Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1872-815/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-29
Bylos Nr.: eA-1872-815/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02483-2019-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla nutraukta

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas
Pareiškėjas: akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelio tiesimo centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, akcinės bendrovės „LG CARGO“, UAB Geležinkelio tiesimo centras, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, AB „LG CARGO“
Atsakovas: Viešųjų pirkimų tarnyba

Administracinė byla Nr. eA-1872-815/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02483-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelio tiesimo centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, akcinės bendrovės „LG CARGO“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelio tiesimo centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, akcinės bendrovės „LG CARGO“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl Tikrinimo ataskaitos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Geležinkelio tiesimo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, akcinė bendrovė „LG CARGO“ kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2019 m. birželio 7 d. tikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita).

2. Pareiškėjai nesutiko su atsakovo išvada, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinės bendrovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir AB „LG CARGO“ (toliau – ir Dukterinės bendrovės) atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 2 straipsnio 25 dalies sąlygas, todėl yra pripažintinos perkančiosiomis organizacijomis ir, įgydamos prekes, paslaugas ar darbus, privalo vadovautis VPĮ reikalavimais. Pareiškėjai teigė, kad, pirma, atsakovas netinkamai taikė bendrovių pripažinimui perkančiosiomis organizacijomis aktualias teisės normas, t. y. netaikė tų teisės normų, kurių pagrindu privalėjo būti analizuojami aktualūs bendrovių vykdomos veiklos aspektai (VPĮ 2 str. 25 d. 2 p.), bei taikė tas teisės normas ir teismų praktikoje suformuotas taisykles (kriterijus), kurios šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti taikomos (VPĮ 2 str. 25 d. 1 p., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 1999 m. lapkričio 18 d. sprendime byloje Teckal, Nr. C-107/98, suformuoti vidaus sandorių sudarymo kriterijai (toliau – ir Teckal kriterijai)), taip pat vadovavosi teismų praktika, suformuota esant visiškai kitoms faktinėms aplinkybėms. Antra, atsakovas nevertino arba vertino netinkamai aktualius bendrovių faktiškai vykdomos veiklos aspektus, nes, pareiškėjų įsitikinimu, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir AB „LG CARGO“ neatitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto kriterijų (kumuliatyvių sąlygų): 1) dėl specialiai viešiesiems interesams tenkinti skirtos veiklos vykdymo; 2) dėl vykdomos veiklos nekomercinio, nepramoninio pobūdžio. Trečia, atsakovas nesilaikė procedūrinių tokiam tikrinimui keliamų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsnio reikalavimų bei neužtikrino konstitucinio atsakingo valdymo (gero administravimo) principo įgyvendinimo.

3. Pareiškėjų nuomone, atsakovas nepagrįstai taikė VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 1 punkto kriterijus. Atsakovas taip pat nepagrįstai taikė Teckal kriterijus, kurie skirti vidaus sandorių teisėtumui įvertinti, bet ne perkančiosios organizacijos statusui apibrėžti. Šiuo konkrečiu atveju turėjo būti taikomi būtent VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto kriterijai. Atsakovas išvadą Ataskaitoje, jog Dukterinės bendrovės laikytinos perkančiosiomis organizacijomis, padarė pagal tokius kriterijus: 1) Dukterinių įmonių priklausomumą, pavaldumą AB „Lietuvos geležinkeliai“ (taikė priklausomumo testą); bei 2) Dukterinių įmonių veiklos vykdymo AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai aplinkybes (taikė funkcinį testą). Pareiškėjų įsitikinimu, nurodytų kriterijų taikymas negalėjo (negali) lemti Dukterinių įmonių pripažinimo perkančiosiomis organizacijomis, kadangi abu šie kriterijai (testai) taikomi kvalifikuojant perkančiosios organizacijos statusą pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 1 punktą. Priklausomumo testas padeda nustatyti valstybės įtakos juridiniam asmeniui, dėl kurio statuso sprendžiama, lygį ir intensyvumą, t. y. vertinama, kiek kontrolės (plačiąja prasme) turi valstybė tokiam subjektui. Funkcinis testas skirtas įvertinti analizuojamo juridinio asmens funkciją, t. y. jeigu konkreti bendrovė įgyvendina valstybės (savivaldybės) funkciją, priskirtą viešosios teisės, tuomet toks juridinis asmuo, tikėtina, laikytinas valstybe (savivaldybe) ir, atitinkamai, perkančiąja organizacija VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 1 punkto prasme. Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir AB „LG CARGO“ nėra valstybės ar savivaldybės institucijos VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 1 punkto prasme, todėl minėtoje teisės normoje įtvirtinti kriterijai netaikytini.

4. Pareiškėjai tvirtino, kad Dukterinių bendrovių priklausomumas AB „Lietuvos geležinkeliai“ savaime nelemia jų pripažinimo perkančiosiomis organizacijomis. Pagal nagrinėjamam atvejui taikytiną VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punktą, perkančiosios organizacijos statusą apibrėžia trys kumuliatyvūs kriterijai: 1) ūkio subjekto vykdomos veiklos tikslas – veikla skirta specialiai viešiesiems interesams tenkinti; 2) ūkio subjekto vykdomos veiklos pobūdis – veikla yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio; 3) ūkio subjekto veiklos finansavimo ir (ar) valdymo, ir (ar) kontrolės pobūdis – ūkio subjektas finansine / valdymo / kontrolės prasme yra priklausomas nuo valstybės ar savivaldybės institucijų, ar kitų perkančiųjų organizacijų. Taigi, Dukterinių bendrovių priklausomumas nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra tik viena iš trijų kumuliatyvių minėtų bendrovių pripažinimo perkančiosiomis organizacijomis galimumo sąlygų.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas vadovavosi netinkama teismų praktika. Atsakovas vadovavosi ESTT 2017 m. spalio 5 d. sprendime byloje LitSpecMet, Nr. C-567/15, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2017 suformuotomis taisyklėmis. Pareiškėjų vertinimu, pastaruosiuose sprendimuose pateikti išaiškinimai nėra aktualūs dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir pasikeitusių faktinių aplinkybių. 2017 m. liepos 1 d. pasikeitus viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui ir VPĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus nuostatą, jog vidaus sandoriai yra leidžiami tik tarp perkančiųjų organizacijų, AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesudaro vidaus sandorių su Dukterinėmis bendrovėmis.

