Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Loretos Šimkuvienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nuteista 30 MGL, tai yra 1129,80 eurų, dydžio bauda.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį S. K. išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas dalyje dėl S. K. pateikto kaltinimo, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – surinktus duomenis vertino ne visumoje, tačiau atsietai vienus nuo kitų, tinkamai nepatikrino ir neįvertino asmenų parodymų patikimumo, todėl padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, jog S. K. nepadarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Išanalizavus skundo argumentus, atlikus įrodymų tyrimą ir patikrinus nuosprendžio šioje dalyje teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuojama, jog šie prokurorės skundo argumentai pagrįsti.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė:S. K., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) dvasininkui F. K. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė užsakyti projektą pinigams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti (duomenys neskelbtini) namams statyti, suklaidino F. K. įtikindama jį, kad jos neįvardinta pažįstama, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, gali parašyti projektą už 13000 litų, todėl F. K., patikėjęs S. K., iš (duomenys neskelbtini) iždo 2014 m. kovo 7 d. paėmė 8000 litų (2316,96 eurų), 2014 m. birželio 4 d. paėmė 5000 litų (1448,10 eurų), kuriuos 2014 m. kovo 7 d. ir 2014 m. birželio 4 d. perdavė S. K., o ši pinigus pasisavino, nes joks projektas nebuvo užsakytas, t. y. S. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) priklausančius 13000 litų (3765,06 eurų).S. K. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką įrodo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma. S. K. nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog sutuoktinis V. K. yra (duomenys neskelbtini) iždininkas, o uošvis F. K. – dvasininkas. Uošviui pradėjus ieškoti galimybės rekonstruoti (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri padeda paruošti reikalingus projektus paramai gauti. 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje su F. K. nuvyko į minėtą bendrovę. Juos pasitiko administratorė ir nuvedė pas direktorių V. Š., kuris paaiškino pasidomėsiantis galimybe gauti finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. Po 3-4 dienų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskambino moteris prisistačiusi E. ir prašė dar savaitės laiko, kad galėtų surinkti duomenis apie tokią galimybę. Po 2 dienų vėl sulaukė skambučio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skambinusioji prisistatė J. M. ir paaiškino, kad ją paskyrė konsultante projektui ruošti, kad reiks pateikti daug dokumentų. Rinkti dokumentus vyko į Jonavos savivaldybę, kreipėsi dėl topografinės nuotraukos, taip pat iš VĮ „Registrų centras“ reikėjo paimti reikalingus dokumentus. Su F. K. surinko reikalingus dokumentus ir nuvežė J. M.. Pastarosios prašymu juos paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei. Po to su konsultante bendravo telefonu ir elektroniniu paštu. Kovo mėnesį J. M. paprašė sumokėti dalį pinigų, sakė, kad jau pradėjo rašyti projektą, kad direktorius reikalauja avanso – 5000 litų grynais. Su J. M. susitiko kavinėje ir perdavė pinigus, tačiau jokio dokumento nepasirašė ir negavo. Konsultantė aiškino, kad direktorius išvykęs ir dokumentus paruoš kitą kartą (kitam susitikimui). Po to apie pusantro mėnesio apie projekto ruošimo eigą negavo jokių žinių. Žinojo, kad projektas rašomas ilgai, dokumentai pateikti, avansas sumokėtas, todėl nesijaudino, manė, kad projektas ruošiamas. Po to sulaukė J. M. skambučio, kad trūksta kelių dokumentų ir reikia dar pinigų. S. K. paėmė nurodytus dokumentus iš buvusio iždininko P. L., padarė jų kopijas. Kitą dieną konsultantės prašymu susitiko PC „Akropolis“, bet sutarties vėl negavo. J. M. paaiškino, kad pamiršo (sutartį) pasiimti. Pastarajai perdavė reikalingus dokumentus, trūkstamus (projekto paruošimui) 7000 litų, bet kvito ir vėl negavo. Po šio susitikimo vis skambindavo sužinoti, ar projektas paramai gauti jau parašytas, bet išgirsdavo atsakymą, kad vis dar ruošiamas. Domėjosi projekto ruošimu ir jos sutuoktinis V. K.. Kažkuriuo metu V. K. pranešė, jog J. M. jį informavo, jog projektas paruoštas. Tuo metu buvo Kaune, todėl nuvyko paimti projektą. Einant link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro, (duomenys neskelbtini) ant suoliuko pamatė sėdinčią konsultantę J. M.. Ši padavė didžiulį segtuvą, liepė perduoti V. K. pasirašyti. Pareikalavus sutarties, atsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius vėl išvykęs, todėl negali pasirašyti. Po kiek laiko V. K. ir F. K., nuvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, sužinojo, kad J. M. bendrovėje nedirba (ir nedirbo). Tai sužinojusi, iš karto nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės administratorė paprašė apibūdinti tą moterį (J. M.). Apibūdinus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai susižvalgė tarpusavyje, ir paklausė, ar ji atpažintų tą moterį pagal nuotrauką. Atsakius teigiamai, parodė nuotrauką (L. Ž.-Š.). Iš karto atpažino, kad tai J. M.. Po kelių dienų, sekmadienį, susitiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. Š.. Šis prižadėjo viską išspręsti, sumokėtus pinigus sugrąžinti, aiškino, kad tai galėjo padaryti J. Š. su sutuoktine, kad šis asmuo pastebėtas neteisėtai elgiantis. Kasos pajamų orderius jai davė J. M.. Šiuos orderius užpildė savo ranka, nes to prašė J. M., paaiškinusi, kad jai skauda ranką. J. M. tik pasirašė prie savo pavardės. Apeliacinės instancijos teisme S. K. nurodė, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą kreipėsi 2012 m., kai reikėjo paruošti projektą mikrokreditui gauti. Po poros metų įvykusiame (duomenys neskelbtini) susirinkime buvo raginama bendruomenes imtis iniciatyvos remontuoti apleistas (duomenys neskelbtini), aiškinama, kad galima gauti Europos Sąjungos lėšų tokiems projektams. Sužinojusi apie tai, pasiūlė uošviui F. K., kuris buvo šventikas, kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje ar kovo mėnesio pradžioje su uošviu nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiteirauti šiuo klausimu. Bendrovėje juos pasitiko administratorė S. T., kuri užregistravo jų vizitą – kokiu tikslu kreiptasi, užsirašė kontaktinius telefono numerius. Informavo, kad ką nors sužinojusi iš karto praneš. Skambinusi moteris prisistatė J. M. vardu, sakė skambinanti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, jog ji (su F. K.) kreipėsi dėl projekto rašymo. J. M. paaiškino, kad norint paruošti projektą paramai gauti reikės nemažai dokumentų, bet taip pat paaiškino, kad galimybė gauti Europos Sąjungos lėšas yra. Konsultantė dar paprašė jos el. pašto adreso, informavo, kad el. paštu atsiųs reikiamų dokumentų kopijas, klausimynus, kuriuos reikės užpildyti, visą informaciją, kokius dokumentus reikės surinkti. Gavusi laišką su informacija, pradėjo rinkti nurodytus dokumentus. Pirmą kartą su J. M. susitiko PC „Akropolis“. Kad ši moteris būtų nėščia nepastebėjo. Šio susitikimo metu padavė visus turėtus dokumentus, tačiau sutarties nesudarė ir pinigų už projektą nemokėjo. Po to iki 2014 m. gegužės mėnesio su šia moterimi susitikusios nebuvo, tačiau ne kartą bendravo telefonu – vyko pokalbiai dėl avanso sumokėjimo, sutarties sudarymo, reikalingų dokumentų surinkimo. Ji (S. K.) ne kartą prašė sudaryti sutartį, tačiau J. M. vis atsakydavo, kad direktorius V. Š. išvykęs. Galiausiai J. M. iniciatyva susitikus restorane „B.“, pastarajai sumokėjo 5000 litų avansą. Šią pinigų sumą buvo gavusi iš F. K.. Susitikimo metu taip pat perdavė ir dalį nurodytų dokumentų. Nuolat J. M. prašydavo sudaryti sutartį, tačiau ji vis rasdavo priežasčių, dėl kurių to negalėdavo padaryti. Su J. M. susirašinėjo ir el. paštu, siuntė reikalingus dokumentus. Toks bendravimas vyko iki 2014 m. gegužės 30 dienos. Dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo S. K. dažnai gydėsi ligoninėje, todėl susitikti su J. M. vis nepavykdavo. Kai paruošė dokumentus J. M. paprašė atsiskaityti galutinai, sumokėti likusius 7000 litų. Su šia moterimi susitarė susitikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tačiau jai dar nepriėjus bendrovės biuro, paskambinusi J. M. pasakė, kad randasi prie pašto, pasiūlė susitikti būtent toje vietoje. Susitikusi perdavė pinigus, tačiau pinigų priėmimo kvito negavo. Toks susitikimas įvyko 2014 metų gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Netrukus ji (S. K.) vėl gydėsi ligoninėje ir bendravimas su J. M. nutrūko. 2014 metų liepos – rugpjūčio mėnesį sutuoktinis su F. K. nuvyko į susitikimą su J. M. restorane „B.“. Kadangi į susitikimą pastaroji neatvyko, jie užėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovėje dirbę asmenys informavo, kad J. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. Tuomet V. K. paskambino jai ir pakvietė atvažiuoti. Atvažiavusi pradėjo aiškintis situaciją. Bendrovėje tuo metu buvo darbuotojai E. Š., S. T., D. Č. bei dar vienas asmuo, kurio vardo nepamena. E. Š. bandė susisiekti su direktoriumi V. Š., su šiuo asmeniu sutarė susitikti sekmadienį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai klausinėjo kaip klostėsi įvykiai, kokių dokumentų toji moteris prašė ir panašiai. Buvo paprašyta apibūdinti J. M. išvaizdą. S. K. tai padarius, darbuotojai labai lengvai nusprendė, kad kalbama apie L. Ž.-Š.. „Facebook“ puslapyje parodė moters nuotrauką ir ji iš karto atpažino, kad tai moteris, su kuria bendravo ir buvo susitikusi. V. K. iš parodytos nuotraukos taip pat atpažino moterį, kuri su jais bendravo. Tai buvo L. Ž.-Š. nuotrauka, kuri su jais bendravo kaip J. M.. Sekmadienį įvykusio susitikimo su V. Š. (tai buvo gegužės-birželio mėn.) metu šis pasakė, kad žino, kas galėjo taip pasielgti. Paminėjo darbuotoją J. Š.. Taip pat paaiškino, kad bendrovėje bus atliktas vidinis tyrimas ir kaltininkai tikrai bus nubausti, pažadėjo kompensuoti patirtus nuostolius, prašė banko sąskaitos. V. Š. parodžius susirašinėjimą su J. M., žadėjo išsikviesti IT specialistą, kad pabandytų atsekti ir nustatyti siuntėjo adresą. Po šio susitikimo ji vėl gydėsi. V. K. kelis kartus bandė kalbėti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. Š., tačiau pastarasis, iš informacinių technologijų specialistų sužinojęs, kad nėra galimybės nustatyti iš kieno kompiuterio buvo siųsti el. laiškai, atsiribojo nuo bendravimo. Tuomet parašė pareiškimą policijai. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 15) S. K. paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad el. paštu siųsti laiškai buvo pasirašyti J. M. vardu, tačiau užrašų knygelėje ji įsirašiusi J. M. pavardę. Kodėl skiriasi pavardės, negali paaiškinti, galėjo šią pavardę blogai išgirsti telefoninio pokalbio metu. Pagarsinus S. K. parodymus pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 141), S. K. patvirtino, jog pirmosios instancijos teisme sakiusi, kad skambino E. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, jog E. Š. iš tiesų skambino, tačiau pirmą kartą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskambinusi moteris prisistatė J. M. vardu, būtent iš šios moters yra gavusi el. laišką, kad ji siunčia visus duomenis. S. K. taip pat paaiškino, kad jos parodymai pirmosios instancijos teisme, jog pirmą kartą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai skambino moteris, prisistačiusi E., o tik vėliau skambino J. M., netikslūs. Paaiškino, jog pirmo skambučio sulaukė iš J. M., o vėliau, kai ji skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiliepė E. ir būtent E. teiravosi, kaip reikalai su projektu, ar kažkas paaiškėjo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 5, 12,15), S. K. paaiškino, jog neatsimena dėl kokių priežasčių vienu metu duodama parodymus nurodė, kad buvo su J. M. susitikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, o kitą kartą sakė, kad nebuvo susitikusi. Paaiškino, kad apklausų metu buvo sunkus periodas, ji laukėsi, ne kartą sirgo ir tai galėjo turėti įtakos parodymų tikslumui. J. M. (M.) telefono numerio nei ji, nei V. K. neišsaugojo, nes pasikeitė telefono aparatus, o numeris liko senų telefonų atmintyje.Nuteistoji taip pat paaiškino, jog bendra projekto paramai gauti suma buvo 20000 litų. 12000 litų buvo sumokėję ir buvo likę mokėti 7500 litų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme neminėjo 20000 Lt sumos, nes tokios sumos nebuvo sumokėjusi. Nurodė tik tokią sumą, kuri buvo prarasta (sumokėta J. M.). Kad buvo sutarta dėl 20000 Lt sumos mokėjimo prisiminė, kai pasižiūrėjo savo užrašus. J. M. papildomus 7500 litų paprašė sumokėti jau po to, kai buvo sumokėta 12000 litų. Pinigų kvitai buvo surašyti, kai J. M. perdavė 7000 litų sumą. Ji, perdavusi pinigus, paprašė dokumentų, kurie patvirtintų faktą, kad buvo sumokėti pinigai. J. M. paaiškino, kad gali išrašyti kvitus, tačiau jai labai skauda ranką ir pasiūlė pačiai S. K. užsipildyti kvitus, o ji pasirašys. Dar paaiškino, kad tokia dokumentų užpildymo tvarka galiojanti, sakė, kad svarbiausia, jog yra visi kvito rekvizitai. Tuomet ji (S. K.) užpildė kvitus, o J. M. pasirašė. Šios moters ranka buvo apvyniota elastiniu bintu, išskyrus du pirštus – nykštį ir mažąjį pirštą. Nuteistoji taip pat patikslino, kad pirmas pinigų mokėjimas buvo atliktas paėmus pinigus iš UAB „S.“ sąskaitos. Vėliau pinigus F. K. atidavė ir ji įnešė juos į UAB „S.“ sąskaitą. Liudytojas V. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Jo tėvas, (duomenys neskelbtini) šventikas F. K., norėjo atrestauruoti (duomenys neskelbtini) ir dar pastatyti pastatą bendruomenės reikmėms. Jo sutuoktinė S. K. pasisiūlė padėti, pradėjo domėtis finansavimu iš ES fondų. Tuo tikslu F. K. ir S. K. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jiems buvo paaiškinta, kad galimybė gauti finansavimą yra, reikia rašyti projektą, pristatyti dokumentus bei sumokėti avansą. F. K. pakalbėjus su tuometiniu bendruomenės pirmininku P. L., šis sutiko duoti pinigus projekto paramai gauti ruošimui, perdavė juos tėvui, o šis – S. K.. Jo žiniomis sutuoktinė gautus pinigus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą rengusiai darbuotojai. Jis, kaip (duomenys neskelbtini) iždininkas, taip pat pradėjo domėtis, kaip panaudoti pinigai, kaip ruošiamas projektas. Ne kartą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą ruošusia darbuotoja, prisistačiusia J. M., bendravo telefonu, susirašinėjo elektroniniais laiškais. Jis vis ragindavo šią darbuotoją ruošti projektą sparčiau, o ši atsakydavo, kad brangsta paslaugos, reikės dirbti papildomai, kad reikia papildomų dokumentų. Dėl šių priežasčių be sumokėtų 13000 litų J. M. paprašė papildomai sumokėti dar 7000 Lt grynais. Jis sutiko, tačiau paprašė, kad sumokėjimo metu būtų paruošta paslaugų sutartis, kurioje būtų nurodyta visa suma – ir sumokėti 13000 Lt ir papildomi 7000 litų. 2014 m. pavasarį J. M. pageidavimu susitiko prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančiame restorane „B.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susitikti nuvyko kartu su F. K.. J. M. atvyko viena. Pokalbio metu ji pažadėjo projektą paruošti laiku, nors aiškinio, kad reikia atlikti papildomų darbų. Paprašius sutarties, J. M. paaiškino, kad pamiršo. Dėl šios priežasties jis nemokėjo prašomos pinigų sumos, pasakęs, kad sumokės, kai bus parengtas projektas ir sudaryta sutartis. Maždaug po dviejų savaičių paskambino J. M. ir pasakė, kad jau baigia rengti projektą, kad greitai reikės susitikti. Po savaitės vėl paskambino ir pasakė, kad jau reikia susitikti, projektas parengtas, surašyta sutartis. Kadangi buvo išvykęs, nuvykti į susitikimą su J. M. paprašė S. K.. Jai liepė tik paimti paruoštą projektą ir sutartį, bet pinigų neduoti, paaiškino, kad likusią pinigų sumą perves pats. Susitikimo metu sutuoktinė paėmė parengtą projektą, o sutartis buvo be rekvizitų, todėl jos neėmė. Jis projektą pasirašė, tačiau netrukus paaiškėjo, kad toks projekto variantas visiškai netinkamas finansavimui gauti. Kai išaiškėjo apgavystė, susisiekė su direktoriumi V. Š. ir E. Š., sakė, kad bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. M.. Jam buvo paaiškinta, jog bendrovėje tokia darbuotoja (J. M.) nedirba ir niekada nedirbo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) projekto paramai gauti neruošė. Tuomet paskambino sutuoktinei ir paprašė, kad ši atvyktų. A. S. K., pradėjo aiškintis, kas ta moteris, papasakojo bendrovės darbuotojams, kaip su ja susitikinėjo, sumokėjo pinigus, parodė susirašinėjimą el. laiškais. Nurodė ir elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) Apibūdinus tos moters išvaizdą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kompiuteryje parodė moters nuotrauką. Jis atpažino, kad ta moteris (J. M.), su kuria bendravo dėl projekto. Išaiškėjo, kad tai L. Ž.-Š.. Po kelių dienų jis, S. K. ir F. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose susitiko su bendrovės direktoriumi V. Š., kuriam papasakojo visą situaciją. Šis parodė L. Ž.-Š. nuotrauką, o jie patvirtino, kad tai ta pati moteris, su kuria, kaip J. M., bendravo dėl projekto paramai gauti paruošimo. Direktorius V. Š. taip pat paminėjo J. Š. pavardę, sakė, kad apie šį asmenį girdėjo negerus atsiliepimus. Kaip suprato, jis galimai teikia finansines paslaugas be apskaitos ar nežinant direktoriui. V. Š. susitikimo metu pažadėjo, kad imsis reikiamų veiksmų ir privers kaltus asmenis visus sumokėtus pinigus grąžinti. Po 2-3 savaičių nuvežė direktoriui V. Š. kvitus, kuriuos buvo gavę už sumokėtus pinigus. Dar po kiek laiko V. Š. paprašė nurodyti sąskaitą, į kurią reikia pervesti pinigus. Jis el. paštu nusiuntė bendruomenės rekvizitus. Po kelių dienų V. Š. vėl prašė pateikti kvitus, elektroninius laiškus, gautus iš J. M.. Prieš tai buvo kalbėjęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja E. Š., kuri paaiškino, kad projekte daug ko trūksta, tačiau sutiko jį papildyti ir priduoti tvirtinimui. 2014 metų vasaros pabaigoje V. Š. pareiškė, kad pinigų neduos, o E. Š. jokio projekto nerengia. Liudytojas taip pat paaiškino, kad L. Ž.