- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-471-497/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03872-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
- Nukentėjusysis
- M. B., R. B.
- Civilinis ieškovas
- R. B.
- Advokatai
- Nerijus Plėdys, Aurelija Puzinienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės N. M. ir jo gynėjai advokatei Aurelijai Puzinienei,
nukentėjusiojo M. B. įstatyminei atstovei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. B. ir atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. B. ir jo įstatyminės atstovės ir nukentėjusiosios R. B. atstovo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje padarymo, pagal laidavimą, be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla N. M. atžvilgiu nutraukta.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės, nukentėjusiosios R. B. civilinis ieškinys, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestas.
Iš N. M. nukentėjusiajam M. B. priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo įstatyminei atstovei R. B..
Iš N. M. nukentėjusiojo M. B. įstatyminei atstovei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. B. priteista18,56 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymu iš N. M. valstybės naudai priteista 209,88 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad mušdamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą ir jį nežymiai sužalojo, bei padarė viešosios tvarkos pažeidimą. 2021 m. vasario 5 d. apie 14.30 val., viešoje vietoje – už automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pamiškėje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad matant pašaliniams asmenims, pargriovė bei keliais prispaudė prie žemės mažametį M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tuomet kumščiais sudavė M. B. ne mažiau kaip devynis smūgius į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui M. B. fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelio, kairės užausinės srities, kairio smilkinio, dešinio žasto, kairės alkūnės, abiejų plaštakų, nugaros krūtininės dalies kairės pusės ir kairės blauzdos srities, odos nubrozdinimus abiejų plaštakų ir dešinės blauzdos srityse, dėl ko nežymiai sutriko nukentėjusiojo sveikata, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką. Taip N. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nukentėjusiojo M. B. ir jo įstatyminės atstovės R. B. atstovas advokatas Nerijus Plėdys apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistą N. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir paskirti jam baudą; iš N. M. priteisti nukentėjusiajam M. B. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiojo įstatyminei atstovei ir nukentėjusiajai R. B. priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priteisti visas nukentėjusiųjų patirtas išlaidas.
2.1. Skunde nurodoma, kad bylos duomenys nepatvirtina įstatyme nustatytų būtinųjų sąlygų kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis nepripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir neišreiškė jokio gailėjimosi, netgi bandė pateisinti savo veiksmus, keldamas įvairias nepasitvirtinusias įvykio versijas apie menamą nukentėjusiojo M. B. agresiją. Nukentėjusiųjų atsiprašė tik paragintas bylą nagrinėjančio teisėjo. Tai reiškia, kad būtinoji BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga “visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi“ negali būti laikoma nustatyta.
2.2. Skunde teigiama, kad kaltinamojo pozicija, jog jo elgesys buvo išprovokuotas agresyvaus nukentėjusiojo elgesio, kardinaliai prieštarauja byloje surinktiems duomenims, tame tarpe ir paties mažamečio nukentėjusiojo M. B. parodymams. Liudytojai G. K., A. J., M. B. taip pat nepatvirtino kaltinamojo parodymų apie agresyviai nusiteikusį nukentėjusįjį.
2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad N. M. viso proceso metu net iš dalies savanoriškai neatlygino ir neįsipareigojo atlyginti jokios nukentėjusiųjų patirtos žalos. Pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų apie pilną ar dalinį nukentėjusiųjų žalos atlyginimą, todėl visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga. Vien tai, kad kaltinamasis apmokėjo Valstybinės ligonių kasos patirtą žalą ir neva bandė paštu persiųsti nukentėjusiesiems neprašytus pinigus, negali būti laikoma daliniu žalos atlyginimu.
