- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e2A-559-407/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00658-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Agnė Tikniūtė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „LTG Cargo“, uždarajai akcinei bendrovei „GTB Trade“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „LTG Cargo“, uždarajai akcinei bendrovei „GTB Trade“ dėl veiksmų, įsigyjant atsarginių dalių prekiniams vagonams, pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (akcinės bendrovės Vilniaus lokomotyvų remonto depo teisių ir pareigų perėmėja), išvadą duodanti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skinest Baltija“ pagal teismo priimtą patikslinto ieškinio dalį prašė pripažinti neteisėtais UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo (toliau – ir VLRD) veiksmus, vykdant atsarginių dalių prekiniams vagonams pirkimą 2020 m. gruodžio 17 d. už 6 714,40 Eur (be PVM), 2020 m. gruodžio 23 d. už 2 623,55 Eur (be PVM), 2020 m. gruodžio 23 d. už 6 300 Eur (be PVM), 2020 m. gruodžio 30 d. už 1 240 Eur (be PVM) iš UAB „GTB Trade“; panaikinti atsarginių dalių prekiniams vagonams įsigijimo sandorius, sudarytus UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir UAB „GTB Trade“ 2020 m. gruodžio 17 d. už 6 714,40 Eur (be PVM), 2020 m. gruodžio 23 d. už 2 623,55 Eur (be PVM), 2020 m. gruodžio 23 d. už 6 300 Eur (be PVM), 2020 m. gruodžio 30 d. už 1 240 Eur (be PVM) (toliau – ir Ginčijami sandoriai).
2. Nurodė, kad VLRD įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta perkančiąja organizacija, kuriai yra privalomai taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Sudarydama Ginčijamus sandorius be viešojo pirkimo procedūrų, VLRD pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas, todėl šie sandoriai pripažintini negaliojančiais pagal VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškovė turi teisinį suinteresuotumą pripažinti Ginčijamus sandorius negaliojančiais, nes jeigu VLRD būtų vykdžiusi pirkimą laikydamasi VPĮ nuostatų, ieškovė būtų galėjusi dalyvauti konkurse ir pretenduoti į sutarties sudarymą.
3. Kadangi akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba 2021 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą perleisti VLRD vykdomą veiklą (kaip turtinį kompleksą) kitai susijusiai bendrovei – AB „LTG Cargo“, 2021 m. balandžio 1 d. iš VLRD buvo perkeltas verslas į AB „LTG Cargo“, įskaitant šiai veiklai vykdyti reikalingą turtą, darbuotojus bei su veikla susijusius įsipareigojimus bei reikalavimus, ieškinys reiškiamas atsakovei AB „LTG Cargo“, kuri perėmė iš Ginčijamus sandorius sudariusios VLRD visas teises ir pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės nenuoseklumas tikslinant ieškinio reikalavimus, ieškinio faktinio pagrindo bei reikalavimų neapibrėžtumas, įrodo, pirma, kad ieškovė neturi bent tikėtinų faktinių duomenų, kurie įrodytų atsakovės veiksmų neteisėtumą, įskaitant ir tariamą ieškovės teisių pažeidimą; antra, ieškovė iš esmės siekia teismo pagalba surinkti duomenis ir jais formuluoti ieškinio pagrindą, įrodinėjant suinteresuotumą. Esant tokiai procesinei situacijai bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės teisinį suinteresuotumą, priešingai, toks ieškovės procesinis elgesys, anot teismo, turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnis).
6. Be to, teismas nurodė, kad vien abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai apie turimą reikiamą patirtį, kvalifikaciją bei galėjimą dalyvauti pirkime ir taip tapti jo laimėtoju vertintina kaip pernelyg hipotetinė prielaida, nepatvirtinančia ieškovės neabejotino teisinio suinteresuotumo, juo labiau kad ieškovė nėra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė ginti viešąjį interesą, t. y. ji neturi procesinio subjektiškumo ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, nes tik viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.
7. Teismas atsižvelgė į atsakovės AB „LTG Cargo“ pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kad ieškovės nurodytos sumos yra atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros už prekes, vykdant 2020 m. gegužės 11 d. sudarytą sutartį Nr. SUT(VLRD)-90 (toliau – Sutartis). Palyginęs išrašuose iš VLRD dokumentų valdymo sistemos esančius duomenis su UAB „GTB Trade“ sąskaitose faktūrose nurodytais duomenimis, teismas nustatė, kad juose esantys duomenys sutampa, o tai, anot teismo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nurodytos sąskaitos išrašytos vykdant Sutartį. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė, o ir teismas tokių duomenų nenustatė. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė AB „LTG Cargo“, atlikusi vidinį tyrimą, nustatė, jog kai kurių el. laiškų turinys buvo pakeistas, savaime nepaneigia VLRD dokumentų valdymo sistemos išraše esančių duomenų teisingumo, juo labiau kad UAB „GTB Trade“ nurodė, jog kitų sandorių su VLRD nebuvo sudariusi. Be to, ieškovės nurodytos papildomos aplinkybės dėl prekių, jų pristatymo terminų, užsakymų nebuvimo taip pat nepaneigia fakto, kad ieškovės nurodytos sumos susijusios su Sutarties vykdymu, o Sutartyje tarp šalių numatytų įsipareigojimų vykdymas, taip pat Sutarties vykdymo priežiūros ir administravimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
8. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovės nurodytos sumos (6 714,40 Eur; 2 623,55 Eur; 6 300 Eur; 1 240 Eur) yra UAB „GTB Trade“ išrašytos sąskaitos faktūros už prekes, vykdant Sutartį, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog buvo sudaryti atskiri sandoriai, bei spręsti jų panaikinimo klausimą. PVM sąskaita faktūra negali būti savaime prilyginama sutarčiai.
9. Teismas papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo Sutarties bei neįrodinėjo jos neteisėtumo, o ir 6 mėn. terminas Sutarties ginčijimui yra praleistas (VPĮ 102 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė neįrodė, jog turi teisinį suinteresuotumą ginčyti ieškinyje nurodytus sandorius. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė yra ilgametė VLRD atsarginių dalių prekiniams vagonams tiekėja, kuri dalyvavo ir dalyvauja faktiškai visuose skelbiamuose konkursuose ir teikia pasiūlymus dėl atsarginių detalių tiekimo. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad aplinkybė, jog apeliantė ginčo eigoje tikslino savo reikalavimus ir su teismo pagalba bandė surinkti įrodymus byloje, reiškia, kad apeliantė neturi nei faktinio, nei teisinio suinteresuotumo, toks jos elgesys turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. CPK 141 straipsnis numato ieškovo teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į reikšmingas aplinkybes: VLRD nuo 2019 m. pradžios sistemingai neįgyvendino VPĮ reikalavimų ir viešai neskelbė apie vykdomus pirkimus; VLRD viešai neskelbė informacijos apie sudaromus sandorius, jų šalis, sumas, įsigyjamas prekes, sąlygas, ir kt., kas yra privaloma pagal VPĮ; bylos nagrinėjimo metu VLRD klastojo įrodymus, siekdama pagrįsti savo gynybinę versiją, kad Ginčijami sandoriai sudaryti Sutarties pagrindu. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantės galimybės ginti savo pažeistus interesus buvo stipriai apsunkintos, apeliantė neturėjo objektyvios galimybės pateikti dokumentų kopijų, kurios yra tik VLRD ir atsakovės dispozicijoje. Todėl apeliantės veiksmai, kada pasinaudojant CPK įtvirtintomis įrodymų rinkimo priemonėmis buvo bandoma surinkti ginčui reikšmingus įrodymus, negali būti laikomi neteisėtais, pažeidžiančiais procesą ar patvirtinančiais, kad apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
10.2. Teismo sprendime padarytos išvados, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. GTB 2020150, Nr. GTB 2020154, Nr. GTB 2020155 ir Nr. GTB 2020158 išrašytos vykdant Sutartį, prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Šiose sąskaitose nurodytų prekių nėra Sutarties priede Nr. 1, kuriame nurodytos konkrečios prekės. Minėtose sąskaitose nurodytos prekės buvo pristatytos jau po to, kai Sutartis buvo įvykdyta. Sutartis nebuvo modifikuojama arba keičiama, VLRD atstovė patvirtino, kad prekės, nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, nebuvo užsakomos raštu. VLRD, siekdama pagrįsti, kad sąskaitose nurodytos prekės įsigytos Sutarties pagrindu, klastojo įrodymus. Byloje pateikti VLRD išrašai iš Dokumentų valdymo sistemos yra sukurti pačių VLRD darbuotojų, nesant jokios aiškios tvarkos ir pagal žodinius nurodymus.
10.3. Teismas apeliantei taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą. Teismas akcentavo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog VLRD prekes, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose Nr. GTB 2020150, Nr. GTB 2020154, Nr. GTB 2020155 ir Nr. GTB 2020158, įsigijo kitu nei Sutarties pagrindu. Tokių sandorių egzistavimo faktui pagrįsti įrodymų surinkimas ir pateikimas yra iš esmės objektyviai neįmanomas, nes visi duomenys apie sudarytus sandorius ir sutartis yra pas VLRD. Apeliantei paneigus atsakovių gynybinę poziciją, kad nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos Sutarties pagrindu, ir atsakovėms nepateikus jokių kitų dokumentų ir įrodymų, kad šios sąskaitos išrašytos kitų sandorių pagrindu, laikytina, jog šių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dieną ir buvo sudaryti Ginčijami sandoriai dėl prekių pirkimo.
Atsiliepimas
11. Atsakovė AB „LTG Cargo“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priimti naują įrodymą (AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2022 m. sausio 14 d. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. sausio 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė deklaratyviai teigė, kad ji turi teisinį suinteresuotumą pripažinti sandorius negaliojančiais, nes jeigu VLRD būtų vykdžiusi pirkimą laikydamasi VPĮ nuostatų bei būtų sudariusi sutartį tokiu būdu, kaip numato teisės aktai, ieškovė būtų galėjusi dalyvauti konkurse ir pretenduoti į sutarties sudarymą, tačiau jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė. Ieškovė, reikšdama ieškinį, nežinojo, kokios konkrečiai prekės pagal Ginčijamus sandorius buvo įsigytos. Vadinasi, ieškovės teiginiai, kad ji būtų dalyvavusi pirkime, yra nepagrįsti, nes įvertinti galimybes dalyvauti pirkime galima tik žinant pirkėjo poreikį. Ieškovės nenuoseklumas, ieškinio faktinio pagrindo bei reikalavimų neapibrėžtumas rodo, pirma, kad ieškovė neturi bent tikėtinų faktinių duomenų, kurie įrodytų atsakovės veiksmų neteisėtumą, įskaitant ir tariamą ieškovės teisių pažeidimą; antra, ieškovė iš esmės siekia teismo pagalba surinkti duomenis ir jais formuluoti ieškinio pagrindą, įrodinėjant suinteresuotumą.
11.2. Ieškovė, inicijavusi kitą bylą dėl žalos atlyginimo, pasirinko teisių gynimo būdą ir tuo pačiu patvirtino laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. galimai pažeidžiant VPĮ reikalavimus sudarytų sandorių išsaugojimo faktą. Kadangi ginčijamos PVM sąskaitos faktūros patenka į laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti jai žalos atlyginimą, ieškovės ieškinys dėl sandorių negaliojimo turi būti atmestas.
11.3. Teikiamas naujas įrodymas pagrindžia aplinkybes, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ ne tik 2021 m. spalio 27 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ikiteisminio tyrimo institucijai priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – šį nutarimą apskundė. Taip pat šis rašytinis įrodymas leidžia spręsti, kad atsakovė AB „LTG Cargo“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neklastojo rašytinių įrodymų, siekdama pagrįsti versiją, jog PVM sąskaitos faktūros išrašytos Sutarties pagrindu, nes klastojimo veiksmus dėl atsakovei nežinomų priežasčių atliko bendrovės darbuotojas, kuris dėl to buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
11.4. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad VLRD ir UAB „GTB Trade“ 2020 m. gruodžio 17 d. sudarė sandorį dėl prekių pirkimo už 6 714,40 Eur be PVM; 2020 m. gruodžio 23 d. sudarė sandorį dėl prekių pirkimo už 2 623,55 Eur be PVM; 2020 m. gruodžio 23 d. sudarė sandorį dėl prekių pirkimo už 6 300 Eur be PVM; 2020 m. gruodžio 30 d. sudarė sandorį dėl prekių pirkimo už 1 240 Eur be PVM. Ieškovė nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, leidžiančių spręsti, kad prekės buvo užsakytos keturiais atskirais sandoriais – PVM sąskaitomis faktūromis, o ne pagal sudarytą Sutartį.
11.5. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, PVM sąskaita faktūra negali būti savaime prilyginama sutarčiai (sandoriui). Tai, kad Sutarties priede Nr. 1 buvo numatyti prekių pristatymo terminai, savaime nereiškia, jog prekės negalėjo būti pristatomos vėliau. Šalims teigiant, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. GTB 2020150, Nr. GTB 2020154, Nr. GTB 2020155 ir Nr. GTB 2020158 buvo išrašytos Sutarties pagrindu; pačiose PVM sąskaitose faktūrose esant duomenų, leidžiančių spręsti, jog jos buvo išrašytos pagal Sutartį, bei nesant duomenų apie kitas sudarytas sutartis – vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu pagrįstai spręstina, kad labiausiai yra tikėtina, jog šios PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos Sutarties pagrindu.
11.6. Ieškovė negali ginčyti Sutarties, nes yra pasibaigęs VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje nustatytas 6 mėnesio terminas, kuris yra naikinamasis.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „GTB Trade“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
12.1. Ieškovei neturint faktinių duomenų, kurie įrodytų trečiojo asmens veiksmų neteisėtumą ir ieškovės teisių pažeidimą, ieškovės abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai apie jos turimą reikiamą patirtį, kvalifikaciją bei galėjimą dalyvauti pirkime, nepatvirtina ieškovės neabejotino teisinio suinteresuotumo byloje. Jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė potencialiai, o tuo labiau realiai galėjo patenkinti trečiojo asmens poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto, byloje nepateikta.
12.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ pripažinta, kad su ieškove planuojamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, kadangi ketinamo sudaryti sandorio šalies (ieškovės) akcijas valdančios įmonių grupės savininkas turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė neneigė, kad su ja susijusios grėsmę nacionaliniam saugumui keliančios aplinkybės nėra išnykusios.
12.3. Net ir Sutarties negaliojimo atveju (ieškovė Sutarties neginčijo) ginčo dėl to, kad restitucija natūra negalima, bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo. Todėl naujo prekių pirkimo nebūtų, o tai irgi paneigia ieškovės teisinį suinteresuotumą šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sąskaitos faktūros yra atskiri sandoriai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog buvo sudaryti atskiri sandoriai bei spręsti jų panaikinimo klausimą.
Šalies argumentai
12.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sąskaitose faktūrose nurodytos prekės negalėjo būti tiekiamos pagal Sutartį, nes Sutartis nebuvo pakeista. Sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad esant poreikiui, pirkėjas gali pirkti papildomą kiekį prekių, kurių suma negali viršyti 30 proc. bendros prekių sumos Eur be PVM. Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad Sutartimi prekės galėjo būti pristatomos tik iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Sutarties 9.1 punkte šalys susitarė, kad Sutartis galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo pristatytos iki 2020 m. gruodžio 31 d.
12.6. Apeliantės nurodytos kaip neva reikšmingos aplinkybės, kad atsakovės AB „LTG Cargo“ atstovė posėdžio metu negalėjo tiksliai atsakyti, ar papildomai užsakytos prekės buvo užsakytos el. paštu, ar žodžiu, nėra teisiškai reikšmingos, nes privaloma užsakymo forma Sutartyje nėra nustatyta. Sąskaitos faktūros ir prekės buvo priimtos, trečiojo asmens apskaitytos kaip gautos pagal Sutartį. Kitų sutarčių dėl sąskaitose faktūrose nurodytų prekių pirkimo–pardavimo šalys nebuvo sudariusios.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (AB Vilniaus lokomotyvų remonto depo teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad palaiko atsakovės AB „LTG Cargo“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
16. Atsakovė AB „LTG Cargo“ prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo naują rašytinį įrodymą – AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2022 m. sausio 14 d. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. sausio 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo įrodymu grindžia vieną iš atsiliepimo argumentų, kad atsakovė AB „LTG Cargo“ neklastojo rašytinių įrodymų siekdama pagrįsti versiją, jog PVM sąskaitos faktūros išrašytos Sutarties pagrindu, nes klastojimo veiksmus dėl atsakovei nežinomų priežasčių atliko bendrovės darbuotojas, kuris dėl to buvo atleistas, o ikiteisminio tyrimo institucijai priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – šį nutarimą atsakovė apskundė.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių nepatvirtina, nes atsakovė AB „LTG Cargo“ jau pirmosios instancijos teisme 2021 m. lapkričio 15 d. pranešime nurodė, kad ji buvo sąmoningai suklaidinta informaciją teikusio darbuotojo, kuris, panaudodamas informacinių technologijų priemones, sąmoningai pakeitė (modifikavo) teismui pateiktus el. laiškus ir jų priedą; kad dėl to šis darbuotojas buvo atleistas ir buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija, siekdama neužvilkinti bylos nagrinėjimo, minėtą įrodymą atsisako priimti.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
18. Viešųjų pirkimų tarnyba 2019 m. birželio 7 d. viešai paskelbė AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių įmonių, įskaitant VLRD, tikrinimo ataskaitą (toliau – Ataskaita), kurioje VLRD pripažino perkančiąja organizacija, kuriai yra privalomai taikomas VPĮ (žr. http://vpt.lrv.lt/lt/ukio-subjektu-prieziura/isvados-ataskaitos/tikrinimo-ataskaitos-2/2019-1). Tai Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino ir šioje byloje pateiktoje išvadoje. Dėl Ataskaitos panaikinimo buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1872-815/2021 panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas dėl Ataskaitos panaikinimo atmestas, ir administracinė byla nutraukta kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai.
19. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-570-790/2020 konstatuota, kad VLRD atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytus perkančiosios organizacijos požymius ir turi pareigą laikytis imperatyvaus viešųjų pirkimų reglamentavimo.
20. VLRD ir UAB „GTB Trade“ 2020 m. gegužės 11 d. sudarė Sutartį Nr. SUT(VLRD)-90, kuria pardavėja UAB „GTB Trade“ įsipareigojo perduoti pirkėjai VLRD nuosavybės teise šios Sutarties 1 priedo 1 lentelėje nurodytas prekes (atsargines dalis prekiniams vagonams), o pirkėja įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti pardavėjai sutartyje nurodytą kainą.
21. AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba 2021 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą perleisti VLRD vykdomą veiklą (kaip turtinį kompleksą) kitai susijusiai bendrovei – AB „LTG Cargo“, 2021 m. balandžio 1 d. iš VLRD buvo perkeltas verslas į AB „LTG Cargo“, įskaitant šiai veiklai vykdyti reikalingą turtą, darbuotojus bei su veikla susijusius įsipareigojimus bei reikalavimus. Byloje nėra ginčo, kad AB „LTG Cargo“ perėmė visas VLRD teises ir pareigas.
22. Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ šioje byloje ginčija atsakovių sudarytus atsarginių dalių prekiniams vagonams įsigijimo sandorius, kurių pagrindu UAB „GTB Trade“ išrašė VLRD šias PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020150, suma 6 714,40 Eur (be PVM); 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020154, suma 2 623,55 Eur (be PVM); 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020155, suma 6 300 Eur (be PVM); 2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020158, suma 1 240 Eur (be PVM). Ieškovės teigimu, atsakovė VLRD šiuos sandorius sudarė nesilaikydama imperatyvių VPĮ nuostatų, todėl ieškovei buvo užkirstas kelias dalyvauti konkurse ir pretenduoti į atitinkamos sutarties sudarymą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės sutiko su atsakovių pozicija, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros išrašytos Sutarties pagrindu, o ieškovė apskritai neturi teisinio suinteresuotumo reikšti tokius ieškinio reikalavimus. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su šiomis teismo išvadomis, todėl teisėjų kolegija nurodytais aspektais patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės AB „LTG Cargo“ (kaip VLRD teisių ir pareigų perėmėjos) sudarytus sandorius
24. Pagal VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punktą tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų <…> ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia.
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 28 punktą).
26. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 24 punktą).
27. Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 46 punktą).
28. Byloje yra pateikti duomenys, kad ieškovės UAB „Skinest Baltija“ viena iš pagrindinių veiklos sričių – geležinkelio transporto atsarginių dalių tiekimas. Ieškovės teigimu, kol AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos dukterinės bendrovės (įskaitant ir VLRD) vykdydavo viešuosius pirkimus, ieškovė buvo viena iš tiekėjų, taip pat ir prekinių vagonų bei lokomotyvų atsarginių dalių tiekėja. Aplinkybę, kad ieškovė buvo ilgalaikė VLRD atsarginių dalių prekiniams vagonams tiekėja, patvirtino ir pati atsakovė AB „LTG Cargo“ 2021 m. liepos 12 d. atsiliepime į ieškinį. Dėl to sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės galimybę dalyvauti ginčo pirkime ir taip tapti jo laimėtoju vertino kaip pernelyg hipotetinę prielaidą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra įrodytas ieškovės teisinis suinteresuotumas ginčyti ieškinyje nurodytus sandorius kaip sudarytus nesilaikant VPĮ reikalavimų, taip užkertant kelią kitiems tiekėjams (įskaitant ir ieškovę) sąžiningai konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo pateikiant savo pasiūlymą.
29. Ieškovė šioje byloje ginčija atsakovių sudarytus sandorius, apie kuriuos nebuvo viešai skelbiama, todėl ieškovė neturėjo tikslių duomenų apie šiuos sandorius. Esant tokiai situacijai, vien ta aplinkybė, kad ieškovė su teismo pagalba siekė surinkti įrodymus byloje ir, juos gavusi, patikslino savo reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ieškovės teisinio suinteresuotumo ir, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, toks ieškovės procesinis elgesys šiuo atveju negali būti vertinamas kaip turintis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.
30. Atsakovė AB „LTG Cargo“ tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė, inicijavusi kitą bylą dėl žalos atlyginimo, pasirinko teisių gynimo būdą ir tuo pačiu patvirtino laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. galimai pažeidžiant VPĮ reikalavimus sudarytų sandorių išsaugojimo faktą. Kadangi ginčijamos PVM sąskaitos faktūros patenka į laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti jai žalos atlyginimą, ieškovės ieškinys dėl sandorių negaliojimo turi būti atmestas. Nors pirmosios instancijos teismo spendime dėl šio argumento nepasisakyta, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė tiek šioje byloje, tiek minėtoje byloje dėl žalos atlyginimo iš esmės siekia apginti savo privatų interesą. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, būtina įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, be kita ko, neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Įstatymas nedraudžia išskaidyti savo reikalavimus ir, kaip nagrinėjamu atveju, atskiroje byloje ginčyti tam tikrus atsakovės sudarytus sandorius kaip neteisėtus veiksmus, kuriais remiantis kitoje byloje gali būti siekiama prisiteisti žalos atlyginimą.
31. Atsakovė AB „LTG Cargo“ taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus Ginčijamus sandorius negaliojančiais, restitucija natūra negalėtų būti taikoma ir dėl to naujo prekių pirkimo nebūtų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas nepaneigia ieškovės teisinio suinteresuotumo įvertinti atsakovės veiksmų įsigyjant ginčo prekes teisėtumą ieškovės kaip potencialios tiekėjos teisių pažeidimo aspektu.
32. Atsakovė UAB „GTB Trade“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ pripažinta, jog su ieškove planuojamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, kadangi ketinamo sudaryti sandorio šalies (ieškovės) akcijas valdančios įmonių grupės savininkas turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Šia aplinkybe atsakovės atstovė rėmėsi ir pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. posėdyje (posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 18 min. 30 sek. iki 1 val. 19 min. 40 sek.), tačiau skundžiamame sprendime dėl šios aplinkybės vertinimo nėra pasisakyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė, atsižvelgiant į jos pareikštus reikalavimus šioje byloje bei nustatytą aplinkybę, kad ieškovė yra inicijavusi kitą bylą dėl žalos atlyginimo, nagrinėjamu atveju iš esmės nesiekia dalyvauti Ginčijamais sandoriais baigtame pirkime.
Dėl ginčo sąskaitose nurodytų prekių pirkimo teisėtumo
33. Ieškovė šioje byloje ginčija atsakovių sudarytus atsarginių dalių prekiniams vagonams įsigijimo sandorius, kurių pagrindu UAB „GTB Trade“ išrašė VLRD šias PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020150, suma 6 714,40 Eur (be PVM); 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020154, suma 2 623,55 Eur (be PVM); 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020155, suma 6 300 Eur (be PVM); 2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020158, suma 1 240 Eur (be PVM). Ieškovė nurodo, kad šie sandoriai sudaryti nesilaikant imperatyvių VPĮ reikalavimų, todėl yra neteisėti ir turi būti panaikinti.
34. Atsakovės laikosi pozicijos, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos pagal VLRD ir UAB „GTB Trade“ 2020 m. gegužės 11 d. sudarytą Sutartį, todėl tai nėra atskiri sandoriai, o pati Sutartis šioje byloje nėra ginčijama.
35. Pagal Sutarties 1.1 punktą pardavėja UAB „GTB Trade“ įsipareigojo perduoti pirkėjai VLRD nuosavybės teise šios Sutarties 1 priedo 1 lentelėje nurodytas prekes, o pirkėja įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti pardavėjai sutartyje nurodytą kainą. Prekių pavadinimas, kiekis, pristatymo terminai, kaina yra nurodyta Sutarties 1 priedo 1 lentelėje (Sutarties 1.2 punktas). Esant poreikiui, pirkėja, suderinusi su teikėja, gali pirkti papildomą kiekį Sutarties 1 priedo 1 lentelėje nurodytų prekių, kurių suma negali viršyti 30 proc. Sutarties 1 priedo 1 lentelėje nurodytos bendros prekių sumos Eur be PVM (Sutarties 1.3 punktas). Pagal Sutarties 1 priedo 1 lentelę paskutinė prekių partija turėjo būti pristatyta ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 15 d.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas Sutarties sąlygas, pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus, kad VLRD pagal Sutartį galėjo įsigyti tik Sutarties 1 priedo 1 lentelėje nurodytas konkrečias prekes ir tik sutartą šių prekių kiekį. Kaip teisingai nurodo apeliantė, Sutartis galėjo būti pakeista ar papildyta šalių rašytinės formos susitarimu, pasirašytu kiekvienos iš šalių tinkamai įgaliotų atstovų (Sutarties 10.1 punktas). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovių įgalioti asmenys rašytinės formos susitarimu pakeitė ar papildė Sutarties sąlygas, įtraukdamos į Sutarties 1 priedo 1 lentelę kitas prekes. Bylos nagrinėjimo metu atsakovių atstovės patvirtino, kad jokie kiti priedai prie Sutarties nebuvo pasirašyti ir byloje Sutartis yra pateikta visos apimties.
37. Iš apeliantės nurodytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 2020150, Nr. 2020154, Nr. 2020155 ir Nr. 2020158 matyti, kad jos išrašytos už prekes, kurių nėra (arba dalies prekių nėra) nurodyta Sutarties 1 priedo 1 lentelėje, t. y. Sutarties 1 priedo 1 lentelėje nėra prekių, nurodytų sąskaitoje Nr. 2020150 („Sraigtas reguliuojantis 574B.001-1“, „Įvorė 483.017“, „Varžtas fiksavimo 188.035A“, „Filtras 4370.02.00“) ir sąskaitoje Nr. 2020155 („Rankovė sujungimo 1 1/4 P17?“) bei nėra dalies prekių, nurodytų sąskaitoje Nr. 2020154 („Štuceris 190.02 A“, „Kreipiančioji 265.252-1“, „Stiklinė 265.309-2“). Sutarties 1 priedo 1 lentelėje yra tik pastarojoje sąskaitoje nurodytos prekės „Vožtuvas 270.065 sb“ ir „tarpinė frikcinė 100.00.008-1“ (Sutarties 1 priedo 1 lentelėje įvardinta kaip „plokštelė frikcinė 16 mm“, tačiau sutampa brėžinio numeris „100.00.008-1“) bei sąskaitoje Nr. 2020158 nurodyta prekė „atrama atlenkiama 7016.45.170 sb“. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020150 (suma be PVM 6 714,40 Eur) ir 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020155 (suma be PVM 6 300 Eur) bei dalis 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Serija GTB Nr. 2020154 (už prekes, kurių suma be PVM 1 275 Eur) nepagrįstai išrašytos pagal atsakovių sudarytą Sutartį.
38. Taigi minėtos prekės, kurios nėra nurodytos Sutarties 1 priedo 1 lentelėje, negalėjo būti perkamos pagal Sutartį, o VLRD, kaip perkančioji organizacija, siekdama įsigyti tokias prekes, turėjo vykdyti atskirą pirkimą, laikydamasi privalomų VPĮ reikalavimų.
39. Vadovaujantis VPĮ 26 straipsnio 1 dalimi apie tokį pirkimą turėjo būti iš anksto viešai paskelbta metiniame pirkimų plane, o VPĮ 22 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją tiekėjus kviesti teikti pasiūlymus viešu skelbimu apie pirkimą. Pagal VPĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę (kurios išimtys nurodytos VPĮ 36 straipsnio 4 dalyje) perkančioji organizacija pirkimo dokumentus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbia nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo ar kvietimo patvirtinti susidomėjimą arba kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
40. Byloje nėra duomenų, kad VLRD, vykdydama minėtų prekių pirkimą, laikėsi nurodytų VPĮ reikalavimų. Dėl to VLRD veiksmai, vykdant pirkimą tų prekių (t. y. konkrečių atsarginių dalių prekiniams vagonams), už kurias buvo išrašytos 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020150 (suma be PVM 6 714,40 Eur) ir 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020155 (suma be PVM 6 300 Eur) bei iš dalies 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020154 (už prekes, kurių suma be PVM 1 275 Eur), pripažintini neteisėtais ir atitinkamai šie sandoriai pripažintini niekiniais bei negaliojančiais, nes jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
41. Likusi dalis 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Serija GTB Nr. 2020154 (už prekes, kurių suma be PVM 1 348,55 Eur) ir 2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija GTB Nr. 2020158 (suma be PVM 1 240 Eur) išrašytos už prekes, kurios yra nurodytos Sutarties 1 priedo 1 lentelėje ir kurių suma neviršija 30 proc. Sutarties 1 priedo 1 lentelėje nurodytos bendros prekių sumos be PVM, todėl dėl šių prekių nurodyta apimtimi šios sąskaitos galėjo būti išrašytos pagal Sutartį, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Sutarties sąlygas (žr. šio sprendimo 35 punktą).
42. Pagal Sutarties 2.6 punktą pardavėja įsipareigojo pateikti pirkėjai PVM sąskaitą faktūrą prekių pristatymo dieną. Apeliantė akcentuoja, kad prekės pagal Sutartį turėjo būti pristatytos ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 15 d., o minėtos sąskaitos išrašytos 2020 m. gruodžio mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad dalis prekių, nurodytų Sutarties 1 priedo 1 lentelėje, pagal 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GTB Nr. 2020154 ir 2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GTB Nr. 2020158 buvo pristatytos jau pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui, nepaneigia pirmiau nurodytos išvados, kad šios sąskaitos galėjo būti išrašytos Sutarties pagrindu, nes, kaip minėta, Sutartyje numatyta galimybė pirkti tam tikrą papildomą prekių kiekį (Sutarties 1.3 punktas). Be to, atsakovės susitarė, kad Sutartis galioja iki visiško abiejų šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 9.1 punktas). Nors sąskaitų Nr. 2020154 ir Nr. 2020158 skiltyje „Papildoma informacija“ atitinkamai nurodyta „Pagal užsakymą“ ir „2020.09.20 užsakymas“, tačiau byloje pateiktas VLRD dokumentų valdymo sistemos išrašai patvirtina, kad šios sąskaitos išrašytos būtent pagal Sutartį Nr. SUT(VLRD)-90.
43. Atsakovė UAB „GTB Trade“ 2021 m. lapkričio 15 d. pranešime teismui pripažino, kad jos darbuotojas suklastojo el. laiškus, kuriais buvo atliktas prekių užsakymas, dėl kurio buvo išrašytos ginčo PVM sąskaitos faktūros. Tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo sąskaitos už tas prekes, kurios yra nurodytos Sutarties 1 priedo 1 lentelėje, buvo išrašytos ne šios Sutarties, o kito sandorio pagrindu. Dėl to, pirmiau šiame sprendime konstatavus, kad tokios prekės galėjo būti įsigytos pagal atsakovių sudarytą Sutartį, kuri šioje byloje nėra ginčijama, nėra pagrindo pripažinti minėtų prekių pirkimą pagal dalį 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Serija GTB Nr. 2020154 (už prekes, kurių suma be PVM 1 348,55 Eur) ir 2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GTB Nr. 2020158 (suma be PVM 1 240 Eur) neteisėtu.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti ieškinyje nurodytus atsakovių sandorius. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad visos PVM sąskaitos faktūros, dėl kurių kilo ginčas, buvo išrašytos vykdant atsakovių sudarytą Sutartį. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad dalis prekių pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras neteisėtai išrašytos pagal Sutartį ir atitinkamai šių prekių pirkimas kvalifikuotinas kaip atskiri sandoriai, kurie prieštarauja imperatyvioms VPĮ normoms, todėl yra niekiniai ir negaliojantys, yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš dalies patenkinti apeliantės ieškinį ir pripažinti neteisėtais VLRD veiksmus, vykdant pirkimą prekių (atsarginių dalių prekiniams vagonams), už kurias atsakovė UAB „GTB Trade“ išrašė 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GTB Nr. 2020150 (suma be PVM 6 714,40 Eur) ir 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GTB Nr. 2020155 (suma be PVM 6 300 Eur) bei iš dalies 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GTB Nr. 2020154 (už prekes, kurių suma be PVM 1 275 Eur), bei šiuos sandorius pripažintini niekiniais ir negaliojančiais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
45. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato CK 6 knygos X skyriaus normos. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ginčijami sandoriai yra įvykdyti. Kaip paaiškino atsakovės AB „LTG Cargo“ atstovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ginčo sąskaitose nurodytos prekės kiekviena atskirai nėra identifikuota, parduotos prekės jau yra panaudotos ir nusidėvėjusios, todėl jas grąžinti pardavėjai, pripažinus Ginčijamus sandorius niekiniais ir negaliojančiais bei taikant restituciją, objektyviai nebūtų galimybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus Ginčijamus sandorius atitinkama dalimi niekiniais ir negaliojančiais, šiuo atveju restitucija netaikytina nei natūra, nei kitais būdais, nes dėl jos taikymo vienos iš sandorių šalių (pardavėjos) padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos (pirkėjos) atitinkamai pagerėtų. Kaip minėta, ieškovė kitoje civilinėje byloje yra pareiškusi reikalavimą atsakovei AB „LTG Cargo“ dėl žalos atlyginimo (žr. šio sprendimo 30 punktą), todėl šioje byloje ieškinio reikalavimų pripažinti konkrečius atsakovių sudarytus sandorius kaip neteisėtus veiksmus ir juos pripažinti niekiniais bei negaliojančiais dalinis patenkinimas laikytinas pakankamu, kad būtų apgintos pažeistos ieškovės teisės, jai siekiant prisiteisti žalos atlyginimą kitoje byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
48. Ieškovė ginčijo pirkimo sandorius, kurių bendra vertė 16 877,95 Eur (be PVM). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškinį patenkinti iš dalies ir pripažinus neteisėtais pirkimo sandorius, kurių bendra vertė 14 289,40 Eur (be PVM), patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 84,66 proc., o atmestų – 15,34 proc.
49. Pagal pateiktus dokumentus ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 1 719 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir patikslintą ieškinį bei 5 741,45 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (t. y. 2 300 Eur už ieškinio parengimą; 1 000 Eur už patikslinto ieškinio parengimą; 1 345 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, prašymų rengimą + PVM). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės patikslintą ieškinį tik dėl dalies reikalavimų (t. y. reikalavimo pripažinti VLRD veiksmus neteisėtais ir keturių sandorių panaikinimo), laikytina, kad mokėtinas žyminis mokestis už šiuos reikalavimus 739 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), todėl ieškovei grąžintina 980 Eur žyminio mokesčio permokos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
50. Atsakovė UAB „GTB Trade“ pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 3 424,30 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (t. y. 1 452 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 943,80 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, prašymo dėl teismo įpareigojimo vykdymo parengimą, teismo įpareigojimo įvykdymą dėl nuomonės pateikimo, pasitarimą; 1 028,50 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdyje, prašymo parengimą, pasitarimą su klientu).
51. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šalių išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Todėl ieškovės naudai priteistina išlaidų dalis sudaro 5 486,34 Eur (739 Eur + 5 741,45 Eur) × 84,66 proc.), o atsakovės UAB „GTB Trade“ – 525,28 Eur (3 424,30 Eur × 15,34 proc.).
52. Ieškovei 5 486,34 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis (iš kiekvienos po 2 743,17 Eur), tačiau atlikus atsakovei UAB „GTB Trade“ priteistinos sumos įskaitymą, ieškovei iš atsakovės AB „LTG Cargo“ priteistina 2 743,17 Eur, o iš atsakovės UAB „GTB Trade“ – 2 217,89 Eur (2 743,17 Eur - 525,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
53. Pagal pateiktus dokumentus ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 739 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 2 084,23 Eur advokato teisines paslaugas, rengiant apeliacinį skundą, iš viso 2 823,23 Eur. Atsakovė UAB „GTB Trade“ už advokatės teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 968 Eur išlaidų. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Ieškovės naudai priteistina išlaidų dalis apeliacinės instancijos teisme sudaro 2 390,14 Eur (2 823,23 Eur × 84,66 proc.), o atsakovės UAB „GTB Trade“ – 143,73 Eur (968 Eur × 15,34 proc.).
54. Ieškovei 2 390,14 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis (iš kiekvienos po 1 195,07 Eur), tačiau atlikus atsakovei UAB „GTB Trade“ priteistinos sumos įskaitymą, ieškovei iš atsakovės AB „LTG Cargo“ priteistina 1 195,07 Eur, o iš atsakovės UAB „GTB Trade“ – 1 051,34 Eur (1 195,07 Eur - 143,73 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
55. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės AB „LTG Cargo“ priteistina 3 938,24 Eur (2 743,17 Eur + 1 195,07 Eur) , o iš atsakovės UAB „GTB Trade“ – 3 269,23 Eur (2 217,89 Eur + 1 051,34 Eur) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtais uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus lokomotyvų remonto depo, kurio visas teises ir pareigas perėmė atsakovė akcinė bendrovė „LTG Cargo“, veiksmus, vykdant pirkimą prekių (atsarginių dalių prekiniams vagonams), už kurias atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „GTB Trade“ išrašė 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GTB Nr. 2020150 (suma be PVM 6 714,40 Eur) ir 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GTB Nr. 2020155 (suma be PVM 6 300 Eur) bei iš dalies 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GTB Nr. 2020154 (už prekes, kurių suma be PVM 1 275 Eur) ir šiuos atsakovių sandorius pripažinti niekiniais bei negaliojančiais nuo sudarymo momento.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ (juridinio asmens kodas 304977594) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skinest Baltija“ (juridinio asmens kodas 300070820) 3 938,24 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 24 ct) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GTB Trade“ (juridinio asmens kodas 304590918) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skinest Baltija“ (juridinio asmens kodas 300070820) 3 269,23 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 23 ct) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skinest Baltija“ (juridinio asmens kodas 300070820) 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio permokos už ieškinį ir patikslintą ieškinį. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.