- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- I2-3098-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00031-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu (t.1, b.l.1-4) prašė įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- ir VSDFV) Utenos skyrių pakeisti 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (10.15) VPE SP5-553 (toliau – ir Sprendimas) ir A. K. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją skirti nuo 2014 m. gegužės 27 d.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjui VSDFV Utenos skyrius Sprendimu paskyrė pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. neterminuotai. Pareiškėjas teigė, kad valstybinė pensija jam turėjo būti paskirta ne nuo 2017-09-25, o nuo 2014 m. gegužės 27 d. Nurodė, jog jam dirbant Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigose, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai dėl sukurstymo valstybės tarnautojo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, 2011-05-11 buvo nušalintas nuo pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, Vilniaus apygardos teismo nutartimi apkaltinamasis nuosprendis paliktas galioti. Remiantis šiuo nuosprendžiu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013-12-04 įsakymu Nr.1P-1668, kuris patikslintas 2013-12-09 įsakymu Nr.1P-1678, pareiškėjas nuo 2011-05-10 atleistas iš Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutartį panaikino ir baudžiamąją bylą nutraukė nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Nurodė, kad pareiškėjas 2014-06-23 raštu kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas panaikinti įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų ir prašė jį atleisti iš tarnybos ryšium su išėjimu į pensiją. Tačiau Muitinės departamentas 2013-12-04 įsakymą Nr.1P-1668 ne panaikino, o pakeitė – atsižvelgdamas į Aukščiausiojo teismo 2014-06-17 nutartį ir jo 2014-07-10 prašymą, atleido jį iš pareigų nuo 2011-05-10. Panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį, pareiškėjas turėjo būti grąžintas į pareigas. Tačiau, kadangi pareiškėjas dirbo kitame darbe, o jo buvusioje vietoje dirbo kitas pareigūnas, į darbą sugrįžti nebuvo tikslinga, todėl 2014-07-10 prašymu prašė jį atleisti savo noru. Mano, kad Muitinės departamentas jį atleisti galėjo tik po jo prašymo pateikimo, 2011-05-10 tokio prašymo jis nebuvo pateikęs. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-12-01 sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-23 nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas 2014-07-24 įsakymu Nr.1P-952 iš Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų atleistas nuo 2014-06-17 atsistatydinus savo noru. Kadangi Aukščiausiasis Teismas jo veikoje nenustatė nusikaltimo požymių, jo nušalinimas nuo pareigų 2011-05-11 iki 2013-12-04 laikytinas nepagrįstu, šis nušalinimo laikas turi būti įskaitytas į laiką pensijai skirti remiantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau- ir Pensijų įstatymas) 6 straipsnio 3 punktu. Nurodė, kad pareiškėjas 2015-05-27 pakartotinai kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas skirti pareigūno ir kario valstybinę pensiją. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja 2015-06-05 įsakymu Nr.1P-654 valstybinę pensiją jam skirti atsisakė tuo pagrindu, kad jis atleidimo iš tarnybos dieną neturėjo 20 metų tarnybos stažo, t.y. į laiką pensijai skirti neįskaitė nušalinimo nuo pareigų laikotarpio. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, nušalinimo laikotarpis į tarnybos stažą įskaitomas tuo atveju, jeigu pripažįstama, jog jis nušalintas nepagrįstai arba nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą, ką ir konstatavo Aukščiausiasis Teismas. Todėl Muitinės departamento 2015-06-05 įsakymas Nr.1P-654 ir 2015-07-20 sprendimas Nr.(5.34)3B-7349 yra neteisėti. Pagal Pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamojoje institucijoje dienos. Pareiškėjas tokią teisę įgijo 2014, pareiškimą pensijai skirti pateikė 2015-05-24, todėl pensija jam turėjo būti paskirta nuo 2014 m. gegužės 27 d.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime teismui (t.1, b.l.45-51) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos, vadovaujantis Pensijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr.128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau- ir Nuostatai). Vadovaujantis VSDFV direktoriaus 2015-09-14 įsakymu Nr.V-468, Utenos skyrius nuo 2016 m. sausio 1 d. vykdo pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir šių pensijų priedų už tarnybą skyrimo ir mokėjimo asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, funkciją. Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir pensijų įstatymo 15 straipsnyje numatytą priedą skiria ir moka VSDFV įgaliotos fondo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Pagal Nuostatų 5 punktą, prašymą skirti pareigūnų pensiją asmuo pateikia pareigūnų pensijas skiriančiai institucijai per atitinkamą tarnybą, įstaigą, kurioje tarnavo paskiausiai. Pareiškėjas 2014-06-17 buvo atleistas iš Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigų pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau- ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydina savo noru). Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamentas 2018-09-25 raštais Nr.S-519 ir S-521 VSDFV Utenos skyriui persiuntė pareiškėjo prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus. Pareikalavęs papildomų duomenų ir dokumentų (tarp jų- patvirtinančių, kokiu pagrindu į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti buvo įskaitytas laikotarpis nuo 2011-08-11 iki 2013-11-10, kada jis buvo nušalintas nuo pareigų) bei juos gavęs, VSDFV Utenos skyrius 2018-11-28 sprendimu Nr.(10.15VPE_SP5-623 nusprendė pareiškėjui neskirti pareigūnų pensijos, nes neištarnavo 20 metų bei nėra sukakęs Statuto nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus. Iš VSDFV 2019-07-16 gavęs persiųstą pareiškėjo skundą su dokumentais, VSDFV Utenos skyrius pareikalavo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo skyriaus pateikti papildomą informaciją, patikslinti duomenis tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape dėl bendrojo tarnybos laiko pensijai skirti. Išnagrinėjęs gautus duomenis bei dokumentus, Sprendimu pareiškėjui pareigūnų pensiją paskyrė nuo 2017-09-25, t.y. už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai gavimo Utenos skyriuje dienos. Pažymėjo, kad Muitinės departamento 2015-06-05 įsakymas Nr.1P-654, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui skirti pareigūnų pensiją pagal jo 2015-04-27 prašymą, ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka buvo apskųstas Muitinės departamentui, kuris skundą atmetė, teismine tvarka nuginčytas nebuvo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-09-25 nutartimi buvo netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti). Pareiškėjo 2015-04-27 prašymas išnagrinėtas ir dėl jo priimtas galiojantis sprendimas, todėl nėra pagrindo dar kartą nagrinėti šį prašymą ir pensiją skirti 2014-05-27. Pareiškėjui pensija paskirta nuo 2017-09-25, t.y. 12 mėnesių iki 2018-09-25 jo prašymo gavimo Muitinės departamente.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu teismui (t.2, b.l.137-140) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūnų pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamojoje institucijoje dienos. Nuostatų 6 punkte nurodyti dokumentai pateikiami kartu su prašymu skirti pareigūnų pensiją. Pagal Pensijų įstatymo nuostatų sisteminį aiškinimą, pareigūnų pensijos skyrimo ir mokėjimo terminas siejamas su asmens prašymu skirti šią pensiją bei dokumentų gavimo momentu. Fondo valdyba, privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėdama pareiškėjo atstovo 2019-12-05 skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus Sprendimo, nustatė, kad VSDFV Utenos skyrius A. K. prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo ir dokumentus, reikalingus šiai pensijai skirti, iš Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamento gavo 2018-09-25, todėl pagrįstai pareiškėjui pareigūnų pensiją paskyrė nuo 2017-09-25. VDSFV nustatė, kad teismo sprendimu nuspręsta, jog A. K. pagal jo 2014-06-23 prašymą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau- ir Departamentas) 2014-07-24 įsakymo Nr.1P-952 2 punktu buvo atleistas iš pareigų 2014-06-17 pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydina savo noru). Nei Departamento 2014-07-24 įsakyme Nr.1P-952 nei nagrinėjant ginčą teisme nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į pensiją, todėl nėra pagrindo teigti, jog 2014-06-23 prašymu pareiškėjas kreipėsi dėl pareigūnų pensijos skyrimo. Prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo pareiškėjas pateikė tik 2015-04-27, kuris buvo išnagrinėtas ir Departamento 2015-06-05 įsakymu Nr.1P-654 buvo nepatenkintas. Šis įsakymas teismine tvarka nebuvo nuginčytas. Todėl nėra pagrindo dar kartą nagrinėti pareiškėjo 2014-06-23 prašymą ir pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nustatą 12 mėnesių terminą skaičiuoti nuo 2015-04-27. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, VSDFV sprendė, jog nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui A. K. dirbant Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigose, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai dėl sukurstymo valstybės tarnautojo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, 2011-05-10 buvo nušalintas nuo pareigų (t.1, b.l.64-71).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, Vilniaus apygardos teismo nutartimi apkaltinamasis nuosprendis paliktas galioti (t.1, b.l.100-123). Remiantis šiuo nuosprendžiu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013-12-04 įsakymu Nr.1P-1668 pareiškėjas 2011-05-09 atleistas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 20 punktą (įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo jis nuteistas už nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams)(t.1, b.l.159). Minėtas įsakymas buvo patikslintas 2013-12-09 įsakymu Nr.1P-1678, patikslinant atleidimo iš tarnybos dieną- 2011-05-10 (t.1, b.l.160). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukė nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (t.2, b.l.72-82).
Pareiškėjas 2014-06-23 raštu kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas panaikinti įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų ir prašė jį atleisti iš tarnybos ryšium su išėjimu į pensiją, nurodydamas, jog yra įgijęs teisę gauti valstybinę pareigūno pensiją (t.2, b.l.83). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-12-01 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-9455-764/2014 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-23 nutartimi administracinėje byloje Nr.A-1492-756/2015 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Departamentas, atsakydamas į šį prašymą, informavo pareiškėją, jog Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta galimybė atleisti asmenį iš pareigų dėl išėjimo į pensiją, todėl pasiūlė jam patikslinti prašymą, todėl pareiškėjas 2014-07-10 paprašė atleisti jį iš pareigų savo noru ir išmokėti kompensaciją už 2011-2014 metais priklausiusias atostogas (t.1, b.l.22, 27). Muitinės departamento direktorius priėmė 2014-07-24 įsakymą Nr.1P-952, kuriuo pakeitė 2013-12-04 įsakymo Nr.1P-1668 preambulę bei 1 punktą, juos išdėstydamas taip: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 44 straipsniu, 55 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartį baudžiamojoje byloje Nr.2K-325/2014 ir A. K. 2014-07-10 prašymą, 1. Atleidžiu A. K., Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorių, 2011 m. gegužės 10 d. (paskutinė iki nušalinimo jo darbo diena) iš pareigų (atsistatydina savo noru)“.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su Muitinės departamento direktoriaus 2014-07-24 įsakymu Nr.1P-952, pareiškėjas jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, be kitų reikalavimų, prašė minėtą įsakymą panaikinti, pripažinti, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas jo paties prašymu 2014-07-10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-12-01 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-9455-764/2014 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad A. K. iš Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų jo paties prašymu atleistas 2014-06-17, pakeitė Muitinės departamento 2014-07-24 įsakymo Nr.1P-952 2 punktą ir jį išdėstė taip: „1.Atleidžiu A. K., Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorių, 2014-06-17 iš pareigų (atsistatydina savo noru)“ (t.1, b.l.21-24). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-23 nutartimi administracinėje byloje Nr.A-1492-756/2015 patikslino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 pastraipą, nurodant, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014-07-24 įsakymo Nr.1P-952 2 punktu A. K., Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorius, atleistas iš pareigų 2014-06-17 pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydina savo noru) (t.1, b.l.25-37). Atsižvelgdamas į minėtus teismų sprendimus, Muitinės departamento generalinis direktorius 2015-05-28 įsakymu Nr.1P-633 pakeitė 2014-07-24 įsakymo Nr.1P-952 2 punktą ir jį išdėstė taip: „2.Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip: „1.Atleidžiu A. K., Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorių, 2014-06-17 iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydina savo noru) (t.1, b.l.72).
