Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-25 · Administracinė byla Nr. I-4560-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
I-4560-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00658-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
V.J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4560-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00658-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V.J. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, jam priteisti 1600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2-10) nurodė, jog jis nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 19 d. bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, žeminančiomis žmogaus garbę ir orumą. Skundžiasi pasivaikščiojimo kiemelių netinkama būkle, nurodydamas, jog jų dydis apie 9 kv.m., vienam nuteistajam tekdavo apie 3 kv.m., Teigia, jog nebuvo galimybių jame vaikščioti. Akcentuoja, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra suolelių, viršus nėra atviras, sąlygos jame antisanitarinės, t.y. blogas kvapas, nėra natūralios šviesos, nešvaru. Dėl tokių veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 150 Eur suma. Paaiškina, jog bausmę atliko kameroje Nr. 18, jame sanitarinis mazgas buvo nešvarus, kriauklė ir sanitarinis mazgas surūdiję, kranas praleidžia vandenį. Unitazas įrengtas ne sėdint, todėl dėl nuolatinio tupėjimo patirto sąnarių skausmo teko kreiptis į gydytojus. Žalą šioje dalyje įvertina 250 Eur suma. Akcentuoja, jog kameroje buvo įrengtas iškvietimo mygtukas, tačiau jis neveikė. Teko nuolat 5-10 minučių trankyti metalines duris, siekiant prisikviesti pareigūnus, o tai sukėlė rankų skausmus. Dėl tokių veiksmų jis patyrė 50 Eur neturtinę žalą. Pažymi, jog per visą laikymo laikotarpį jis tik vieną kartą galėjo pasinaudoti teise nusiprausti šiltu vandeniu, kitais kartais bėgo arba šaltas vanduo, arba tekdavo stovėti po dušu, iš kurio tik laša vandens lašai. Paaiškina, jog dušo ventiliacijos vamzdžiai yra surūdiję, sienos padengtos žalios spalvos dėmėmis, galimai pelėsiu. Dėl tokiu kalinimo sąlygų jis patyrė 100 Eur neturtinę žalą. Akcentuoja, jog nuo atvykimo į pataisos namus dienos juose vykdomi remonto darbai, kasdien nuo 9.00 iki 16.50 val. yra keliamas didelis triukšmas, tenka kvėpuoti dažų, acetono kvapus, dėl ko skauda galva. Pabrėžia, jog ventiliacija visą remonto darbų sukeliamą kvapą pučią į kameros patalpas, taip pat iš sanitarinio mazgo blogas kvapas pučiamas atgal į kamerą. Dėl patirtų nepatogumų prašo priteisti 200 Eur neturtinę žalą. Skundžiasi kameros technine būkle, teigdamas, jog kamera buvo purvina, grindys ir sienos aptaškytos kraujo dėmėmis, ir tik po savaitės jam buvo išduotos priemonės tvarkymuisi. Akcentuoja, jog dėl kameroje ant langų esančių grotų, buvo pažemintas jo orumas, sukelti neigiami išgyvenimai. Kamerose esanti dirbtinė šviesa, kuri įjungiama nuolat nuo 6.00 val. iki 22.00 val., negali būti išjungta nes nėra išjungimo mygtuko. Nuo dirbtinės šviesos jam pasireiškė akių perštėjimas, teko kreiptis į medikus. Dėl minėtų netinkamų sąlygų jis patyrė 400 Eur neturtinę žalą. Reiškia pretenzijas dėl į kamerą neišduoto elektrinio virdulio, nurodydamas, jog jam buvo žadama išduoti virdulį, tačiau tik paskutinę savaitę jį išdavė. Teigia, jog ginčo laikotarpiu jis negalėjo gerti šiltos arbatos, kavos, pasigaminti užpilamo maisto, todėl teko valgyti sausą maistą, užsigerti šaltu vandeniu, turėjo šaltu vandeniu skalauti burnos ertmę, o dėl dantų jautrumo patyrė fizinį skausmą. Dėl tokių veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 100 Eur suma. Akcentuoja, jog Marijampolės pataisos namuose nebuvo taikoma jokia nuteistųjų užimtumo programa, todėl prašo priteisti 200 Eur neturtinę žalą. Skundžiasi netinkamu pataisos namų administracijos pareigūnų elgesiu, atliekant kratas, dėl to prašo priteisti 150 Eur neturtinę žalą. Dėl visų aukščiau paminėtų sąlygų patyrė stresą, nepatogumus, depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovė, Marijampolės PN), atsiliepime į skundą (b.l. 16-21) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose kameroje Nr. 18 laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 26 d. Paaiškina, jog Marijampolės PN direktoriaus įsakymu pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei, kuri pagal Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 3 dalį laikoma rakinamose kamerose. Pažymi, kad kamerų tipo kiemeliai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, kuriuose numatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Mano, jog atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų įrengdamas tupimus unitazus. Akcentuoja, jog patys nuteistieji privalo valyti patalpas, todėl prašo pareiškėjo teiginius dėl nešvaros kameroje ir sanitariniame mazge vertinti kaip deklaratyvius. Paaiškina, jog patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėžia, jog kamerose yra įrengiamas naktinis ir dieninis apšvietimas, kamerose ant langų iš lauko ir vidinės pusės įrengiamos apsauginės grotos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Paaiškina, jog kamerose yra įrengta atskira oro šalinimo sistema, ventiliacija vykdoma ir pro kamerose esančius langus. Prašo kaip nepagrįstus vertinti pareiškėjo argumentus dėl karšto vandens nebuvimo dušinėje. Paaiškina, jog pareiškėjas dalyvauja vykdomuose užsiėmimuose, todėl jo teiginiai, kad nėra vykdomos nuteistųjų užimtumas yra nepagrįsti. Paaiškina, jog pagal patalpų būklę yra atliekami einamieji remonto darbai, kurie atliekami darbo, o ne poilsio metu. Akcentuoja, jog dėl einamųjų remonto darbų nėra galimybių nuteistuosius perkelti į kitas patalpas, todėl prašo kaip nepagrįstą atmesti reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl atliktų remonto darbų. Paaiškina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė dėl gyvenimo sąlygų į Marijampolės PN administraciją. Mano, jog pareiškėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo būtent dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, todėl prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Marijampolės PN kameros tipo patalpose sąlygų, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 26 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė stresu, nepatogumais, fiziniais skausmais, kilusia depresija.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Marijampolės PN kameros tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016 m. sausio 21 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo sąlygų Marijampolės PN kameros tipo patalpose, kai laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 26 d., kameros neatitiko higienos normų reikalavimų: buvo netinkama ventiliacija, nešvara, dėl neveikiančio iškvietimo mygtuko, dėl netinkamos sanitarinio mazgo ir pasivaikščiojimo kiemelio būklės, dėl atliktų remonto darbų keliamo triukšmo, užimtumo neužtikrinimo, karšto vandens neužtikrinimo dušinėse, neaprūpinimo elektriniu virduliu.

Nustatyta, kad 2019 m. vasario 12 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-160 (b.l. 22) pareiškėjas, kuris nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime, priskirtas paprastajai grupei, paskirtas į kamerą Nr. 18, o 2019 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 7/07-310 (b.l. 23) nuo 2019 m. kovo 27 d. perkeltas iš kameros Nr. 18 į kamerą Nr. 15. Todėl šių įsakymų pagrindu matyti, kad pareiškėjas Marijampolės PN buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 3 dalį, paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose. Kadangi pareiškėjas nereiškia pretenzijų dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto normos, teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovo veiksmų, įrengus netinkamo dydžio pasivaikščiojimo kiemelius, dėl švaros juose, netinkamo įrengimo.

Pagal BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalis nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo taisyklės), 18 punktas nustato, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Minėtų taisyklių 19 ir 20 punktai nustato, jog pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Kaip matyti, šis teisinis reguliavimas patvirtina, jog atsakovės atstovas tinkamai vykdydamas teisės aktuose nustatytą reglamentavimą įrengė rakinamas kameras su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Šiuos teiginius pagrįsti atsakovės atstovas pateikė fotonuotraukas (b.l. 66-70), iš kurių matyti, kad pasivaikščiojimo kiemelis yra atviru stogu su uždengtu metaliniu tinklu. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kokio dydžio turi būti pasivaikščiojimo kiemelis, taip pat jo aprūpinimo suoliukais. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu buvo vedamas nepagrįstai didelis skaičius nuteistųjų, todėl buvo netinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė pasivaikščioti kiemeliuose. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo nešvarus, teismas pasisako, kad pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina šio fakto. Kita vertus, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose, t.y. pasivaikščiojimo kiemeliuose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl neveikusio iškvietimo mygtuko.

Pagal Įrengimo taisyklių 16.11 punktą kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog iškvietimo mygtukas buvo įrengtas, tačiau nurodo, jog jis neveikė, todėl tekdavo nuolat daužyti metalines duris, o tai sukėlė rankų skausmus. Tai, kad iškvietimo mygtukai buvo įrengti patvirtina ir į bylą pateiktas techninis projektas (b.l. 40-52), Pripažinimo tinkamu naudoti aktas (b.l. 53-56). Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas kaip deklaratyvius vertina pareiškėjo teiginius, jog dėl beldimo į duris jis patyrė fizinius rankų skausmus, patalpoje tarp nuteistųjų kilo konfliktinės situacijos, nes byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių jo teiginius (b.l. 26). Pats pareiškėjas skunde nenurodė kada jam reikėjo pareigūnų pagalbos, kokios pagalbos, ar dėl to, kad galimai iškvietimo mygtukas neveikė, pareigūnai nereagavo į jo prašymą, ar dėl pagalbos nesuteikimo jis patyrė neigiamus padarinius. Todėl šioje dalyje skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas nurodo, kad kameroje Nr. 18 vėdinimas yra vykdomas per atidaromus langus. Iš pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad kameroje yra atidaromas langas (b.l. 63-65), duomenų, kad ginčo laikotarpiu jis neatsidarė nėra. Pagal byloje pateiktą 2003-2004 m. UAB (duomenys neskelbtini) parengtą techninį projektą (b.l. 31-39) nustatyta, kad kamerų tipo patalpose, sanitariniuose mazguose yra atskira oro šalinimo sistemą, todėl šių įrodymų pagrindu paneigiami pareiškėjo argumentai, jog oras iš sanitarinio mazgo yra pučiamas į gyvenamąją patalpą. Dėl pareiškėjo argumentų, jog ant langų buvo grotos, teismas pasisako, kad Marijampolės PN įrengdamas grotas ant langų (kamerų tipo patalpose), vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti. Pažymėtina, jog pagal Įrengimo taisyklių 16.9 punktą, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Taip pat pagal Įrengimo taisyklių 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, todėl išjungimo mygtukų ir neturi būti kamerose. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl ventiliacijos laikytini abstraktaus pobūdžio nusiskundimais. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į atsakovės atstovą. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl ventiliacijos galėjo patirti papildomus nepatogumus, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl užimtumo neužtikrinimo.

Byloje pateiktas Marijampolės PN programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo režime vykdymo grafikas (b.l. 30), iš kurio matyti, jog vykdomos 6 programos. Iš į bylą pateiktos Marijampolės PN resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. pažymos Nr. 14/07-2223 (b.l. 24) nustatyta, kad pareiškėjas dalyvauja (duomenys neskelbtini) vykdomuose užsiėmimuose, bei programos (duomenys neskelbtini) užsiėmimuose, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl užimtumo neužtikinimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl atliktų remonto darbų keliamo triukšmo.

Higienos normos 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Ūkio skyriaus specialistai nuolat tikrina patalpų būklę, esant poreikiui atlieka paprastus patalpų remonto einamuosius darbus. Pažymėjo, kad remontai atliekami darbo metu, o dažų kvapas yra neišvengiamas. Kaip ne kartą jau minėta, reiškiant reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, turi būti ne tik išvardinti neteisėti veiksmai, bet ir nurodomos sukeltos teisinės pasekmės. Pareiškėjo nurodytos teisinės pasekmės, jog jis turėjo kvėpuoti remonto darbų metu dažais, acetono kvapu, negalėjo pažiūrėti televizoriaus vertintina kaip neišvengiama pasekmė siekiant pagerinti pačių nuteistųjų gyvenimo sąlygas. Be to byloje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos langas atsidaro, todėl akivaizdu, kad dažų ar kitoks kvapas galėjo būti ir išvėdintas. Todėl šioje dalyje nenustatyti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, šilto vandens dušuose nebuvimo.

Higienos norma HN 134:2015 specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) nustatyta, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpoje turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė –1 komplektas. Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint ir nėra nustatyta, kad tupimo tualeto įrengimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tokios nuostatos laikomasis ir LVAT praktikoje (žr. pvz. LVAT 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-734-1062/2018). Vadinasi, atsakovės atstovo veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su tupimo tualeto nebuvimu kameroje, nėra nustatytas, o pareiškėjo nurodytos teisinės pasekmės, jog teko kreiptis į gydytojus dėl sąnarių skausmo tupint, vertinamos kaip nepagrįstos, deklaratyvios, abstrakčios (ypač vertinant pakankamai trumpą pareiškėjo buvimo kameroje laiką).

Pagal Higienos normos 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsakovės atstovo teigimu, karštas vanduo yra tiekiamas į dušo patalpas, jos yra techniškai tvarkingos. Pateiktos nuotraukos (b.l. 57-62) paneigia pareiškėjo teiginius, jog dušo patalpos buvo netvarkingos, nešvarios. 2018 m. lapkričio 15 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte (b.l. 27-29) nenustatyti pažeidimai dėl dušo patalpų, konstatuota, jog karštas vanduo tiekiamas į dušo patalpas. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, galėjo raštu kreiptis į Marijampolės PN administraciją, jei duše nebėgo karštas vanduo, tačiau pagal bylos medžiagą dėl šių aplinkybių, kaip ir dėl kitų skunde nurodytų pažeidimų, nesikreipė. Be to, kaip jau ne kartą minėta, būtina nurodyti ir sukeltas teisines pasekmes, t.y. ar dėl to, kad galimai nebėgo šiltas vanduo jis patyrė neturtinę žalą, tačiau jis tik abstrakčiai nurodė, kad negalėjo pasirūpinti savo higiena. Aptartų argumentų pagrindu spręstina, jog atsakovės atstovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl elektrinio virdulio neišdavimo, nešvaros gyvenamosiose patalpose, neaprūpinimo priemonėmis valymui.

Pažymėtina, jog pagal Aprūpinimo normas, aprūpinimas elektriniais virduliais numatytas kalėjimų ir areštinių kamerose, pataisos namų kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas teigia, jog ne kartą kreipėsi į pareigūnus, tačiau virduliu buvo aprūpintas tik po mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nurodžius aplinkybes, įrodinėjimo našta paneigti teiginius tenka atsakovui, o nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paaiškinimų, jog virdulys buvo išduotas, spręstina, jog šioje dalyje nustatyti atsakovės atstovės neteisėti veiksmai.

Higienos normos 36 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Į bylą nėra pateikta įstaigos vadovo patvirtinta tvarka dėl gyvenamųjų patalpų valymo. Nors pagal teisinį reglamentavimą patys nuteistieji yra atsakingi už švaros palaikymą gyvenamosiose patalpose, tačiau atsakovės atstovas privalo aprūpinti priemonėmis, skirtomis valymui. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus, jog jis nebuvo laiku (atvykus į Marijampolės PN) aprūpintas valymo priemonėmis. Todėl šioje dalyje nustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog Marijampolės PN pareigūnai nederamai elgėsi darant kratas, pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodo, kada įvardinti veiksmai vyko, neteikia tai patvirtinančių įrodymų (pvz., liudytojų, mačiusių galimai netinkamą pareigūnų elgesį, girdėjusių nurodytas aplinkybes, vardų, pavardžių ir pan.). Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kad dėl nurodytų aplinkybių kokioms institucijoms teikė skundus, tokių duomenų prie savo skundo teismui nepridėjo. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo budinčių pareigūnų elgesio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl nustatytų pažeidimų – pareiškėjo neaprūpinimo (laiku) elektriniu virduliu, neaprūpinimo (laiku) priemonėmis valymui, pareiškėjas galėjo patirti papildomų fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei Marijampolės PN būtų vykdę teisės aktų reikalavimus. Tačiau turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad ne visu ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo aprūpinamas šiomis priemonėmis, t.y. pareiškėjas pats pripažįsta, jog jis vėliau buvo aprūpintas šiomis priemonėmis bei elektriniu virduliu.

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, EŽTT tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V.J. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista pareiškėjo teisė į aprūpinimą valymo priemonėmis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 19 d., bei elektriniu virduliu laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 12 d.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė