Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei ,,Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie civilinę bylą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog A. A. P. už garažo statybą 1967 m. sumokėjo 345,92 rub. (b. l. 14). Pareiškėja byloje apteikė Garažo techninės apskaitos bylą, kurioje nurodoma, jog A. A. P. priklauso garažas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16). Byloje pateikti duomenys, jog A. A. naudojosi valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi kiemo (garažas), jam buvo skaičiuojamas mokėtinas žemės mokestis, kurį jis mokėjo 2003 m. – 2014 m. imtinai (b. l. 17, 36-39).

Byloje pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kuri patvirtina, jog buvo atlikti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bokso Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai (b. l. 18-23). Iš byloje pateiktos kadastrinių matavimų bylos matyti, jog garažo boksui Nr. (duomenys neskelbtini) yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksas yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini), garažo plotas 20,09 kv. m. (b. l. 21).

Iš byloje pateikto 2017 m. rugpjūčio 7 d. VĮ Registrų centras rašto dėl informacijos pateikimo turinio matyti, jog garažo (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), boksas Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (b. l. 24-25). Rašte nurodoma, jog Garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (buvęs pastato (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini); anksčiau (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) gatvė), statybos metai – 1960 m.; šio pastato – garažo pagrindinė inventorizacija atlikta 1976 m. birželio 4 d., tačiau garažo (duomenys neskelbtini) boksas nei tuo metu, nei vėliau nebuvo apmatuotas; VĮ Registrų centras neturi duomenų, kad kas nors kreipėsi dėl garažo (duomenys neskelbtini) bokso išmatavimo ir įregistravimo. Iš byloje pateiktos formos Nr. 3 ,,Pastatų vidaus ploto eksplikacija“ matyti, jog dokumente yra įrašyta pavardė ,,A.“ prie garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). 2018 m. balandžio 6 d. VĮ Registrų centras sprendimu dėl nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių registravimo nekilnojamojo turto registre nuspręsta pareiškėjos prašymo įregistruoti garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini)) ir A. A. nuosavybės teises į jį netenkintas, kadangi nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), esančio pastate (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo faktą (b. l. 32-34). Nustatyta, jog A. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Po palikėjo A. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja J. V. A. (b. l. 13). Pareiškėja nurodo, jog A. A. garažą valdė nuo 1967 m. iki pat savo mirties 2015 m., jo turtą paveldėjo bei garažo valdymo teises perėmė pareiškėja, kuri ir toliau nepertraukiamai garažą valdo kaip savo bei siekia įregistruoti nuosavybės teisę viešajame registre. Mano, jog yra visos būtinos sąlygos nustatyti juridinį faktą dėl jos nuosavybės teisės įgijimo į garažą pagal įgyjamąją senatį.

Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre.6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo.7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Teismų praktika. 2011, 35 ir kt.). Pažymėtina, jog netenkinus bent vienos sąlygos, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjos sutuoktinis A. A. teisėtai įgijo, nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai valdė garažo patalpą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), esančią garaže, plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėjos sutuoktinis garažo patalpas valdė daugiau nei 10 metų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog iki mirties palikėjas A. A. nuosavybės teisės į teisėtai valdomas garažo patalpas neįteisino, dėl nuosavybės teisės įregistravimo nesikreipė. Po palikėjo A. A. mirties likusį palikėjo turtą paveldėjimo teise valdo pareiškėja, priėmusi palikimą. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnis).Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnis). Kasacinio teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1dalis).Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdiniai paveldėtų turtą, jie turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Šios taisyklės išimčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, teisės įstatymuose nenustatyta. Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012). Kai asmuo, teisme pareiškęs reikalavimą nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į daiktą, miršta, toks teisme pareikštas palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis), o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą, nes valdymo teisė yra paveldima, o paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas (CK 5.1 straipsnio 2dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja po A. A. mirties priėmė palikimą įstatymo nustatyta tvarka pateikusi pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (b. l. 13), nuo palikėjo mirties momento valdo jam nuosavybės teisę priklausiusį turtą, kurį be kita ko, sudaro garažo patalpos (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini) garaže, plane pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šį turtą valdo atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ir sąžiningai, pareiškėjos valdymas, remiantis teisiniu reglamentavimu bei aktualia kasacinio teismo praktika, trunka ilgiau nei 10 metų.

Įstatymo nustatyta tvarka duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas negauta (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 533 straipsnis). Aplinkybių, numatytų Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, kurios užkirstų kelią nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie nuosavybės teisės įgijimą, byloje nenustatyta.

Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Pareiškėja nuosavybės teisę pagal įgyjamą senatį prašo nustatyti į konkrečias garažo patalpas (boksą), o ne į visą statinį, kuriame yra įrengti atskiri nekilnojamojo turto objektai, byloje nėra duomenų, jog šias patalpas (garažo boksą) pareiškėja valdytų kartu su kitais asmenimis, todėl byloje nėra pagrindo suinteresuotais asmenimis pripažinti kitus fizinius asmenis, garažo pastate, plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdančius atskirus nekilnojamojo turto vienetus (Civilinio proceso kodekso 37 straipsnis).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo 20,09 kv. m. ploto garažo patalpas (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), pastatas plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šį statinį įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja J. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 22,09 kv. m. ploto garažo patalpas (boksas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini), pastate (garaže), plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.