6. Pareiškėjai manė, kad atsakovas nepagrįstai netaikė veiklų atskyrimo principo. Atsakovas atskirai netyrė ir nevertino UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir AB „LG CARGO“ vykdomos veiklos tikslo (specialiai skirta viešojo intereso tenkinimui ar ne) ir veiklos pobūdžio (komercinė, pramoninė ar nekomercinė, nepramoninė). Tokį atsakovo neveikimą lėmė jo netinkamas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas. Be to, atsakovas netinkamai aiškino ir taikė LitSpecMet sprendime pateiktą sąvoką „kiti nei ekonominiai interesai“, nes nepagrįstai šią sąvoką susiaurino ir ją vertino išimtinai priklausomybės įmonių teisės prasme aspektu. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdo 100 proc. Dukterinių bendrovių akcijų, savaime lemia, jog visais atvejais Dukterinių bendrovių veikla priklauso išimtinai nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ įtakos.

7. Pareiškėjai akcentavo, jog nė viena iš Dukterinių bendrovių nebuvo įsteigta specialiai viešųjų interesų poreikius tenkinančios veiklos vykdymui, o konkrečiai: UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ir UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ steigimo tikslas – pelno siekimas, akcininkų turto didinimas bei paslaugų teikimas. AB „LG CARGO“ buvo įsteigta krovinių vežimo geležinkelių transportu, riedmenų, naudojamų krovinių vežimo geležinkelių transportu, eksploatavimo ir priežiūros veiklos vykdymui ir su tuo susijusių paslaugų teikimui, siekiant racionalaus ir efektyvaus lėšų, turto ir kitų išteklių panaudojimo, naudos akcininkui ir jo turtinių interesų užtikrinimo. Šiuo atveju ne dukterinės bendrovės teikia paslaugas motininei bendrovei, o būtent motininė bendrovė įgyvendina savo, kaip akcininko, teises ir pareigas ir teikia holdingo valdymo paslaugas dukterinėms bendrovėms kaip paslaugų teikėjas. Be to, pareiškėjai pabrėžė, kad Dukterinių bendrovių veikla yra išimtinai komercinio ir pramoninio pobūdžio. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ įsteigta vykdyti specialiai komercinio ir pramoninio pobūdžio veiklą, kurios tikslas – pelno siekimas (UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ steigimo akto 2.2. p.). UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ prisiima savo veiklos nuostolių riziką, taip pat ši bendrovė veikia rinkoje, veikiamoje konkurencijos. UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ yra įsteigta vykdyti specialiai komercinio ir pramoninio pobūdžio veiklą, kurios tikslas – pelno siekimas (UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ steigimo akto 2.2 p.), ši bendrovė prisiima savo veiklos nuostolių riziką, taip pat veikia rinkoje, veikiamoje konkurencijos. AB „LG CARGO“ įsteigta vykdyti komercinio ir pramoninio pobūdžio veiklą, kurios tikslas – pelno siekimas (AB „LG CARGO“ įstatų 7 p.), ši bendrovė prisiima savo veiklos nuostolių riziką, taip pat veikia rinkoje, veikiamoje konkurencijos.

8. Pareiškėjų nuomone, Ataskaitos turinys neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 bei 2 dalyje keliamų reikalavimų, kadangi ginčijamas administracinis aktas nėra pagrįstas tinkamomis ir šio konkretaus ginčo atveju taikytinomis teisės normomis; jame nėra išanalizuotos esminės reikšmės turinčios aplinkybės, t. y. Dukterinių bendrovių veiklos tikslas ir pobūdis; jis pagrįstas ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis, vartojama sąvoka „tikėtina“; jame nėra pateikti motyvai, pagrindžiantys, kodėl atsakovas nesivadovavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2019 m. gegužės 17 d. ir 29 d. raštuose išdėstytais argumentais. Be to, Ataskaitoje nenurodyta jos apskundimo tvarka.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė nutraukti bylą, o teismui nutarus nenutraukti bylos, atmesti skundą.

10. Atsakovo vertinimu, Ataskaita negali būti ginčo teisme objektu. Ataskaitoje pateikta pozicija, kad UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir AB „LG CARGO“ atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies sąlygas ir yra pripažintinos perkančiosiomis organizacijomis, todėl jos, įsigydamos prekes, paslaugas ar darbus, turi vadovautis VPĮ reikalavimais. Ataskaita yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, jame pareiškėjų atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, jų teisių ir pareigų, todėl šis aktas pats savaime nesukelia pareiškėjams teisinių padarinių. Pareiškėjų nurodomi Ataskaitos sukeliami teisiniai padariniai yra tik numanomi, jiems kilti turėtų būti inicijuojamas atskiras teisminis procesas. Šiuo atveju teisines pasekmes sukeltų tik galutinis institucijos sprendimas, priimtas Ataskaitos pagrindu. Ataskaita yra tarpinis dokumentas, kurio pagrįstumas galėtų būti ginčijamas grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo. Atitinkamai, tokiam aktui nėra taikytini VAĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti procedūriniai reikalavimai.

Atsiliepimas

11. Atsakovo įsitikinimu, skundo argumentai nepaneigia Ataskaitoje padarytų išvadų. Teigė, kad Ataskaitoje aiškiai išskirti ir nurodyti tikrinimo tikslas, klausimai, metodai, dokumentai ir argumentai, kurių pagrindu VPT įvertino situaciją ir pateikė savo išvadas. Atliekant tikrinimą įvertintos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodytos aplinkybės, argumentai, jų visuma, išreiškiant VPT poziciją nurodytu klausimu, nevertinant konkrečių dukterinių bendrovių konkrečių sudarytų sandorių teisėtumo. Ataskaitoje nurodomos aplinkybės ir išvados priimtos pagal šios ataskaitos priėmimo dieną VPT turėtą informaciją ir faktus. Įvertinusi perkančiojo subjekto kontrolės įtaką dukterinėms bendrovėms, jų santykį su perkančiuoju subjektu ir tai, kiek numatomos perduoti veiklos yra skirtos perkančiojo subjekto poreikiams tenkinti, taip pat įvertinusi jungtinės veiklos sutarties turinį ir aplinkybes, susijusias su jos sudarymu, VPT pagrįstai konstatavo, jog Dukterinės bendrovės pripažintinos perkančiomis organizacijomis ir jų prekių, paslaugų ir darbų pirkimams turėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – ir Perkančiųjų subjektų įstatymas) reikalavimai.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjų AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, AB „LG CARGO“ skundą.

13. Teismas nustatė, kad VPT atliko tikrinimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ priimtų sprendimų, susijusių su šio perkančiojo subjekto dukterinių įmonių UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir AB „LG CARGO“ statusu, ir sudarytų sandorių teisėtumo bei atitikties VPĮ / Perkančiųjų subjektų įstatymo reikalavimams. Atsakovas ginčijamoje 2019 m. birželio 7 d. Ataskaitoje konstatavo, jog Dukterinės bendrovės atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies sąlygas, todėl yra pripažintinos perkančiomis organizacijomis ir, įgydamos prekes, paslaugas ar darbus, turi vadovautis VPĮ reikalavimais.