-Š. telefono numerio neišsaugojo. Liudytojas F. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) dvasinis tėvas. Parapija labai nuskurdusi, nėra lėšų iš ko atstatyti, pastatyti parapijos namus. Apie jo norą statyti parapijos namus žinojo ir kartu gyvenanti marti S. K.. 2014 metais ji pasiūlė padėti gauti pinigų pastato statybai. S. K. pasakė, kad pinigų statyboms galima gauti iš Europos Sąjungos fondų. Toks pasiūlymas jį sudomino. Iš bendruomenės kasos paėmė 13000 litų ir atidavė S. K., kad galėtų gauti reikalingų lėšų. Jam susidarė įspūdis, kad marti rūpinosi projekto ruošimu, rinko dokumentus, vyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau galiausiai sužinojo, kad jo duoti (bendruomenės) pinigai dingo, o projektas paramai gauti neparuoštas. S. K. paaiškino, kad juos apgavo.Liudytoja S. T. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. K. buvo atvykusi dėl projekto rašymo pinigams (duomenys neskelbtini) remontui gauti. Minėjo, kad anksčiau tuo klausimu buvo kalbėjusi su J. Š.. Kadangi niekas iš darbuotojų neišmanė apie projektus dėl renovacijos, ją nukreipė pas direktorių V. Š.. Po pokalbio išėjo. Po to, gal 2014 metų balandžio mėnesį, į įmonę atėjo V. K. ir pasakė, kad turi susitiki su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. M. dėl projekto rašymo. Šiam asmeniui paaiškino, kad moteris tokia pavarde įmonėje nedirba. Netrukus atvyko S. K., kuri paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. M. jiems ruošė projektą pinigams (duomenys neskelbtini) remontui gauti iš ES lėšų, kad šiai moteriai sumokėjo tam tikrą pinigų sumą. Pastarajai taip pat pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio pobūdžio ((duomenys neskelbtini) renovuoti) projektas nebuvo ruošiamas, kad J. M. bendrovėje nedirba. Paprašė apibūdinti tą moterį, kuriai buvo sumokėti pinigai. S. K. pasakius, kad tai jauna liekna moteris, kažkas iš biure buvusių kolegų tinklalapyje „Facebook“ parodė L. Ž.-Š. nuotrauką. Tiek V. K., tiek S. K., pažiūrėję į nuotrauką, tikrai nepasakė, kad šiai moteriai sumokėjo pinigus, kad su šia moterimi bendravo dėl projekto rengimo. Kadangi direktorius V. Š. atostogavo, susisiekė su juo telefonu, pasakė, kad kažkas prisistatinėja kaip bendrovės darbuotoja ir ima pinigus. V. K. pasakė susisiekti, kai grįš vadovas. Grįžus V. Š., S. K. buvo susitikusi su direktoriumi, aiškinosi situaciją. Nuteistoji pažadėjo, kad V. Š. atsiųs elektroninius laiškus, kuriuos gavo iš J. M., sutartį, tačiau tokių duomenų nepateikė. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja S. T. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jog S. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvykusi su savo uošviu dėl projekto, bendravo su direktoriumi V. Š. ir vadybininku. Vėliau buvo atvykęs F. K., rodė mokėjimo kvitus, tačiau jam buvo pasakyta, kad kvitus išdavė ne jų bendrovė. Paaiškino, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykusiam V. K. ieškoti J. M., paaiškino, kad toks asmuo nedirba. Bekalbant ji pasiūlė V. K., kad šis paskambintų J. M. pasiteirauti, kada ši ketina atvykti. Be to, tą dieną ar kitą, atvykęs V. K. sakė, kad su J. M. ketino susitikti restorane „B.“. Tuomet V. K. ir jos bendradarbis nuėjo į šį restoraną, bet ten J. M. nerado. Jiems grįžus į bendrovę, atvyko ir S. K.. Pradėjus aiškintis kaip J. M. galėtų atrodyti, viena iš kolegių parodė „Facebook“ esančią buvusios bendradarbės nuotrauką. pasižiūrėjusi į nuotrauką, S. K. negalėjo pasakyti ar nuotraukoje esantis asmuo yra J. M., sakė, kad „gal būt“. V. K. paaiškino, kad nėra matęs J. M., kad su šia moterimi bendravo jo sutuoktinė S. K. ir į nuotrauką net nežiūrėjo. V. K. paprašė pateikti turimus dokumentus, šis pažadėjo atsiųsti sutartį, tačiau šio dokumento taip ir nepateikė. Nuteistoji aiškino, jog sutartį pasirašė per VĮ „Registrų centras“, el. parašu, bet jokių tai patvirtinančių duomenų irgi nepateikė. L. Ž.-Š.s nuotrauką parodė tik todėl, kad ji yra ruošusi verslo planus, projektus ir anksčiau buvo dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja L. Ž.-Š. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad S. K. pirmą kartą pamatė akistatos metu. Nei darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu, nei vėliau su apeliante nebendravo, projekto religinei bendruomenei neruošė. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja L. Ž.-Š. nurodė, kad su S. K. galėjo bendrauti nebent telefonu ar paštu 2012 m., kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planų skyriaus vadove, kadangi tuo metu tekdavo bendrauti su klientais, rinkti informaciją, dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2012 balandžio-rugpjūčio mėn. jos sutuoktinis J. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir 2012 ir 2014 metais. 2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi keletą kartų, tačiau tik trumpam, susitikti su sutuoktiniu. Su buvusiais kolegomis santykių nepalaiko. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošdavo projektus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšoms gauti, tačiau nei tuo metu, nei vėliau S. K. jokio verslo plano (duomenys neskelbtini) renovacijai, bendruomenės namams nėra ruošusi. Byloje esantis S. K. pateiktas projektas yra paruoštas nekompetentingai, tiesiog nukopijavus keletą dokumentų ir juos sudėjus į vieną bylą (segtuvą). Pinigų priėmimo kvitus matė tik per lyginamųjų pavyzdžių ekspertizei paėmimą, nes reikėjo rašyti tekstą ir pasirašyti. Ant šių dokumentų nepasirašė. 2014 metais jos ranka nebuvo sužalota, jokios traumos ar sąnarių ligos nėra turėjusi. Kodėl S. K. teigia bendravusi su ja dėl projekto ruošimo, teigia kad tai ji paėmė pinigus, kad būtent ji apeliantę apgavo, nežino, paaiškinti negali. Akistatos su V. K. atsisakė tik dėl to, kad augino mažą vaiką, o šis asmuo (kaip ir S. K.) į akistatą neatvykdavo, ji gaišdavo savo laiką be reikalo.Liudytojas V. Š. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad S. K. anksčiau, dar iki nagrinėjamo įvykio, konsultavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galėjo būti, kad tuo tikslu bendravo su L. Ž. arba J. Š.. Dėl nagrinėjamo įvykio paaiškino, kad vieną kartą, jam išvykus, gavo žinutę iš biuro apie atsiradusius nesklandumus. Darbuotojai klausė, ar jis ką nors žino apie projektą (duomenys neskelbtini), kad kažkas iš bendrovės darbuotojų paėmė keliolikos tūkstančių litų sumą. Paprašė, kad darbuotojai surinktų visus dokumentus, susijusius su tuo įvykiu. Tačiau tiek S. K., tiek jos sutuoktinis nei sutarties, nei grynų pinigų gavimo kvito ar sąskaitos-faktūros nepateikė. Tokių dokumentų prašė ne vieną kartą, ir siųsdami elektroninius laiškus, ir bendraudami gyvai, ir telefonu, tačiau minėti asmenys visuomet atrasdavo pateisinančių priežasčių – aiškino, kad dokumentai palikti automobilyje, kad S. K. gimdo, turi sveikatos problemų. Galiausiai atnešė sąskaitą-faktūrą, tačiau ji visiškai neatitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų. V. K. parodė susirašinėjimą su tariamu konsultantu elektroniniu paštu, tačiau elektroninio pašto adresas neatitiko bendrovėje naudojamo. Jų elektroniniai paštai tai darbuotojų vardas pavardė ir pabaigoje (duomenys neskelbtini). Tokio el. pašto (duomenys neskelbtini) neturi. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. Š. iš esmės paaiškino analogiškai. Patvirtino, jog 2012 metais jam buvo tekę konsultuoti S. K. dėl verslo plano. Po to su nuteistąja S. K. teko bendrauti dėl šio įvykio, kai kreipėsi jos sutuoktinis V. K. dėl to, jog neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašė projektą paramai gauti. Apie įvykį sužinojo iš kolegų, kurie informavo, kad kreipėsi žmonės, kurie teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ už projekto paruošimą iš jų yra gavusi 12000 litų. Jis paprašė darbuotojų išsiaiškinti. Su S. K. buvo susitikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) g. S. K. ir jos sutuoktinio prašė pateikti dokumentus, sutartį, sąskaitą-faktūrą, tačiau jie rasdavo įvairių pasiteisinimų ir dokumentų nepateikdavo. Buvo pateikta tik sąskaita-faktūra, kurioje nebuvo parašo ir identifikacinių žymių, iš jos nieko nebuvo galima nustatyti, buvo akivaizdu, kad dokumentas suklastotas, nes nurodytas asmuo jų bendrovėje nedirbo. Kasos kvitai, esantys byloje (1 t. b. l. 13-16 ) jam nebuvo pristatyti ir parodyti. Vieno iš susitikimų su V. K., F. K. ir S. K. metu buvo parodytas neva jų bendrovės ruoštas projektas, tačiau jis neatitiko jokių reikalavimų, nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdingų specifinių formuluočių, jokie dokumentai su parašais nebuvo pateikti. Negali patvirtinti, kad byloje esantis segtuvas „ES Sąjungos projektas (duomenys neskelbtini) 2014“ yra tas pats dokumentas, kurį rodė S. K., tačiau 2-o puslapio turinys yra tikrai toks pat. Nėra V. K. ar S. K. sakęs, jog apie J. Š. sklando blogos kalbos dėl jo darbo ir reputacijos. Niekada nekalbėjo ir nesakė, kad tai galėjo padaryti J. Š.. Žadėjo atlikti tyrimą, išsiaiškinti visą situaciją, tačiau tikrai neužtikrino, kad bus grąžinti pinigai. Sąskaitos pervesti pinigams neprašė. Nepamena, ar S. K. sakiusi, kad buvo sudariusi sutartį su J. M., tačiau paprašius pateikti sutartį, ji nebuvo pateikta. L. Ž.