- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- e2YT-19725-466/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13897-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos I. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Vilniaus apygardos prokuratūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2018 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 13.12.-19. Taip pat prašė įpareigoti prokuratūrą ginti viešąjį interesą, inicijuojant šių administracinių aktų bei sandorių panaikinimą: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-25 įsakymo Nr. 30-542 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014‑05-02 sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109-811 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-05-22 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-575 „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo pil. P. O.“; 4) 2014-05-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 49SU-(14.49.55)-277.
Pareiškėja nurodė, kad 2018-02-19 nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė atmetė pareiškėjos prašymą ginti viešąjį interesą. Tuomet pareiškėja pateikė skundą aukštesniam prokurorui dėl 2018-02-19 prokurorės nutarimo, tačiau Lietuvos Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroras 2018-04-16 nutarimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėjos vertinimu, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nepagrįstai nenustatė viešojo intereso buvimo susiklosčiusioje situacijoje. Akcentavo jog interesas, susijęs su teisėtu valdžios institucijų veikimu bei pagrįstu ir teisės aktus atitinkančiu žemės planavimu yra ne vien tik pareiškėjos interesas, tačiau ir visos visuomenės interesas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra savo atsiliepime su skundu nesutiko visiškai, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti prokuratūrą ginti viešąjį interesą inicijuojant administracinių aktų bei jų pagrindu sudarytų sandorių panaikinimą, vertintinas kaip neteisėtas. Pabrėžė, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su prokurorų atlikto tyrimo argumentais ir rezultatais, nesuponuoja pakartotinio jos skundo nagrinėjimo, todėl skundas dėl prokurorų nutarimų panaikinimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos Vilniaus apygardos prokuratūros ir Lietuvos Generalinės prokuratūros medžiagos nustatyta, kad 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė U. R. priėmė nutarimą Nr. 2.VI-15, kuriuo, nenustačius ginčo teisiniame santykyje viešo intereso pažeidimo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. 2018 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro V. K. nutarimu Nr. 13.12.-29 Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės 2018 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 2.VI-15 buvo paliktas nepakeistas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje yra įtvirtinta, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Pagal Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, neteisėti sprendimai yra panaikinami (Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d.). Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras nepadarė pažeidimų.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas savo prašymą iš esmės argumentavo vien tuo, kad prokurorai be pagrindo nenustatė viešojo intereso egzistavimo.
Susipažinus su teismui pateikta tyrimo medžiaga, matyti, jog prokurorai tyrė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas nutarimuose motyvavo. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o jo teisė. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑1070-345/2018). Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių, todėl skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro V. K. 2018 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 13.12.-19 panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą įstatyminį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, sutiktina su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsiliepime išdėstytu argumentu, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, neturi kompetencijos įpareigoti prokuratūrą ginti viešąjį interesą, t.y. įpareigoti imtis veiksmų inicijuojant administracinių teisės aktų bei civilinio sandorio panaikinimą. Todėl ir dalyje dėl prokuroro įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėjos skundas taip pat netenkintinas.
Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad pareiškėja I. B., savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso normų pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas yra atmestinas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos I. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2018-04-16 nutarimo palikti nepakeistą 2018-02-19 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.