- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- 2-5105-476/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00308-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- L. B.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė, Arūnas Justeikas
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei R. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir atsakovės R. K. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, trečiasis asmuo L. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone,.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė:
1. pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytą nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamąją vietą su jos motina R. B. ir E. B. gyvenamąją vietą nustatyti su juo jo gyvenamojoje vietoje.
2. Priteisti iš R. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 94,00 Eurus, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2018-03-01 iki vaiko pilnametystės.
3. Nutraukti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. B. išieškojimą iš T. B. nuo 2018-03-01.
4. Nustatyti R. B. bendravimo su dukterimi E. B. tokią tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant dukterį iš jos gyvenamosios vietos penktadieniais 17.00 val. ir grąžinant į dukters gyvenamąją vietą sekmadieniais 17.00 val. arba kitu dukters, T. B. ir R. K. pasirinktu laiku.
5. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti T. B..
Ieškovas T. B. teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje nurodytą poziciją, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Ieškovas paaiškino, kad nuo 2018 m. kovo mėn. 1 d. duktė gyvena su juo. Jis mėgino su atsakove R. K. dukters gyvenamosios vietos klausimą išspręsti geruoju. R. K. iš pradžių sutiko tai padaryti, tačiau paruošto susitarimo dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo nepasirašė. Jis visą laiką su dukterimi E. bendravo, nuolat su ja palaikė artimą ryšį. Pas jį namuose dukrai E. yra sudarytos visos sąlygos gyventi, mokytis. Mano, jog gyvendama su juo E. bus tinkamai prižiūrėta ir auklėjama. Jis atsakovei netrukdys bendrauti su dukterimi. Gyventi su juo norą pareiškė pati duktė. E. teigė, kad motina jos nesupranta, ir nesistengia suprasti, nesirūpina jos mokslu, teigdama, jog tai pačios dukters reikalas. R.K. E. trukdo bendrauti su juo, duktė pastoviai turi prižiūrėti jaunesniąją seserį, motina nuolat barasi su savo vyru, namuose būna triukšmas. Dukrai pas mamą nesaugi aplinka, nes kartais negamina jai maisto, teigdama, jog tai pačios dukters rūpestis. Tai turėjo įtakos dukters savijautai, ji nuolat verkdavo, būdavo blogos nuotaikos. Kai duktė pradėjo gyventi pas jį, E.s nuotaika pasitaisė. Jis ir jo žmona Lina su dukterimi gerai sutaria. Nuo to laiko kai E. apsigyveno pas juos buvo kilę problemų dėl alkoholio vartojimo, šią problemą su E. jis savo šeimoje sprendė pokalbiais, aiškindamas vaikui apie alkoholio žalą. Po įvykio, kai atsakovė nuvežė E. į policijos komisariatą patikrinti jos blaivumą, ji su mama bendrauti nebenori. Šio įvykio metu E. B. buvo atsakovės žinioje. E. nori gyventi su juo. Psichotropinių vaistų dukrai, kaip teigė atsakovė, jis nėra davęs, ji gėrė vaistus nuo alergijos, o atsakovei nusiuntė ne tų vaistų pakuotės fotografiją. Prašė ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė R. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:
Žemesnės instancijos teismas
Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-(duomenys neskelbtini)nustatytą E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2004.12.29., bendravimo tvarką su ieškovu ir nustatyti atskirai gyvenančio ieškovo bendravimo su E. B. tvarką Priešieškinyje nurodyta tvarka;Likusioje dalyje Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą;
Atsiliepimas
Atsakovė R. K. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, patikslintą ieškinį atmesti. Priešieškinyje atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji savo dukterį E. labai myli, ja visą laiką rūpinosi ir su ja labai gerai sutarė iki jos paauglystės. Prasidėjus paauglystei, E. radėjo maištauti, ji šiek tiek ją sudrausmindavo, ribodavo bendravimo su draugais laiką. Ji tikrai gali ir toliau rūpintis dukterimi, ji viską padarys, kad jų santykiai pagerėtų, reikalui esant lankysis ir pas psichologus. Ji sutiko, kad E. daugiau galėtų bendrauti su tėvu, laikinai pas jį pagyventi, sutiko dėl išlaikymo. Mano, kad tėvo namuose, dukra yra nuteikinėjama prieš ją. Tam, kad E. nusiramintų, neverktų, tėvo namuose, jai buvo duodami psichotropiniai vaistai, kuriuos močiutė parnešė iš darbo. E. norėjo pabūti pas tėvą ir tai tęsiasi iki šiol. Tuomet, kai E. buvo rasta neblaivi, ji ėmėsi griežtesnių priemonių, paėmė jos telefoną, o tėvo namuose buvo viskas atvirkščiai, ji ten rado užtarimą. Gyvenant pas tėvą E. elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Būdama pas tėvą vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Mano, kad sugebės rasti ryšį su dukterimi, sugebės užtikrinti, kad E. gerai mokytųsi ir elgtųsi. Ji dės visas įmanomas pastangas normaliems santykiams su dukra atkurti. Su dukra nesimatė nuo to įvykio, kai ją nuvežė į policijos komisariatą, tai yra nuo šių metų birželio mėnesio. Ji norėtų, kad E. gyventų su ja, taip kaip ir buvo nustatyta 2011-10-19 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendime. Tikisi iš ieškovo pagalbos, tam, kad pradėtų bendrauti su dukterimi. Gal visi kreipsis į psichologą ir pavyks normalizuoti santykius. Nuo birželio mėnesio ji su dukterimi nėra susitikusi, bendrauja minimaliai tik žinutėmis. Nuo rugsėjo ji ketina lankyti tėvų kursus Raseinių krizių centre. Dukros susitikti nekvietė, nes mato, kad dukra labai priešiškai nusiteikusi. Į ieškovą pagalbos dėl bendravimo su dukterimi nesikreipė, kadangi ieškovas atsisako su ja bendrauti.
Suinteresuotas asmuo L. B. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinio nepalaikė. Paaiškino, kad visa tai prasidėjo dėl to, kad E. pradėjo kalbėti kaip norėtų gyventi pas juos namuose. Atvažiavusi į jų namus, E. nuolat kalbėdavo, kad mama ant jos šaukia, jos nesupranta. E. teigia, kad myli mamą, tačiau nežino, kaip su mama reiktų bendrauti, nes niekaip negali atleisti mamai dėl pažeminimo. E. skundėsi, kad mama sugeba ant jos tik šaukti ir ji tuomet užsisklendžia ir iš viso nebegirdi mamos. E. šiuo metu jaučiasi gerai, nori lankytis pas psichologą, tačiau nori, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. E. jai paaiškino, kad mama ją pažemino, nes viešoje vietoje prie draugų ant jos šaukė. To, kad E. buvo neblaivi, ji tuomet nepastebėjo. Kai E.a papūtė į alkotesterį, pamatė, kad ji tikrai yra neblaivi. Šiuo metu ji bendrauja su kaimynų mergaite, kuri daro E. teigiamą poveikį. Ji mano, kad tėvams kartu su dukra reikia eiti pas psichologus, nes vis tiek reikės visiems bendrauti. Atsakovė nesiūlė mergaitei susitikti nuo 2018 metų birželio mėnesio, mano, kad dėl to E. yra nusivylusi. Atsakovei buvo siūloma susitarti taikiai dėl vaiko gyvenamos vietos. Atsakovė sutiko leisti dukrai E. pagyventi pas ieškovą ir per kelis mėnesius apsispręsti, su kuriuo iš tėvų vaikas nori gyventi. Ji nėra girdėjusi, kad ieškovas bendraudamas su dukterimi blogai atsilieptų apie atsakovę.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktas išvadas (b. l. 18-20), kurioje nurodyta, kad priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į nepilnametės E. B. interesus. Skyriaus specialistei bendraujant su E. B., ji išreiškė norą gyventi su tėvu. Mergaitė paaiškino, kad būdama pas mamą labai dažnai pykdavosi su ja ir jos vyru. Taip pat nesutardavo ir su seserimi A. Mama dažnai šaukdavo ant jos, būdavo, kad neišleisdavo pas tėtį. Pas tėtį gyvendama ji jaučiasi laiminga, su niekuo nesipyksta, niekas ant jos nešaukia, visada su visais namiškiais randa bendrą kalbą. Pokalbio metu E. paatviravo, kad ji labai gerai sutaria su tėvo žmona, su ja gali visuomet pasikalbėti, jai patikėti slaptus dalykus, ji visada jos išklauso, niekada ant jos nerėkia, taip pat jos ir močiutės Vandos labai artimi ryšiai, jos mokyklos šventėse, koncertuose dažniausiai dalyvaudavo močiutė, o ne tėvai. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko norus bei nuomonę. 2018-08-16 teisme vyko pokalbis su nepilnamete E. Ji aiškiai išreiškė norą gyventi su tėvu, o su mama matytis. Dėl šių priežasčių sutinka, kad nepilnametės gyvenamoji vieta būtų pakeista, nustatant ją su tėvu.
2018-06-07 iš Saugaus vaiko centro teisme gauta psichologo konsultacijos išvada, kurioje nurodyta, kad E. B. kartu su mama R. K. ir tėčiu T. B. kreipėsi į VšĮ Saugaus vaiko centrą, vykdydami 2018-05-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5105-476/2018. Saugaus vaiko centre buvo suteiktos 3 konsultacijos: 2018 m. gegužės 30 d. (tėvams - R. K. ir T. B.) bei birželio 4 d. ir 7 d. (E.). Konsultacijų duomenys leidžia teigti, jog E. turi pakankamai artimą ryšį tiek su mama, tiek su tėčiu. Prasidėjus paauglystei, kasdieninis bendravimas su mama tapo apsunkintas dėl dažnų konfliktų ir mergaitės norų bei mamos reikalavimų neatitikimo. Šiuo sudėtingu amžiaus tarpsniu E. santykis su tėčiu yra mažiau komplikuotas ir ramesnis, nei su mama. Mergaitei tai padeda geriau atlaikyti jos pačios emocijas ir jai būdingą padidintą jautrumą. Šiuo metu pati E. vienareikšmiškai išsako norą gyventi su tėčiu. Tai lemia jos stabilesnė savijauta tėčio šeimoje, užsimezgąs teigiamas ryšys su tėčio dabartine žmona, taip pat ir nuo mažens šilti santykiai su kartu gyvenančiais seneliais. Jeigu bus priimtas sprendimas keisti E. gyvenamąją vietą, svarbu, kad bendravimas su mama nenutrūktų, nes mama mergaitei yra taip pat labai svarbi. Norint E. raidai palankios aplinkos, abiems tėvams reikėtų mažiau kritikuoti vienas kito auklėjimo metodus; geriau stengtis užtikrinti, kad mergaitė gautų pakankamai tiek šilumos (meilės), tiek ir struktūros (disciplinos) (b. l. 85).
2018-08-16 nepilnametės E. B. apklausos metu, teismui išklausius vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos, E. B. aiškiai išreiškė savo norą, kad nori gyventi pas tėvą, o su mama matytis (b. l. 126).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys, priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 129). 2011-10-19 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta santuoka tarp T. B. ir R. B., sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono CMS, akto įrašo Nr. 158, bendru sutikimu, nepilnametės dukters E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. B., T. B. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukteriai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 litų kas mėnesį (b. l. 127-128). T. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone 2018-04-12 išvadoje nurodoma, kad ieškovas T. B. su žmona L. B. ir nepilnamečiais vaikais Kajumi Kairiu, gimusiu (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškovo tėvais dviejų aukštų name. Namas nuosavybės teise priklauso ieškovo tėvams Vandai ir R. B.. Ieškovo šeimai yra skirtas antras namo aukštas, kuriame yra du kambariai, įrenginėjamas sanitarinis mazgas. Namas su patogumais, apšildomas granulėmis. Dukrai E. B. tėvo namuose yra skirtas apie 13 kv. m. kambarys, kuriuo mergaitė dalijasi su nepilnamečiais K. ir P. Kambaryje stovi dviaukštė lova, lova, kurioje miega E., rašomas stalas, spinta. Ieškovas nurodė, kad pirmame namo aukšte yra įrenginėjamas atskiras 13 kv. m. kambarys E. Jame šiuo metu atliekamas remontas. Atsakovė R. K. su vyru A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir su A. K., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena namo dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai V. S. Būstas per du aukštus. Pirmame namo aukšte yra kambariai ir virtuvė. Antrame namo aukšte yra įrengtas atskiras apie 15 kv. kambarys dukrai E. B.. Taip pat antrame namo aukšte yra įrenginėjamas sanitarinis mazgas ir kambarys dukrai A. E. kambarys šviesus, šiltas, tvarkingas. Jame yra dvi lovos rašomas stalas, komoda, lentynos, spinta. Būstas apšildomas krosnimi (kietu kuru). Pokalbio su specialiste metu E. B. išreiškė norą gyventi kartu su tėvu, nurodė, kad būdama pas mamą dažnai pykdavosi su ja ir jos vyru, o gyvendama pas tėvą namuose ji jaučiasi laiminga (b. l. 18-20). 2018-04-05 paaiškinime E. B. nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, nes jo namuose ji jaučiasi laiminga, niekas ant jos nešaukia, su namiškiais randa bendrą kalbą, tėčio namuose ja rūpinasi labiau nei pas mamą (b. l. 21). Iš Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos 2018-03-29 pateiktos informacijos apie E. B. matyti, kad mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje. Mergaitės tėvai išsiskyrę, abu sukūrę kitas šeimas. E. mokyklą lanko gerai, iš pamokų savavališkai neišeina. E. noriai bendrauja su klasės draugais, turi artimesnių draugių ir klasėje, ir mokykloje. Lanko šokių būrelį. Dalyvauja klasės ir mokyklos renginiuose. Mokykloje mergaitė santūri, mandagi, tvarkinga. Mama domisi dukros mokymosi rezultatais, nuolat stebi jos pasiekimus elektroniniame dienyne. Nors klasės tėvų susirinkimuose nedalyvavo, tačiau su klasės vadove bendrauja telefonu. Iškilus problemoms į jas nedelsdama reaguoja, tariasi su klasės vadove, prireikus apsilanko mokykloje, Tėvas su klases vadove ir kitais mokyklos atstovais nebendradarbiauja. Minėtai mokinei socialinio pedagogo ir psichologo pagalba nebuvo teikiama (b. l. 22). Iš MediCA klinika 2018-03-28 pateiktos informacijos matyti, kad E. B. pas gydytoją paskutinį kartą lankėsi 2018-03-26, mergaitę atvedė tėtis, 2018-01-05 pas gydytoją dėl siuntimo pas dermatologą E. B. kreipėsi lydima mamos (b. l. 23). Iš T. B. paaiškinimo matyti, kad į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo kreipėsi atsižvelgdamas į dukters pareikštą norą gyventi su juo. Mano, kad E. geriau šiuo metu gyventi su juo, kadangi motinos namuose vyksta nuolatiniai barniai, dėl kurių dukra patiria stresą ir neigiamus išgyvenimus (b. l. 30-31). Iš gyvybės draudimo liudijimo matyti, kad T. B. apsidraudęs gyvybės draudimu, naudos gavėjas E. B. (b. l. 32, 33). Iš E. B. susirašinėjimo su L. B., matyti, kad mergaitė išreiškė norą gyventi pas tėtį namuose, nurodydama, kad su mama ji nuolat pykstasi, mama jos nesupranta, šaukia (b. l. 35-51). Iš 2018-01-03 E. B. paaiškinimo matyti, kad 2017-12-27 ji su savo draugais vartojo alkoholinius gėrimus, dėl išgerto kiekio ji nesiorientavo aplinkoje, jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (b. l. 53). Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių miesto seniūnijos 2018-04-17 pateiktos informacijos apie T. B. šeimą matyti, kad T. B. namuose gyvenimo ir buities sąlygos yra geros, nusiskundimų dėl Bakučių netinkamo gyvenimo būdo ar elgesio seniūnija nėra gavusi (b. l. 57). Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių miesto seniūnijos 2018-04-25 pateiktos informacijos apie R. K. šeimą matyti, kad R. K. namuose yra visi patogumai, namas šildomas krosnimi, yra kambarys, kuriame atskirai galėtų gyventi E. B.. Nusiskundimų dėl Rasos ir A. K. šeimos netinkamo gyvenimo būdo ar elgesio seniūnija nėra gavusi (b. l. 58). R. K. 2018-02-23 pateikė atsakymą į raštą dėl nepilnametės dukters E. B. gyvenamosios vietos nustatymu su tėvu T. B., kuriame nurodė, kad atsižvelgdama į dukros interesus šiuo metu neprieštarauja, kad dukra E. B. savo noru laikinai gyventų pas tėvą su sąlyga, kad jos bendravimas su dukra nebus ribojamas. Sutinka dukters išlaikymui mokėti po 86,95 Eur per mėnesį (b. l. 67). Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso V. B. ir R. B. bei pateiktas gyvenamojo namo planas (b. l. 69-70, 72, 73). Iš Raseinių psichikos sveikatos centro 2018-04-17 pažymos matyti, kad E. B. laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2018-04-17 paslaugos centre teiktos nebuvo (b. l. 88). Iš E. B. ir R. K. susirašinėjimo matyti, kad vyko pokalbis dėl vaistų, E. B. R. K. atsiuntė vaistų foto nuotrauką, kurioje užfiksuoti vaistai Sertraline-Teva 50 mg (b. l. 88-89). Iš policijos įvykių registro matyti, kad 2018-06-08, 21. 50 val. matyti, kad gautas pranešimas, jog pranešėja įtaria, kad 13 metų dukra yra neblaivi. Vyksta teisminis procesas su vyru dėl mergaitės gyvenamos vietos, pranešėja įtaria, kad ji geria pas tėvą, nori patikrinti dukters blaivumą (b. l. 91-92). Iš Raseinių (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2018-05-24 pateiktos informacijos apie E. B. matyti, kad 2018-04-17 į mokyklos psichologę kreipėsi E. B. mama. Į pirmąją konsultaciją E. B. atvyko viena, į antrąją neatvyko, o į trečią konsultaciją mergaitė atvyko su tėčiu (b. l. 93). Iš 2018-06-14 E. B. paaiškinimo matyti, kad 2018-06-08 susitikusi su klasioke, gavusi iš mamos pinigų nuėjo į parduotuvę ir nusipirko pakelį traškučių bei Coca Cola. Joms sėdint prie parduotuvės „Svirnelis“ priėjo nepažįstamas vyras, kuris nupirkęs alkoholinio gėrimo MIX, arbūzo skonio padėjo prie jų. Jos išgėrė vyro paliktą alkoholinį gėrimą. Grįžus namo, mama įtarė, kad ji išgėrusi, ji neigė, todėl mama išvažiavo parsivežti alkotesteriį Ji išsigando ir parašė tėčiui, kad jis atvažiuotų jos pasiimti. Jiems vykstant pas tėtį, jų automobilį užblokavo mamos vyro vairuojamas automobilis, ji persėdo į mamos automobilį ir kartu su drauge jas nuvežė į Raseinių PK, kur alkotesteriu joms buvo nustatytas neblaivumas (118-119). R. K. nuo 2018-05-13 iki 2018-06-04 dirbo MB „Pas Justą“ (b. l. 120). Pateikta fotonuotrauka su vaistų Aceterin pakuote (b. l. 121).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti nepilnametės dukters E. B. gyvenamąją vietą su juo, atsakovė priešieškiniu prašė nekeisti 2011-10-19 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos E. B. gyvenamosios vietos su ja.
Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).
Bylos duomenys apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt., pilnumoje patvirtina, jog tiek ieškovas T. B., tiek atsakovė R. K. turi visas galimybes tinkamai atlikti savo, kaip tėvo/motinos funkcijas, tam jie turi visas sąlygas, tačiau esamos sąlygos neapsprendžia reikalavimo pagrįstumo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o yra būtina vertinti visumą vaiko interesų, tokių, kaip prisirišimo prie vieno iš tėvų, atskyrimą nuo kartu gyvenančių brolių, atsižvelgti į vaiko nuomonę bei jo išreikštą norą su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi.
Būtent, šioje byloje esminiu kriterijumi sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas laiko šalių nepilnamečio vaiko – trylikos metų E. B. išreikštą norą. 2018-04-05 vaiko teisių skyriaus specialistams E. B. išreiškę poziciją, jog nori gyventi su tėčiu, nes jo namuose ji jaučiasi laiminga, niekas ant jos nešaukia, su namiškiais randa bendrą kalbą, tėčio namuose ja rūpinasi labiau nei pas mamą. VšĮ saugaus vaiko centro psichologui konsultacijų vykusių 2018-06-04 ir 07 dienomis metu E. B. taip pat vienareikšmiškai išsakė norą gyventi su tėčiu. Psichologo konsultacijos išvadoje nurodoma, kad tokį mergaitės apsisprendimą lemia jos stabilesnė savijauta tėčio šeimoje, užsimezgąs teigiamas ryšys su tėčio dabartine žmona, taip pat ir nuo mažens šilti santykiai su kartu gyvenančiais seneliais. Mergaitės nuomonė nepasikeitė ir 2018-08-16 vykusioje teismo apklausoje, kurios metu pasiūlius nepilnametei laisvai papasakoti apie savo gyvenimą, atostogas ir suteikus galimybę išreikšti norą su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi, E. B. aiškiai išsakė savo norą gyventi pas tėtį, o su mama matytis (b. l. 19, 21, 85, 126).
Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje šalių nepilnametis vaikas yra aiškiai išreiškęs savo poziciją dėl gyvenamosios vietos, akivaizdu, kad E. B. išreikšta pozicija nekito viso teismo proceso metu, tai yra nuo 2018-04-05 bendravimo su Vaiko teisių skyriaus specialistais iki 2018-08-16 mergaitės apklausos teisme. Teismas, jokių duomenų, kad vaiko nuomonė prieštarautų jo interesams, nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje pateiktas atsakovės R. K. paaiškinimas 2018-02-23 atsakymą į raštą dėl nepilnametės dukters E. B. gyvenamosios vietos nustatymu su tėvu T. B., kuriame ji nurodė, kad atsižvelgdama į dukros interesus šiuo metu neprieštarauja, kad dukra E. B. savo noru, laikinai gyventų pas tėvą su sąlyga, kad jos bendravimas su dukra nebus ribojamas. Prašė neskubėti keisti dukters gyvenamosios vietos teisminiu keliu, kadangi mano, jog toks dukters sprendimas yra skubotas bei jam įtakos turi E. amžius bei tai būtų galima padaryti po kelių mėnesių E. nepakeitus nuomonės (b. l. 67). Nors atsakovė ir nurodo, kad sutinka, jog E. B. laikinai gyventų pas tėvą, tačiau akivaizdu, kad išreiškiant tokią poziciją, ji supranta, kad dukters gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, šiai dienai labiau atitinka nepilnametės E. interesus. Be to, akivaizdu, kad viso teisminio proceso metu E. B. nepakeitė savo išreikšto noro gyventi su tėvu, nors turėjo pakankamai laiko dėl to apsispręsti, kadangi nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios iki sprendimo priėmimo praėjo penki mėnesiai. Teismo iniciatyva atsakovei buvo nurodyta du kartus nekliudomai bendrauti su nepilnamete dukterimi neutralioje aplinkoje. 2018-08-16 apklausoje nepilnametė patvirtino, kad du kartus susitiko su mama. Nepilnametė E. patvirtino, kad nuoširdaus bendravimo nebuvo, nes ji negali mamai atleisti už viešą pažeminimą.
Teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį sprendžia, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią ir stabilią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismas pažymi, kad CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms gali reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad šiuo metu E. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitinka vaiko interesus, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu – ieškovu T. B..
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Nepilnametės E. B. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu T. B., nustatytina vaiko bendravimo tvarka su motina R. K..
Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ribotina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, todėl nustatytina maksimali atsakovės bendravimo su vaiku tvarka. Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti tokią atsakovės R. K. bendravimo su dukterimi E. B. tvarką: mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant dukterį iš jos gyvenamosios vietos penktadieniais 17.00 val. ir grąžinant į dukters gyvenamąją vietą sekmadieniais 17.00 val. arba kitu dukters, T. B. ir R. K. pasirinktu laiku.
Teismo vertinimu, tokia ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su dukterimi tvarka neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomos maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. B. ryšys tiek su tėvu, tiek su motina yra artimas. Mergaitė nuo gimimo iki 5 metų augo su abiem tėvais, ieškovui ir atsakovei nutraukus santuoką, E. B. liko gyventi su motina R. K. ir su ja gyveno iki šių metų vasario mėnesio. Be to, E. bendravimo su mama R. K. svarbą pabrėžė ir VšĮ Saugaus vaiko centro psichologas teismui 2018-06-11 pateiktoje psichologo konsultacijos išvadoje, kurioje nurodyta, kad nustačius E.gyvenamąją vietą su tėvu, svarbu, kad bendravimas su mama nenutrūktų, nes mama mergaitei yra taip pat labai svarbi. Taip pat išvadoje pabrėžiama, kad norint E. raidai palankios aplinkos, abiems tėvams reikėtų mažiau kritikuoti vienas kito auklėjimo metodus, geriau stengtis užtikrinti, kad mergaitė gautų pakankamai tiek šilumos (meilės), tiek ir struktūros (disciplinos) (b. l. 85).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, paties vaiko išsakytą nuomonę teismo apklausos metu, kad su mama norėtų bendrauti, nustačius maksimalią bendravimo tvarką, teismas sprendžia, jog atsakovės priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra artimesnė maksimaliai bendravimo tvarkai bei pakankama, siekiant atsakovei visapusiškai rūpintis dukterimi, dalyvauti jos auklėjimo, ugdymo procese. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas sprendžia, jog atsakovės priešieškinyje nurodoma bendravimo tvarka yra artimesnė maksimaliai bendravimo su vaiku tvarkai, todėl nustatytina bendravimo tvarka, pagal kurią:
R. K. matosi ir bendrauja su nepilnamete dukra pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį paimant iš ieškovo namų E. B. ir pristatant į ieškovo namus tos pačios savaitės sekmadienį ne vėliau kaip iki 19 val.vasaros atostogų metu R. K. pasiima E. B. pirmąją atostogų dieną 10 val. ir pristato į ieškovo namus praėjus dviem savaitėms atostogų trukmės (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis) atitinkamą paskutinę dieną iki 19 val. arba iki 12 val., jeigu E. B. atostogų trukmę sudaro nelyginis dienų skaičius. Tolimesnį vasaros praleidimo laikotarpį nustatyti chronologiška tvarka, tai yra kiekviena iš šalių su vaiku praleidžia laiką po dvi savaites iki vasaros atostogų pabaigos, išskyrus žemiau nurodytų švenčių dienas.R. K. su E. B. švenčių dienomis bendrauja tokia tvarka:
sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną) neporiniais metais R. K. paima E. B. šventės išvakarėse (gruodžio 31 d.) 10 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus;vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus; kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) E. B. lieka su ieškovu. krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis) poriniais metais R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus; gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną) metais R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus; pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus; pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) E. B. lieka su ieškovu; birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių dieną) E. B. lieka su ieškovu; liepos 6-ąją (Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus;rugpjūčio 15-ąją (Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną)) E. B. lieka su ieškovu; lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną) - neporiniais metais R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus;gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (Kūčių ir Kalėdų dienomis) poriniais metais R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus.
Kiekvienais metais, E. B. gimimo dieną R. K. paima E. B. po pamokų ir bendrauja su ja ne daugiau kaip 4 val., po to pristato į ieškovo namus. Jei nurodyta diena sutampa su savaitgalio diena, E. B. paimama iš ieškovo namų 10 val. ir pristatoma į ieškovo namus tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19 val.Ieškovė ir atsakovas privalo informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ne vėliau kaip prieš 15 dienų;atsakovė ir ieškovas įspėję vienas kitą, tačiau be raštiško kitos šalies sutikimo, suderinto tarpusavyje, gali su dukra išvykti iš Lietuvos Respublikos ne ilgesniam kaip 14 dienų terminui. Ilgalaikės išvykos (ilgesnės kaip 14 dienų) galimos tik su raštišku kitos šalies, įstatymo nustatyta tvarka pasirašytu sutikimu.
CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalimu ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. CPK 282 straipsnio 1 dalis nustato, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nestabdo. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, jog tikslinga leisti sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo vykdyti skubiai, atsižvelgiant į vaiko interesus bei vaiko ir mamos artimą tarpusavio ryšį.
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2004; kt.).
Ieškovas T. B. prašė iš atsakovės R. K. priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 94,00 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2018-03-01 iki vaiko pilnametystės. Išmokas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovui. Atsakovė ieškovo prašomos priteisti išlaikymo sumos neginčijo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė su vyru yra įkūrusi MB „A.“, kurios direktorius yra jos sutuoktinis, o ji yra MB narė, jų šeimos pajamos yra apie 600 Eur per mėnesį. Pažymėtina tai, kad R. K. 2018-02-23 pateiktame atsakyme į raštą dėl nepilnametės dukters E. B. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu T. B. yra nurodžiusi, kad sutinka dukters išlaikymui mokėti po 86,95 Eur per mėnesį (b. l. 67). Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, poreikius, bendra 188,00 Eur suma skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant pačius būtiniausius vaiko poreikius.
Įvertinus visas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą, šiandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, vaiko poreikius, iš atsakovės R. K. E. B. išlaikymui priteistina 94,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-03-01 iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą T. B. (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis patyrė 750 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 90,00 Eur. konsultacijos VšĮ Saugaus vaiko centras (b..l.114). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (b. l. 97).
Byloje patenkinta 66 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų bei 50 proc. priešieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistina 585 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei – 50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovės ieškovui priteisia 535,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (585 Eur – 50 Eur). Be to, iš atsakovės valstybei priteistinas 34,00 Eur žyminis mokestis (94*12*3 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje susidarė 19,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo ir iš atsakovės proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Iš ieškovo priteistina 6,7 Eur, iš atsakovės – 13,25 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.
pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytą nepilnamečio vaiko E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina R. B. (Kazlauskiene) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš R. K. asmens kodas, (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 94,00 Eur (devyniasdešimt keturis eurus, 00 ct), indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2018-03-01 iki vaiko pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutraukti Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. B. išieškojimą iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2018-03-01.
Nustatyti atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
R. K. matosi ir bendrauja su nepilnamete dukra pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį paimant iš ieškovo namų E. B.. ir pristatant į ieškovo namus tos pačios savaitės sekmadienį ne vėliau kaip iki 19 val.vasaros atostogų metu R. K. pasiima E. B. pirmąją atostogų dieną 10 val. ir pristato į ieškovo namus praėjus dviem savaitėms atostogų trukmės (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis) atitinkamą paskutinę dieną iki 19 val. arba iki 12 val., jeigu E. B. atostogų trukmę sudaro nelyginis dienų skaičius. Tolimesnį vasaros praleidimo laikotarpį nustatyti chronologiška tvarka, tai yra kiekviena iš šalių su vaiku praleidžia laiką po dvi savaites iki vasaros atostogų pabaigos, išskyrus žemiau nurodytų švenčių dienas.R. K. su E. B. švenčių dienomis bendrauja tokia tvarka: sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną) neporiniais metais R. K. paima E. B. šventės išvakarėse (gruodžio 31 d.) 10 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus; vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus; kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) E. B. lieka su ieškovu; krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis) poriniais metais R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristatyto į ieškovo namus; gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną) R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus; pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus; pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) E. B. lieka su ieškovu; birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių dieną) E. B. lieka su ieškovu; liepos 6-ąją (Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus; rugpjūčio 15-ąją (Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną)) E. B. lieka su ieškovu; lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną) - neporiniais metais R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristato į ieškovo namus;gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (Kūčių ir Kalėdų dienomis) poriniais metais R. K. paima E. B. šventės išvakarėse 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. pristatyti į ieškovo namus.Kiekvienais metais, E. B. gimimo dieną R. K. paima E. B. po pamokų ir bendrauja su ja ne daugiau kaip 4 val., po to pristato į ieškovo namus. Jei nurodyta diena sutampa su savaitgalio diena, E. B. paimama iš ieškovo namų 10 val. ir pristatoma į ieškovo namus tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19 val.Ieškovė ir atsakovas privalo informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ne vėliau kaip prieš 15 dienų;Atsakovė ir ieškovas įspėję vienas kitą, tačiau be raštiško kitos šalies sutikimo, suderinto tarpusavyje, gali su dukra išvykti iš Lietuvos Respublikos ne ilgesniam kaip 14 dienų terminui. Ilgalaikės išvykos (ilgesnės kaip 14 dienų) galimos tik su raštišku kitos šalies, įstatymo nustatyta tvarka pasirašytu sutikimu.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 535,00 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 13,25 Eur (trylika eurų, 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Priteisti iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,70 Eur (šešis eurus, 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.