14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, VPĮ, Perkančiųjų subjektų įstatymo ir Pirkimų priežiūros taisyklių, patvirtintų VPT direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1S-25 (toliau – ir Taisyklės), 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, nuostatas), išaiškinimus ESTT 2017 m. spalio 5 d. sprendime byloje LitSpecMet, Nr. C-567/15, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2017, bei kitą aktualią teismų praktiką. Teismas, atsižvelgdamas į Ataskaitoje nurodytą esminį tikrinimo tikslą – nustatyti, ar Dukterinių bendrovių sudaromoms sutartims, siekiant įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, turi būti taikomi VPĮ arba Perkančiųjų subjektų įstatymo reikalavimai – ir šioje Ataskaitoje padarytas išvadas, laikė, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog Ataskaitos panaikinimas (ar jos palikimas galioti) niekaip nedarytų įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, kadangi pareiškėjai pripažinti perkančiosiomis organizacijomis, kurios, įsigydamos prekes, paslaugas ar darbus, turi vadovautis VPĮ reikalavimais.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas pažymėjo, kad po atlikto patikrinimo VPT turi pareigą kontroliuoti ir stebėti, kaip vykdomi pateikti įpareigojimai ir rekomendacijos. VPT 2019 m. birželio 11 d. paskelbė Ataskaitą viešai (https://vpt.lrv.lt/lt/ukio-subjektu-prieziura/isvados-ataskaitos/tikrinimo-ataskaitos-2/2019-1). Atkreiptas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. spalio 8 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-3840-933/2019 pagal ieškovės UAB „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovėms UAB „LG CARGO“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl organizuojamo viešojo pirkimo pripažinimo neteisėtu, tenkino ieškovės ieškinį; Vilniaus apygardos teismas vertino, ar atsakovę AB „LG CARGO“ galima laikyti perkančiąja organizacija konkurso paskelbimo (2019 m. balandžio 17 d.) metu, o ieškovas byloje rėmėsi būtent ginčijama Ataskaita. Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad ginčijamo pirkimo paskelbimo metu AB „LG CARGO“ laikytina perkančiąja organizacija, todėl ginčo pirkimui turi būti taikomos viešųjų pirkimų taisyklės. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

16. Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. spalio 18 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-3872-934/2019 pagal ieškovės UAB „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ dėl veiksmų, vykdant prekinių vagonų atsarginių dalių pirkimą Nr. 12-60/2019, pripažinimo neteisėtais ir pirkimo nutraukimo, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Viešųjų pirkimų tarnybai ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, tenkino ieškovės ieškinį. Teismas konstatavo, jog atsakovė atitinka perkančiosios organizacijos statusą pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalį, todėl, įsigydama prekes, paslaugas ar darbus, turėjo vadovautis VPĮ nuostatomis. Minėtoje byloje ieškovas taip pat rėmėsi Ataskaita. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

17. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, apeliacine tvarka peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą, be kita ko, nurodė, jog iš byloje esančių duomenų (žr. Ataskaitą) matyti, kad trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigus naują krovinių vežimo bendrovę AB „LG Cargo“, trečiasis asmuo teikia krovinių vežimo paslaugas su šia bendrove sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu <...> (Nutarties 51 p.).

18. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad jau išnagrinėtose civilinėse bylose buvo remiamasi Ataskaita kaip vienu iš įrodymų, taip pat nesudaro pagrindo šioje administracinėje byloje konstatuoti, jog ginčijama Ataskaita nesukelia pareiškėjams jokių teisių ir pareigų. Darytina išvada, jog atsakovo teiginys, kad Ataskaita nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, yra nepagrįstas.

19. Teismas, vertindamas Ataskaitos teisėtumą ir pagrįstumą, akcentavo ginčijamame administraciniame akte išdėstytus teiginius, jog klausimas dėl bendrovių pripažinimo perkančiosiomis organizacijomis tapo aktualus ESTT 2017 m. spalio 5 d. priėmus sprendimą (LitSpecMet, byla Nr. C-567/15), jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta įmonė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, su kuria buvo sudarytas vidaus sandoris, tikėtina, kad atitinka perkančiosios organizacijos statusą. ESTT sprendimo 36 p. nurodyta, jog pirmiausia reikia nustatyti, ar UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ įsteigta siekiant specialaus tikslo tenkinti viešojo intereso poreikius ir ar jos veikla tuos poreikius tenkina, o tada prireikus išnagrinėti, ar tokie poreikiai yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio. <...> Jeigu, kiek tai susiję su veikla, skirta viešojo intereso poreikiams tenkinti, subjektas vykdo veiklą įprastomis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą prisiima nuostolius, mažai tikėtina, kad poreikiai, kuriuos jis tenkina, būtų nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio (sprendimo LitSpecMet 44 p. nurodyta jurisprudencija). Ši nuostata atsispindi ir VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje, pagal kurią, kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Ataskaitos turinio, atsakovas Dukterinių bendrovių pripažinimą perkančiosiomis organizacijomis vertino pagal suformuotą teismų praktiką, kuri išskiria šiuos pagrindinius kriterijus: bendrovių veiklos sąsajas su specialių viešųjų nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio interesų tenkinimu ir kontrolę bei valdymo organus. Atsakovas nustatė, jog Dukterinės bendrovės teikia paslaugas, kurios reikalingos AB „Lietuvos geležinkeliai“ (perkančiajam subjektui) siekiant vykdyti viešuosius interesus atitinkančią veiklą, siekiant patenkinti viešojo intereso poreikius, gali vadovautis kitais nei ekonominiai kriterijais. Dukterinių bendrovių veikla prisideda prie AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrindinės veiklos vykdymo. Dukterinių bendrovių veikla ir jos rezultatai, ypač atsižvelgiant į jų glaudų ryšį su patronuojančia bendrove, yra tiesiogiai naudojami AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrindinėje veikloje, kuri susijusi su viešuoju interesu ir yra (bent iš dalies) nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio. Tiek Dukterinių bendrovių įsteigimas, tiek jų veikla skirta steigėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikiams, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūra, objektų remontas, priežiūra ir kitos būtinos paslaugos, ir tai yra susiję su viešojo intereso, neturinčio komercinio požymio, užtikrinimui. Tai reiškia, kad minėtos bendrovės iš esmės įsteigtos užtikrinti kontroliuojančios bendrovės tikslų įgyvendinimą arba prie jo prisidėti (Ataskaitos l. 5).

21. Ataskaitoje teigiama, jog Dukterinių bendrovių veiklos organizavimas nekonkurencinėmis sąlygomis, jų padėtis kitų rinkos dalyvių atžvilgiu yra išskirtinė. Reikšminga aplinkybė, jog minėtų bendrovių veikloje naudojamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ turtas. Šios bendrovės vykdo veiklą neįprastinėmis rinkos sąlygomis. Konkurencinį pranašumą bendrovės įgijo dėl patronuojančios bendrovės veiksmų – įstatinio kapitalo didinimo, specialios paskirties įrenginių, turto perdavimo, esamų ir būsimų garantijų. Dėl išskirtinai komercinės veiklos vykdymo, veikimo išimtinai ekonominiais kriterijais, pelno siekimo, visos veiklos rizikos, nuostolių prisiėmimo. Minėti kriterijai nėra tiek esminiai, kad besąlygiškai apspręstų subjektų statusą, todėl šiems kriterijams negalima suteikti pernelyg didelės įrodomosios reikšmės. Nors ir deklaruojama, kad Dukterinės bendrovės prisiima visą riziką ir nuostolius, tačiau, šioje rinkoje turint išskirtines sąlygas, nesant realios konkurencijos, maža tikimybė patirti nuostolius. Nors Dukterinės bendrovės ir siekia pelno, tačiau jos veikia neįprastinėmis rinkos sąlygomis, o išskirtinį pranašumą įgijo tik dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų (perduoto turto, sąlygų, garantijų). Šie kriterijai savaime dar nereiškia, kad juridinis asmuo, kuris siekia pelno ar vykdo komercinę veiklą, negali būti pripažintas perkančiąja organizacija (Ataskaitos l. 5, 6).

22. Teismas akcentavo, jog, pagal 2018 m. gruodžio 20 d. priimtą Geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir GTK) pakeitimo įstatymą Nr. XIII-18563, AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas, keleivių, bagažo, ir (ar) krovinių vežimas vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais) turi būti koncentruojamos atskirose bendrovėse. Ataskaitoje nurodyta, jog perkantysis subjektas (AB „Lietuvos geležinkeliai“) iki 2019 m. gruodžio 8 d. buvo įpareigotas įsteigti 3 patronuojamąsias bendroves viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, keleivių, bagažo vežimo ir krovinių vežimo geležinkelių transporto paslaugoms teikti. Perkantysis subjektas save įvardija patronuojančia bendrove, kuri vykdys sukurto holdingo (vertikalios integracijos įmonių grupės) valdymą ir pati nevykdys keleivių ir / ar krovinių vežimo, ir / ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms teisės aktais nustatytos veiklos.

23. 2018 m. gruodžio 20 d. priimto GTK pakeitimo įstatymo Nr. XIII-18563 aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo pakeitimu siekiama įgyvendinti 2016 m. gruodžio 14 d. patvirtintą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2370, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/34/ES, kiek tai susiję su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu ir geležinkelių infrastruktūros valdymu, sudarančią vadinamąjį IV geležinkelių transporto paketą. Įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad įgyvendinama direktyva nustato naujus reikalavimus geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos nepriklausomumo, nešališkumo ir finansinio skaidrumo užtikrinimo srityse. Aiškinamajame rašte paaiškinama, kad IV geležinkelių transporto paketas, kaip ir iki šiol galiojęs Europos Sąjungos reguliavimas, suteikia valstybėms narėms galimybę savo nuožiūra, atsižvelgiant į konkrečios rinkos ypatybių visumą ir specifiškumą, pasirinkti geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelį, t. y. visišką atskyrimą arba vertikaliai integruotos įmonės modelį, kuris gali būti įgyvendintas pasirenkant arba iš dalies atskirtą modelį, arba visiškai integralų modelį. Iš GTK pakeitimo įstatymo aiškinamojo rašto matyti, kad Lietuvoje pasirinktu modeliu siekiama nustatyti, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas įgyvendintų atskiras juridinis asmuo, kurio visos akcijos nuosavybės teise priklausytų valstybės valdomai AB „Lietuvos geležinkeliai“; AB „Lietuvos geležinkeliai“ be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas įgyvendinančios įmonės taip pat kontroliuotų geležinkelio įmones (vežėjus), vykdančias keleivių, bagažo ir krovinių vežimą geležinkelių transportu, o ši AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė būtų laikoma vertikaliai integruota įmone Direktyvos (ES) 2016/2370 prasme.

24. Teismas nesutiko su skundo teiginiais, jog atsakovas Ataskaitoje nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kuri šiuo konkrečiu atveju neturi precedento galios, nes yra suformuota esant visiškai kitoms faktinėms aplinkybėms. Pažymėjo, kad ESTT, atsakydamas į Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusio civilinę bylą, kurioje kilo klausimas būtent dėl pareiškėjos UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ priskyrimo perkančiosioms organizacijoms, 2017 m. spalio 5 d. sprendime byloje LitSpecMet, Nr. C-567/15, nurodė, kad Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad bendrovė, kuri visa priklauso perkančiajai organizacijai, vykdančiai viešojo intereso poreikiams tenkinti skirtą veiklą, ir kuri sudaro sandorius tiek su šia perkančiąja organizacija, tiek sandorius konkurencinėje rinkoje, turi būti kvalifikuojama kaip „įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė“, be kita ko, jeigu šios bendrovės veikla yra būtina tam, kad minėta perkančioji organizacija galėtų vykdyti savo veiklą (sprendimo 48 p.). Kaip matyti iš aptariamo ESTT sprendimo, jame teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad pareiškėjos veikla, būtent lokomotyvų ir vagonų gamyba ir remontas, šių prekių tiekimas ir šių paslaugų teikimas AB „Lietuvos geležinkeliai“, yra būtina tam, kad ši galėtų vykdyti savo veiklą, skirtą viešojo intereso poreikiams tenkinti. Dar daugiau, ESTT padarė prielaidą, kad pareiškėja įsteigta siekiant specialaus tikslo – tenkinti savo patronuojančiosios bendrovės poreikius, nes poreikiai, kuriuos pavesta tenkinti pareiškėjai, yra būtina šios patronuojančiosios bendrovės vykdomos viešojo intereso veiklos sąlyga. Vis dėlto, ESTT nurodė, kad šią aplinkybę galutinai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (sprendimo 38, 39 p.). Taigi, vadovaujantis ESTT išaiškinimu, aplinkybės, kad UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ nebuvo įsteigta ir pati neteikia keleivių, krovinių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugų, nevykdo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo, nepaneigia, jog ji buvo įsteigta siekiant specialaus tikslo tenkinti viešojo intereso poreikius. Be to, teismas akcentavo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2017 sprendė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių juridinių asmenų pripažinimą perkančiąja organizacija, aiškinimo bei taikymo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovas pareiškėjų pripažinimo perkančiosiomis organizacijomis klausimą pagrįstai vertino atsižvelgdamas į LitSpecMet sprendimą, kuriame pažymėta, jog UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, su kuria buvo sudarytas vidaus sandoris, tikėtina, kad atitinka perkančiosios organizacijos statusą. Šiuo atveju pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog minėtas ESTT sprendimas priimtas vidaus sandorio teisėtumo vertinimo kontekste, yra nereikšminga, nes tiek minėtoje ESTT byloje (bei aktualiose nacionalinių teismų bylose), tiek ir šiame ginče yra vertinamas analogiško teisinio pobūdžio klausimas – ar ūkio subjektas laikytinas perkančiąja organizacija. Teismo vertinimu, ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota tokio pobūdžio ginčų, vertinant perkančiosios organizacijos požymius, praktika VPT leido įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų ir priimtų sprendimų minėtų įmonių atžvilgiu teisėtumą.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tiek ESTT, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino minėtus kriterijus (dėl pripažinimo perkančiosiomis organizacijomis) taip pat išskirdami pripažinimo perkančiąja organizacija sąlygas, subjekto veiklos sąsajas su specialių viešųjų nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio interesų tenkinimu bei pabrėždami, kad <...> teisiškai nėra svarbu nustatyti, ar atsakovė savo veikloje naudojasi kokia nors jai suteikta išimtine teise (funkcija), be kurios AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrindinė veikla būtų sutrikdyta, nes negalėtų būti patenkinta kitais būdais. Sprendžiant, ar tam tikra veikla atitinka viešuosius interesus, nesvarbu, jog visuotinės svarbos poreikius tenkina ar gali tenkinti kiti ūkio subjektai; svarbu, kad kalbama apie poreikius, kuriuos valstybė ar vietos valdžios institucija nusprendžia dėl visuotinės svarbos priežasčių iš esmės patenkinti pačios arba kurių atžvilgiu jos ketina išsaugoti lemiamą įtaką <...> (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2017 37 p.).

26. Teismas akcentavo, jog šioje nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina ir į tai, kad jau minėtose Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose buvo įvertintas dviejų pareiškėjų, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių bendrovių UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir AB „LG CARGO“ teisinis statusas, t. y. abiejose bylose nustatyta, jog atsakovės (šioje byloje – pareiškėjai) atitinka perkančiosios organizacijos statusą pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalį, todėl, įsigydamos prekes, paslaugas ar darbus, turėjo vadovautis VPĮ nuostatomis. Abiejose bylose buvo vertintas šių bendrovių atitikimas tiems patiems ir šioje byloje ginčijamiems VPĮ 2 straipsnio 25 dalies kriterijams: dėl specialiai viešiesiems interesams tenkinti skirtos veiklos vykdymo ir dėl vykdomos veiklos nekomercinio, nepramoninio pobūdžio. Civilinėje byloje Nr. e2-3840-933/2019 atsakovėmis dalyvavo AB „LG CARGO“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, o civilinėje byloje Nr. e2-3872-934/2019 atsakove dalyvavo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Viešųjų pirkimų tarnyba ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Žemesnės instancijos teismas

27. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3840-933/2019 vertino, ar atsakovę AB „LG CARGO“ galima laikyti perkančiąja organizacija konkurso paskelbimo metu. Apygardos teismas sprendė, kad ginčijamo pirkimo paskelbimo metu (2019 m. balandžio 17 d.) AB „LG CARGO“ laikytina įsteigta taip pat ir specialiai viešiesiems interesams tenkinti, kadangi: 1) jos veikla prisidėjo prie AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri tenkina viešuosius interesus, veiklos ir funkcijų įgyvendinimo; 2) AB „Lietuvos geležinkeliai“, perdavusi visą krovinių pervežimų veiklą AB „LG CARGO“, taip pat perleido ir teisę / pareigą vykdyti tranzitą į (duomenys neskelbtini), taigi AB „LG CARGO“ veiklos ir pajamų dalį sudaro specialioji valstybinė funkcija. Teismas taip pat sprendė, kad ginčijamo pirkimo paskelbimo metu AB „LG CARGO“ vykdyta veikla laikytina nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, kadangi: 1) ji veiklą vykdė iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ perduoto turto ir žmogiškųjų išteklių, kas mažina verslo riziką ir lemia konkurencinį pranašumą, AB „LG CARGO“ lyginant su kitais privačiais ūkio subjektais, taip pat suponuoja išvadą, kad, AB „LG CARGO“ susidūrus su sunkumais, AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų padėti AB „LG CARGO“ sumažinti nuostolius ar jų išvengti; 2) AB „LG CARGO“ veiklą perėmė iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei dalį šios veiklos vykdo ne rinkos sąlygomis ir be konkurencijos. Taigi, Apygardos teismas nusprendė, kad ginčijamo pirkimo paskelbimo metu AB „LG CARGO“ laikytina perkančiąja organizacija, todėl ginčo pirkimui turi būti taikomos viešųjų pirkimų taisyklės.

28. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje minėtoje civilinėje byloje e2A-1320-236/2019 nurodė, jog, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad AB „LG CARGO“ veikla yra tiesiogiai susijusi su AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla. AB „LG CARGO“ yra įsteigta AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos vienintelė akcininkė yra AB „Lietuvos geležinkeliai“, pagrindinė AB „LG CARGO“ veikla ir pelnas yra nukreipti į patronuojančią bendrovę, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB „LG CARGO“ yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ kontroliuojama bendrovė, atitinkanti VPĮ 2 straipsnio 25 dalies ir Perkančiųjų subjektų įstatymo 4 straipsnio sąlygas (Nutarties 37 p.).

29. Vilniaus apygardos teismas kitoje jau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3872-934/2019 sprendė kilusį ginčą, ar atsakovė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, 2019 m. liepos 5 d. paskelbdama ir vykdydama prekinių vagonų atsarginių dalių pirkimą, privalėjo laikytis imperatyvaus viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo, įtvirtinto VPĮ. Teismas 2019 m. spalio 18 d. priimtame sprendime nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ perdavė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ organizacines ir technines priemones, garantuodama pajamų srautą, siekiant, kad būtų tenkinami AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikiai, t. y. nors UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ formaliai yra atskiras subjektas, tačiau funkciniu požiūriu iš esmės veikia kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinis padalinys (Sprendimo 24 p.). Įvertinus nustatytas aplinkybes, formuojamos kasacinio teismo praktikos kontekste, spręstina, jog ginčijamo konkurso paskelbimo metu (2019 m. liepos 5 d.) tiek pats pirkimo objektas, tiek atsakovo pagrindinė veikla (naujų lokomotyvų, autodrezinų ir kelio mašinų gamyba; geležinkelio riedmenų kapitalinių ir einamųjų remonto paslaugų teikimas; prekinių vagonų remonto paslaugų teikimas ir kt.), įvardinta 2018 m. pranešime, yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, kadangi iš esmės skirta (iš dalies skirta) jos steigėjos poreikiams, kurie susiję su viešojo intereso, neturinčio komercinio požymio, užtikrinimu. Taigi dalis atsakovo veiklos vykdoma ne rinkos sąlygomis ir be konkurencijos. Be to, įvertinus tai, kad atsakovas perėmė verslo dalį bei tai, kad atsakovo akcininko AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, bei tai, kad atsakovo tikslas yra pelno siekimas, užtikrinant turtinius akcininkų interesus, spręstina, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ siekia užtikrinti sėkmingą UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ veiklą bei ją plėtoti. Todėl pagrįsta manyti, kad, atsakovui susidūrus su sunkumais, AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų jam padėti sumažinti nuostolius ar jų išvengti (Nutarties 25 p.).

30. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, apeliacine tvarka peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą, be kita ko, nurodė sutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės įsteigimo tikslas ir vykdyta veikla yra būtina tam, jog trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų vykdyti savo veiklą, skirtą viešojo intereso poreikiams tenkinti (Nutarties 45 p.). Be to, apeliacinis teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad pagal GTK pakeitimo įstatymą valstybė lemiamą įtaką teikiant viešojo intereso keleivių, krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas, vykdant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymą išlaiko ne tiesiogiai teikdama paslaugas per AB „Lietuvos geležinkeliai“, bet per jos įsteigtas atskiras dukterines bendroves, nereiškia, kad atsakovės vykdoma veikla, teikiant atitinkamas paslaugas šioms dukterinėms bendrovėms (o plačiąja prasme ir visai vertikaliai integruotai įmonei), tapo nebūtina viešojo intereso tenkinimui (Nutarties 51 p.).

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas nurodė, kad šioje byloje nagrinėjamas klausimas, ar viešasis asmuo ar privatus juridinis asmuo yra perkančioji organizacija, yra teisės ir teisės taikymo klausimas. Nėra pagrindo remtis pareiškėjų pateikta 2019 m. gruodžio 3 d. specialisto išvada, kadangi UAB „Ernst & Young Baltic“ išvados, atsakant į teisinio pobūdžio klausimus, nėra reikšmingos.

32. Teismas nesutiko su pareiškėjų vertinimu, kad Ataskaita neatitinka VAĮ reikalavimų. Akcentavo, kad Ataskaitoje yra aiškiai išskirti ir nurodyti tikrinimo tikslas, klausimai, metodai, dokumentai ir argumentai, kurių pagrindu VPT įvertino situaciją ir pateikė savo išvadas. VPT vertino ir analizavo LG nurodytas aplinkybes, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktus argumentus, jų visumą, išreiškiant Tarnybos poziciją minimu klausimu, nevertinant konkrečių dukterinių bendrovių konkrečių sudarytų sandorių teisėtumo. Teismo posėdyje atsakovo atstovė, atsakydama į pareiškėjų atstovų klausimą, kodėl VPT nesivadovavo 2019 m. gegužės 17 d. ir 29 d. raštuose išdėstytais esminės reikšmės bendrovių teisinio statuso įvertinimui turinčiais argumentais, paaiškino, jog Ataskaitoje nurodomos aplinkybės ir išvados buvo priimtos pagal jos priėmimo dienai VPT pateiktą informaciją ir faktus. Teismas pastebėjo, kad Ataskaitoje nėra nurodyta jos apskundimo tvarka, tačiau VPT interneto svetainėje nurodyta, jog Pirkimų vykdytojas ar kiti suinteresuoti asmenys, nesutikę su Vertinimo išvadoje, Tikrinimo ataskaitoje ar Sprendime dėl sutikimo Tarnybos pateiktais sprendimais, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 ir 17 straipsnių nuostatomis, gali apskųsti sprendimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

33. Teismas laikė, kad atsakovas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Ataskaitą. Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių ginčijama Ataskaita turėtų būti panaikinta, todėl pareiškėjų skundas atmestas. Atitinkamai, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintas.

III.

34. Pareiškėjai AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, AB „LG CARGO“ apeliaciniuose skunduose, pagrįstuose iš esmės tapačiais argumentais, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

35. Pareiškėjai teigia, kad teismas realiai nevertino, ar Ataskaita atitinka imperatyvius VAĮ reikalavimus (2 str. 9 d., 3 str. 2 ir 13 p., 8 str. 1, 2 ir 4 d., 20 str. 1 d.), objektyvumo, išsamumo, gero administravimo ir kitus principus. Pažymi, kad Ataskaitoje nurodytas tik vienas adresatas – AB „Lietuvos geležinkeliai“, o Dukterinės bendrovės nebuvo informuotos apie tyrimo (tikrinimo) pradėjimą, neturėjo galimybės išreikšti savo poziciją, teikti įrodymus ir pan. Ataskaita nebuvo pateikta Dukterinėms bendrovėms. Taigi, buvo pažeistos pastarųjų bendrovių, kaip subjektų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, teisės. Ataskaita yra skirta ir adresuota tik AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau ši bendrovė nebuvo atsakovo atlikto tyrimo objektas, jos veikla nebuvo vertinama, jai nenustatyti jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai. Be to, atsakovas atliko ne visus pasirinktam tyrimo objektui ištirti būtinus veiksmus: 1) neatliko rinkos (geležinkelio infrastruktūros projektavimo ir statybos darbų ir kt.) struktūros tyrimo; 2) neatliko analizės, ar Dukterinių bendrovių veikla veikiama konkurencijos; 3) nevertino Dukterinių bendrovių pajamų ir išlaidų struktūros; 4) nesikreipė tarnybinės pagalbos į kitus viešojo administravimo subjektus (pvz., Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją), kurie turi tyrimo objektui reikšmingos informacijos / duomenų ar pajėgumus informacijai surinkti ir išsamiai, objektyviai analizei atlikti; 5) neatliko lyginamosios analizės, kaip kitos Europos Sąjungos narės vertina tapačias ar labai panašias įmones; 6) neatliko kitų privalomų veiksmų, reikalingų objektyviam ir visapusiškam tyrimo atlikimui. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 19 d. rašte pripažino, kad Ataskaita priimta neįvertinus visos reikšmingos informacijos ir šiuo metu vertinimas galėtų būti kitoks. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad po Ataskaitos priėmimo esmingai keitėsi kai kurios faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, 2019 m. birželio 12 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ panaikinta licencija, suteikianti teisę verstis krovinių vežimo veikla, o 2019 m. birželio mėn. buvo įsteigta AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“. Taigi, AB „Lietuvos geležinkeliai“ nebevykdė ir nebevykdo su viešuoju interesu susijusios veiklos, nors, pagal atsakovo samprotavimus, Dukterinių bendrovių veikla reikalinga AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų interesų tenkinimo veiklai užtikrinti. Pareiškėjai pakartoja, kad Ataskaitoje nėra išanalizuotos esminės reikšmės turinčios aplinkybės – Dukterinių bendrovių vykdomos veiklos tikslas ir faktinis pobūdis; Ataskaita pagrįsta ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis (vartojama sąvoka „tikėtina“); Ataskaitoje nepateikti motyvai, kodėl nebuvo atsižvelgta į AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2019 m. gegužės 17 d. ir 29 d. raštuose išdėstytus argumentus. Ataskaitoje taip pat yra esminių faktinių klaidų, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2020 m. gegužės 1 d. nevykdo krovinių vežimo veiklos; Valstybės kontrolės išvada dėl apmokėjimo už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra neatitinka faktinės situacijos, nes nuo 2020 m. gegužės 1 d. šį mokestį moka AB „LG CARGO“, o ne AB „Lietuvos geležinkeliai“; Dukterinių įmonių veikla nėra organizuojama ir vykdoma nekonkurencinėmis sąlygomis. Ataskaitoje taip pat nėra nurodyta jos apskundimo tvarka. Aplinkybė, kad VPT interneto svetainėje yra pateikta informacija apie šios įstaigos priimtų aktų apskundimą, nepašalina pastarojo trūkumo; poreikis savo pažeistų teisių gynybos tvarkos ieškoti įvairiuose VPT šaltiniuose akivaizdžiai prieštarauja gero administravimo principui.

36. Pareiškėjų nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog perkančiosios organizacijos statuso nustatymo klausimas yra išimtinai tik teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, bei pripažino, jog Ataskaita priimta atlikus tinkamą tyrimą. Pažymi, kad vertinant, ar konkretus ūkio subjektas atitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkte įtvirtintus kriterijus, nepakanka įvertinti teisinę šių kriterijų išraišką. Iš nuoseklios ESTT praktikos matyti, kad ūkio subjekto kvalifikavimo perkančiąja organizacija klausimas nėra išimtinai teisės klausimas (1998 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mannesmann Anlagenbau Austria AG ir kiti prieš Strohal Rotationsdruck GesmbH, C-44/96; 1998 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Gemeente Arnhem prieš BFI Holding BV, ECR, C-360/96; 2001 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Agor? Srl prieš Ente Autonomo Fiera Internazionale di Milano, C-223/99 ir C-260/99; 2003 m. spalio 16 d. sprendimas byloje Komisija prieš Ispaniją, C-283/00). Tai reiškia, kad atsakovas privalėjo įvertinti, kokiomis konkrečiai faktinėmis sąlygomis tikrinimo atlikimo metu Dukterinės bendrovės vykdė veiklą, tačiau šiuo atveju atsakovas nesurinko reikiamų duomenų ir neatliko būtino tyrimo, pavyzdžiui, nevertino ūkio subjekto veikimo aplinkos ir veiklos pramoninio, komercinio pobūdžio.

37. Pareiškėjai tvirtina, kad teismas faktines ginčo aplinkybes tyrė formaliai, nevisapusiškai, neobjektyviai, netinkamai, pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio ir 80 straipsnio reikalavimus, teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Teismas deklaratyviai konstatavo, kad ginčo klausimas yra teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, ir todėl netyrė ir nevertino daugumos pareiškėjų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, įskaitant pateiktą specialisto išvadą. Pareiškėjai paaiškina, kad UAB „Ernst & Young Baltic“, padarydama išvadą, jog Dukterinės bendrovės veikia įprastinėmis rinkos sąlygomis bei patiria konkurencinį spaudimą tiek geležinkelio statybų, tiek mašinų ir mechanizmų nuomos rinkose, ištyrė faktinę rinką, kurioje veikia šios bendrovės, nustatė, ar bendrovėms suteiktos specialios ar išimtinės teisės, ir kt. UAB „Ernst & Young Baltic“ išvadoje detaliai pagrįsta ir įrodyta, kad Dukterinių įmonių vykdoma veikla yra komercinio pobūdžio (bendrovės patiria konkurencinį spaudimą, savo vykdoma veikla siekia pelno, savo veiklą finansuoja nuosavu kapitalu ir kt.). Pareiškėjų įsitikinimu, teismo akcentuoti sprendimai civilinėse bylose neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje administracinėje byloje, kadangi UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ nebuvo įtrauktas į civilinių bylų nagrinėjimą ir jose nebuvo vertintas pastarosios bendrovės teisinis statusas, o sprendimai dėl UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir AB „LG CARGO“ teisinio statuso buvo priimti įvertinus aplinkybes, egzistavusias konkrečių pirkimų vykdymo metu (atitinkamai, 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. liepos 5 d.).

Atsiliepimas

38. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimuose į apeliacinį skundą, pagrįstuose iš esmės tapačiais argumentais, prašo atmesti pareiškėjų apeliacinius skundus.

39. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Paaiškina, kad VPT 2019 m. rugsėjo 19 d. raštas buvo pateiktas kaip atsakymas į AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštą, pateiktą po Ataskaitos parengimo. AB „Lietuvos geležinkeliai“ minėtame rašte buvo nurodžiusi papildomas, pasikeitusias ar naujas aplinkybes, kurios ir negalėjo būti įvertintos rengiant Ataskaitą, tokios aplinkybės nesuponuoja Ataskaitos neteisėtumo ir nepagrįstumo. Atsakovas pažymi, jog, kaip nurodyta ir Ataskaitoje, tikrinimo metu buvo įvertintos su Dukterinių bendrovių veikimu susijusios faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įtaka šioms bendrovėms, jų santykis, kiek numatomos perduoti veiklos yra skirtos AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikiams tenkinti. Teismas, spręsdamas dėl Ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo, pagrįstai vadovavosi ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis taisyklėmis bylose, kuriose buvo vertinamas analogiško teisinio pobūdžio klausimas – ar ūkio subjektas laikytinas perkančiąja organizacija. Atsakovas nurodo neturintis pagrindo nesutikti su teismo pozicija, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimais nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Atsakovas teigia, kad jis teismui buvo išdėstęs argumentus tiek dėl bylos nutraukimo, tiek dėl Ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Teigia, kad nagrinėjamai bylai aktualūs Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-452-553/2021 pateikti išaiškinimai. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje, vertindamas VPT išvadą ir jos atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, skyrė ypatingą dėmesį VPT pareigai tirti faktines aplinkybes, esant poreikiui, pasitelkti reikiamus ekspertus, akcentavo VPT pareigą analizuoti ir teisingai vertinti teisinį reguliavimą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ mano, kad nagrinėjamos administracinės bylos ir minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios, o bylos dalykas analogiškas, todėl Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais būtina vadovautis ir priimant sprendimą šioje administracinėje byloje. Be to, VPT procesinis elgesys abejais atvejais buvo iš esmės tapatus, t. y. VPT taip ir nesugebėjo pagrįsti ir įrodyti, ar pareiškėjų veikla yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, ar jie veikia įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir patys prisiima veiklos nuostolius. Šios aplinkybės privalo būti išsamiai ištirtos, nes jos yra sudėtinė perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) sąvokos dalis (VPĮ 2 str. 25 d. 2 p.). AB „Lietuvos geležinkeliai“ pakartoja savo argumentus apie pateiktos specialisto išvados svarbą, teismo netinkamai įvertintas esmines faktines aplinkybes.

41. Pareiškėjai „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, AB „LG CARGO“ 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir jį pagrindžiančius dokumentus, prašė šiuos dokumentus pridėti prie bylos. Pareiškėjai teigia, kad byla sudėtinga, buvo sprendžiami sudėtingi viešųjų pirkimų teisės aiškinimo ir taikymo aspektai, reikalaujantys specialiųjų žinių, akcentuoja ESTT išaiškinimus dėl fiksuotų tarifų dydžio, ir, atsižvelgdami į tai, tvirtina, kad nurodytos sumos yra pateisinamos ir proporcingos, todėl turėtų būti priteistos visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

42. Šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelio tiesimo centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, akcinės bendrovės „LG CARGO“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai sprendžiama, ar Tikrinimo ataskaita, kurioje Dukterinės bendrovės pripažintos atitinkančiomis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies sąlygas, atitinkamai pripažintos perkančiosiomis organizacijomis ir nustatyta, kad įgydamos prekes, paslaugas ar darbus, privalo vadovautis VPĮ reikalavimais, yra teisėta ir pagrįsta.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė.

44. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas realiai nevertino, ar Tikrinimo ataskaita atitinka imperatyvius VAĮ reikalavimus, objektyvumo, išsamumo, gero administravimo ir kitus principus, nepagrįstai konstatavo, jog perkančiosios organizacijos statuso nustatymo klausimas yra išimtinai tik teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, pripažino, jog Tikrinimo ataskaita priimta atlikus tinkamą tyrimą, faktines ginčo aplinkybes tyrė formaliai, nevisapusiškai, neobjektyviai, netinkamai.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad, laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

46. Nagrinėjamu atveju Tikrinimo ataskaitoje, vykdant teisės aktų pažeidimų prevenciją (Perkančiųjų subjektų įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra pateiktas Dukterinių bendrovių teisinio statuso vertinimas ir bendro pobūdžio įpareigojimas joms laikytis VPĮ nuostatų. Pagal Pirkimų priežiūros taisykles, patvirtintas VPT direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1S-25, tikrinimo rezultatai įforminami tikrinimo ataskaita (34 p.), tikrinimo ataskaita skelbiama VPT interneto svetainėje (36 p.). Po tikrinimo atlikimo privaloma domėtis tikrinamo subjekto veiklos pokyčiais, susijusiais su tikrinimo metu nustatytų trūkumų šalinimu, bei stebėti, kaip vykdomi tikrinimo ataskaitoje pateikti įpareigojimai ir rekomendacijos (jei tokių buvo) (57 p.). Už įpareigojimų įvykdymo stebėseną ir atsiskaitymą už jų įgyvendinimo rezultatus atsakingas Skyriaus darbuotojas, ar kitas Skyriaus vedėjo paskirtas darbuotojas. Informacija apie įpareigojimų ar rekomendacijų dėl sutarties (pakeitimų) nutraukimų įvykdymą teikiama Teisės skyriui ir Rizikų valdymo skyriui per VAIS (58 p.). Vertinimo ar tikrinimo kokybės kontrolė turi užtikrinti, kad vertinimas ar tikrinimas bus atliktas pagal šias taisykles (59 p.). Vertinimo ar tikrinimo kokybės kontrolė vykdoma atliekant priežiūrą ir peržiūrą (60 p.). Priežiūra yra vadovavimo pirkimo vertinimui ar tikrinimui dalis. Vertinimo ar tikrinimo procesas turi būti nuosekliai stebimas, siekiant užtikrinti, kad bus pasiektas vertinimo ar tikrinimo tikslas. Vertinimo ar tikrinimo priežiūrą atlieka Skyriaus patarėjas (61 p.). Peržiūra yra vertinimo ar tikrinimo dalis, skirta surinktų duomenų patikrinimui, konstatuotų aplinkybių ar nustatytų faktų pagrįstumo vertinimui, pažeidimų kvalifikavimo atitikties Įstatymų nuostatoms ir vienodos praktikos laikymosi, užtikrinimui. Vertinimo ar tikrinimo peržiūrą atlieka Skyriaus patarėjas (62 p.). Taigi, šioje Tikrinimo ataskaitoje nurodomas bendro pobūdžio įpareigojimas Dukterinėms bendrovėms laikytis VPĮ nuostatų turės būti kontroliuojamas ateityje pačios VPT darbuotojų.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijama Tikrinimo ataskaita yra laikytina tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogišką praktiką dėl konkretesnio pobūdžio VPT viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitų (įskaitant atvejus, kai jose konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai), kurių teisėtumas ir pagrįstumas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, nes tokios ataskaitos laikytos tik informacinio pobūdžio dokumentais (žr., pvz., 2012 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-18/2012, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012). Nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo.

48. Kadangi ginčo administraciniame teisme objektas galėtų būti tik galutinis sprendimas, pareiškėjų apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su Tikrinimo ataskaitos teisėtumu, nėra vertinami.

49. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjos skundas dėl Tikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla yra nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 140 str. 2 d., 144 str. 1 d. 5 p.)

50. Nutraukus bylą kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

51. Pareiškėjams akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, uždarajai akcinei bendrovei „Geležinkelio tiesimo centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, akcinei bendrovei „LG CARGO“ grąžinama po 11,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinius skundus (ABTĮ 38 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teismo nutartis nutraukti bylą (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelio tiesimo centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, akcinės bendrovės „LG CARGO“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, uždarosios akcinės bendrovės „Geležinkelio tiesimo centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, akcinės bendrovės „LG CARGO“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl Tikrinimo ataskaitos panaikinimo nutraukti.

Grąžinti pareiškėjams akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, uždarajai akcinei bendrovei „Geležinkelio tiesimo centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, akcinei bendrovei „LG CARGO“ po 11,25 Eur žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė