Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-379-866/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-14
Bylos Nr.: e2A-379-866/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07787-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Linas Zinkevičius, Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“
Atsakovas: P. B.

Kategorijos

2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-379-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07787-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 2.6.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,

apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atsakovui P. B. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scandagra“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 425 straipsnio nustatyta tvarka ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. B. 17 303,00 Eur nuostolių, 601,00 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 201,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės UAB „Scandagra“ ieškinį ir nusprendė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo P. B. 17 303 Eur nuostoliams atlyginti, 601 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (17 904 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 201,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas P. B. pateiktuose prieštaravimuose nurodė nesutinkantis su pareikštais reikalavimais. Nurodė, kad pagal šalių 2021 m. sausio 19 d. sutarties Nr. 2021-GP-210119-3 sąlygas, atsakovas užaugino kviečius ir paruošė juos parduoti ieškovei, o ieškovė privalėjo atsiųsti savo transportą kviečių paėmimui iš atsakovo, pervežti kviečius į ieškovei priimtiną vietą, priimti juos, išrašyti sąskaitą už transportavimą ir sumokėti pagal atsakovo išrašytą sąskaitą už kviečius, tačiau ieškovė to nepadarė, todėl dėl susidariusios situacijos kalta yra pati ieškovė.

4. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog negalėjo nupirkti tokių pat kviečių už mažesnę kainą. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kviečiai pagal prie ieškinio pridedamas PVM sąskaitas – faktūras faktiškai buvo nupirkti, t. y. pagal prie ieškinio pridedamas PVM sąskaitas – faktūras buvo atlikti mokėjimai, grūdų perdavimo priėmimo aktai nepasirašyti, iš grūdų priėmimo aktų turinio matyti, jog egzistuoja kažkokie kiti aktai, nepateikti krovinio gabenimo važtaraščiai, PVM sąskaitos – faktūros nepasirašytos. Atsakovas nesutiko ir su prašomu priteisti procesinių palūkanų dydžiu, nes jo nuomone, šiuo atveju atsakovui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatos, numatančios 8 procentų dydžio palūkanas, kadangi tokios palūkanos yra taikomos pirkėjui (ieškovei), kai jis vėluoja atsiskaityti su pardavėju (atsakovu).

5. Ieškovė UAB „Scandagra“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atsakovo P. B. pateiktus prieštaravimus nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. galutiniu sprendimu nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atsakovui P. B., dėl 17 303,00 Eur nuostolių atlyginimo, 601,00 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

7. Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytą 2021 m. sausio 19 d. Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021-NN-210119-3 (toliau - Sutartis1), atsakovas įsipareigojo pristatyti ieškovei 200 tonų kviečių nuo 2021-07-15 iki 2021-09-30, o ieškovė įsipareigojo už pristatytus kviečius atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo grūdų pirkimo (priėmimo) kvito pateikimo. Pagal tą pačią dieną Sutarties1 Transporto paslaugų priedą TPP – 1 (toliau – Priedas), grūdai turėjo būti pristatomi pardavėjo lėšomis, šalims susitarus, kad grūdai pirkėjui bus pristatomi pirkėjo (pirkėjo pasitelkto vežėjo) transportu, o už grūdų transportavimo paslaugas pirkėjas išrašys ir pateiks pardavėjui apmokėti atitinkamą sąskaitą.

8. Taip pat nustatė, jog šalys dar anksčiau, t. y. 2020 m. spalio 22 d. buvo sudarę Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021-NN-201022-1 (toliau – Sutartis2), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pristatyti ieškovei 300 tonų kviečių laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., t. y. pagal abi Sutartis atsakovas turėjo sutartą kviečių kiekį pristatyti iki tos pačios datos – 2021 m. rugsėjo 30 d.

9. Teismas įvertinęs byloje pateiktus šalių rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus sprendė, kad nenustatytina aplinkybė, jog atsakovas šalių sutartu terminu negalėjo pateikti ieškovei reikiamo kviečių kiekio. Pažymėjo, kad ieškovei 2021 m. rugpjūčio 31 d. nupirkus iš atsakovo dalį grūdų pagal ankstesnę Sutartį2 ir po to iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nesiėmus veiksmų dėl likusio kiekio grūdų iš atsakovo pirkimo, teigtina, kad vėliau ieškovė grūdų pirkimo Sutartį su V. P. sudarė savo rizika, nes nenustatyta, kad ieškovė būtinai turėjo sudaryti tą sutartį, prieš tai neišsiaiškinusi su atsakovu apie jo galimybes pateikti reikiamą grūdų kiekį.

10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė reikalavimo dėl nuostolių pritesimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalyje, nustatytu pagrindu neįrodė, todėl ieškinio reikalavimus atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų esmė

11. Apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Scandagra“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai, o šio reikalavimo netenkinus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai atsakovą vertino kaip silpnesniąją sandorio šalį, nurodydamas, kad griežčiau vertina ieškovę, t. y. jos, kaip profesionalės grūdų supirkimo srityje neveiklumą Sutarties1 galiojimu laikotarpiu. Toks, vienos iš šalių nepagrįstas laikymas stipresniąja šalimi, anot apeliantės, rodo ne tik įrodinėjimo naštos skirstymo taisyklių nepaisymą, bet ir išankstinį, vidinį teismo nusistatymą ir tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamo sprendimo panaikinimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

11.2. Teismas vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų pusiausvyros principą, nes išvadas grindė remiantis išimtinai atsakovo paaiškinimais, be kita ko tinkamai neįvertindamas bylos aplinkybių, o būtent: nebuvo gauti jokie pranešimai apie galimybę pasiimti grūdus ir tai patvirtino pats atsakovas; atsakovas pardavė grūdus kitiems subjektams už didesnę kainą; net jeigu ir būtų įrodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. pranešimas buvo pateiktas, tai jis buvo gautas 2021 m. rugpjūčio 30 d., kai faktinis vežimas vykdo jau sekančią dieną, kuriam pasiruošti akivaizdu laiko nebuvo; atsakovas nesaugojo grūdų derliaus iki 2021 m. rugsėjo 30 d., nors tokią pareigą pagal, sutartį turėjo; pirkėjas, pagal sutartį, galėjo grūdų paėmimą nukelti net iki 2021 m. gruodžio 31 d.

11.3. Teismas netinkamai interpretavo bylos faktines aplinkybes, nurodęs, kad atsakovo P. B. siųsto registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 25 d. pranešimo įteikimas buvo fiksuotas 2021 m. rugpjūčio 30 d., o ieškovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. (sekančią dieną po pranešimo įteikimo) suorganizavo 2 transporto priemonių atvykimą pas atsakovą, kurios paėmė iš atsakovo 51,440 toną kviečių, todėl teismas tokios aplinkybės negali pripažinti „atsitiktiniu sutapimu“ bei tai leidžia teigti, kad ieškovė, labai tikėtina, gavo atsakovo pranešimą ir tuomet ėmėsi priemonių organizuoti transportą grūdams išvežti iš atsakovo. Anot apeliantės, aplinkybė, kad siunta buvo įdėta į pašto dėžutę tik 2021 m. rugpjūčio 30 d., juolab nežinant kelintą valandą, turėtų suponuoti priešingą išvadą, nes ieškovė transportą samdo iš trečiųjų asmenų, taip pat turi ne vieną subjektą, iš kurio perka grūdus, atitinkamai, yra derinama vežamų objektų logistika, kas užtrunka ne vieną dieną.

