Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1945-454/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl įpareigojimo įleisti į nuosavybės teise valdomas patalpas ir netrukdyti atlikti jose remonto darbus, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, R. V., L. R. V., uždaroji akcinė bendrovė „Verslo draugai“, E. D., E. M., J. K., Politinė partija "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai", E. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2019 04 29 vykusio teismo posėdžio metu pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo tuo pagrindu, kad atsakovas iš esmės patenkino ieškovės reikalavimus bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu atsakovas pateikė prašymą dėl jo patirtų 1100Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės atsisakymą nuo ieškinio pirmosios instancijos teismas patenkino, tačiau atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė, konstatuodamas, jog atsakovas su ieškove nebendradarbiavo nei iki ginčo nagrinėjimo teisme dienos, nei bylą nagrinėjant teisme, todėl pasyvus atsakovo elgesys lėmė, kad ieškovė pateikė ieškinį, dėl ko atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos būtent dėl ieškovės tinkamo nebendradarbiavimo su atsakovu, reikalingos informacijos nesuteikimo. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė galutinio patikslinto ieškinio atsiėmimo priežastį bei visiškai nevertino šalių procesinio elgesio, t. y. aplinkybės, jog ieškovė ieškinį tikslino net tris kartus.

13. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

15. Atsižvelgiant į Kasacinio teismo išaiškinimus, šioje byloje turi būti vertinama koks buvo šalių elgesys ir kiek jis turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pirminį ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2018 03 06, kuriame prašė kuo skubiau išduoti leidimą ieškovei kartu su rangovu UAB „Senamiesčio restauratoriai“ patekti į atsakovo nuosavybės teise valdomas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad galėtų vykdyti remonto darbus pagal 2016 08 29 rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinį tikslino tris kartus (2018 09 27, 2019 01 03, 2019 03 18). Galutiniu patikslintu ieškiniu buvo prašoma rangovo nustatytu laiku įleisti ieškovės atstovą ir rangovo darbininkus į atsakovo nuosavybės teise valdomas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tikslu patalpose atlikti remonto darbus, numatytus UAB „Erdvės norma“ parengtame techniniame projekte „Pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas. Paveldo tvarkybos darbų projektas“: mūrinių sienų remontą, pakeičiant plytas; išorinės sienos remontą iš patalpų vidaus; arkos restauravimo darbus; durų angų ir sienų užtaisymo keraminėmis pilnavidurėmis plytomis darbus bei netrukdyti rangovo darbininkams patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su techniniame projekte numatytais darbais. Taip pat nustatyta, kad, prieš pateikiant pirminį ieškinį teismui, ieškovė į atsakovą su prašymais dėl leidimo rangovams patekti į atsakovo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kreipėsi 2016 11 21, 2016 12 01 bei 2017 10 05. Tuo tarpu atsakovas į ieškovės siųstus raštus nereagavo ir tik 2017 11 10 ieškovei adresuotame prašyme nurodė, kad rangovai UAB „Senamiesčio restauratoriai“ atsakovo patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinio fasado tinklo ir dekoro elementų restauravimo, pagrindinio fasado dažymo, pastato balkonų ir jų tvorelių remonto, lietvamzdžių ir fasado apskardinimo detalių sumontavimo, stogo tvarkymo darbų neatliko, todėl ieškovės reikalavimas įsileisti rangovus į atsakovo patalpas lieka neaiškus.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos būtent dėl jo paties elgesio, t. y. nebendradarbiavimo su ieškove. Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad, jeigu ieškovė būtų pasikreipusi į jį dėl leidimo patekti į patalpas, nurodydama kokius konkrečiai remonto darbus ir kokiu pagrindu patalpose yra ketinama atlikti bei nurodydama tikslų atvykimo laiką, tai atsakovas nebūtų prieštaravęs dėl ieškovės ir rangovų patekimo į jo patalpas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo priešingai išvadai daryti. Byloje nustatyta, kad minėti ieškovės pranešimai atsakovui buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Apie juos atsakovui buvo žinoma, kadangi jis pats į vieną iš prašymų ieškovei atsakė. Pažymėtina, kad jeigu atsakovui buvo kilę kokių nors neaiškumų, susijusių su ieškovės reikalavimais, tai jis galėjo su ieškove susisiekti ir išsiaiškinti, susitarti dėl konkretaus atvykimo laiko ir kitų aplinkybių, tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų panašių veiksmų ėmęsis.

17. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad iki galutinio patikslinto ieškinio (2019 03 18) pateikimo teismui dienos, atsakovas su A. P. 2019 03 01 sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovui priklausančiose patalpose iki 2019 03 26 buvo atlikti remonto darbai, kuriuos ieškovė siekė atlikti galutiniame patikslintame ieškinyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas į šį patikslintą ieškinį 2019 04 04 pateikė atsiliepimą, nors kaip pats teigė tuo metu tarp jo ir A. P. buvo sudaryta rangos sutartis bei jau buvo atliktas atsakovui priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) remontas (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2019 03 25 darbų perdavimo – priėmimo aktas, patvirtinantis rūsio darbų atlikimą, adresu (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas tokiu savo elgesiu pats didino bylinėjimosi išlaidas, kadangi vietoje atsiliepimo į ieškinį, galėjo tiesiog informuoti teismą ir ieškovę, kad patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas iš esmės yra įvykdytas, t. y. nebėra prasmės įpareigoti atsakovą įleisti rangovo nustatytu laiku ieškovės atstovą ir rangovo darbininkus į atsakovo nuosavybės teise priklausančias patalpas dėl remonto darbų atlikimo, kadangi visi remonto darbai jau yra atlikti. Nelaikytinas sąžiningu ir atsakovo elgesys, kai, gavęs galutinį patikslintą ieškinį, jis iš karto neinformavo ieškovės ir teismo, kad patikslintame ieškinyje nurodytus remonto darbus ketina atlikti pats. Iš viso to darytina išvada, kad jeigu atsakovas būtų komunikavęs su ieškove nuo pat pradžių (kai tik iš ieškovės gavo pirmąjį prašymą dėl leidimo patekti į jo patalpas) bei ją įspėjęs apie ketinamus atlikti veiksmus, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė apskritai nebūtų teikusi nei pirminio, nei patikslintų ieškinių, kadangi tam nebūtų jokio pagrindo.

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priežastys, nulėmusios ieškinio pareiškimą, susijusios su paties atsakovo veiksmais – gavęs ieškovės prašymus dėl leidimo patekti rangovams į atsakovo nuosavybės teise valdomas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jis nesusisiekė su ieškove, siekdamas išsiaiškinti visas jam neaiškias aplinkybes dar iki ieškinio pateikimo teisme dienos bei nebendradarbiavo su ieškove ir bylą nagrinėjant teisme, t. y. neinformavo ieškovės ir teismo, kad galutiniame patikslintame ieškinyje nurodytus darbus jis planuoja atlikti pats. Tuo tarpu ieškovė, siekdama įgyvendinti įstatyme jai suteiktą teisę, inicijavo teisminį procesą. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovo prašomos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 200 Eur už atskirojo skundo parengimą, jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.