-Š. nepasitikėjo dėl jos darbo kokybės, todėl ir nusprendė kartu nebedirbti, tačiau nebuvo taip, kad ji padarytų ką nors bloga kitų darbuotojų atžvilgiu. Liudytoja E. Š. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad S. K. pažįsta kaip asmenį, kuri kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošti projektą lengvatinei paskolai gauti. Tai buvo 2012 m., tačiau nuteistoji dingo ir projektas nebuvo paruoštas. Po to dar kreipėsi dėl kito projekto, tačiau į el. laiškus neatsakinėjo, todėl nieko parengta nebuvo. Religinėms bendruomenėms verslo planų, projektų nerengė. 2014 metais S. K. sutuoktinis atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ieškojo J. M., sakė, kad ta moteris turėjo rašyti projektą paramai gauti, susijusį su (duomenys neskelbtini), kad išviliojo apie 15000 litų. Kolegos bandė ieškoti, tačiau tokia moteris (J. M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja E. Š. patvirtino, jog S. K. pažįsta iš to, kad ši buvo atėjusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydama paruošti projektą mikrokreditui gauti. Vėliau nuteistoji dingo. Po kiek laiko atsirado su kita verslo idėja, tačiau ir vėl dingo. Dėl šių projektų yra skambinusi S. K., rašiusi el. laiškus, tačiau projektai nebuvo paruošti. Projekto (duomenys neskelbtini) renovacijai neruošė ir su S. K. šiuo klausimu nebendravo. Su V. Š. yra konsultavusi V. K. dėl tokios paramos gavimo ir yra sakiusi, kad tokiai paramai gauti jau pasibaigęs paraiškų pridavimo laikas. Kartą, grįžusi į bendrovę po pietų, sužinojo, kad buvo atėjęs V. K., S. K., jiems buvo rodomos L. Ž.-Š. nuotraukos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus pradeda tik pasirašius sutartį ir gavus iš kliento avansą. Asmuo projektą paramai gauti gali pasiruošti ir pats, tačiau tai sudėtinga, nes reikia įvairaus pobūdžio dokumentų, verslo plano. Byloje esantis S. K. paruoštas projektas yra parengtas netinkamai, nekompetentingo asmens – sudėtos dokumentų kopijos, paraiškos iš skirtingų agentūrų, nėra finansinės dalies.Liudytojas D. Č. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu. S. K. su sutuoktiniu ir dar vienu vyresniu asmeniu buvo atvykusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškintis dėl neparengto projekto (duomenys neskelbtini) stogams renovuoti. Rodė pinigų priėmimo kvitus ar orderius, klausė, kodėl projektas nepadarytas, reiškė pretenzijas. Administratorė S. T. pasakė, kad S. K. nurodytas asmuo bendrovėje nedirba. Atėję asmenys aiškino, kad su bendrovės darbuotoju susitikdavo restorane „B.“, todėl nuėjo pažiūrėti, ar nėra įrašo, bet jis nebuvo daromas. S. T. bandė rodyti nuotraukas, tačiau nei S. K., nei V. K. nieko iš parodytų asmenų neatpažino.Apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. Č. paaiškino iš esmės analogiškai. Patvirtino, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ruošdavo verslo planus. 2014 m., tikslaus laiko nepamena, V. K., S. K. buvo atėję į UAB „(duomenys neskelbtini)“, aiškinosi, kur jų pinigai, rodė kvitus, aiškino, kad mokėjo už verslo planus, projektą, tačiau paaiškėjo, kad kvitai buvo ne jų bendrovės, be antspaudų, išsiaiškino, kad paramos tokiai veiklai išvis nebuvo galima gauti. Sakė, kad jie bendravo su moterimi, todėl pradėjo rodyti buvusių ir esamų kolegių nuotraukas. Kažkuris iš darbuotojų pasakė, kad tai galėjo būti vieno kolegos žmona ir per „Facebook“ puslapį parodė L. Ž.-Š. nuotrauką, tačiau nei S. K., nei jos sutuoktinis neatpažino iš parodytų nuotraukų moters, kuriai buvo perdavę pinigus ir iš kurios buvo gavę pinigų priėmimo kvitus. Su V. K. buvo nuėję į restoraną „B.“, nes buvo pasakyta, kad ten prieš porą dienų buvo ar pasirašyti, ar perduoti kvitai, todėl norėjo peržiūrėti vaizdo įrašus, tačiau įrašų nebuvo. Liudytojas J. Š. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad S. K. yra buvusi klientė (2012 metais). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi dėl mikrokreditų gavimo. Liudytojas K. A. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad yra informacinių technologijų specialistas, teko konsultuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinių technologijų klausimais. Jo buvo klausiama, ar pagal parodytą el. pašto žinutę galima išsiaiškinti, iš kur ji pasiųsta. Nustatė, kad parodyti el. laiškai siųsti iš stacionarių ir kintamų adresų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi savo vidinį tinklą, tačiau parodytas laiškas buvo siųstas ne iš šio tinklo.Liudytojas S. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) posėdžio metu buvo pranešta, jog bendruomenės kreiptųsi dėl lėšų gavimo restauruoti (duomenys neskelbtini), tačiau taryba šio proceso nekontroliavo. (duomenys neskelbtini) į tarybą pagalbos nesikreipė, tik 2014 metais pirmininkas telefonu informavo, kad padavė dokumentus pinigams restauracijai gauti, o vėliau, kad juos apgavo, kad dingo moteris su pinigais ir projektu. Taryboje priėmė sprendimą, kad bendruomenė turi kreiptis į policiją, kad būtų išsiaiškinta kur pinigai.Liudytojas G. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Bendruomenės gali naudotis ES pinigais ir kai kurios bendruomenės tokia galimybe pasinaudojo, pinigus gavo. Vieno eilinio tarybos posėdžio metu atvykęs V. K. sakė, kad norės prašyti pinigų. Po kurio laiko V. K. atvykęs pasakė, kad kreipėsi dėl projekto rengimo, susitarė, sumokėjo pinigus, bet juos apgavo. Specialistas D. Antanas Suslavičius pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tvirtina specialisto išvadą Nr. 20, jog būtent S. K. parašė tekstą kvituose ir pasirašė.Apeliacinės instancijos teisme specialistas D. Antanas Suslavičius papildomai paaiškino, kad imant lyginamuosius parašo pavyzdžius, kai parašas yra ne to asmens, leidžiama jam parodyti, kaip atrodo prašomas pasirašyti parašas. Specialiųjų, individualiųjų rašysenos bruožų asmuo negali nukopijuoti, nes rašymo įgūdžiai susiformuoja nuolat dirbant, t. y. rašant. Kopijavimą išduoda specialūs požymiai. Iš pateiktų tirti lyginamųjų pavyzdžių nemato, kad būtų kopijuota – rašysena nesutrikusi, rašyta vidutiniu tempu. Tiriant parašą ir rašyseną galima pasakyti, ar tai rašė tas pats asmuo. Pateiktuose lyginamuosiuose pavyzdžiuose rašymo įgūdžiai užsifiksavę pakankami, kad būtų galima duoti išvadą. Pvz. paraše J raidė rašoma taip, kaip ir varde Jūratė. Gali būti pradžioje kopijuojama, tačiau kuo daugiau rašoma, tuo labiau kopijavimo požymiai nyksta ir išryškėja asmeniniai rašymo įgūdžiai. Rašyseną apibūdina individualių požymių visuma. Išvados kategoriškumas priklauso nuo pastebėtų sutapimų ir skirtumų. Šiuo atveju buvo pastebėta daug sutapimų. Liudytojas V. Juknius pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad S. K. byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Iš jos paėmė lyginamuosius rašysenos pavyzdžius. S. K. neneigė, kad rašė visą tekstą, išskyrus parašą, nurodė, kad pasirašė kitas žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodymus davė laisva valia, juos perskaitė, pasirašė ir pretenzijų dėl teisingumo neturėjo.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. Juknius paaiškino, jog byloje buvo paskirta papildoma ekspertizė, nes pirmą kartą pavyzdžiai buvo paimti netiksliai. Antrą kartą pavyzdžiai buvo paimti atsižvelgiant į rašysenos specialistų rekomendacijas. S. K. rašė tai, kas buvo parašyta ant suklastotų orderių ir dėjo parašą. Orderių nuteistoji nekopijavo, rašė iš atminties.Rašysenos specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1727 konstatuota, jog atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktuose dviejuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-09 kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, trijuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-13 kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, dviejuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-03-10 kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, esančius vyr. buhalterės J. M. vardu pasirašytus parašus, pasirašė S. K., nėra galimybės dėl S. K. parašų, atliktų J. M. vardu, variacijos, dėl skirtingų tiriamųjų parašų ir palyginamajam tyrimui pateiktų parašų parašymo sąlygų, dėl ko negalima nusistatyti parašų topografinių požymių (1 t., b. l. 108-109).Specialisto išvadoje Nr. 20-ISI-79 nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 9 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1773, trijuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 13 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, dvejuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, esančius rankraštinius tekstus prasidedančius žodžiais „UAB „(duomenys neskelbtini)“ VP 1473...“ ir besibaigiančius vardu ir pavarde „...J. M.“, pasirašė ir už J. M. pasirašė S. K. (1 t., b. l. 117-118).Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu nustatyta, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu F. K. tiksliai neatpažino L. Ž.-Š. (1 t., b. l. 46-50).Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. K. atpažino L. Ž.