Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

2016-02-25 Tauragės AVPK Šilutės raj. PK surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to, kad 2016 metų vasario 23 d., apie 13.00 val., P. K., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu buvo apgadintas P. K. automobilis bei žemėje esantis šulinys. Po autoįvykio P. K. pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymo

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (LAT nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą rastas apgadintas automobilis. Įvykio vietoje kaltininko nebuvo, tačiau automobilyje buvo rasti dokumentai ir telefono numeris, pagal šiuos duomenis buvo surastas asmuo – P. K., vairavęs automobilį. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, jis buvo blaivas. Pats P. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pripažino, jog nuvažiavo nuo kelio, apgadino savo automobilį, žalos kitiems nepadarė, iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo šalta ir ėjo ieškoti pagalbos, buvo streso būsenoje, paskambinus policijos pareigūnams iš kart su jais susitiko ( b. l. 41).

Bylos duomenys liudija, kad P. K. nesiekė apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti galbūt padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus, nes jo automobilis ir jo dokumentai liko įvykio vietoje, policijos pareigūnams paskambinus iš kart su jais susitiko ir neneigė vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. Taigi išnagrinėti bylos duomenys nepaneigia P. K. versijos, jog iš įvykio vietos pasišalino ieškodamas pagalbos, o ne siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kaip jau minėta anksčiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. K. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. padarymo P. K. yra nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nelieka pagrindo vertinti Institucijos apeliaciniame skunde ginčijamos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikymo.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino P. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Apygardos teismas visiškai sutinka su šiuo apelianto argumentu ir laiko jį pagrįstu. Iš bylos duomenų matyti, kad P. K. 2015 m. kovo 16 d. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 str. 1 dalyje. Pažeidimą, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas padarytas 2016 m. vasario 23 d. t. y. pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda, todėl ši aplinkybė P. K. turi būti pripažintina, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – P. K. nuoširdų gailėjimąsi, tačiau nurodė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko apygardos teismas nesutinka ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo dalį keičia pripažindamas, kad nustatyta P. K. atsakomybė sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į P. K. nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, reikšmingumą, P. K. keistina paskirta bauda ir už ATPK 127 str. 2 d. skirtinas sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais,

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo dalį ir P. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.

Kitoje dalyje Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą pakeisti. Panaikinti nutarimo dalį dėl subendrintos administracinės nuobaudos skyrimo ATPK 33 str. nustatyta tvarka. Pripažinti P. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 5 p.) ir už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. paskirti 43 (keturiasdešimt trijų) eurų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.