- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2S-2171-590/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- I. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos I. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2018-04-16 nutarimo ir palikti nepakeistą 2018-02-19 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Teismas pažymėjo, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, neteisėti sprendimai yra panaikinami (Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d.). Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras nepadarė pažeidimų. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas savo prašymą iš esmės argumentavo vien tuo, kad prokurorai be pagrindo nenustatė viešojo intereso egzistavimo. Teismas pažymėjo, kad iš teismui pateiktos tyrimo medžiagos, matyti, jog prokurorai tyrė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas nutarimuose motyvavo. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o jo teisė. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių, todėl skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro Vytenio Kasparavičiaus 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 13.12.-19 panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgdamas į įstatyminį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, teismas sutiko su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsiliepime išdėstytu argumentu, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, neturi kompetencijos įpareigoti prokuratūrą ginti viešąjį interesą, t.y. įpareigoti imtis veiksmų inicijuojant administracinių teisės aktų bei civilinio sandorio panaikinimą. Todėl ir dalyje dėl prokuroro įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėjos skundas taip pat netenkintinas.Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendė, kad pareiškėja I. B., savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso normų pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas yra atmestinas visa apimtimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja I. B. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr, e2YT-19725-466/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės - Pareiškėjos 2018 m. gegužės 7 d. skundą tenkinti arba grąžinti bylą pirmai instancijai nagrinėti iš naujo, atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ištyrus pareiškėjos nurodytas aplinkybes padaryta pagrįsta išvada, kad susiklosčiusioje situacijoje neegzistuoja viešasis interesas. Pareiškėjos nuomone jos minėtos bei Vilniaus apygardos prokuratūros nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ne tik pareiškėjos subjektinės teisės, tačiau ir visos visuomenės teisės ir teisėti interesai. Pareiškėja nurodo, kad konkrečiu atveju buvo nustatytos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. sąlygos — Vilniaus apygardos prokuratūra nustatė, kad: (1) valstybės institucijoms tinkamai neveikiant - atliekant laisvos valstybinės žemės prijungimo veiksmus nesilaikant teisės aktų reikalavimų (2) buvo pažeisti pareiškėjos interesai, kurie, remiantis pareiškėjos pateikta aktualiai teismų praktika (3) laikytini ne vien tik pačios pareiškėjos teisėtais interesais, tačiau taip pat ir visuomenės viešuoju interesu; ir (4) atsakingos valstybės institucijos nesiėmė jokių priemonių padarytiems pažeidimams pašalinti. Esant nustatytai minėtų sąlygų visumai pareiškėjai nėra aišku, kodėl prokuratūra nesiėmė viešojo intereso gynimo veiksmų, nors pareiškėja tai akcentavo savo 2018 m. gegužės 7 d. skunde, tačiau Teismas to nevertino. Teismas ir Vilniaus apygardos prokuratūra bei Generalinė prokuratūra visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytos teismų praktikos bei susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjos atveju aktuali susiformavusi teismų praktika nėra taikoma.Pareiškėja akcentuoja, kad toleruojant neteisėtus valstybinių institucijų veiksmus, pastarosioms, be kita ko, prijungiant laisvos valstybinės žemės plotus nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, yra suformuojamas precedentas, kuris be jokių abejonių pažeidžia visuomenės viešąjį interesą.Pareiškėja pažymėjo, kad susiklosčiusioje situacijoje nėra pažeidžiami išimtinai pareiškėjos privatūs interesai, nes interesas, susijęs su teisėtu valdžios institucijų veikimu bei pagrįstu ir teisės aktus atitinkančiu žemės planavimu, yra ne vien tik pareiškėjos interesas, tačiau visos visuomenės interesas.Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašomo pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-19725-466/2018 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikiami šie argumentai:Pareiškėjos atskirajame skunde iš esmės jokių naujų argumentų nenurodyta, visi pareiškėjos argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu bei motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose, todėl atsiliepime tie patys motyvai nekartojami.Generalinės prokuratūros prokuroro 2018-04-16 nutarime Nr. 13.12.-29 yra išsamiai išanalizuotos faktinės bei teisinės aplinkybės dėl viešojo intereso, nurodant jog teismų praktika patikslina viešojo intereso sąvokos turinį, iš jos eliminuodama vertybes, kurios nėra saugomos ir ginamos Konstitucijos, bei vertybes, kurias nors ir saugo bei gina Konstitucija, tačiau kurios konkrečioje byloje objektyviai nėra reikšmingos, reikalingos, vertingos visuomenei ar jos daliai. Pažymėtina, kad prokuroras nekvestionuoja pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos teismų praktikos dėl to, kad teritorijų planavimu siekiama užtikrinti viešąjį interesą, ar kad tinkamas įstatymų taikymas šiame procese taip pat suponuoja vieną iš viešojo intereso aspektų, tačiau pagal teismų praktiką viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, todėl konkrečiu atveju prokuroras konstatavo, kad žemės sklypo, esančio tarp privačių valdų (duomenys neskelbtini), formavimas bei privatizavimas yra aktualus tik privačių žemės sklypų, besiribojančių su šiuo sklypu savininkams, t. y. neišeina už kelių asmenų interesų sferos, todėl teisės normų pažeidimas nėra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas.Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pabrėžia, kad pareiškėjos cituojamoje administracinėje byloje Nr. 1-399-414/2010 yra kitokios faktinės bei teisinės aplinkybės negu nagrinėjamu atveju. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina.Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija aplinkybių dėl atlikto tyrimo išsamumo bei teisinių išvadų, tačiau nesutinka tik su prokuroro motyvuota pozicija dėl viešojo intereso nebuvimo. Tokiu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Iš teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Ugnė Rinkevičienė priėmė nutarimą Nr. 2.VI-15, kuriuo, nenustačius ginčo teisiniame santykyje viešo intereso pažeidimo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. 2018 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro Vytenio Kasparavičiaus nutarimu Nr. 13.12.-29 Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės 2018 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 2.VI-15 buvo paliktas nepakeistas. Nesutikdama su Generalinės prokuratūros nutarimu Nr. 13.12.-29 pareiškėja I. B. 2018 m. gegužės 8 d. pateikė skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos I. B. skundą, pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kurio pagrindu vyksta šis apeliacinis procesas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str.). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat – ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d.). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 str. 3 d., 49 str.). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos skundas pagrinde grindžiamas pareiškėjos argumentais nurodančiais pareiškėjos nesutikimą su prokuroro motyvuota pozicija dėl viešojo intereso nebuvimo. Iš atskirajame skunde pateiktų argumentų teismas sprendžia, kad pareiškėja neginčija aplinkybių dėl atlikto tyrimo išsamumo bei teisinių išvadų. Pažymėtina, kad prokurorai tyrė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas nutarimuose motyvavo. Todėl aplinkybė kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi ir negali turėti įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjos nurodytos teismų praktikos ir dėl to susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjos atveju aktuali susiformavusi teismų praktika nebuvo taikoma. Vien tai, kad teismas skundžiamojoje nutartyje šio apeliantės argumento neaptarė, nepagrindžia teismo nutarties neteisėtumo, kadangi teismas, priimdamas procesinius sprendimus remiasi įrodymų visumos analize. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui.Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos atskirasis skundas yra nepagrįstas, prokuroras motyvuotai, išsamiai ir pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d nutartį palikti nepakeistą.