-Š., kaip asmenį, su kuria tarėsi dėl projekto rašymo (1 t., b. l. 57-61).Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolu nustatyta, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu S. K. atpažino L. Ž.-Š., kaip asmenį su kuria tarėsi dėl projekto rašymo (2 t., b. l. 27-34).Daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad S. K. pateikė 121 lapo segtuvą su užrašu „ES projektas (duomenys neskelbtini) 2014 Pirminis pristatymas NMA“ (2 t., b. l. 9).Nors S. K. nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nepripažino, kad apgaulės būdu pasisavino 13000 litų, laikėsi savo versijos, kad ją pačią apgavo ir pinigus išviliojo J. M., kurią, kaip vėliau teigė, atpažino kaip L. Ž.-Š., tačiau šie jos parodymai neabejotinai paneigti liudytojų S. T., D. Č., V. Š., L. Ž.-Š., K. A. parodymų, o taip pat iš dalies ir V. K. parodymų, specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų ir kitų byloje ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina, jog S. K. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes jie nebuvo nuoseklūs, nuolat kito, aplinkybes nuteistoji aiškindavo prisitaikydama prie užduodamų klausimų ir besikeičiančios situacijos, išaiškėjusių naujų faktinių aplinkybių. Be to, jos parodymų nepatvirtino jokie kiti patikimi bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. nurodė, kad apie galimą (duomenys neskelbtini) finansavimą iš Europos Sąjungos fondų sužinojo ne religinės bendruomenės susirinkimų metu, o perskaičiusi internete, apie jokius bendruomenės susirinkimus S. K. nenurodė. Pirmosios instancijos teisme jau teigė, kad tokią informaciją gavo iš religinės bendruomenės narių susirinkimo metu. Tą patį S. K. nurodė ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šių jos parodymų nei V. K., nei F. K., nei S. K., nei G. B. nepatvirtino. V. K. nenurodė, kad iniciatyva dėl Europos Sąjungos lėšų (duomenys neskelbtini) renovacijai buvo iš religinės bendruomenės narių, teigė, kad šią idėją pasiūlė S. K.. Liudytojai G. B. ir S. K. ((duomenys neskelbtini)) tik patvirtino, kad kai kurios bendruomenės naudojosi ES paramos lėšomis, tačiau nepatvirtino, kad būtų pasiūlyta būtent ieškoti ES paramos dėl (duomenys neskelbtini) renovacijos, bendruomenės namų statybos. Be to, nors apeliacinės instancijos teisme S. K. teigė, kad iniciatyva kreiptis dėl paramos iš ES fondų buvo bendra jų šeimos (V. K. ir F. K.), tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, jog būtent ji pasiūlė kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl projekto ruošimo. Tai patvirtino ir V. K. (1 t., b. l. 65). Toliau pasakodama apie įvykius, pirmosios instancijos teisme nuteistoji nurodė, kad po pirmo apsilankymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai pirmiausia paskambino E. Š., o tik vėliau moteris, prisistačiusi J. M., nors ikiteisminio tyrimo metu apie E. Š. skambutį nebuvo nurodžiusi. To nenurodė ir apklausiama apeliacinės instancijos teisme 2018 m. sausio 8 d. posėdyje. Pacitavus pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, S. K. nurodė, kad pirmosios instancijos teisme duoti parodymai nėra tikslūs, paaiškino, kad pirmiausia jai paskambino J. M., o ji (S. K.) po to skambino E. (Š.), nors anksčiau nebuvo nurodžiusi, kad tai būtent ji skambino pastarajai. Be to, E. Š. paaiškino, jog dėl (duomenys neskelbtini)renovacijos, bendruomenės namų statybos su S. K. niekada nei el. paštu, nei telefonu nebendravo ir nieko jai neruošė, apie šį įvykį sužinojo tik tuomet, kai V. K., S. K. atvyko aiškintis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neva išviliotų pinigų ir neatliktų darbų. S. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog dalį dokumentų paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose administratorei, tačiau tokių duomenų byloje nėra, nei vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas minėtų aplinkybių nepatvirtino. Apeliacinės instancijos teisme S. K. jau aiškino, kad dokumentus atiduodavo asmeniškai J. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose dokumentų nebuvo palikusi. Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 5, 12) nuteistoji nurodė, kad su J. M. buvo susitikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kad dalį pinigų perdavė bendrovės buveinėje, tačiau pirmosios instancijos teisme šiuos parodymus paneigė, aiškino, kad ne visus savo parodymus perskaitė. Turėjo būti parašyta, kad su J. M. susitiko ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, o šalia šių patalpų. Tuo tarpu tyrėjas V. Juknius paaiškino, jog S. K. parodymus perskaitydavo ir tik tuomet pasirašydavo, pretenzijų neturėjo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu S. K. šiuos parodymų skirtumus aiškino tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu laukėsi, prastai jautėsi, ją ištiko plaučių embolija, visko neatsimena, tačiau objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir pirmoji apklausa įvyko tik 2015 metų sausio mėnesį, jau po nuteistosios sūnaus gimimo (o kitas sūnus gimė tik 2016-05-10). S. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat aiškino, jog J. M. pinigus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, taip pat PC „Akropolis“ (2 t., b. l. 5), tačiau tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme jau nurodė, jog pirmą kartą pinigus J. M. padavė pietų metų kavinėje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pinigų niekada neperdavinėjo. Pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pirmą kartą pinigus perdavė kavinėje, o antrą kartą PC „Akropolis“, nes J. M. tuo metu pietavo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad pirmą kartą pinigus perdavė restorane „B.“, kuris yra prie (duomenys neskelbtini) g., o antrą kartą susitikusi J. M. prie pašto. PC „Akropolis“ jau neminimas. Nei kavinės „C.“ (kaip teigė apeliacinės instancijos teisme, kad ten perdavė dokumentus), nei restorano „B.“, esančio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, ikiteisminio tyrimo metu iš viso nebuvo nurodžiusi. Be to, ikiteisminio tyrimo metu S. K. aiškino (2 t., b. l. 5), kad projektą gavo į rankas PC „Akropolis“. Kad S. K. projektą turėjo paimti šiame prekybos centre, nurodė ir jos sutuoktinis, tačiau pati nuteistoji pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad šis susitikimas neva nepavyko, su konsultante susitarė susitikti kitą dieną ir atsitiktinai sutiko J. M. prie pašto, kur ir buvo perduotas projektas. Nenuosekli S. K. buvo ir pasakodama aplinkybes dėl pinigų kiekio. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad bendra projekto suma turėjo būti 20000 litų, šią sumą nuteistoji paminėjo tik apeliacinės instancijos teisme, paaiškinusi, kad tai prisiminė pažiūrėjusi savo užrašus. Tačiau pažymėtina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme S. K. nenurodė, kad sumokėjus J. M. 12000 Lt, ši papildomai reikalavo dar pinigų, tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme jau kalbėjo, kad sumokėjus 12000 Lt, J. M. reikalavo dar 7500 Lt. Be to, V. K. ir F. K. nurodė, jog iš religinės bendruomenės iždo paimta ir perduota šiam reikalui S. K. buvo ne 12000 Lt, o 13000 Lt. V. K. paaiškino, kad S. K. konsultantei J. M. buvo sumokėjusi būtent 13000 Lt. Tokią sumą S. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 5), tačiau vėliau, nagrinėjant bylą teisme, jau aiškino, kad buvo sumokėta per du kartus 12000 Lt (5000 Lt ir 7000 Lt ). Toks nenuoseklumas, parodymų keitimas, kaip jau minėta rodo, jog S. K. kėlė vis naujas versijas ir parodymus keitė sau palankia linkme, derindama juos prie užduodamų klausimų ir situacijų, paaiškėjusių naujų faktinių aplinkybių, ar siekiant pateisinti neva anksčiau buvusius netikslumus.Nenuosekli nuteistoji S. K. buvo ir duodama parodymus dėl V. K. ir F. K. susitikimų su J. M. ir jų apsilankymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybių. Pirmosios instancijos teisme nurodė, jog buvo sutartas susitikimas su J. M. restorane „B.“, tačiau konsultantei neatvykus, jos sutuoktinis ir uošvis nuėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tas pačias aplinkybes S. K. nurodė ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau iš V. K. parodymų matyti, jog šis tvirtina nuvykęs ne į „B.“, o tiesiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškintis situacijos. Kaip parodė liudytojas D. Č., į „B.“ jie ėjo ieškoti vaizdo įrašų, nes ten anksčiau buvo vykęs susitikimas.Negalėjo S. K. tiksliai nupasakoti ir kaip buvo aptvarstyta J. M. ranka pasirašant kvitus. Be to, apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad J. M. pasirašinėjo su nykščiu ir mažuoju pirštu, kas visiškai nebūdinga laikant rašiklį. Tokiu nepatogiu, neįprastu būdu laikant rašiklį, parašas akivaizdžiai būtų kitoks, specifinis, tačiau net vizualiai vertinant kasos pajamų orderius tokių požymių nematyti. Kad būtų rašyta dviem pirštais, t. y. pakeistos rašymo sąlygos, nenustatė ir specialistas.Pažymėtina ir tai, kad S. K. nurodė, jog bendravo su J. M., kasos pajamų orderiuose taip pat nurodytas šis vardas ir pavardė, tačiau kaip bendravimą su tokiu asmeniu patvirtinantis įrodymas buvo pateikti susirašinėjimo el. paštu duomenys, iš kurių matyti, kad buvo bendrauta su J. M.. Nuteistoji aiškino, kad „M.