Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei R. G. bei atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui S. Š., tretiesiems asmenims R. Š., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons ta tuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/10/03242 pagal Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P. 2009-04-15 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JP-1988 dėl 42 000 EUR ir 216,95 EUR (749,10 Lt) išieškojimo iš ieškovo S. Š. išieškotojo A. M. naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartimi išieškotojas A. M. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja atsakove R. G.. Antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje 2016-08-22 atsakovė R. G. pateikė prašymą, kuriame nurodo: „Sutinku, kad būtų duodamas leidimas parduoti įkeistą turtą (duomenys neskelbtini), už 20 000 eurų (dvidešimt tūkstančių eurų) su sąlyga, kad įkeisto turto pardavimas įvyks iki 2016.12.30 d. Patvirtinu, kad pagal Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą JP-1988 reikalavimas mano iki minėtos datos yra 20 000 eurų (dvidešimt tūkstančių eurų). Neįvykus šiam susitarimui, išieškotina suma lieka nepakitusi, t.y. pilna.“ Ieškovas S. Š. 2016-08-31 mokėjimo pavedimu pervedė atsakovei R. G. 10 000 EUR sumą. Ieškovas S. Š. 2016-09-05 sumokėjo į antstolio Aleksandro Selezniovo sąskaitą 9 000 EUR bei 1 868,25 EUR sumas. Antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje 2016-09-05 gautas ieškovo S. Š. prašymas, kuriuo prašo: „Panaikinti visus man taikytus apribojimus pagal vykdomąją bylą Nr. 0010/10/03242, kadangi esu visiškai įvykdęs išieškotojos reikalavimus, t. y. sumokėjau skolos grąžinimui pagal vykdomąjį įrašą Nr. JP-1988 – 20 000 EUR (dvidešimt tūkstančių eurų) ir vykdymo išlaidas antstoliui – 1868,25 EUR. Taip pat prašau gauti išieškotojos – R. G. – patvirtinimą, kad jokių finansinių pretenzijų pagal minėtą vykdomąjį dokumentą Nr. JP-1988 nebeturi ir ateityje nebeturės.“ Antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje 2016-09-06 gautas atsakovės R. G. prašymas, kuriame nurodo: „Prašau mano prašymą 2016.08.22 d. Nr. G-17172 laikyti negaliojančiu. Vykdomąją bylą 0010/10/03242 vykdyti toliau pilna apimtimi. Pareiškiu, kad skolininkas 2016.08.31 d. man sumokėjo pagal vykdomąjį įrašą JP-1988 dešimt tūkstančių (10000 EUR). Išieškotas pinigines lėšas iš S. Š. prašau pervesti į sąskaitą Swedbank (duomenys neskelbtini).“Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo S. Š. prievolė pagal 2007-11-22 A. M., kurio teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė R. G., išduotą 42 000 EUR sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu 2009-04-15 išduotą Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. JP-1988 yra visiškai įvykdyta bei pasibaigusi, priešieškinį atmetė.

Dėl ieškinio

Apeliacinis skundas, kuriuo skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo, atsakovės, trečiųjų asmenų R. Š., antstolio Aleksandro Selezniovo paaiškinimus, liudytojo A. M. parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, padarydamas išvadą, jog labiau tikėtina, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį ieškovas turės sumokėti atsakovei iki 2016-12-30 20 000 EUR sumą, tada ieškovo prievolė atsakovei pagal Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JP-1988 bus laikoma visiškai įvykdyta, neteisingai vertinto nurodytų asmenų paaiškinimus juos savaip interpretuodamas bei iškreipdamas tokių paaiškinimų esmę, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, padarė klaidingas išvadas dėl ginčo, taip pat pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK nuostatas. Be to, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutarčių aiškinimo taisykles.Kai kreditorius skolininką atleidžia nuo visos neįvykdytos prievolės arba prievolės neįvykdytos dalies įvykdymo, tai prievolė baigiasi skolininko atleidimu nuo prievolės įvykdymo (CK 6.129 straipsnis). Prievolei pasibaigti šiuo pagrindu, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą, pakanka vien kreditoriaus valios, išskyrus atleidimo nuo prievolės vykdymo už atlyginimą atvejį. CK 6.129 straipsnis nenustato atleidimo nuo prievolės įvykdymo formos, todėl kreditoriaus valia gali būti išreikšta bet kokia forma, išskyrus atvejus, kai jos išraiškos formą nustato įstatymas arba sutartis. Bet kuriuo atveju atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai.Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Taigi būtent ieškovas, teigiantis, kad prievolė baigėsi CK 6.129 straipsnio pagrindu, turėjo pareigą įrodyti šią aplinkybę. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, pažymėtina, jog ieškovas įrodinėjo, jog atsakovės 2016-08-22 raštas, pateiktas antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/03242, kuriame nurodė: „Sutinku, kad būtų duodamas leidimas parduoti įkeistą turtą adresu (duomenys neskelbtini), už 20 000 EUR su sąlyga, kad įkeisto turto pardavimas įvyks iki 2016-12-30. Patvirtinu, kad pagal Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą JP-1988 reikalavimas mano iki minėtos datos yra 20 000 EUR. Neįvykus šiam susitarimui, išieškotina suma lieka nepakitusi, tai yra, pilna“, yra vienašalis sandoris, kuriuo atsakovė atleido ieškovą nuo likusios prievolės įvykdymo su sąlyga. Dėl šios priežasties, jog ieškovas 2016-08-22 atsakovės pateiktą raštą vertina kaip vienašalį sandorį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutarčių aiškino taisykles (CK 6.193–6.195 straipsniai), spręsdamas šalių ginčą, ar 2016-08-22 raštas laikytinas vienašaliu atsakovės sandoriu, išreiškiančiu jos valią atleisti ieškovą nuo dalies prievolės vykdymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde, atsiliepime į jį nurodytus argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojo parodymus, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog 2016-08-22 raštu atsakovė atleido ieškovą nuo likusios prievolės įvykdymo su sąlyga. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.Kaip jau nurodyta anksčiau, CK 6.129 straipsnis numato, kad atleidimas nuo prievolės turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. 2016-08-22 atsakovės rašte, kuriame, kaip jau minėta, atsakovė sutiko, kad būtų duodamas leidimas parduoti įkeistą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), už 20 000 EUR su sąlyga, kad įkeisto turto pardavimas įvyks iki 2016-12-30, ir patvirtino, kad pagal Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą JP-1988 reikalavimas iki minėtos datos yra 20 000 EUR, o neįvykus šiam susitarimui, išieškotina suma lieka nepakitusi, tai yra visa, nėra jokia forma aiškiai ir nedviprasmiškai parašyta, jog atsakovė minėtu raštu atleidžia ieškovą nuo prievolės ar jos dalies vykdymo. Kitokių rašytinių susitarimų tarp šalių, kuriais atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai būtų atleidusi ieškovą nuo visos ar dalies prievolės įvykdymo, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Preziumuojama, kad kreditorius atleidžia skolininką nuo prievolės įvykdymo, jeigu kreditorius savanoriškai grąžina skolininkui skolos dokumentą ir nėra kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad skolos dokumentas buvo grąžintas skolininkui, kai šis įvykdė prievolę (CK 6.129 straipsnio 4 dalis). Įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovas buvo atleistas nuo prievolės įvykdymo CK 6.129 straipsnio 4 dalies pagrindu, taip pat nėra pateikta. Išklausius pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu duotus šalių, trečiojo asmens R. Š. paaiškinimus apie faktines aplinkybes, susijusias su 2016-08-22 atsakovės rašto parašymu, nustatyta, kad šalių paaiškinimai yra prieštaringi.Ieškovo bei trečiojo asmens (ieškovo sutuoktinės) paaiškinimais apie faktines aplinkybes nustatyta, kad 2016 metų rugpjūčio mėnesį atsirado pirkėjas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovo nuosavybės teise. Kadangi minėtas turtas yra areštuotas bei įkeistas hipotekos kreditoriui - bankui, siekiant parduoti minėtą turtą, ieškovui reikėjo gauti hipotekos kreditoriaus bei atsakovės leidimą. Dėl šios priežasties trečiojo asmens R. Š. iniciatyva ieškovas, trečiasis asmuo R. Š. bei atsakovė susitiko prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Klaipėdoje. Ieškovo bei trečiojo asmens R. Š. teigimu, atsakovė savo iniciatyva pasiūlė sumažinti išieškomą skolos sumą iki 20 000 EUR ir kad ieškovas grąžintų minėtą 20 000 EUR sumą iki 2016-12-30, motyvuodama tuo, kad geriau atsakovei atgauti dalį skolos dabar, nei laukti dar daug metų, kol bus išieškota visa skola. Dėl šių priežasčių 2016-08-22 atsakovė parašė raštą antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/03242, jog sutinka, kad įkeistas namas būtų parduotas už 20 000 EUR iki 2016-12-30, patvirtino, kad iki minėtos datos atsakovės reikalavimas yra 20 000 EUR.Atsakovė duodama teismui paaiškinimus teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybių, jog šalių susitikimas 2016 metų rugpjūčio pabaigoje įvyko trečiojo asmens R. Š. iniciatyva prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, kadangi areštuotam nekilnojamajam turtui atsirado pirkėjas ir ieškovui reikėjo gauti atsakovės sutikimą parduoti turtą. Paaiškino, jog šalys susitarė įsiskolinimo sumą suapvalinti iki 40 000 EUR, kad iki 2016-09-01 ieškovas į atsakovės asmeninę sąskaitą sumokės 20 000 EUR, po to šalys sudarys taikos sutartį, joje numatys, kad likusią skolos sumą (20 000 EUR) ieškovas sumokės į notaro depozitinę sąskaitą parduodant turtą iki 2016-12-30. Atsakovės teigimu, 2016-08-22 raštas yra tik sutikimas parduoti areštuotą turtą, o jame nurodyta 20 000 EUR suma, kurią ieškovas turi sumokėti iki 2016-12-30, tik todėl, kad ieškovas buvo pažadėjęs sumokėti 20 000 EUR iki 2016-09-01. Atsakovė 2016-09-06 atšaukė savo 2016-08-22 raštą ir leidimą parduoti turtą, kadangi iš antstolio padėjėjo A. M. sužinojo, jog ieškovas, nesumokėjęs visos skolos, nori nutraukti vykdomąją bylą. Vertindama šalių nurodytas faktines aplinkybes bei byloje ir vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina labiau tikėtina išvada, kad rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes, tai yra jog tarp šalių buvo susitarimas, jog iki 2016-09-01 ieškovas sumokės atsakovei 20 000 EUR, o iki 2016-12-30 dar 20 000 EUR sumą pardavęs nekilnojamąjį turtą, todėl 2016-08-22 raštas laikytinas tik atsakovės leidimu parduoti nekilnojamąjį turtą. Byloje ginčo nėra, jog atsiradus nekilnojamojo turto pirkėjui, ieškovui reikėjo ne tik banko, kuriam nekilnojamasis turtas įkeistas, bet ir atsakovės kaip kreditorės sutikimo parduoti tokį turtą. Kaip matyti iš 2016-08-22 rašto, atsakovė davė sutikimą parduoti turtą esant tokioms sąlygoms – turtas turi būti parduotas iki 2016-12-30, turtas turi būti parduotas už 20 000 EUR ir atsakovė iki 2016-12-30 reikalauja iš ieškovo 20 000 EUR. Taigi, matyti, kad ieškovas turėjo daugiau nei 4 mėnesius minėtoms sąlygoms įvykdyti. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas dar neįvykus nekilnojamojo turto pardavimui 2016-08-31 sumokėjo į atsakovės asmeninę sąskaitą 10 000 EUR, 2016-09-05 sumokėjo 9 000 EUR ir 1 868,25 EUR į antstolio depozitinę sąskaitą. Trečiojo asmens R. Š. paaiškinimai, jog po 2016-08-22 rašto parašymo atsakovė, paskambinusi trečiajam asmeniui R. Š., pareikalavo sumokėti 10 000 EUR iš karto, o likusią 10 000 EUR po namo pardavimo, vėliau savo nuomonę pakeitė ir reikalavo sumokėti ir likusią 10 000 EUR sumą iki namo pardavimo, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).Kadangi 2016-08-22 atsakovės raštas patvirtina, jog 20 000 EUR sumą ieškovas turėjo sumokėti tik pardavęs turtą ir iki 2016-12-30, darytina išvada, kad iki nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo ieškovas neturėjo jokio pagrindo vykdyti papildomus atsakovės prašymus dėl pinigų pervedimo, kadangi atsiskaitymo su atsakove tvarka buvo numatyta 2016-08-22 raštu. Ieškovo paaiškinimai, jog tik iš anksto pervedus visus 20 000 EUR atsakovė sutiko panaikinti areštą nekilnojamajam turtui, kad būtų galima jį parduoti, nepagrįsti, kadangi atsakovė, rašydama 2016-08-22 raštą antstoliui, juo išreiškė sutikimą parduoti namą ir papildomo atsakovės leidimo panaikinti areštą namui nebereikėjo.Esant šių aplinkybių visumai, darytina labiau tikėtina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas, kuriuo šalys įsiskolinimo sumą sumažino iki 40 000 EUR, iki 2016-09-01 ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei dalį skolos, tai yra 20 000 EUR, o po nekilnojamojo turto pardavimo – likusią 20 000 EUR sumą iki 2016-12-30, todėl atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, jog nekilnojamajam turtui parduoti buvo reikalingas atsakovės leidimas, 2016-08-22 raštas laikytinas atsakovės leidimu ieškovui parduoti areštuotą turtą, o ne ieškovo atleidimu nuo dalies prievolės įvykdymo su sąlyga. Be to, iš teismo posėdžio metu apklausto trečiojo asmens antstolio Aleksandro Selezniovo paaiškinimų bei liudytojo antstolio padėjėjo A. M. parodymų matyti, kad atsakovės 2016-08-22 raštas, net ir įvykdžius jame nustatytas sąlygas, negalėtų būti laikomas pagrindu užbaigti vykdomąją bylą, kadangi Civilinio proceso kodeksas numato konkrečius vykdomosios bylos nutraukimo ir užbaigimo pagrindus (CPK 629, 632 straipsniai). Liudytojas A. M. parodė, jog ieškovui sumokėjus atsakovei 20 000 EUR iki 2016-12-30, liudytojas būtų informavęs atsakovę bei klausęs, kokių tolesnių veiksmų imtis, tai yra tęsti vykdymo veiksmus ar vykdomąją bylą užbaigti. Trečiasis asmuo Aleksandras Selezniovas nurodė tas pačias aplinkybes ir teigė, kad atsakovės prašymo nutraukti vykdomąją bylą ar ją užbaigti kokiu nors Civilinio proceso kodekse nurodytu pagrindu nėra gavęs. Įvertinus minėtus antstolio paaiškinimus bei liudytojo parodymus darytina išvada, kad 2016-08-22 raštas sukėlė tik tokias teisines pasekmes, kokios buvo jame nurodytos, tai yra suteiktas leidimas ieškovui parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, jog atsakovė 2016-08-22 rašte niekur aiškiai ir nedviprasmiškai neparašė, jog atleidžia ieškovą nuo dalies prievolės įvykdymo, įvertinusi tai, kad rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės nurodomas faktines aplinkybes, jog iki 2016-09-01 ieškovas buvo susitaręs su atsakove pervesti 20 000 EUR, o likusią dalį – po nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, įvertinusi trečiojo asmens antstolio Aleksandro Selezniovo bei jo padėjėjo liudytojo A. M. parodymus, jog 2016-08-22 raštas negalėtų būti pagrindas nutraukti vykdomąją bylą, nesant jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai būtų atleidusi ieškovą nuo prievolės ar jos dalies vykdymo, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, kad 2016-08-22 raštu atsakovė atleido ieškovą nuo dalies prievolės įvykdymo su sąlyga. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

Dėl priešieškinio

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl 10 379,13 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2011-10-21 iki 2016-10-21, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 10 378,13 EUR sumą nuo priešieškinio teisme priėmimo (2016-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš ieškovo dėl to, kad ieškinio senaties terminas dėl palūkanų priteisimo yra pasibaigęs, neteisingai taikė ir aiškino įstatymų nuostatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog tuo atveju, jei atsiradus reikalavimo teisei pagal vekselį kreditorius nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, praėjus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnyje nustatytiems reikalavimų pateikimo senaties terminams, vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą, kas reiškia, jog vekselio turėtojas praranda teisę patenkinti savo reikalavimus skolininkui ne ginčo tvarka, tačiau tai nepatvirtina, kad kreditorius, praleisdamas minėtą terminą, išvis nebeturi teisės reikalauti iš skolininko sumokėti palūkanas už prievolės pažeidimą. Šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios paskolos tiesinius santykius, todėl skolininkui (ieškovui) laiku neįvykdžius prievolės pagal vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, kreditorius (atsakovė) įgijo teisę reikalauti, o skolininkas (ieškovas) – pareigą atlyginti minimalius nuostolius, padarytus dėl prievolės neįvykdymo. Šiam reikalavimui netaikytina senatis, numatyta CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, nes prievolės nevykdymas buvo tęstinio pobūdžio, todėl už naują prievolės nevykdymo laikotarpį, kuris nėra ilgesnis kaip penkeri metai, pagrįstai ir teisėtai reikalaujama palūkanų. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą priteisti 10 378,13 EUR palūkanų už prievolės pažeidimą už laikotarpį nuo 2011-10-21 iki 2016-10-21, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 378,13 EUR sumą nuo priešieškinio teisme priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai, priteisti iš ieškovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintos 22 171,58 EUR paskolos sumos nuo priešieškinio teisme priėmimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo. Atsakovė savo reikalavimą grindė tuo, jog iš vykdomojo įrašo turinio matyti, jog jame nėra nurodyto vykdomąjį įrašą išdavusio notaro reikalavimo papildomai iš skolininko išieškoti ĮPVĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo, todėl tai reiškia, jog šiuo metu ne ginčo tvarka palūkanų reikalavimą patenkinti nėra galimybės. Tačiau, atsakovės vertinimu, tarp šalių susiklosčius paskolos teisiniams santykiams, atsakovė turi teisę gauti palūkanas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, vadovaujantis CK nuostatomis (CK 6.210 straipsnis).CK 1.105 straipsnyje nurodyta, kad vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. ĮPVĮ 50 straipsnis numato, kad vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiškė reikalavimus, sumokėtų: neakceptuoto arba neapmokėto vekselio sumą su palūkanomis, jeigu jos buvo numatytos; šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo; protesto išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas. ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 9–18). Reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, įgyvendinimo tvarka, nustatyta ĮPVĮ, yra išskirtinė. Kai vekselio davėjas nevykdo savo įsipareigojimų, t. y. laiku neapmoka išrašyto vekselio, vekselio turėtojas turi galimybę patenkinti savo reikalavimą kreipdamasis ne į teismą, bet į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo. Notaro padarytas vykdomasis įrašas, kaip ir teismo sprendimas, yra vykdomasis dokumentas. Taigi ĮPVĮ nustatyta vekselio turėtojo reikalavimų patenkinimo tvarka yra efektyvi teisių gynimo priemonė, pagal sukeliamas materialines teisines pasekmes formaliuoju požiūriu iš esmės lygiavertė teismo sprendimui dėl skolos priteisimo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2007-11-22 neprotestuotiname paprastajame vekselyje, kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti A. M. 42 000 EUR, nenurodyta jokia sąlyga dėl ieškovo pareigos mokėti vekselio turėtojui palūkanas. Nustatyta, kad pasibaigus vekselyje nurodytam apmokėjimo terminui, A. M. kreipusis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. 2009-04-15 išdavė vykdomąjį įrašą iš ieškovo išieškoti vekselio turėtojo naudai tik vekselyje nuodytą sumą – 42 000 EUR bei papildomai 749,10 Lt notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo sudarymą. Taigi, darytina išvada, kad vekselio turėtojas pasirinko teisę įstatymo nustatytu terminu patenkinti savo reikalavimus ĮPVĮ nustatyta tvarka, tačiau reikalavimo dėl palūkanų, numatytų ĮPVĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo, išieškojimo iš ieškovo nepareiškė. Kadangi, kaip jau minėta, visus reikalavimus minėto įstatymo pagrindu vekselio turėtojas turėjo pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimui dėl