- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- e2S-529-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10156-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- R. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18-1003/2019 dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos netiesioginius ieškinius atsakovams A. P. ir R. V. dėl žalos atlyginimo.
2. 2019 m. birželio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, konstatavęs atsakovės R. V. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skyrė jai 800 Eur baudą. Atsakovė pateikė prašymą panaikinti skirtą baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 25 d. nutartimi atsakovės R. V. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad atsakovė konstitucinę teisę turėti savo nuomonę, sutapatindama su nušalinimo teise, iš esmės ją interpretuoja neteisingai ir tik sau palankiu būdu. Teisės nušalinti įgyvendinimas yra susijęs su labai konkrečių procesinių pareigų sukūrimu ir civiliniame procese įgyvendinamas taikant CPK 66 ir 65 straipsnių normas. Atsakovei bauda skirta ne dėl to, kad ji turėjo nuomonę ar įsitikinimus, o už tai, kad ji piktnaudžiavo procesine teise nušalinti teisėją, ir jos reiškiami nušalinimai niekuo nebuvo pagrįsti.
5. Teismas nurodė, kad sprendžiant baudos atsakovei skyrimą buvo konstatuota, jog reiškiami nušalinimai yra reiškiami tais pačiais pagrindais arba kiekvieną kartą reiškiant nušalinimą yra nurodomi ir nauji nušalinimo pagrindai. Nušalinimas yra reiškiamas išskirtinai siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą, visokeriopai veikti prieš greitą ir sklandų procesą. Taip pat buvo įvertintas ir atsakovės veiksmų nuolatinis ir pastovus pobūdis bei atsakovės veiksmais sukurtos procesinės pasekmės – civilinė byla, kuri teisme gauta 2016 m. gruodžio 2 d., dėl atsakovės reiškiamų nušalinimų ir reiškiamo ieškinio nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės.
6. Teismas pažymėjo, kad bauda atsakovei buvo paskirta kaip drausminanti priemonė, siekiant sukurti galimybes bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, o ne kaip sankcija atsakovei už jos turimą nuomonę.
7. Teismas nurodė, kad maksimali galima skirti bauda yra 5000 Eur. Atsakovei buvo paskirta bauda net daugiau nei tris kartus mažesnė už CPK 95 straipsnyje numatytos baudos vidurkį. Skiriant tokią baudą buvo įvertinta tai, kad atsakovė yra pensinio amžiaus, todėl šis argumentas nėra laikytinas pagrindu baudą panaikinti.
8. Teismas nurodė, kad vertinant atsakovės prašymo turinį bei paskirtos baudos pagrindą ir jos dydį nenustatyta, kad atsakovė nurodė kokias nors teisiškai reikšmingas aplinkybes baudą panaikinti ar sumažinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartimi paskirtą 800 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
9.2. Tarp atsakovės ir teisėjo D. L. susidarė įtempta konfliktinė situacija, atsakovė nepasitiki teisėju D. L., mano, jog jis yra nusistatęs jos atžvilgiu, todėl, kuomet jos yra klausiama, kokia yra jos nuomonė apie teisėją D. L., atsakovė šią nuomonę išsako.
9.3. Iš nutartyje išdėstytos „subjekto“ pozicijos matoma, kad atsakovė baudžiama yra už tai, jog nepakankamai gerbia teisėją D. L., tačiau gerbti galima tik už tam tikrą elgesį, o D. L., kaip ir „subjektas“ atsakovės atžvilgiu, nesielgia taip, jog atsakovė galėtų jį gerbti. Akivaizdu, jog už įsitikinimus atsakovė neturi būti baudžiama.
9.4. CPK 95 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Jokio sąmoningo veikimo iš atsakovės pusės nebuvo, nes atsakovė tik naudojosi jai suteiktomis proceso teisėmis, o būtent teisėjas D. L. vilkina bylos nagrinėjimą, ir jei byla būtų paskirta kitam teisėjui, bylos nagrinėjimas jau seniai būtų baigtas. Tiek teisėjas D. L., tiek teisėjas E. Š. atsakomybę už teismo neveiklumą ir negebėjimą išnagrinėti bylą nori perkelti atsakovei, o toks teismo elgesys, kuomet atsakovei yra skiriama bauda, dar ir be kita ko pažeidžia atsakovės teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl jai paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų, teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
13. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti proceso eigą), toks elgesys negali būti toleruojamas. Pagal CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nuostatas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti skirta iki 5 000 Eur dydžio bauda.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 95 straipsnio taikymo, pažymi, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
15. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos netiesioginius ieškinius atsakovams A. P. ir R. V. dėl žalos atlyginimo atsakovė R. V. bylą nagrinėjančiam teisėjui D. L. nušalinimus reiškė 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. birželio 19 d., 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. kovo 21 d., 2019 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismas, 2019 m. birželio 3 d nutartimi paskyręs atsakovei baudą, konstatavo, jog nei vienas iš atsakovės reiškiamų nušalinimų nebuvo pripažintas pagrįstu ar teisėtu, nei vienas reiškiamas nušalinimas nebuvo patenkintas. Reiškiami nušalinimai yra reiškiami tais pačiais pagrindais arba kiekvieną kartą reiškiant nušalinimą yra nurodomi ir nauji nušalinimo pagrindai. Tuo atveju, jei asmuo nušalinimą reikštų sąžiningai, jis visus nušalinimo pagrindus pateiktų viename pareiškime. Teismas vertino, kad nušalinimas yra reiškiamas išskirtinai siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą, visokeriopai veikti prieš greitą ir sklandų procesą, o tai laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Šiomis teisėmis atsakovė piktnaudžiauja nuolat ir reguliariai.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines atsakovės procesinio elgesio aplinkybes, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė savo procesiniais veiksmais sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą akivaizdžiai netinkamai naudodamasi procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovei CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją.
17. Nagrinėjamu atveju, reiškiant nepagrįstus nušalinimus bylą nagrinėjančiam teismui, bylos nagrinėjimas yra vilkinamas ir taip negali būti pasiektas vienas iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – atkurti teisinę taiką, nors ieškovės ieškinys teisme užregistruotas 2016 m. gruodžio 2 d. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, bauda atsakovei buvo paskirta kaip drausminanti priemonė siekiant sukurti galimybes bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, o ne kaip sankcija atsakovei už jos turimą nuomonę.
18. Sprendžiant dėl baudos dydžio, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei buvo paskirta bauda net daugiau nei tris kartus mažesnė už CPK 95 straipsnyje numatytos baudos vidurkį. Skiriant tokią baudą buvo įvertinta tai, kad atsakovė yra pensinio amžiaus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei paskirta 800 Eur bauda savo dydžiu yra proporcinga byloje nustatytoms aplinkybėms bei atitinka bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
19. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.