2.4. Skunde taip pat keliamas N. M. laiduotoja paskirtos B. M. tinkamumo būti laiduotoja klausimas. Teigiama, kad bylos duomenys, o būtent B. M. nurodomos aplinkybės ir požiūris į jos buvusio vyro veiksmus, nepatvirtina, kad B. M. gali daryti teigiamą įtaką N. M.. Taip pat pažymima, kad B. M. su N. M. negyvena daugelį metų, santuoka nutraukta dėl sutuoktinio kaltės, ji net nežino jo gyvenamosios vietos, o ryšį palaiko tik per vaikų auklėjimą, todėl akivaizdu, kad ji neturi jokios kontrolės ir galimybės daryti buvusiam sutuoktiniui įtaką. Posėdžio metu ji bandė savo buvusį sutuoktinį pateisinti, nurodė, kad siekia jog jis išvengtų atsakomybės. Jos duoti parodymai nerodo subjektyvaus gebėjimo pasmerkti kaltinamąjį ir netgi patvirtina, kad ji kaltinamajam darys tik neigiamą įtaką.
2.5. Skunde taip pat nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės patirtos žalos klausimas. Teigiama, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestas nepagrįstai, taip pat nepagrįstai sumažintas prašomos priteisti nukentėjusiajam žalos dydis. Iš nuosprendžio visiškai neaišku kuo vadovaudamasis teismas atmetė didžiąją dalį ieškinio. Į bylą pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad M. B. patyrė ne tik fizinius sužalojimus, bet pablogėjo ir jo psichinė būklė, jam diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, psichologinės konsultacijos tęsiamos ir toliau. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, po jo sūnaus atžvilgiu panaudoto smurto, taip pat kreipėsi į medikus ir jai nustačius diagnozę „stresas ( Z73.3)“ paskirtas medikamentinis gydymas.
2.6. Skunde teigiama, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, atsiradusius ar dar atsirasiančius ateityje, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, taip pat sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principus. Kartu pažymima, kad žalą padariusio asmens turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–227/2011). Nukentėjusiųjų atstovo teigimu, N. M. smurtavo mažamečio asmens atžvilgiu, mažametį užpuolė tyčia, viešai, iš chuliganiškų paskatų. Bylos aplinkybės rodo, kad smūgių buvo suduota žymiai daugiau, nei užfiksuota specialisto išvadoje. Nukentėjusiajam buvo grasinama, jis buvo pažemintas ir patyrė ne tik fizinį skausmą bet ir didelį dvasinį sukrėtimą dėl ko negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, užsiimti mėgstama veikla. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė dėl sūnaus užpuolimo taip pat itin išgyveno, dėl ko jai išsivystė streso sindromas, todėl kaltinamojo veiksmais žala padaryta ir jai.
2.7. Skunde taip pat akcentuojama, kad asmeniui veikiant tyčia padaroma didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atvejais, kadangi veikiant tyčia yra siekiama, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą. Vertinant nustatytas aplinkybes, tyčinis, daugkartinių smūgių sudavimas į galvą, tuo tiesiogiai sukeliant pavojų gyvybei, pagalbos nesuteikimas sunkina kaltinamojo kaltę, todėl padaryta žala ženkliai didėja ir 10 000 Eur suma nukentėjusiajam, o jo įstatyminei atstovei 1000 Eur suma yra visiškai pagrįsta. Toks nukentėjusiųjų reikalavimas yra visiškai pagrįstas ir kasacinio teismo praktika (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-641/2012, 2K-181/2011).
2.8. Skunde teigiama, kad teismo nuosprendyje nenurodyta jokių motyvų, kurie įgalintų teismą tik mažąja dalimi priteisti padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje remiasi nesusijusia ir nesuprantama teismų praktika, iš kurios taip ir lieka neaišku, kokiu pagrindu teismas užkirto kelią pilnam nukentėjusiųjų patirtos žalos atlyginimui, tokiu būdu akivaizdžiai palengvinant kaltinamo asmens padėtį. Toks paviršutiniškas teismo požiūris į nukentėjusiųjų interesus byloje, kurioje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagal naujausią LAT praktiką yra pripažįstamas neteisėtu. Kasacinis teismas byloje Nr. 2K-98-495/2021 yra pažymėjęs, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliktas tik nustačius, kad veikos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo prisipažinimas nėra formalus, parodymuose esantys prieštaravimai yra pašalinti, kitų asmenų parodymai ištirti ir įvertinti .
2.9. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau nebuvo klausiama jokios nukentėjusiųjų ir jų atstovų nuomonės dėl to. Negana to, teismas nuosprendyje pasisakė apie aplinkybes, kurios net nebuvo inkriminuotos veikos aprašyme, o būtent apie menamai netinkamą nukentėjusiojo elgesį, kurį patvirtina tik kaltinamasis. Teismas šias kaltinamojo nurodomas aplinkybes privalėjo ištirti.
