjo atsakyti į klausimą. Kilo klausimų dėl parašo užraito baigiamosios dalies. Prašė pateikti papildomai medžiagos. Specialisto išvada Nr. 79 papildanti. S. K. parašė ir pasirašė.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. byloje dirbo, atliko ikiteisminį tyrimą. Iš kaltinamosios paėmė lyginamuosius rašysenos pavyzdžius. K. neneigė, kad rašė visą tekstą, išskyrus parašą. Nurodė, kad kitas žmogus pasirašė.

Specialisto išvada Nr. 20-ISI-79 (1 tomas, 117, 118 b. l.) nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 9 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1773, trijuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 13 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, dvejuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, esančius rankraštinius tekstus prasidedančius žodžiais „UAB „(duomenys neskelbtini)“ VP 1473...“ ir besibaigiant vardu ir pavarde „...J. M.“, pasirašė ir už J. M. pasirašė S. K..

Specialisto išvada Nr. 20-IS1-79 (1 tomas, 123, 124 b. l.) nustatyta, kad pateiktuose dviejuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 9 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, trijuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 13 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, dviejuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, esančius rankraštinius tekstus, prasidedančius žodžiais „UAB „(duomenys neskelbtini)“ VP 1473 ...“ ir besibaigiančius vardu ir pavarde „... J. M.“, parašė ir už J. M. pasirašė S. K..

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu (1 tomas, 46 – 50 b. l.) nustatyta, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu F. K. tiksliai neatpažino L. Ž. – Š..

Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolu (1 tomas, 57 – 61 b. l.) nustatyta, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. K. atpažino L. Ž. – Š., kaip asmenį, su kuria tarėsi dėl projekto rašymo.

Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolu (2 tomas, 27 – 34 b. l.) nustatyta, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu S. K. atpažino L. Ž. – Š., kaip asmenį su kuria tarėsi dėl projekto rašymo.

Daiktų dokumentų pateikimo protokolu (2 tomas, 9 b. l.) nustatyta, kad S. K. pateikė 121 lapo segtuvą su užrašu „ES projektas R. sentikių religinė bendruomenė 2014 Pirminis pristatymas NMA“.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimo objektyvieji požymiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos – apgaulės panaudojimas ir neteisėtas svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Taigi nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismai byloje turi nustatyti apgaulės faktą. Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, jo ketinimų, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010). Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant pasunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (tiesiogine tyčia), t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013, 2K-589-696/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-677/2016).

Teismas gali remtis tik įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2010).

Byloje yra daugiau abejonių, negu neginčitinų įrodymų, todėl išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės turi būti vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013).

S. K. buvo kaltinama tuo, kad turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, R. sentikių religinės bendruomenės dvasininkui F. K. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė užsakyti projektą pinigams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti, R. sentikių religinės bendruomenės namams statyti, suklaidino F. K. įtikindama jį, kad jos neįvardinta pažįstama, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja gali parašyti projektą už 13000 litų, todėl F. K., patikėjęs S. K., iš R. S. religinės bendruomenės iždo 2014 m. kovo 7 d. paėmė 8000 litų (2316,96 eurų), 2014 m. birželio 4 d. paėmė 5000 litų (1448,10 eurų), kuriuos 2014 m. kovo 7 d. ir 2014 m. birželio 4 d. perdavė S. K., o S. K. pinigus pasisavino, nes joks projektas nebuvo užsakytas, t. y. S. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, R. sentikių religinei bendruomenei priklausančius 13000 litų (3765,06 eurų), t. y. veikdama tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Pirmiausia R. sentikių religinės bendruomenės dvasininkui F. K. pasiūlė užsakyti projektą pinigams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti, R. sentikių religinės bendruomenės namams statyti, ne savo iniciatyva, o iš bendro pokalbio su F. K. ir V. K., kurie apie tokį pokalbį patvirtino savo parodymuose. Be to, apie tai, kad R. sentikių religinės bendruomenės dvasininkui F. K. užsakyti projektą pinigams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti, R. sentikių religinės bendruomenės namams statyti, siūlė ne S. K., netiesiogiai nurodė liudytojas S. K. ir liudytojas G. B. kurie paaiškino, kad S. bažnyčios Aukščiausiosios tarybos posėdžiuose buvo pranešta, kad bendruomenė kreiptųsi dėl lėšų gavimo restauruoti cerkves. S. K. bendraudama su F. K. ir V. K. pasiūlė užsakyti projektą iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nes ji anksčiau yra bendradarbiavusi su minima įmone dėl savo veiklos. Tai patvirtino ne tik V. K., bet ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai: E. Š., J. Š., nurodę, kad S. K. buvo kreipusis dėl mikroprojektų savo verslui anksčiau iki 2014 metų. Be to, J. Š. netiesiogiai paneigė L. Ž. – Š. paaiškinimus, kad ji S. K. nepažinojo ir nebendravo, nes kaip nurodė L. Ž. – Š., tuo metu kai S. K. kreipėsi dėl mikroprojektų, ji ES projektuose dalyvaudavo ir projektai buvo susiję su kaimo plėtra, turizmu, t. y. būtent kuo domėjosi S. K.. Kyla pagrįstos abejonės, kodėl L. Ž. – Š. slepia tokią galimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad S. K. buvo pakankamai aktyvi aiškinantis situaciją dėl paimtų pinigų. Ji kartu su V. K. atvyko į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ biurą, aiškinosi dėl asmens, atpažino iš nuotraukų L. Ž. – Š.. Vargu ar S. K. turėtų tiek įžūlumo, kad nurodytų nekaltą asmenį, kaip asmenį galėjusį paimti pinigus. Be to, iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ biure pateiktų nuotraukų L. Ž. – Š., kaip „M.“, asmenį su kuriuo teko bendrauti dėl projekto, atpažino ir V. K., kurio parodymais teismas netikėti neturi pagrindo, tuo labiau dvasininko. Tuo labiau, kad V. K. nurodė, kad su „M.“ bendravo ne kartą, o tai leidžia teigti, kad iš tikro egzistavo asmuo pasivadinęs „M.“. Pagaliau tai patvirtina ir elektroniniai laiškai. V. K. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. K. atpažino L. Ž. – Š., kaip asmenį, su kuria tarėsi dėl projekto rašymo (Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolas, 1 tomas, 57 – 61 b. l.). Tą patį, t. y. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu S. K. atpažino L. Ž. – Š., kaip asmenį, su kuria tarėsi dėl projekto rašymo (Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolas, 2 tomas, 27 – 34 b. l.). Į bylą pateikti elektroninio susirašinėjimo išrašai (3 tomas, 33 – 52) patvirtina, kad egzistavo asmuo „vykdęs“ projektą.

Atkreiptinas dėmesys, kad S. K. pateikė 121 lapo segtuvą su užrašu „ES projektas Rimkių sentikių religinė bendruomenė 2014 Pirminis pristatymas NMA“ (Daiktų dokumentų pateikimo protokolas, 2 tomas, 9 b. l.), bet ikiteisminio tyrimo metu pateikta medžiaga neišanalizuota, jos kūrėjas nenustatytas, nebandyta tirti, ar projektą surašė S. K. ar kitas asmuo (neatliktos tikslingos kratos, poėmiai, įtariamų asmenų gyvenamose ar darbo vietose, neatliktos ekspertizės), kada surašytas projektas, apsiribota tik liudytojų (ne specialistų) paaiškinimais, kad projektas netinkamas.

Negalima abejoti liudytojų S. K., G. B., S. T., F. K., D. Č., K. A., E. Š., J. Š. parodymais, kurie patvirtino V. K. parodymus, o iš esmės ir S. K. parodymus.

Kritiškai vertintini V. Š. ir L. Ž. – Š. parodymai, kaip noras, kad nebūtų išsiaiškinta tiesa. V. Š. suinteresuotas išsaugoti nesuterštą savo bendrovės vardą, o L. Ž. – Š. nenori, kad įtarimai dėl nusikalstamos veikos galimai būtų reiškiami jai.

S. K. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., išteisintina kaip nepadariusi šios nusikalstamos veikos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatoma atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Taigi šio nusikaltimo objektyvusis požymis – veika, apibūdinamas keliais aktyviais (alternatyviais) veiksmais. Šis baudžiamojo kodekso straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš minėtų alternatyvių veiksmų. S. K. kaltinama suklastojusi tikrus dokumentus bei panaudojusi žinomai suklastotus tikrus dokumentus. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-662/2000). Dokumento suklastojimu pripažįstamas kaip netikro dokumento pagaminimas, taip ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Melaginti duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-387/2008.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. K. suklastojo tikrus dokumentus: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius.

Nors kaltinamoji S. K. neigė, kad ji suklastojo tikrus dokumentus, pagamino bei panaudojo netikrą dokumentą, nurodydama, kad susitikimo su „M.“ metu, „M.“ ranka buvo susukta binte, negalėjo pildyti kvitų, paprašė jos (K.), kad užpildytų kvitus, bet pasirašė ji pati, t. y. „M.“, jos parodymus paneigia liudytojai V. Š. ir S. T. teisminiu bylos nagrinėjimo metu paaiškinę, kad kaltinime nurodomi dokumentai, kasos pajamų orderiai, uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojami. Be to, nenuginčytomis ir neabejotinamomis Specialisto išvadomis Nr. 20-ISI-79 (1 tomas, 117, 118, 123, 124 b. l.) nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 9 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1773, trijuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 13 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, dvejuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, esančius rankraštinius tekstus prasidedančius žodžiais „UAB „(duomenys neskelbtini)“ VP 1473...“ ir besibaigiant vardu ir pavarde „...J. M.“, pasirašė ir už J. M. pasirašė S. K..

Kaltinamoji S. K. žinodama, kad už iš dvasininko F. K. gautus R. sentikių religinės bendruomenės 13000 litų dvasininkui F. K. reiks atsiskaityti suklastojo kaltinime įvardijamus dokumentus.

Teismas pripažįsta, kad S. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. kovo mėnesį, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. savo ranka užpildė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius: 2013 m. vasario 13 d. serija VP Nr. 1473 35 litų sumai „už dokumentus iš registrų centro“, 2014 m. vasario 13 d. 30 litų sumai „už kopijas užsakovui“, 2014 m. sausio 9 d. serija VP Nr. 1473 120 litų sumai „už dokumentų tikrinimą iš archyvo“, 2014 m. sausio 9 d. serija VP Nr. 1473 8700 litų sumai „už projekto rašymą“, 2014 m. vasario 13 d. serija VP Nr. 1473 65 litų sumai „už dokumentus iš Jonavos žemėtvarkos skyriaus“, 2014 m. kovo 10 d. serija VP Nr. 1473 60 litų sumai „už techninių sąlygų išėmimą techniniam projektui“, 2014 m. kovo 10 d. serija VP 1473, 1200 litų sumai, už projekto techninės dalies rengimą, architektas V. P.“ ir pati savo ranka juos pasirašė J. M. vardu ir pavarde bei patvirtino J. M. parašu, ir šiuos suklastotus dokumentus pateikė F. K., siekdama įtikinti jį, kad projektas pinigams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų R. sentikių religinės bendruomenei yra rašomas. S. K. veikdama tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą, tai yra bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamosios S. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji S. K. dirba, anksčiau teista, bausta administracine nuobauda (2 tomas, 83, 84 - 91 b. l.). Padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji kritiškai nevertina, nesigailėjo dėl to, ką padarė. S. K. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamoji stengėsi pakreipti (pateikti) buvusius įvykius jai naudinga linkme (klastodama dokumentus stengėsi išvengti atsakomybės dėl sukčiavimo). Dėl viso to, kas išvardinta, visa tai įvertinus, sprendžiama, jog tinkamiausias bausmių už padarytus nusikaltimus dydis, kuris ir sulaikytų S. K. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir ją nubaustų bei tuo pačiu užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, būtų artimesnis sankcijoje numatytos bausmės už atitinkamą nusikalstamą veiką minimumui.

S. K. paskirtos kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodiškas registravimasis policijos įstaigose (2 tomas, 26, 44, 45 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

121 lapo segtuvas su užrašu „ES projektas Rimkių sentikių religinė bendruomenė 2014 Pirminis pristatymas NMA“, 7 vienetai kvitų (pateikti prie bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 – 307, 313 str., teismas

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 (trisdešimties) MGL, tai yra 1129,80 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. išteisinti, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodišką registravimąsi policijos įstaigose, S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Segtuvas su užrašu „ES projektas R. sentikių religinė bendruomenė 2014 Pirminis pristatymas NMA“, 7 vienetus kvitų, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis