- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-18-1006/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00001-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. gruodžio 29 d. A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. M. 2015 m. gruodžio 29 d., 2 val. 56 min., Liudiškių g. 18, Anykščių m., Anykščių r. sav., vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2015 m. gruodžio 28 d. vakare atvažiavo į įmonės UAB ,,Anykščių ratas“ Kalėdinę šventę, kuri vyko restorane - viešbutyje ,,Nykščio namai“, Anykščiuose. Šventės metu vartojo alkoholį, ką ir kiek išgėrė neatsimena. Pripažino, jog būdamas neblaivus vairavo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi ir prašo taikyti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, nes jo darbas yra susijęs su vairavimu, o netekęs vairuotojo pažymėjimo, liks bedarbiu.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 126 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Be A. M. prisipažinimo, jo padarytą administracinį teisės pažeidimą įrodo byloje surinkta medžiaga: 2015 m. gruodžio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 53P-47288007-15, alkotesterio ,,lion alcolmeter 500“ duomenys, kurie užfiksavo 2.10 promilių girtumą, 2015 m. gruodžio 29 d. administracinio sulaikymo protokolas, 2015 m. gruodžio 29 d. asmens apžiūros protokolas, 2015 m. gruodžio 29 d. pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, 2015 m. gruodžio 29 d. tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo, išrašas iš Administracinių teisės pažeidimų registro apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad proceso metu surinkta pakankamai A. M. kaltės įrodymų, todėl yra pagrindo padaryti išvadai, kad jis padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą (ATPK 256 straipsnis, 257 straipsnis). A. M. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Nurodė, kad dirba UAB „Anykščių ratas“ vairuotoju, tad jo tiesioginis darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu. Pateikė teismui teigiamą darbdavio charakteristiką bei savo motinos J. M. prašymą skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, kuriame nurodyta, kad šeima moka būsto paskolą ir sūnus A. M. ženkliai prisideda finansiškai, netekęs teisės vairuoti liktų bedarbis.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą naujausią praktiką asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skiriama nuobauda turi būti teisinga. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pasakyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-711-768/2015)
Teismas pažymi, kad A. M. padarytas pažeidimas (ATPK 126 straipsnio 4 dalis) yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Nors pareiškėjas ir teigia, kad dėl savo elgesio padarė išvadas, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones taps bedarbiu, kad pateikė darbdavio bei motinos parengtas teigiamas charakteristikas, kad A. M. ankščiau nėra baustas administracine tvarka, tačiau A. M. padarė itin pavojingą administracinį teisės pažeidimą, jam buvo nustatytas 2.10 prom. girtumas, kuris daugiau kaip 5 kartus viršijo leistiną maksimalią normą, o jo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, yra reikšmingos tik sprendžiant administracinės nuobaudos, parenkamos straipsnio sankcijos ribose, dydžio klausimą, t.y. sprendžiant dėl minimalaus dydžio administracinės nuobaudos paskyrimo pažeidimą padariusiam asmeniui ((Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-448-531/2015; 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-447-768/2015). Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje už šį pažeidimą nustatė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kaip papildomą nuobaudą. Tokia nuobauda sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes - nepatogumų buityje, atliekant darbines funkcijas ir kt. Tuo siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą (jį atspindi minėti konkretūs pažeidėjo suvaržymai) ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Tuo pačiu siekiama ir prevencinio atsakomybės tikslo – kad suvokęs savo pažeidimo sunkumą ir patyręs neigiamas veikos pasekmes, ateityje asmuo nebedarytų pažeidimų. Be to, teismų praktikoje panašiose bylose pirmenybė teikiama įstatymo keliamiems tikslams ir visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Be to, vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio pažeidėjo atžvilgiu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidėjas ateityje turės teisę pasinaudoti ATPK 329 straipsnio nuostatomis, t.y., jei teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys teisės pažeidimo, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, turės procesinę galimybę prašyti nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jis nuoširdžiai gailisi, o pažeidėjo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę. Teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. M. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus minimalią baudą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (30² straipsnis).
Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
A. M. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir paskirti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, tai yra, nuo 2016 m. sausio 25 d.
Baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 15054242506.
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.