2.10. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiųjų patirtas proceso išlaidas, nenurodydamas tam jokio teisinio pagrindo. Pažymima, kad išlaidos buvo patirtos realiai, buvo tinkamai pagrįstos, būtinos ir protingos. Advokatas rinko dokumentus iš gydymo įstaigų, parengė procesinius dokumentus, konsultavo nukentėjusiuosius ir atstovavo juos dalyvaudamas teismo posėdžiuose, kurie truko nemažiau nei 6 valandas. Be to, šios išlaidos visiškai atitinka teismų praktikoje baudžiamosiose bylose nukentėjusiesiems priteistinų išlaidų maržą. Teismas, nusprendęs nukentėjusiesiems nepriteisti visos jų patirtos žalos, baudžiamuoju procesu pridarė jiems nuostolių, jie prarado 1000 Eur ir dar priversti patirti nuostolius apeliacinėje instancijoje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. M. gynėja advokatė A. Puzinienė prašo advokato N. Plėdžio skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu atliko išsamų N. M. duotų parodymų patikrinimą, kuriuos duodamas N. M. nuoširdžiai atskleidė jam inkriminuotos veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi. N. M. proceso metu kelis kartus atsiprašė tiek nukentėjusiojo, tiek jo įstatyminės atstovės ir siūlė susitaikyti ne formaliai, o realiai, kad vaikams būtų parodytas tinkamas pavyzdys, jog konfliktai gali būti išsprendžiami ir nenaudojant smurto.
3.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas buvo atliktas tik išklausius kaltinamojo parodymų ir įsitikinus, kad kaltinamasis pilnai prisipažįsta kaltę, tokiam bylos tyrimui neprieštaravo prokuroras, o taip pat ir pats apeliantas, kas rodo, kad apeliantas skunde prieštarauja savo paties procesiniam elgesiui byloje, kuomet jis sutiko, kad įrodymų tyrimas būtų atliekamas sutrumpintai.
3.3. Atsiliepime pažymima, kad N. M. savanoriškai atliko 500 Eur dydžio piniginę perlaidą R. B., pilnai apmokėjo Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, o po nuosprendžio priėmimo į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė visą nuosprendžiu jam priteistą R. B. ir M. B. žalai atlyginti sumą, bei bylinėjimosi išlaidas, bendroje 1528,44 Eur sumoje, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad N. M. net nesiekė atlyginti žalos yra nepagrįsti.
3.4. Atsiliepime taip pat pažymima, kad apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad kaltinamojo parodymai apie paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį neatitinka tikrovės, kadangi pats nukentėjęs savo apklausoje ne kartą yra nurodęs, kad bandė pirmas suduoti smūgį N. M..
3.5. Atsiliepime nesutinkama su apelianto argumentais dėl laiduotojos B. M. netinkamumo. Tai, kad laiduotoja negyvena su N. M., neturinti reikšmės aplinkybė. Tiek laiduotojos parodymai, tiek teismui pateikti dokumentai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo patvirtina, kad buvę sutuoktiniai dažnai bendrauja, kartu priima sprendimus, susijusius su vaikais, kas rodo artimą jų ryšį ir tai, kad laiduotoja turės galimybę daryti N. M. teigiamą poveikį. Apelianto teiginiai, kad laiduotoja siekia padėti N. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir darys tik neigiamą poveikį yra visiškai subjektyvūss ir niekuo neparemti.
3.6. Gynėja nurodo, kad teismui priėmus nuosprendį N. M. neginčijo jam priteistos atlyginti žalos dydžio ir šią sumą pervedė į teismo depozitinę sąskaitą. Apeliantas nesutikdamas su nustatytu žalos dydžiu nenurodo, kad teismas būtų nukrypęs nuo nuosekliai formuojamos LAT praktikos tokio pobūdžio bylose, taip pat nenurodo jokio teisės akto, kuris nustatytų įstatyminių atstovų, nukentėjusiojo tėvų savarankišką teisę pareikšti civilinį ieškinį savo vardu. Taip pat pažymima, kad neturtinės žalos neįmanoma vertinti pinigais, todėl negali būti taikomas visiško žalos atlyginimo principas, o dėl priteistinų procesinių išlaidų dydžio teismas nuosprendyje labai aiškiai motyvavo kodėl šią sumą mažina.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuo atsakomybės atleistas N. M., jo gynėja ir prokurorė prašė skundą atmesti, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir jos atstovas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiojo M. B. ir jo įstatyminės atstovės, nukentėjusiosios R. B. atstovo advokato R. Plėdžio apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka.
6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad N. M. savo kaltės nepripažino, nesigaili, net iš dalies neatlygino ir neįsipareigojo atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos. Siekiant patikrinti apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad N. M. nepripažino visų faktinių bylos aplinkybių, nukentėjusiajam smūgių buvo suduota gerokai daugiau, nei pripažino kaltinamasis, o jo duodami parodymai apie menamą nukentėjusiojo agresyvų elgesį nėra teisingi, apeliacinėje instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausti betarpiškai įvykį matę liudytojai P. K., A. J. I. R., G. K. bei pagarsinti liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
7. Apklausiama liudytoja A. J. parodė, kad išgirdusi triukšmą kieme, priėjusi prie lango pamatė, du asmenis, kurių vienas buvo ant viršaus ir mušė esantį po savimi, apačioje buvęs asmuo nesigynė, smūgiuojama buvo į galvą smūgių buvo daug. Liudytoja G. K. nurodė, kad išgirdo triukšmą lauke, prie lango priėjo nesiliaujant triukšmui. Pamatė kaip suaugęs vyras yra užgulęs vaiką ir jam smūgiuoja. Smūgiai vaikui buvo suduodami ranka į galvą, smūgių buvo daug. Liudytojas P. K. parodė, kad grįždamas namo, laiptinėje sutiko nukentėjusiojo brolį, kuris pasakė, kad lauke muša jo brolį. Paties įvykio jis nematė. Išbėgus į lauką, lauke jau buvo nukentėjusiojo mama, jis tik priėjo prie nukentėjusiojo pažiūrėti ar viskas gerai ir parvedė jį namo. Liudytoja I. R. parodė, kad pačių muštynių nematė, tik matė kaip moteris rėkė ant vyriškio, o šis ją pastūmė. Visi apklausti liudytojai patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų liudytojo, policijos pareigūno, M. B. parodymų (1 t., b.l. 76) nustatyta, kad pagal iškvietimą, vaiką sumušęs asmuo buvo pasišalinęs. Nukentėjęs berniukas buvo namuose, bendrauti nebuvo linkęs, nieko neaiškino, tik pasakė, kad nepažįstamas vyras jam sudavė apie 20 smūgių į galvą, po ko koja prispaudė šonkaulius, grasino nuvežti į mišką, dėl kokių priežasčių jis buvo užpultas nenurodė. Berniukas buvo apsiverkęs, kairiojo smilkinio srityje matėsi paraudimas. Buvo bendrauta ir su galimai berniuką užsipuolusio vyro buvusia žmona, kuri paaiškino, kad nukentėjęs berniukas kasdien skriaudžia jos vaikus.
8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad N. M. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, kurie nekito viso proceso metu (1 t., b.l. 139,144, 2 t. b.l. 134-140.) Kaltinamasis pripažino nukentėjusiajam sudavęs 9-10 smūgių į galvos ir kūno sritį. Nors liudytojų teigimu, smūgių buvo suduota daug, liudytojos G. K. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad smūgių buvo apie 15-20, kolegija pažymi, kad teismas bylą nagrinėja asmeniui pateiktų kaltinimų ribose. N. M. kaltinime inkriminuota ne mažiau kaip 9 smūgių nukentėjusiajam sudavimas, visus kaltinime nurodytus smūgius N. M. pripažino, netgi teigė, kad jų galėjo būti ir daugiau. Tai kad nukentėjusiajam buvo grasinama nuvežti jį į mišką kaltinime taip pat neinkriminuota, todėl teigti, kad N. M. nepripažino esminių kaltinimo aplinkybių nėra pagrindo.
9. Kolegija taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad N. M. pateikta versija apie nukentėjusiojo agresyvų elgesį, kuris ir išprovokavo jo veiksmus, neatitinka tikrovės. N. M. nuo pat pirmos apklausos teigė, kad nukentėjusysis pirmas bandė jam smūgiuoti. Nors skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę, nė vienas byloje apklaustas įvykį matęs liudytojas šios kaltinamojo versijos nepatvirtino, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad įvykį stebėjusios liudytojos G. K. ir A. J. kaltinamojo nurodomos aplinkybės negali patvirtinti dėl objektyvių priežasčių – jos nematė įvykusio konflikto pradžios, tačiau kaltinamojo nurodyta aplinkybė yra patvirtinta paties nukentėjusiojo parodymais. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis patvirtino, kad jis pirmas bandė smūgiuoti N. M., parodė, kad pradžioje jis pabandė vyriškiui trenkti į galvą, kai tik jis atėjo, vyras apsigynė, kai jis norėjo jam suduoti kumščiu. Į prokurorės klausimą nukentėjusysis patikslino, kad pradžioje vyras jam nebuvo sudavęs jokio smūgio, tik buvo paėmęs už rankos. Toje pačioje apklausoje nukentėjęs dar kartą nurodė, kad vyras paėmė jį už rankos, o jis kita ranka pabandė suduoti vyriškiui (1 t. b.l. 41). Šie nukentėjusiojo parodymai paneigia skundo argumentus, kad kaltinamojo pateikta versija, jog jo veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo elgesys, nėra patvirtinta jokiais bylos duomenimis ir kardinaliai prieštarauja M. B. parodymams.
10. Iš N. M. apklausų, tiek tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti jog jis nuolat teigė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi. Jo nuoširdų gailėjimąsi rodo, ne tik tai, kad jis davė išsamius parodymus apie įvykį ir jį sukėlusias aplinkybes, ne kartą išreiškė apgailestavimą dėl savo elgesio, bet ir tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis atlygino padarytą žalą ligonių kasoms, taip pat bandė tartis su nukentėjusiojo įstatymine atstove ir siekė nukentėjusiesiems bent dalinai atlyginti žalą, o teismo posėdyje ne kartą atsiprašė nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės. Tai, kad tai buvo padaryta galutinėje teisminio nagrinėjimo stadijoje neduoda pagrindo teigti, kad kaltinamojo atsiprašymas nėra nuoširdus. Taigi įvertinus nustatytas ir aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą o būtent tai, kad N. M. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.
11. Įvertinus byloje surinktą medžiagą teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad byloje pagrįstai nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga, kad kaltinamasis iš dalies atlygino padarytą žalą ar įsipareigojo tą padaryti. Bylos duomenys patvirtina, kad N. M. visiškai atlygino Valstybinės teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą 145,79 Eur civilinį ieškinį (1 t., b.l. 80-82, 113). Iš bylos taip pat matyti, kad N. M. siekė dalinai atlyginti ir nukentėjusiajam padarytą žalą, 2021 m. kovo 30 d. nukentėjusiojo įstatyminei atstovei, buvo pervesta 500 Eur suma (2 tomas, b.l. 104), tačiau nukentėjusioji šios sumos atsisakė. Šios aplinkybės visiškai patvirtina, kad N. M. atlygino dalį padarytos žalos, o taip pat deda pastangas atlyginti ir nukentėjusiajam padarytą žalą. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad po nuosprendžio paskelbimo, N. M. pervedė į teismo depozicinę sąskaitą visą jam nuosprendžiu priteistą nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos sumą. Nustatytos aplinkybės kolegijai duoda pagrindą atmesti skundo argumentus, kuriais ginčijama BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos buvimas, kaip nepagrįstus.
12. Kolegija taip pat nesutinka su skundo argumentais, kuriais teigiama, kad N. M. laiduotoja paskirta B. M. nėra tinkamas asmuo skirti ją laiduotoja. B. M. atitinka visus laiduotojui keliamus reikalavimus, byloje nustatytos aplinkybės, B. M. charakterizuojantys duomenys bei duomenys apie N. M. ir B. M. tarpusavio santykius pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ji galės daryti teigiamą įtaką N. M.. Tai, kad B. M. yra buvusi sutuoktinė nepaneigia glaudaus jų tarpusavio ryšio. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta B. M. parodė, kad B. M. pažįsta daugiau nei 20 metų, nepaisant to, kad jie yra išsituokę ji jaučia nuolatinę vyro pagarbą ir visus jos priimamus sprendimus vyras priima bei pagarbiai vykdo. Jie nuolat kalbasi apie tai kas įvyko, vyras pripažįsta, kad pasielgė netinkamai ir atsakomybės nevengia, todėl skunde nurodomus argumentus, kad B. M. stengiasi padėti išvengti atsakomybės ir N. M. darys tik neigiamą įtaką kolegija atmeta kaip subjektyvius, niekuo neparemtus teiginius.
Dėl nukentėjusiajam M. B. priteistinos neturtinės žalos dydžio
13. Skundu nesutinkama su nukentėjusiajam priteista 800 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti prašoma šią suma padidinti iki 10 000 Eur.
14. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
15. Byloje nustatyta, kad dėl N. M. veiksmų nukentėjusysis M. B. patyrė ne tik fizinį skausmą, jam buvo nustatyti kūno sužalojimai, kurie teismo medicinos specialisto įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 98-99). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad po įvykio nukentėjusysis buvo nukreiptas pas psichologą, jam diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, paskirtas medikamentinis gydymas ( 2 t., b.l.,114,115,116,117,118,119,120,121).
16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, be kitą ko ir teismų praktika, priteisiant neturtinę žalą nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose, kuriose priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 200 iki 1000 Eur ( b/b Nr. 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015. Nukentėjusiajam M. B. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra arti maksimalaus dydžio, kuris susiformavo teismų praktikoje analogiškose bylose, pagrindų nukrypti nuo šios praktikos, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė.
Dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų nukentėjusiojo įstatyminei atstovei priteisimo
17. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo priteisti neturtinę žalą nukentėjusiojo įstatyminei atstovei nagrinėjamu atveju nėra. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2011; 2K-212-693/2015). Neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Tačiau nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Nors R. B. teisminio nagrinėjimo metu ir buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (2 t., b.l. 145,147), tačiau toks sprendimas buvo sąlygotas to, kad teismui buvo pateiktas civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma atlyginti ir turtinę R. B. nusikaltimu padarytą žalą.
18. Analizuojant teismų praktiką matyti, kad išskirtiniais atvejais nukentėjusiojo asmens tėvams yra pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau ši teisė pripažįstama, kai nukentėjusiesiems yra nusikalstama veika padaromi itin sunkūs sveikatos sutrikdymai, keliantys pavojų gyvybei, kai asmuo tampa neįgalus ir panašiai, ir jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-321/2009; 3K-3-80-706/2015; 2K-61-696/2016; 2K-225-895/2016). Nagrinėjamoje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė įstatyminės atstovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl proceso išlaidų
19. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti visas nukentėjusiojo įstatyminės atstovės turėtas proceso išlaidas. Šioje dalyje apeliacinis skundas taip pat atmetamas. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji, įstatyminė atstovė patyrė 1500 Eur dydžio proceso išlaidų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos ir advokato parengtų dokumentų sudėtingumą, šią sumą pagrįstai sumažino iki 500 Eur. Kolegija spręsdama šių išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms teisinėms paslaugoms, vertina tai, kad baudžiamoji byla nėra sudėtinga, N. M. neginčijo nei savo kaltės, nei piniginių reikalavimų ir jų dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiųjų atstovas į procesą įstojo bylos teisminio nagrinėjimo metu, parengė civilinį ieškinį, kuris tenkintas tik dalinai (2 t., b.l. 106-113), prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo (2 t.,b.l.154-155). Atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudaro 4 val. Nukentėjusiųjų atstovo rengtas apeliacinis skundas atmestas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 500 eurų suma yra proporcinga nukentėjusiesiems suteiktai teisinės pagalbos apimčiai ir kokybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-
nutaria:
atmesti nukentėjusiojo M. B. ir jo įstatyminės atstovės ir nukentėjusiosios R. B. atstovo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.