minėtų palūkanų išieškojimo yra pasibaigęs trejų metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino dienos (2009-04-15). Minėtoms palūkanoms už prievolės termino pažeidimą priteisti šioje byloje netaikytinos CK nuostatos, kadangi vekselio turėtojui nustatytu terminu kreipusis dėl vykdomojo įrašo padarymo ĮPVĮ tvarka bei terminu, 2007-11-22 neprotestuotinas paprastasis vekselis neprarado vertybinio popieriaus statuso ir bet kokiems reikalavimams pagal minėtą vertybinį popierių pareikšti bei patenkinti taikytinos ne CK, o ĮPVĮ nuostatos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta, todėl nepagrįsti apeliantės motyvai, jog esant tarp šalių paskolos teisiniams santykiams, kurių pagrindu buvo išduotas minėtas vekselis, apeliantė turi teisę į palūkanų už prievolės pažeidimą priteisimą, vadovaujantis CK nuostatomis. Tais pačiais motyvais atmestinas apeliantės reikalavimas priteisti 5 procentų palūkanas už prievolės termino pažeidimą nuo negrąžintos 22 171,58 EUR sumos nuo priešieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias reikalavimų pagal vekselį pareiškimo terminus bei tvarką, todėl apeliacinio skundo motyvais panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra pagrindo. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinių skundų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pripažinti prievolę įvykdyta, pažeidė materialinės teisės normas (CK 6.129 straipsnis), proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), tačiau tinkamai taikė ir aiškino Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminus bei tvarką. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo S. Š. prievolė pagal 2007-11-22 A. M., kurio teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė R. G., išduotą 42 000 EUR sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu 2009-04-15 išduotą Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. JP-1988 pripažinta visiškai įvykdyta bei pasibaigusia, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 200 EUR ir trečiajam asmeniui R. Š. 100 EUR kelionės išlaidas, susijusias su vykimu į 2017-03-02 teismo posėdį, kuris neįvyko dėl atsakovės neatvykimo, nors jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neteisingai išsprendė šį klausimą, kadangi nutartis, kuria atsakovei skirta bauda už 2017-03-02 neatvykimą į teismo posėdį, yra ginčijama, todėl atskiruoju skundu apskųsta apeliacinės instancijos teismui. Be to, priteisdamas iš atsakovės ieškovo ir trečiojo asmens turėtas kelionės išlaidas, teismas neteisingai įvertino prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą ir realumą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikino ir priėmė naują sprendimą, apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neturi teisinės reikšmės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys ir priešieškinis atmesti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2016-09-30 nutartimi ieškovui 343 EUR žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo priteistina 343 EUR bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą. Iš šalių lygiomis dalimis priteistina po 2,97 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš dalies (50 proc.) patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistina atsakovei 354,50 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Iš atsakovės priteistina ieškovui 250 EUR atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai. Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš ieškovo priteistina atsakovei 104,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u sprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo S. Š. prievolė pagal 2007-11-22 A. M., kurio teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė R. G., išduotą 42 000 EUR sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu 2009-04-15 išduotą Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. JP-1988 pripažinta visiškai įvykdyta bei pasibaigusia, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. Š. 343 EUR žyminį mokestį į valstybės biudžetą ir 2,97 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės R. G. 2,97 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo S. Š. atsakovei R. G. 104,50 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.