Pareiškėjas Muitinės departamentui 2015-04-27 pateikė laisvos formos prašymą skirti pareigūnų valstybinę pensiją, rėmėsi Pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 punkto nuostata, kad į laiką pensijai skirti įskaitomas nuteistojo pareigūno ar kario bausmės laikas, jeigu šis pareigūnas vėliau reabilituotas, o 2015-05-27 pateikė ir nustatytos formos analogišką prašymą su pridedamais dokumentais (t.1, b.l.13-15). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-06-05 įsakymu Nr.1P-654 A. K. pareigūno valstybinė pensija už tarnybą buvo neskirta, konstatavus, jog atleidimo iš tarnybos dieną pareiškėjas neturėjo 20 metų tarnybos stažo muitinės sistemoje tam tikrose įstatymo nustatytose pareigose (t.1, b.l.16).
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-06-05 įsakymą Nr.1P-654 pareiškėjas apskundė Muitinės departamento generaliniam direktoriui (t.1, b.l.19), kuris 2015-07-20 sprendimu Nr.(5.34)3B-7349 pareiškėjo skundo netenkino (t.1, b.l.20). Dėl minėtų Muitinės departamento aktų panaikinimo pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015-09-25 nutartimi administracinėje byloje Nr.I-10586-331/2015 neatnaujino termino skundui paduoti ir A. K. skundą atsisakė priimti (t.2, b.l.105-106). Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-11-18 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-09-25 nutartį paliko nepakeistą.
A. K. 2018-09-18 VSDFV Utenos skyriui pateikė prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ( t.1, b.l. 9-10), kuris 2018-11-28 sprendimu Nr.(10.15)VPE_SP5-623 nusprendė pareiškėjui neskirti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, konstatavęs, jog pareiškėjas neištarnavo būtinųjų 20 metų ir nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus (t.1, b.l.11), t.y. pagal 2018-11-09 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr.8PV-1910 (t.1, b.l.181-182) nustatęs, jog tarnybos laikas pensijai skirti yra 19 metų 4 mėnesiai ir 28 dienos (į tarnybos laiką neįskaičiuotas nušalinimo nuo pareigų laikotarpis 2011-05-10 – 2013-12-04). Pareiškėjui apskundus VSDFV Utenos skyriaus 2018-11-28 sprendimą Nr.(10.15)VPE_SP5-623 bei pateikus papildomus duomenis, VSDFV 2019-07-03 raštu Nr.(6.5)I-4399 A. K. skundą bei papildomai pateiktus dokumentus persiuntė VSDFV Utenos skyriui iš naujo spręsti dėl pareiškėjo teisės į pareigūnų pensiją bei priimti šiuo klausimu sprendimą (t.2, b.l.63-66, t.1, b.l.8).
Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą skirti pareigūnų pensiją iš naujo, VSDFV Utenos skyrius 2019-09-19 sprendimu Nr.(10.15)VPE_SP5-553 A. K. paskyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2017-09-25 neterminuotai (t.1, b.l.6). Sprendime konstatuota, jog pareiškėjo ištarnautas laikas 21 metai 11 mėnesių ir 24 dienos. Nesutikdamas su Sprendime nurodyta pensijos paskyrimo pradžia, pareiškėjas jį apskundė VSDFV (t.2, b.l.143-144), kuri 2020-01-10 sprendimu Nr.(6.5)I-210 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (t.1, b.l.7).
Valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir perskaičiuojamos, vadovaujantis Pensijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.
Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. rugsėjo 16 d. parengto Tarnybos laiko (darbo stažo ) apskaitos lapo Nr.8PV-2333 duomenimis, pareiškėjo tarnybos laikas yra 21 metai 11 mėnesių 24 dienos, į tarnybos laiką įskaitytas jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpis 2011-05-10 – 2013-12-04 (t.1, b. l. 132-133). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas A. K. yra įgijęs teisę gauti valstybinę pensiją.
Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad valstybinė pensija jam turėjo būti paskirta nuo 2014 m. gegužės 27 d., t. y. šį laikotarpį siedamas su jo 2015-05-27 Muitinės departamentui pateiktu prašymu skirti valstybinę pensiją. Minėta, kad šis jo prašymas buvo išspręstas Muitinės departamento 2015-06-05 įsakymu Nr.1P-654, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui skirti valstybinę pensiją. Šio įsakymo priėmimo metu dokumentų, reikalingų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai (toliau – pareigūnų pensija) skirti muitinės pareigūnams, pateikimo, pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo tvarką reglamentavo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007-05-28 įsakymu Nr.1B-374, galiojusios iki 2018-08-31 (toliau- ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 13 punktą, pareigūnų pensijos buvo skiriamos Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje (2012 12 20 įstatymo Nr. XII-86 redakcija) buvo nustatyta, kad tuo atveju, jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (tarp jų – ir Lietuvos Respublikos muitinės) sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti šios institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme. Pagal tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo nuostatas pareiškėjas 2015-06-05 įsakymą Nr.1P-654 apskundė Muitinės departamento generaliniam direktoriui, kuris 2015-07-20 sprendimu Nr.(5.34)3B-7349 pareiškėjo skundo netenkino. Dėl minėtų Muitinės departamento aktų panaikinimo pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris įsiteisėjusia 2015-09-25 nutartimi administracinėje byloje Nr.I-10586-331/2015 neatnaujino termino skundui paduoti ir A. K. skundą atsisakė priimti. Taigi, Muitinės departamento 2015-06-05 įsakymas Nr.1P-654 yra galiojantis, nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjui dėl savo paties neatidumo nepasinaudojus teise jį ginčyti teismine tvarka. Todėl nagrinėjamojoje byloje teismas neturi pagrindo vertinti šio įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo. Laikytina, kad pareiškėjo 2015-05-27 Muitinės departamentui pateikto prašymo nagrinėjimo procedūra buvo užbaigta Muitinės departamento 2015-06-05 įsakymo Nr.1P-654 priėmimu.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir Viešojo administravimo įstatymas) 14 straipsnio 5 dalis įtvirtina pagrindus, kuriems esant, asmens pateiktas prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, tarp jų- jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (4 punktas). Pasisakydamas dėl minėtųjų įstatymo nuostatų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats (kita kompetentinga institucija) jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu (žr. pvz., 2016 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-598-438/2016). Pakartotinai klausimas gali būti svarstomas, tik suinteresuotam asmeniui pateikus naują prašymą, jeigu kartu pateikiami nauji faktiniai duomenys leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.
Nenuginčijus Muitinės departamento 2015-06-05 įsakymo Nr.1P-654 teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas nauju prašymu skirti valstybinę pensiją, pateikdamas papildomus duomenis bei argumentus, kreipėsi tik 2018-09-18, dėl šio jo prašymo pradėta nauja administracinė procedūra, kuri baigta Sprendimo priėmimu. Minėta, kad Pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Pagal Nuostatų 5 punktą, prašymą skirti pensiją ir priedą asmuo pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai per atitinkamą tarnybą, įstaigą, karinį dalinį, kuriuose jis tarnauja arba tarnavo paskiausiai. Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2018-09-25 raštu Nr.S-519 siųsti A. K. prašymas bei dokumentai pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti VSDFV Utenos skyriuje buvo gauti 2018-09-25 (t.1, b.l.73-74), todėl Pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas 12 mėnesių terminas skaičiuotinas būtent nuo šios datos- 2018-09-25, Sprendimu valstybinė pensija pareiškėjui nuo 2017-09-25 paskirta pagrįstai.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. K. Sprendimu valstybinė pareigūnų ir karių pensija nuo 2017-09-25 paskirta teisėtai ir pagrįstai, įpareigoti atsakovą pakeisti Sprendimą bei pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėjui skirti nuo 2014 m. gegužės 27 d. nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo pakeisti sprendimą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.