“ pavardė atsirado pradėjus susirašinėti el. paštu, nurodė, kad telefonu galėjo blogai išgirsti ir klaidingai užsirašyti pavardę (M.). Tačiau šie jos parodymai vertinami kritiškai, nes kasos pajamų orderiuose, kuriuos kaip teigė S. K., ji užpildė taip, kaip diktavo konsultantė, nurodytas būtent J. M. vardas ir pavardė. Nelogiška, kad asmuo bendrovės paštu prisistatantis viena pavarde, oficialiuose dokumentuose nurodytų rašyti kitą pavardę, o S. K., sumokėjusiai jau nemažą sumą pinigų jokių įtarimų tokia aplinkybė nekėlė. Pagrindą abejoti S. K. nuoširdumu, jos parodymų tikrumu suteikia ir tai, kad eilę kartų įsipareigojusi pateikti duomenis dėl nedalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, jų taip ir nepateikė, o jos nurodytą aplinkybę, kad į vieną iš posėdžių (2017 m. gruodžio 11 d.) neatvyko dėl staigios ir netikėtos mamos mirties paneigia išrašų iš registrų duomenys, kuriuose tokios moters (R. N.) mirties faktas nefiksuotas, mirties liudijimo kopijos ar kito dokumento S. K. taip pat nepateikė, jai paskirtos piniginės nuobaudos neskundė (4 t., b. l. 119-122).Toks S. K. parodymų nenuoseklumas pagrįstai leidžia abejoti jos parodymų patikimumu (tame tarpe ir kitose dalyse). Be to, nuteistosios parodymus, kad ji susitikinėjo su J. M. (M.), kurią vėliau atpažino kaip L. Ž.-Š., paneigia liudytojų S. T., V. Š., E. Š., D. Č., L. Ž.-Š. parodymai, kurių patikimumu byloje nėra pagrindo abejoti. Liudytojai V. Š., D. Č., E. Š., S. T. paaiškino, jog toks asmuo kaip J. M. (ar M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei tuo metu, nei anksčiau nedirbo. Visi šie liudytojai analogiškai nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu niekas projekto (duomenys neskelbtini) renovacijai neruošė. Tiesiogiai atpažinime dalyvavę asmenys, t. y. D. Č. ir S. T., tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog nei S. K., nei V. K. pagal parodytą nuotrauką L. Ž.-Š. kaip J. M. neatpažino. S. K. nurodyti argumentai, kad šie liudytojai siekia išsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar V. Š. reputaciją, kaip ir teismo išvada, kad V. Š. siekia išsaugoti savo reputaciją, nelogiški ir neatitinka faktinių aplinkybių, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sustabdyta, liudytojai dirba kitose vietose. Taigi jie ne tik kartu nebedirba, bet ir net ne visi tarpusavyje bendrauja. Jokių kitų aplinkybių abejoti šių asmenų parodymais byloje nenustatyta. Nenustatyta, kad jie būtų turėję kokių nors nesutarimų ar problemų su S. K. ar būtų kitų priežasčių jiems apkalbėti nuteistąją. Pagrindą tikėti būtent šių asmenų parodymais duoda ir tai, kad jie viso proceso metu nurodydami bendravimo su S. K. aplinkybes buvo nuoseklūs, kai tuo tarpu pati S. K. nuolat painiojosi. Be to, rašysenos specialisto išvada neabejotinai patvirtina, jog ant kasos pajamų orderių ne tik parašė tekstą, bet ir pasirašė būtent S. K., o ne L. Ž.-Š..Pažymėtina, jog pati S. K. apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog pirmą kartą kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) renovacijos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario pabaigoje-kovo pradžioje. Po to praėjo tam tikras laiko tarpas, kol susisiekė J. M., tik tada pradėjo rinkti dokumentus. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių kasos pajamų orderių (1 t., b. l. 13-16), visi jie išrašyti sausio-vasario mėnesiais, ir tik du iš jų kovo 10 d. Tai rodo, jog kvitai išrašyti dar net nepradėjus rinkti dokumentų, todėl akivaizdu, kad juose nurodyti duomenys dėl ūkinių operacijų yra melagingi, o S. K. parodymai, kad kasos pajamų orderiuose nurodytos datos atitinka laiką, kai buvo pradėti rinkti dokumentai, yra prieštaraujantys jos pačios parodymams, kad būtent 2014 m. vasario pabaigoje-kovo pradžioje pirmą kartą atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiteirauti dėl projekto. Be to, pasak S. K., kasos pajamų orderius ji užpildė po to, kai buvo surinkti dokumentai, kai dalis jų buvo įteikta ir jau sumokėta dalis pinigų, t. y. kai jau buvo praėjęs nemažas laiko tarpas po pirmojo kreipimosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario pabaigoje-kovo pradžioje. Tačiau tai prieštarauja F. K. parodymams, jog jis pirmą pinigų sumą iš iždo paėmė 2014 m. kovo 7 d. Tai padarė po to, kai S. K. parodė kvitus ir pasakė, kad projektui ruošti leidžia savo pinigus (1 t., b. l. 38). Tai parodo, jog kasos pajamų orderiai buvo suklastoti dar iki kreipiantis į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai S. K. nurodytas aplinkybes vertinti kaip jos gynybinę versiją, siekiant pateisinti pinigų pasisavinimą. Liudytoja L. Ž.-Š. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad iki akistatos niekada nebuvo mačiusi S. K. ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, J. M. neprisistatinėjo, pinigų neėmė, jokio projekto nežadėjo ruošti ir neruošė. Netikėti šia liudytoja teismas neturi pagrindo, nes jau minėti liudytojai patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose S. K. ir jos vyras V. K. L. Ž.-Š. iš nuotraukos neatpažino kaip asmens, prisistačiusio J. M.. Rašysenos ekspertizė patvirtino, jog kasos pajamų orderius, suklastojo, t. y. pasirašė ne ši liudytoja, kaip teigė S. K., o pati nuteistoji. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog L. Ž.-Š. tuo laiku laukėsi, nėštumas ėjo į pabaigą (pagimdė (duomenys neskelbtini)), ji buvo priaugusi apie 20 kg svorio (21,7 kg), nėštumas nebuvo visiškai sklandus – nuo 2013 m. gruodžio mėn. jai buvo skirtas nėštumą tausojantis gydymas, gulimas režimas, 2014 metų vasario mėnesį dėl priešlaikinio gimdymo gydėsi Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Kauno klinikų akušeriniame skyriuje, po ligoninės pratęstas tausojantis gydymas (4 t., b. l. 118). Iš pridėtos nuotraukos matyti, jog liudytoja buvo liekna ir priaugus 21,7 kg nėštumas buvo akivaizdus (4 t., b. l. 111), todėl nerealu, jog S. K., pati pagimdžiusi 4 (tuo metu) vaikus, būtų nepastebėjusi ir nesupratusi, kad bendrauja su nėščia moterimi. Pažymėtina, jog akistatos su L. Ž.-Š. metu S. K. paaiškino, kad moteris, prisistačiusi J. M., su kuria bendravo dėl (duomenys neskelbtini) renovacijos, nesilaukė, ji (S. K.) nepastebėjo, kad ta moteris būtų buvusi nėščia. Tuo tarpu teisme nuteistoji jau aiškino, jog J. M. vieno iš susitikimų metu sėdėjo už stalo, todėl nėštumo galėjo nepastebėti. Tai vėlgi rodo nuteistosios nenuoseklumą ir siekį parodymus pritaikyti prie nustatytų (besikeičiančių) faktinių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. Ž.-Š. parodymų negalima vertinti kaip patikimų, nes ji nenori, kad įtarimai galimai būtų pareikšti jai, yra nepagrįsta.Nepagrįsta ir apylinkės teismo išvada, kad L. Ž.-Š. paaiškinimus, jog ji nepažinojo S. K., paneigia faktas, kad ji tuo metu, kai S. K. kreipėsi dėl mikrokredito kaip tik užsiėmė ES projektų rengimu. Pažymėtina, jog pati S. K. niekada nenurodė anksčiau iki įvykio bendravusi su liudytoja L. Ž.-Š., tą patį nurodė ir pati liudytoja. Be to, vien faktas, kad ji dirbo su tokiais projektais, nesuteikia pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kad dėl (duomenys neskelbtini)s renovacijos, religinės bendruomenės namų statybos su S. K. niekada nebendravo ir šios moters iki akistatos net nebuvo mačiusi. Teismo abejonės, kad L. Ž.-Š. slepia tokią aplinkybę visiškai nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei ištirtiems įrodymams. Liudytojo V. K. parodymai tik iš dalies patvirtina S. K. parodymus. Kaip jau aptarta anksčiau, dėl dalies reikšmingų aplinkybių (iniciatyvos kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, susitikimų vietų, dokumentų paėmimo) jie neatitinka S. K. duotų parodymų. Apie tai, kad pinigai perduoti J. M., žinojo tik iš S. K. žodžių, pats nedalyvavo. Jis patvirtino, jog kasos pajamų orderius jam pateikė sutuoktinė. Nors teigė, kad kartą buvo susitikęs su J. M., tačiau tiek S. T., tiek ir D. Č. nuosekliai tvirtino, jog V. K. neatpažino iš nuotraukos L. Ž.-Š., net atidžiai nežiūrėjo, nes buvo bendravęs su šia moterimi tik telekomunikacijų tinklais, jos nebuvo matęs. Vertinant V. K. parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad jis yra nuteistosios sutuoktinis, kartu augina 5 vaikus, todėl yra suinteresuotas duoti palankius sutuoktinei parodymus. Būtent dėl šių aplinkybių, o taip pat įvertinus ir jau aptartus liudytojų parodymus, V. K. parodymai vertintini kritiškai. Pažymėtina, jog jo netiesioginius parodymus, kad S. K. tik surašė tekstą orderiuose, bet pati nepasirašė, paneigia ir specialisto išvada bei aptarti abejonių nekeliantys L. Ž.-Š. parodymai, jog ji su V. K., S. K. nebendravo ir jų nepažinojo. Įvertinus jau aptartus kitų liudytojų parodymus V. K. parodymai vertinami kaip prieštaraujantys faktinėms byloms aplinkybėms. Vien tai, kad jis atvyko aiškintis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas, jo parodymų savaime patikimais, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nedaro. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados, kad V. K. ne kartą bendravo su J. M., atpažino biure iš nuotraukų būtent L. Ž.-Š. ir ne kartą su ja bendravo, prieštarauja jau aptartiems L. Ž.-Š. parodymams, D. Č., S. T. parodymams, kad V. K. minėtos liudytojos biure neatpažino, nes jos nebuvo matęs. Nors tiek S. K., tiek ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino L. Ž.-Š. kaip moterį, prisistačiusią J. M., tačiau šie duomenys, kolegijos vertinimu, nelaikytini patikimais, nes parodymas atpažinti buvo vykdomas jau po to, kai šios moters nuotrauka jiems buvo parodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, o V. Š. patvirtino, jog aiškinantis įvykio aplinkybes iš jo S. K. galėjo sužinoti, kad tos moters vardas yra L. Ž.-Š.. Be to, kaip jau aptarta anksčiau, V. K. yra suinteresuotas padėti išvengti atsakomybės sutuoktinei. Pagrindą tikėti būtent liudytojų V. Š., D. Č., E. Š., S. T., L. Ž.-Š. parodymais ir kritiškai vertinti nuteistosios parodymus suteikia ir tai, kad visi, kurie bent kiek dirbo su Europos Sąjungos projektais, patvirtino, jog byloje pateiktas neva J. M. parengtas projektas, yra paruoštas ypatingai nekompetentingai – paimtos paraiškos iš skirtingų agentūrų, nėra būtinųjų dalių, kai kurios būtinos dalys neužpildytos, braižas visiškai nebūdingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patvirtino, jog bet kokie darbai (dokumentų rinkimas) pradedami tik pasirašius sutartį, sumokėjus avansą ir tokios politikos buvo griežtai laikomasi, o projektas prieš įteikiant klientui pirmiausiai pristatomas biure, jį pasirašo klientas, bendrovė dažniausiai toliau kontroliuoja (seka) jo eigą, o elektroninė projekto kopija lieka bendrovėje. Tačiau šiuo atveju sutartis nebuvo pasirašyta, jokių dokumentų negauta, jie nepristatyti, tokio projekto kopijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nėra. J. M. (M.) šioje bendrovėje nedirbo ir S. K. bei V. K. nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo jiems dokumentus siuntė ir kurio pagalba bendravo su šia konsultante, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nebuvo sukurtas. L. Ž.-Š. 2014 metų pradžioje bendrovėje taip pat jau nebedirbo (nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio). Be to, nustatyta, jog S. K. kvitus suklastojo ir pateikė uošviui dar 2014 m. kovo mėn. pradžioje, t. y. dar net faktiškai nesikreipusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl projekto rengimo. Neįtikėtina ir tai, kad akivaizdaus L. Ž.-Š. nėštumo nepastebėjo, pildant kasos pajamų orderius dėl pavardžių skirtumų įtarimų jai taip pat nekilo. Nuteistosios parodymų nelogiškumą patvirtina ir tai, kad jos minimi susitikimai su oficialiu bendrovės atstovu vyko kavinėse ir viešose vietose, pietų pertraukų metu, pinigai – didelė suma perduodama be jokių dokumentų, galutinio projekto atsiėmimas vyksta atsitiktinai susitikus Laisvės alėjoje ant suoliuko. Šių aplinkybių visuma, kolegijos vertinimu, paneigia apylinkės teismo išvadą, kad egzistavo kitas asmuo neva vykdęs projektą, ir leidžia konstatuoti, jog S. K. versija apie J. M. nuo pat pradžių buvo išgalvota, nes jos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys ir ji paneigta aukščiau aptartais liudytojų parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio prieštaringumą rodo ir tai, kad teismas tikėdamas S. K. ir jos sutuoktiniu bei pripažindamas, jog egzistavo kitas asmuo (kuris kaip teigė S. K., pasirašė kasos pajamų orderiuose), nustatė, kad orderius surašė, juos pasirašė ir tokiu būdu suklastojo ne kas kitas, o būtent S. K.. Teismas nustatė ne tik tai, kad ji suklastojo užpildydama ir pasirašydama minėtus dokumentus, bet ir panaudojo šiuos suklastotus dokumentus – pateikė F. K., siekdama įtikinti, kad projektas rengiamas. Tokio neteisėto veikimo motyvą teismas nurodė tai, kad S. K. žinojo, jog reikės atsiskaityti už gautus iš religinės bendruomenės pinigus. Šios išvados paneigia kitą apylinkės teismo išvadą, kad egzistavo kitas, nenustatytas asmuo, vykdęs projektą.Bylos duomenys leidžia teigti, jog S. K., siekdama išvilioti pinigus, pasinaudodama aplinkybėmis, t. y. tuo, kad (duomenys neskelbtini) sena ir prastos būklės, bendruomenė renovacijai lėšų neturi, žinodama bendrovę, kuri ruošia projektus paramai (lėšoms) gauti, turėdama pasitikėjimą kaip šeimos narė, pasiūlė savo uošviui F. K., (duomenys neskelbtini) dvasiniam tėvui, kreiptis į konkrečią bendrovę, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl projekto gauti lėšoms renovacijai, bendruomenės namams statyti ruošimo. Vėliau pasinaudojo išgalvoto asmens J. M. (M.) vardu, fiktyviai sukurtu el. paštu, ir prieš savo artimuosius imitavo projekto ruošimą (dokumentų rinkimą, nuolatinį bendravimą, susirašinėjimą el. paštu, sutarties reikalavimą ir galiausiai pateikė neva paruoštą projektą, kuris pasirodė esąs visiškai netinkamas finansinei paramai gauti). Be to, siekdama įgyti dar didesnį pasitikėjimą ir pateisinti pinigų reikalavimą, suklastojo kasos pajamų orderius ir juos pateikė F. K., neva kaip įrodymą, kad iš tiesų projektas rengiamas. Sutuoktiniui ir uošviui ėmus detaliau domėtis dėl projekto ir prarastų pinigų, nuvykus aiškintis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. K. pasinaudojo vien tik pagal jos nekonkretų apibūdinimą (liekna, aukšta) parodytos moters nuotrauka ir, siekdama save pateisinti, nepagrįstai apkaltino nuotraukoje nurodytą moterį, L. Ž.-Š. prisistačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. M. (M.), išviliojus iš jos pinigus ir ją apgavus. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad S. K. atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad S. K., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini)dvasininkui F. K. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė užsakyti projektą pinigams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti religinės bendruomenės namams statyti, suklaidino F. K. įtikindama, kad jos neįvardinta pažįstama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, gali parašyti projektą už 13000 litų, todėl F. K., patikėjęs S. K., iš (duomenys neskelbtini) iždo 2014 m. kovo 7 d. paėmė 8000 litų (2316,96 eurų), 2014 m. birželio 4 d. paėmė 5000 litų (1448,10 eurų), kuriuos 2014 m. kovo 7 d. ir 2014 m. birželio 4 d. perdavė S. K., o pastaroji pinigus pasisavino, nes joks projektas nebuvo užsakytas, t. y. S. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) priklausančius 13000 litų (3765,06 eurų).S. K. veiksmų pobūdis – įtikino F. K., kad bus paruoštas projektas, nurodė bendrovę, kuri iš tiesų užsiima projektų ES lėšoms gauti rengimu, pateikė žinomai pačios suklastotus dokumentus, kad gautų pinigus, rodo, jog jos apgaulė buvo esminė, nes būtent patikėjęs šiomis S. K. pateiktomis aplinkybėmis F. K. perdavė iš bendruomenės iždo pinigus. Be to, nuteistosios veiksmų pobūdis, eiliškumas ir intensyvumas – įtikino dėl projekto, paėmė per kelis kartus pinigus, suklastojo kasos pajamų orderius ir juos pateikė kaip neva įrodančius, kad iš tiesų darbai vyksta, pateikė neva paruoštą projektą, visiškai neatitinkantį jokių reikalavimų ir netinkantį paramai gauti, rodo, jog ji veikė tiesiogine tyčia.Taigi priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje ištirti įrodymai patvirtina esant visus BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius S. K. veikoje. Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, o taip pat ir bausmės paskirtimi (41 straipsnis). Parenkant bausmės rūšį ir nustatant dydį, atsižvelgiama į tai, kad veika, kurią padarė S. K., yra tyčinė, baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad S. K. panašiu metu (2014 m. gegužės 26 d. ir 2014 m. liepos 11 d.) padarė analogiškas nusikalstamas veikas (svetimo turto užvaldymą apgaule) už kurias ji nuteista Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu. Be to, nuteistoji už panašaus pobūdžio veiką (2 t., b. l. 83) bausta ir administracine tvarka. Kritiškai savo veikos S. K. nevertina, veika padaryta ne atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o sąmoningai, įmantriai, tam ruošiantis. Atsižvelgtina ir į tai, kad S. K. dirba, turi šeimą, augina 5 mažamečius vaikus. Įvertinus šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, taip pat padarytos nusikalstamos veikos (sukčiavimo) pobūdį, siekiant užtikrinti individualią ir bendrąją prevenciją S. K. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į veikos pobūdį, pavojingumą, nuteistosios asmenybę, į tai, kad pretenzijų dėl prarastų pinigų religinė bendruomenė nepateikė, darytina išvada, jog tokia bausmė bus pakankama užtikrinti bausmės tikslus ir teisingumo principą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistoji turi gausią šeimą – penkis mažamečius vaikus, dirba ir byloje daugiau nėra duomenų apie kitas, vėliau, padarytas nusikalstamas veikas, daro išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymas atidedamas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Dėl S. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinio skundo

Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigiama, jog teismas netinkamai įvertinęs įrodymus, išsamiai neišsiaiškinęs bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (kas pasirašė ant pinigų priėmimo kvitų), padarė nepagrįstas išvadas, jog S. K. suklastojo dokumentus, t. y. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti, todėl atmetami.Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas spręsdamas dėl S. K. kaltės, padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Teismo išvada, jog S. K. iš tiesų savo ranka užpildė kaltinime nurodytus orderius ir pasirašė juos J. M. vardu, t. y. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, pagrįsta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais bei išsamiai ir visapusiškai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog S. K. aiškinimą, kad ji tik užpildė kvitus, tačiau vietoje J. M. nepasirašė, paneigia byloje iširtų įrodymų visuma. Kaip jau detaliai aptarta anksčiau šiame nuosprendyje, S. K. parodymai tiek dėl apgaule įgytų pinigų, tiek ir dėl kvitų pasirašymo nebuvo nuoseklūs, nuolat kito, ji negalėjo tiksliai paaiškinti kaip buvo sutvarstyta moters, kuri pasirašė kvitus, ranka. Pažymėtina ir tai, jog S. K. parodymai nesutapo ir su jos sutuoktinio V. K. parodymais (dėl to, kaip kilo idėja ieškoti galimybių (duomenys neskelbtini) renovacijai ir kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl V. K. susitikimų su J. M. aplinkybių, dėl projekto paėmimo aplinkybių ir kt. S. K. parodymus dėl to, kad ji atpažino L. Ž.-Š. kaip asmenį, prisistačiusį J. M., paneigė liudytojai D. Č. ir S. T., kurie buvo bendrovėje kai buvo rodomos nuotraukos, o visą S. K. versiją dėl to, kad pinigus išviliojo J. M., paneigia liudytojų V. Š., E. Š., K. A., L. Ž.-Š. parodymų ir kitų jau aptartų bylos duomenų visuma. S. K. pripažino, kad ji užpildė orderius, neigė, jog juos pasirašė. Tačiau aptarti duomenys ir specialisto išvada paneigia šį nuteistosios aiškinimą ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kasos pajamų orderiuose pasirašė būtent ji, t. y. S. K.. Specialisto išvada Nr. 20-ISI-79 nustatyta, kad dviejuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 9 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1773, trijuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 13 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, dviejuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderiuose VP Nr. 1473, esančius rankraštinius tekstus prasidedančius žodžiais „UAB „(duomenys neskelbtini)“ VP 1473...“ ir besibaigiančius vardu ir pavarde „...J. M.“, parašė ir už J. M. pasirašė S. K. (1 t., b. l. 117 – 118).Byloje anksčiau buvo atlikta rašysenos ekspertizė, kurioje buvo nurodyta, jog nėra galimybės atsakyti ar parašus pasirašė S. K. dėl tiriamųjų parašų mažos grafinės apimties kiekio, dėl parašų variacijos, dėl skirtingų parašų ir lyginamajam tyrimui pateiktų parašų parašymo sąlygų, dėl ko negalima nustatyti parašų topografinių požymių. Apklausiamas specialistas paaiškino, jog net ir pirmojo tyrimo metu nustatė sutampančius požymius tarp tiriamųjų parašų ir S. K. parašų pavyzdžių, todėl informavo tyrimą atliekantį pareigūną, kad tikslinga surinkti papildomų rašysenos pavyzdžių (1 t., b. l. 123-124), prisilaikant tyrimo metodikos reikalavimų, nes pirmam tyrimui ne pagal reikalavimus buvo paimti popieriaus blankai su rašto pavyzdžiais, surinkti ne tokie rašto pavyzdžiai, naudota ne ta rašymo priemonė. Surinkus papildomus pavyzdžius, buvo pateikta išvada Nr. 20-ISI-79, kuri patvirtino, jog orderiuose pasirašė būtent S. K.. Nors apeliantas nesutinka, kad antrą kartą lyginamieji S. K. rašysenos pavyzdžiai buvo paimti tinkamai, t. y. buvo liepta imituoti parašą, tačiau šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas paaiškino, jog esant požymių, kad galėjo būti kopijuojama, jis visada tai pažymi išvadoje. Šiuo atveju išvadoje tai nepažymėta. Jis taip pat paaiškino, jog asmeniui, duodančiam lyginamuosius rašysenos pavyzdžius, gali būti parodoma, ką jis turi rašyti, todėl tai, kad S. K. buvo parodyti orderiai, nepaneigia, jog buvo laikomasi lyginamųjų pavyzdžių paėmimo tvarkos. Be to, S. K. parodė, jog į juos (kvitus) nuolat nežiūrėjo, rašė automatiškai. Specialistas apeliacinės instancijos teisme taip pat paaiškino, kad specialiųjų, individualiųjų rašysenos bruožų asmuo negali nukopijuoti, nes rašymo įgūdžiai susiformuoja nuolat dirbant, t. y. rašant. Kopijavimą išduoda specialūs požymiai ir iš pateiktų tirti lyginamųjų pavyzdžių nematyti, kad būtų kopijuota.Skunde specialisto išvadoje nurodytų duomenų patikimumu abejojama taip pat ir tuo pagrindu, kad specialisto išvada yra tikimybinė, tačiau teisėjų kolegija šį skundo argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš specialisto išvados, tyrimo metu gauti rezultatai vertinami tokia skale: parašyta to asmens, tikriausiai parašyta to asmens, nėra galimybės nustatyti, tikriausiai parašyta ne to asmens, parašyta ne to asmens. Nagrinėjamu atveju duota išvada, jog pajamų orderius užpildė ir pasirašė J. M. vardu būtent S. K.. Be to, išvadoje nurodyta, jog nustatyti rašymo sutapimai (orderiuose ir lyginamuosiuose pavyzdžiuose) yra individualūs, esminiai. Sutapimai žymimi raudonai, o skirtumai mėlynai. Nagrinėjamu atveju prie išvados pridėtoje fotolentelėje pažymėti vien sutapimai, skirtumų nenustatyta (1 t., b. l. 119-121). Specialistas apeliacinės instancijos teisme taip pat paaiškino, jog tiriant parašą ir rašyseną galima pasakyti, ar tai rašė tas pats asmuo. Pateiktuose lyginamuosiuose pavyzdžiuose rašymo įgūdžiai užsifiksavę pakankami, kad būtų galima duoti išvadą. Esant šioms aplinkybėms, pagrindo abejoti tuo, kad kasos pajamų orderiuose pasirašė S. K., nėra. Juo labiau, kad, kaip jau aptarta anksčiau, versija dėl J. M., kuria neva prisistatė L. Ž.-Š., paneigta anksčiau aptartais įrodymais. Šią versiją iš dalies paneigia ir pirminė specialisto išvada (1 t., b. l. 108-190), kurios tiriamojoje dalyje nustatyti sutapimai būtent tarp S. K. lyginamųjų pavyzdžių ir tyrimui pateiktų dokumentų ir jie įvertinti kaip individualūs, tuo tarpu tyrimo metu tarp tiriamųjų parašų ir L. Ž.-Š. parašų pavyzdžių buvo nustatyti skirtumai. Aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog S. K. į kasos pajamų orderius ne tik įrašė žinomai neteisingą, melagingą informaciją – nurodė melagingus duomenis dėl dokumentą išdavusio subjekto, dėl dokumentų numerių, datos, atliktų ūkinių operacijų, pasirašančio subjekto, tačiau juos taip pat ir pasirašė J. M. vardu. Išgalvotų firmos rekvizitų, sutarties (kurios taip ir nebuvo pasirašę) numerių, operacijų įrašymas, o po to tokio suklastoto dokumento pateikimas, siekiant pasiteisinti prieš artimus žmones dėl prarastų pinigų ir jų (pinigų) dar daugiau įgyti, rodo, jog S. K. suprato, kad elgiasi neteisėtai ir norėjo taip veikti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia. S. K. veika atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius dokumento klastojimo požymius, todėl pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Skiriant S. K. bausmę už šią nusikalstamą veiką, bausmės skyrimo taisyklės nepažeistos, tinkamai įvertintos tiek padarytą nusikaltimą, tiek ir nuteistąją charakterizuojančios aplinkybės ir kitos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl bausmės rūšies bei dydžio. Teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Byloje atsižvelgta ir įvertinta tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę atsižvelgta taip pat į tai, kad ji kritiškai savo veikos nevertina, buvusius įvykius stengėsi pateikti jai naudinga linkme. Įvertinus tai, kad nuteistoji dirba, augina penkis vaikus, kolegijos vertinimu teismo parinkta bausmės rūšis – bauda ir jos dydis – 20 MGL atitinka veikos pobūdį, pavojingumą, nuteistosios asmenybę ir yra būtina bei pakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Todėl konstatuojama, jog bausmė už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą S. K. skirta teisingai. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendis dalyje, kurioje S. K. pripažinta kalta, padariusi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jai skirta bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistosios gynėjo advokato Daniaus Svirinačiaus apeliacinis atmetamas kaip nepagrįstas.Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendis dalyje, kurioje S. K. išteisinta kaip nepadariusi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos panaikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

S. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Loretos Šimkuvienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį, kuria S. K. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį.

S. K. pripažinti kalta padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jai 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtomis (laisvės apribojimo) bausmėmis, jas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 2 dalimi, pakeitus į laisvės atėmimo bausmes ir skirti S. K. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir įpareigoti S. K. 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendį.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.