11.4. Teismas nepagrįstai neigiamai interpretavo ieškovės pasirinkimą ginti pažeistas teises kreipiantis į teismą tik dėl vienos sutarties pažeidimo, taip praplėsdamas bylos nagrinėjimo ribas. Nors apeliantė pati pateikė kitą sutartį, ji buvo naudojama kaip priemonė atsikirsti į nepagrįstus atsakovo argumentus, tačiau ieškinio reikalavimas su pagrindu išliko nepakitę. Tačiau teismas pasisakė ir neigiamai interpretavo ieškovės veiksmus nereiškiant ieškinio ar pretenzijos dėl su byla nesusijusios sutarties vykdymo, taip leisdamas suprasti, kad apeliantė privalėjo išplėsti pareikšto ieškinio ribas.

11.5. Skundžiamame sprendime padarytos prielaidos prieštarauja viena kitai, nes viena vertus pripažįsta labai tikėtina aplinkybę, kad atsakovas P. B. siuntė atsakovei visus tris, t. y. 2021 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. pranešimus ieškovei apie būtinumą paimti paruoštą reikiamą grūdų kiekį iš atsakovo ūkinės veiklos vietos, kita vertus konstatavo, kad atsakovas sureagavo po antro pranešimo. Taigi, neaišku kuo remiantis teismas sprendė, kad atsakovas sureagavo būtent po antrojo pranešimo. Be to, teismas siejo visiškai nesusijusias aplinkybes, nurodęs, kad atsakovas nuolat pirko iš ieškovės augalų apsaugos priemones ir telefonu bendravo su ieškovės darbuotojais, todėl tikėtina, kad informavo ir apie galimybę pasiimti grūdus. Apeliantės nuomone, jei informacija ir buvo pateikiama su grūdų pristatymu nesusijusiems darbuotojams, tai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl tinkamo informavimo apie paruoštus grūdus.

11.6. Teismas pažeidė bylos nagrinėjimo tvarką, nes 2022 m. spalio 17 d. posėdis buvo atidėtas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, o 2021 m. spalio 21 d. posėdyje neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės teismas dar tikslino faktines bylos aplinkybes.

11.7. Teismas neatskleidė bylos esmės, o iš skundžiamo sprendimo turinio kokios faktinės aplinkybės anot teismo yra svarbios.

11.8. Atsakovas tik posėdžio metu pradėjo dėstyti savo poziciją, kuri skyrėsi nuo paruošiamųjų dokumentų, kas apsunkino ieškovės galimybę pateikti reikalingus argumentus bei įrodymus.

11.9. Tik po bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, apeliantei pavyko iš serverių ištraukti atsakovui išsiųstą laišką dėl Sutarties vykdymo ir kaip matoma iš laiško turinio, apeliantė Sutarties numatyta tvarka siuntė priminimus Atsakovui dėl Sutarties vykdymo. Tai patvirtina apeliantės byloje dėstytą poziciją, kad atsakovas jokios iniciatyvos dėl Sutarties vykdymo nereiškė. Priešingai, atsakovas ignoravo apeliantės priminimus ir apie galėjimą organizuoti transportą Sutarties objekto paėmimui – nepranešė. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai nepakeičia, o tik sustiprina nuoseklią apeliantės poziciją, bei į tai, kad apeliantė viso proceso metu elgėsi bylos ekonomiškumo bei koncentruotumo naudai ir negali būti laikomas nesąžininga proceso šalimi, o taip pat tai, kad esminę savo poziciją atsakovas išdėstė tik posėdžio metu – prašo dokumentą pridėti prie bylos.

Atsiliepimas

12. Atsakovas P. B. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, sekančius argumentus:

12.1. Teismas sprendime atsakovą nepripažino silpnesne sandorio šalimi, o tik nurodė, jog ieškovė yra profesionalesnė, nei atsakovas, nes ieškovei grūdų supirkimas ir pardavimas yra pagrindinė veikla. Tai, jog ieškovė yra profesionali grūdų supirkėja, neginčijo ir ieškovės atstovė, duodama parodymus ir atsakydama į klausimus teisme. Tuo tarpu atsakovas yra ūkininkas ir jo pagrindinė veikla yra užauginti kuo daugiau ir kuo kokybiškesnių grūdų, t. y. pagrindinė veikla yra grūdų auginimas, kuris trunka beveik metus laiko, o grūdų pardavimas sudaro tik menką dalį ūkininko atliekamų darbų. Taigi, teismo išvada, jog ieškovė yra profesionali grūdų supirkėja ir todėl ieškovei taikomi aukštesni reikalavimai, yra teisėta ir pagrįsta.

12.2. Apeliantės argumentai dėl įrodymų pusiausvyros principo pažeidimo nepagrįsti, nes visų trijų raštų išsiuntimo faktą patvirtino atsakovas, iš kurių 2021 m. rugpjūčio 25 d. rašto siuntimą patvirtina ir Lietuvos pašto duomenys apie tokio rašto siuntimą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų gavusi kokio nors kito turinio raštą registruotu laišku (duomenys neskelbtini), bei neneigė ir neįrodinėjo, kad adresas, kuriuos išsiųstas registruotas laiškas (duomenys neskelbtini), yra neteisingas. Atsakovas neginčija, kad nesiuntė pranešimų Sutartyje numatytu elektroniniu adresu, bet jis siuntė paštu paprastu ir registruotu laišku, o jų išsiuntimą ieškovei atsakovas patvirtino davęs priesaiką teisme duodamas parodymus. Sutarties sąlyga, jog visi pranešimai turi būti pateikiami elektroniniu paštu atsirado ieškovės iniciatyva, nes tai tipinė ieškovės Sutartis, tačiau praktikoje ieškovė pati jos nesilaikė ir tai patvirtina aplinkybė, jog apie vilkikų atsiuntimą 2021m. rugpjūčio 31 d. ieškovė atsakovui elektroniniu paštu, nurodytu Sutartyje, nepranešė ir tokių įrodymų byloje nepateikė.

12.3. Atsakovas yra įsitikinęs, jog teismas visiškai teisingai interpretavo faktines bylos aplinkybes. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. vilkikus atsiuntė pas atsakovą kokio nors kito pranešimo pagrindu. Be to, ieškovė, gavusi 2021 m. rugpjūčio 25 d. pranešimą 2021 m. rugpjūčio 31 d. (tai, kad pranešimas paliktas pašto dėžutėje nurodytu adresu patvirtina Lietuvos pašto pažyma), daugiau jokių vilkikų paimti grūdus nesiuntė, nors 2021 m. rugpjūčio 25 d. pranešime aiškiai nurodyta, jog visas sutartyse numatytas kiekis yra paruoštas pardavimui (pranešime nenurodyta, jog ieškovė gali atsiųsti vilkikus paimti tik dalį grūdų, ar būtų nurodytas konkretus, bet ne visas sutartyse numatytas grūdų kiekis). Ieškovė grūdus pirko iš atsakovo ne pirmus metus ir puikiai žinojo, jog Sutartyje numatyto kiekio sandėliuoti atsakovas neturi kur.

12.4. Atsakovas nesutinka su skundo argumentais, kad apelianto teiginiais neva teismas neteisingai interpretavo ieškovės pasirinkimą ginti pažeistas teises kreipiantis tik dėl vienos sutarties pažeidimo, taip praplėsdamas bylos nagrinėjimo ribas, nes iš skundžiamo teismo sprendimo aišku, kad teismas analizavo ir vertino tarp šalių susiklosčiusius bendradarbiavimo ir sutarčių vykdymo santykius ir praktiką, t. y. kad ieškovė nei pagal vieną iš dviejų sutarčių pretenzijų atsakovui dėl grūdų nepateikimo per visą laiką, kai atsakovas turėjo parduoti grūdus, nereiškė, nenustatė papildomo termino/ų trūkstamam kiekiui parduoti. Tuo pačiu, ieškovė nenurodė kuo skiriasi situacija vienoje ir kitoje sutartyje ir kodėl pagal vieną Sutartį prašoma nuostolių, o pagal kitą sutartį ne, t. y. kokios aplinkybės sukuria skirtingą situaciją dėl nuotolių reikalavimo ar nereikalavimo.

12.5. Dėl apeliantės teiginio, jog teismo sprendime padarytos prielaidos prieštarauja viena kitai, atsakovas pažymi, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. pranešime nurodoma, jog visas grūdų kiekis pagal sutartis paruoštas, bet ieškovė be pranešimo atsiuntė vilkikus 2021 m. rugpjūčio 31 d. tik daliai grūdų ir daugiau jų nebesiuntė. Apie vilkikų atsiuntimą ir siunčiamą jų kiekį Sutartyje numatyta tvarka elektroniniu paštu atsakovo neinformavo. Atsakovas nurodė, jog bendraudamas su ieškovės darbuotojais telefonu visada nurodydavo, jog grūdai yra paruošti pakrovimui, o koks konkrečiai darbuotojas atsakingas už grūdų pakrovimą atsakovui nebuvo žinoma, tačiau bendraudami jie pristatydavo, jog yra ieškovės darbuotojai, ir gavę informaciją, nesakė, kad reikia tokią informaciją pranešti ne jam, o kažkam kitam.

12.6. Dėl teismo pažeistos bylos nagrinėjimo tvarkos, atsakovas nurodo, kad teismas nepaskelbė 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdyje, jog skelbiamos baigiamosios kalbos, o paklausė ar yra byloje prašymų ir atsakovo atstovui nurodžius, jog reikalingas laikas pasirengti baigiamosioms kalboms, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo. Taigi, 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdis baigėsi prašymų stadija, todėl teismas 2022 m. spalio 21 d. teismo posėdyje neturėjo įrodymų tyrimo atnaujinti, nes 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdyje nebuvo perėjęs į baigiamąsias kalbas.

12.7. Atsakovas nesutinka ir su apeliantės teiginiu, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nurodydamas, jog apeliantės argumentai remiasi tik selektyvių sprendimo fragmentų interpretavimu, tuo tarpu teismo išvados padarytos įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes.

12.8. Atsakovo nuomone, iš apeliantės nurodomų argumentų, kad atsakovas tik posėdžio metu pradėjo dėstyti savo poziciją, kuri skyrėsi nuo paruošiamųjų dokumentų, kas apsunkino ieškovės galimybes pateikti reikalingus argumentus bei įrodymus, apskritai nėra aišku apie kokią konkrečiai atsakovo pasikeitusią poziciją kalba apeliaciniame skunde ieškovė, bei nesuprantama kaip galėjo būti apsunkinta ieškovės galimybė teikti reikalingus argumentus bei įrodymus.

12.9. Atsakovo nuomone, apeliantės su apeliaciniu skundu teikimas 2021 m. rugpjūčio 4 d. elektroninis laiškas neturėtų būti priimtas ir pridėtas prie bylos, nes tokį elektroninį laišką apeliantė galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir tokio elektroninio laiško būtinybė neatsirado po sprendimo priėmimo. Pažymi, kad nuo preliminaraus sprendimo 2022 m. balandžio 11 d. iki paskutinio teismo posėdžio byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme 6 mėnesius; teismas buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą kelis kartus; ieškovė teikė papildomus įrodymus į bylą ir teismas jokių kliūčių tam nesudarė; ieškovė neprašė tokį įrodymą priimti pirmosios instancijos teisme. Be to, nurodo, kad jeigu teismas priimtų aptariamą įrodymą, tai atsakovas prašo teismo priimti prie atsiliepimo pridedamą ieškovės 2021 m. rugpjūčio 4 d. elektroninį laišką, kuriuo ta pati ieškovės darbuotoja atšaukė savo siųstą 2021 m. rugpjūčio 4 d. elektroninį laišką atsakovui. Be to, teismui nusprendus priimti ieškovės teikiamą elektroninį laišką, atsakovas pageidauja, kad būtų sudaryta galimybė papildomai pasisakyti dėl šio įrodymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė teikia 2021 m. rugpjūčio 4 d. elektroninį laišką, kuris kaip teigia apeliantė, patvirtina, kad Sutarties numatyta tvarka ieškovė siuntė priminimus atsakovui dėl Sutarties vykdymo. Atsakovas, su ieškovės prašymu nesutinka ir atitinkamai teismui nusprendus prijungti ieškovės teikiamą įrodymą, prašo prijungti ir atsakovo su atsiliepimu teikimą tos pačios dienos elektroninį laišką, patvirtinantį, kad ieškovės siųstas laiškas buvo atšauktas.

15. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

16. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad nėra objektyviai pagrįstas naujų įrodymų prijungimo prašymas, t. y. atsižvelgiant į bylos pagrindą ir dalyką, proceso pirmosios instancijos teisme eigą, nėra pagrindo konstatuoti, jog įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir/ar teikiami įrodymai nebuvo priimti pirmosios instancijos teisme, todėl CPK 314 straipsnyje nustatytos išimtys netaikytinos ir nauji įrodymai prie bylos neprijungiami, bei nevertinami.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė (pirkėja) su atsakovu (pardavėjas) 2021 m. sausio 19 d. sudarė grūdų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2021-NN-210119-3, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pateikti 200 tonų sutartyje sulygtos kokybės grūdų, nustatant prievolės įvykdymo terminą nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti sutartyje sulygtais terminais, nustatant tokias kainas: ekstra klasės kviečiai – 193,50 Eur už toną; pirmos klasės kviečiai – 192,50 Eur už toną; antros klasės kviečiai – 190,50 Eur už toną; trečios klasės kviečiai – 180,50 Eur už toną; pašariniai kviečiai – 165,50 Eur už toną. Pagal tos pačios dienos Sutarties priedą, dėl transporto paslaugų, šalys susitarė, kad grūdai bus pristatomi pardavėjo (atsakovo) lėšomis pirkėjo (ieškovės) pasitelkto vežėjo transportu, atitinkamai pirkėjui išrašius sąskaitą pardavėjui už grūdų transportavimą.

18. Šalys taip pat buvo sudarę ir 2020 m. spalio 22 d. grūdų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2021-NN-201022-1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pateikti 300 tonų sutartyje sulygtos kokybės grūdų, nustatant prievolės įvykdymo terminą nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., analogiškai sutarties priedu sulygstant ir dėl transportavimo sąlygų (el. b. I t, b. l. 129-131). Pagal šią sutartį, ieškovas pateikė 51 440 tonų grūdų 2021 m. rugpjūčio 31 d. (el. b. I t., b. l. 133-134), kurie buvo grąžinti dėl netinkamos grūdų kokybės (el. b., I t., b. l. 186-193), tačiau ieškovei pasiūlius atsakovui, nupirkti šiuos grūdus už mažesnę kainą (e. b. II t., b. l. 8), jie buvo nupirkti.

19. Ieškovė 2021 m. spalio 6 d. sudarė sutartį su V. P. dėl 250 t grūdų įsigijimo, numatant prievolės įvykdymo terminus nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. (el. b. I t, b. l. 108-109). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad iš V. P. įsigijo grūdų už 264 Eur/1 t, t. y. : 2021 m. spalio 7 d. - 29,120 t pirmos klasės kviečių už 9 302,09 Eur; 2021 m. spalio 8 d. – 54,660 t pirmos klasės kviečių už 17 460,59 Eur; 2021 m. spalio 11 d. – 28,580 t pirmos klasės kviečių už 9 129,60 Eur; 2021 m. spalio 11 d. – 26,920 t pirmos klasės kviečių už 8 599,32 Eur; 2021 m. spalio 12 d. – 28,270 t pirmos klasės kviečių už 9 030,57 Eur; 2021 m. spalio 13 d. – 28,500 t pirmos klasės kviečių už 9 104,04 Eur; 2021 m. spalio 14 d. – 28,000 t pirmos klasės kviečių už 8 944,32 Eur; 2021 m. spalio 15 d. – 25,950 t pirmos klasės kviečių už 8 289,47 Eur (el. b. I t, b. l. 111-126).

20. Atsakovas pateikė į bylą jo 2021 m. rugpjūčio 25 d. pranešimą (el. b. t. I, b. l. 82) ieškovei, kuriame nurodžius abi tarp šalių sudarytas sutartis, pažymima, kad atsakovė nuo 2021 m. liepos 15 d. neišsiveža grūdų, kurių atsakovas be kita ko neturi kur sandėliuoti. Byloje pateiktas ir kitas analogiškas pranešimas, kuriame ranka padarytas įrašas, kad pranešimas išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 25 d. registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. I t., b. l. 168). Lietuvos pašto duomenimis, dėl laiškininko neatidumo, nurodyta siunta pristatyta 2021 m. rugpjūčio 30 d., į gavėjo gaunamų laiškų dėžutę, be gavimo patvirtinimo (el. b. I t., b. l. 177).

21. Atsakovas parengė 2021 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą ieškovei (e. b. I t., b. l. 169), kuriame ieškovė raginama kuo greičiau paimti grūdus, pagal abi tarp šalių sudarytas sutartis. Rašytinių įrodymų apie šio pranešimo išsiuntimą byloje nepateikta.

22. Atsakovas taip pat parengė 2021 m. rugsėjo 30 d. pranešimą ieškovei, kuriame nurodo, kad abi sutartis nutraukia, nes grūdai nepaimti sutartyje sulygtais terminais. Pažymėta, kad sudarant sutartį, atsakovas informavo ieškovę apie tai, kad neturi grūdų džiovyklos, o delsiant pasiimti grūdus, buvo pabloginta grūdų kokybė, todėl pretenzijos dėl to nepagrįstos (el. b. I t., b. l. 167). Rašytinių įrodymų apie šio pranešimo išsiuntimą byloje nepateikta.

Dėl sutartinės atsakomybės (ne)taikymo

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus grindė atsakovo netinkamu sutarties vykdymu, bei prašė, pagal sutarties 5.2.1. punkte sulygtą ieškovės teisę reikalauti minimalių nuostolių (baudos), bei kitų nuostolių, kurių nepadengia bauda, priteisti nuostolius. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas privalo atlyginti jos patirtus nuostolius CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė turėjo įsigyti sutartyje sulygtą grūdų kiekį didesne kaina.

24. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo atsakovo vertinti kaip silpnesnės sandorio šalies. Ūkininkas, kuris sudaro sandorius susijusius su jo ūkine/komercine veikla, teisiniame santykyje su kita sandorio šalimi, dalyvauja lygiais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės (ne)taikymo, griežčiau vertintinas ieškovės neveiklumas sutarties vykdymo laikotarpiu, kaip profesionalės grūdų supirkimo srityje, nėra teisiškai pagrįsta.

25. Tačiau, nesutiktina su apeliante, kad vien tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamo sprendimo panaikinimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis), nes nėra pagrindo objektyviai išvadai, kad vien dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

26. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

27. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas).

28. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančiosios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Pakeičiančioji sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė (sutartinės) prievolė (prievolės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 , 33 punktas).

29. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, bei pakeičianti sutartis buvo sudaryta nenutraukus sutarties su atsakovu, todėl padarė išvadą nesant sąlygų CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui ir ieškinį atmetė. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu, dėl šalių atsakomybės vykdant sutartį.

30. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Kaip minėta aukščiau, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais, pagal ginčo sutartį pateikti 200 tonų grūdų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas sulygto grūdų kiekio nebuvo paruošęs. Šią išvadą, teismas grindė, analizuodamas ne tik ginčo sutarties, bet ir kitos tarp šalių sudarytos, savo esme analogiškos, sutarties vykdymo aplinkybes, bei šalių paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas vertindamas ne tik ginčo sutartį, bet ir kitos tarp šalių sudarytos sutarties vykdymo aplinkybes, išplėtė nagrinėjimo ribas.

