Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016 m. birželio 17 d., 19.09 val., (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį troleibusą, nuo smūgio automobilis nevaldomas išvažiavo į kitą eismo juostą ir kliudė automobilį Volkswagen, įvykus eismo įvykiui vairuotoja nepasiliko įvykio vietoje ir iš jo pasišalino. Taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio, jai nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Šiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127, 219.1, 219.2, 219.4, 221 punktų reikalavimus.R. K. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimu pripažin­ta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respu­b­likos administraci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. R. K. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį skirta 600 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirta 35 Eur bauda. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirta 1000 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir R. K. paskirta galutinė nuobauda – 1158 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.R. K. skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šią nuobaudą sušvelninti, taip pat sumažinti paskirtą piniginę baudą.Apeliantė nurodo, kad neginčija apylinkės teismo sprendimo pripažinti ją padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau mano, kad paskirtos administracinės nuobaudos dydis nėra pakankamai individualizuotas. Anot skundo autorės, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, jos asmenybę, gyvenimo aplinkybes, nuobauda yra per griežta.Nesutinkant su apylinkės teismo išvada pripažinti atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad apeliantė pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda, teigiama, kad skundo autorė nubausta už kitos rūšies pažeidimą. Apeliantės manymu, nuobauda už važiavimą per neleistiną šviesoforo signalą ir nuobauda už eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio, alkoholio vartojimą po eismo įvykio remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais nei pagal savo pavojingumą, nei pagal sankcijų griežtumą nėra vienarūšės.Skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas neatsižvelgė, kad skundo autorė pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, o tai pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė. Anot apeliantės, apylinkės teismas neatsižvelgė, kad ji nuo pažeidimo nustatymo momento nuosekliai tvirtino prisipažįstanti dėl teisės pažeidimo padarymo, savanoriškai nuvyko į policiją, pareigūnams prisipažino, kad po įvykio vartojo alkoholį, pareigūnams padėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, vykdė jų nurodymus, geranoriškai pasitikrino blaivumą, sutiko su pažeidimu ir dėl jo gailėjosi. Pažymi, kad teiginiai, jog skundo autorė iš tikrųjų gailisi, jaučia didelę gėdą ir moralinį diskomfortą, nėra sąlygoti tik siekio sušvelninti atsakomybę, todėl tai vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.Skunde pabrėžiama, kad apeliantė turi 36 m. vairavimo stažą, per šį laikotarpį nebuvo bausta administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus. Tik 2016 m. atsitiktinai pirmą kartą padarė KET pažeidimą. Akcentuojama, kad skundo autorė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, jos darbas susijęs su objektų pristatymu klientams visoje Lietuvoje, todėl vairuotojo pažymėjimas jai yra būtinas. Nurodoma, kad su apeliante gyvena ir ji viena išlaiko dvi dukra, viena jų mokosi (duomenys neskelbtini) socialinių mokslų fakultete, kita – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Teigiama, kad skundo autorės finansinę padėtį apsunkina iš Swdbank paimta paskola. Pažymima, kad apeliantės mama ir tėtis yra garbaus amžiaus, jų sveikata nėra gera. Tvirtinama, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones skundo autorei bus sudėtinga aplankyti juos, nuvežti pas gydytojus. Akcentuojama, kad apeliantė sutinka su administracine nuobauda bei nori ją atlikti, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir tokia didelė bauda turės ypatingai žalingas pasekmes ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams (išlaikytiniams). Nurodoma, kad netekusi teisės vairuoti transporto priemones skundo autorė praras darbą, o tai vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Tokios didelės baudos apeliantė sumokėti neįstengs, nes neturi jokių santaupų, o perdavimas antstoliui išieškoti paskirtą baudą tik sukels jai dar didesnius finansinius nuostolius. Teigiama, kad nors skundo autorė jau subrendusi moteris, tačiau dėl elementarių gyvenimiškų įgūdžių trūkumo, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nesuvokimo, nesugebėjo įvertinti savo elgesio pavojingumo ir galimų pasekmių, padarė administracinius teisės pažeidimus, dėl kurių labai gailisi, tačiau neproporcingai didelė lyginant su jos pajamomis bauda, turės jai skaudžių ilgalaikių pasekmių. Apeliantė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl proporcingumo reikalavimų skiriamoms nuobaudoms, tvirtina, kad jai paskirta nuobauda per griežta. Taip pat atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis rungtyniškumo principu, su skundu pateikti papildomi jos asmenybę, gyvenimo aplinkybes apibūdinantys dokumentai, turi įtakos individualizuojant bausmę. Anot skundo autorės, jos atžvilgiu privalėjo būti taikomos ATPK 30¹ straipsnis, kadangi skiriant nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, straipsnyje numatytos baudos dydžio ribose, ji yra aiškiai per griežta ir neatitinka apeliantės asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką dėl nuobaudos sušvelninimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.Ginčo dėl R. K. kaltės, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).Pagal ATPK 33 straipsnio 1 dalį kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimo matyti, kad R. K., vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 1158 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, kuri yra nustatytos sankcijos už sunkiausiojo iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, t. y., ATPK 130 straipsnio 1 dalies, ribose. Šioje normoje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas galutinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, skyrė maksimalią nurodyto straipsnio sankcijoje numatytą baudą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – neviršijantį minėtos normos sankcijoje šiai nuobaudai nustatyto vidurkio.Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti jai paskirtą specialiosios teisės atėmimą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones, arba sutrumpinti šios nuobaudos terminą, taip pat sumažinti paskirtos baudos dydį, t. y. pritaikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis, prieš viešąjį interesą. Tokios praktikos laikomasi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-478/2012, Nr. N63-681/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. K. kalta padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir paskyręs ginčijamą nuobaudą, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nors, apeliantė pažymi, kad ji pripažįsta kaltę dėl pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi, o vairuotojo pažymėjimas reikalingas vykdyti darbines pareigas, teisės vairuoti transporto priemones praradimas ir nurodyto dydžio bauda atsilieptų jos finansinei padėčiai ir dviejų dukrų išlaikymui, galimybei pagelbėti garbaus amžiaus tėvams, tačiau pažymėtina, kad R. K. padarė tris grubius administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos Kauno apylinkės teismas jai skyrė sankcijų vidurkius neviršijančias nuobaudas (pagal ATPK 126 str. 4 d. skyrė 600 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, kai normos sankcijoje numatyta bauda nuo 579 iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų; pagal ATPK 127 str. 2 d. – 35 Eur baudą, kai sankcijoje numatyta bauda nuo 28 iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1000 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams), o galutinę subendrintą nuobaudą paskyrė sunkiausiojo iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų sankcijos ribose, kur paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas neviršijo pastarosios nuobaudos termino vidurkio, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį (vairavo transporto priemonę vienu metu pažeisdama kelis KET reikalavimus, apgadindama kitas transporto priemones, tuo sukeldama pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, po šių pažeidimų padarymo iš įvykio vietos pasišalino, o po to, nenustačius įvykio aplinkybių, vartojo alkoholį), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat, jog yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Nors apeliantė nesutinka, kad jos 2016 m. kovo 10 d. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, yra vienarūšis pažeidimams nagrinėjamoje byloje, ir jos veiksmuose yra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teismų praktikoje tokios pačios rūšies teisės pažeidimais yra laikomi tokie pažeidimai, kurie yra nurodyti viename ATPK II skyriaus ypatingosios dalies skirsnyje (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-444-309/2016, ATP-573-360/2016, ATP-547-380/2016). Šiuo atveju ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje R. K. padaryti pažeidimai kaip ir padarytas 2016 m. kovo 10 d. yra dešimtajame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Apeliantė taip pat teigia, kad apylinkės teismas nepagrįsta nenustatė jos atsakomybės lengvinančios aplinkybės, jog ji nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Pastebėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog R. K. po įvykio pasišalino, o kad padarė eismo įvykį pripažino tik vėliau, policijos pareigūnui išaiškinus pažeidėjos sūnui K. K., jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi prisistatyti tam, kad būtų išaiškintos visos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 25). Be to, R. K. pirminiame paaiškinime nėra užfiksuota, kad pažeidėja gailisi (b. l. 21), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji nedalyvavo. Todėl Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pagrįstai neatsižvelgė į atsakomybę švelninančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Be to, sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo taip pat vertintinos ir kitos pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės – ankstesnis pažeidėjo drausmingumas vairuojant automobilį, padaryti pažeidimai bei jų pobūdis. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo apeliantė iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 29-32) matyti ne tik tai, kad ji praeityje yra ne kartą bausta už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir, kad jai taikytos švelniausios nuobaudos (baudos) numatytos ATPK. Vertinant taikytų administracinių nuobaudų poveikį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesiui, pripažintina, kad tai neigiamai apibūdina jos asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Paminėtų aplinkybių kontekste skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tikėti apeliantės tvirtinimu, jog ji nuoširdžiai gailisi, jai trūko elementarių gyvenimiškų įgūdžių, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių suvokimo, sugebėjimo įvertinti savo elgesio pavojingumą ir galimas pasekmes, o paskirta nuobauda yra per griežta. Kaip jau buvo minėta R. K. jau buvo bausta bauda, tačiau tai neatgrasė jos nuo nusižengimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, pritartina Kauno apylinkės teismui, kad byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga ir neatitiktų ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.Kiti apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, teisės vairuoti transporto priemones praradimas ir nurodyto dydžio bauda apsunkins dukrų išlaikymą, galimybę tinkamai rūpintis tėvais, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011). Pažymėtina, kad apeliantė, teikdama skundą su prašymu neskirti specialiosios teisės atėmimo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad be teisės vairuoti transporto priemones ji neteks darbo ar negalės vykdyti darbinės veiklos, nesusijusios su transporto priemonės vairavimu, taip pat, kad dėl to nukentės dukrų išlaikymas, bendravimas su tėvais ir pagalbos jiems teikimas. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo, jam artimų žmonių ar jo darbinės veiklos interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinė nuobauda yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydama administracinį teisės pažeidimą, apeliantė prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinių nuobaudų taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padarytų pažeidimų rezultatas, už kuriuos atsakinga ji pati.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimą, padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.