32. Kaip pažymima kasacinės instancijos teismo, teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014). CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

33. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindė netinkamu atsakovo prisiimtų prievolių vykdymu, bei teikė į bylą duomenis apie kitą šalių sudarytą sutartį dėl 300 tonų grūdų pristatymo iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, susijusius su šalių bendradarbiavimu, o pateiktų įrodymų įvertinimas, negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas.

34. Vienas iš argumentų, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus susijusius su šalių paranešimais apie paruoštą grūdų kiekį, bei transportavimo laiku ir data.

35. Kai minėta aukščiau, atsakovas įsipareigojo pagal ginčo 2021 m. sausio 19 d. sutartį pateikti 200 tonų grūdų, kurių paėmimas turėjo būti vykdomas ieškovės transportu. Nors sutarties 7.4 punkte šalys susitarė, kad bus komunikuojama elektroniniu paštu, tačiau kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo būdu šalys iš esmės nebendravo. Byloje nėra pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kad dėl paruošto grūdų kiekio ir/ar transporto pristatymo laiko ir kiekio, šalys bendravo būtent elektroniniu paštu.

36. Taip pat, byloje nėra rašytinių įrodymų pagrindžiančių, kad ieškovė buvo pateikusi transportą sutartyje sulygtam grūdų kiekiui paimti ir/ar informavus atsakovą, kada toks transportas atvyks paimti grūdų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys nebuvo detaliai sulygę kokia tvarka viena kitą informuos, t. y. ar ieškovė turėjo pirma informuoti kada atvyks transportas, ar atsakovas – kada grūdai bus paruošti. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nebuvo ginčijama aplinkybė, jog atsakovas reikiamą grūdų kiekį turėjo, taigi ieškovės turėjo įrodyti, kad pateikė transportą grūdams paimti. Tačiau, šiuo atveju, tokių aplinkybių ieškovė neįrodė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei atsisakius priimti dalinį kiekį grūdų pagal ankstesnę 2020 m. spalio 22 d. sutartį, tikėtina, jog pati ieškovė delsė paimti kitus grūdų kiekius.

37. Nors sutiktina su apeliantės argumentais, kad byloje nėra pagrindžiančių įrodymų, jog atsakovo parengti 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. pranešimai faktiškai buvo išsiųsti ieškovei, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo pranešimas ieškovei nebuvo įteiktas 2021 m. rugpjūčio 30 d., nes šią aplinkybę pagrindžia Lietuvos pašto pateiktas pranešimas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. iš atsakovo buvo pristatyti grūdai (51 440 t) pagal ankstesnę 2020 m. spalio 22 d. sutartį. Be kita, ko nurodytame 2021 m. rugpjūčio 25 d. parnešime nurodyta, kad nėra pasiimami grūdai pagal abi sutartis. Šios aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 30 d. informavo ieškovę apie paruoštą sutartimi sulygtą grūdų kiekį. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. grūdų paėmimas vyko ne pagal ginčo sutartį, iš kurio kildinamas materialinis reikalavimas, o pagal ankstesnę sutartį iš esmės konstatuotų aplinkybių, t. y. kad atsakovas buvo paruošęs reikiamą grūdų kiekį, nekeičia. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl grūdų kokybės atitikties, juolab, kad kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui pagal 2020 m. spalio 22 d. sutartį pristačius dalinį grūdų kiekį, kuris nebuvo priimtas, vėliau sumažinus kainą, užskaityta už atsakovo įsigytas prekes.

38. Taigi, nesant pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nebuvo paruošęs sutartimi sulygto grūdų kiekio, t. y. ieškovei neįrodžius, kad sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir pagrįstai ieškinį atmetė.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas pateikė duomenis apie faktiškai patirtas 1 200 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios priteistinos iš apeliantės atsakovo naudai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLinas Zinkevičius