Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Geležinkelio tiesimo centro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Dolomitas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Geležinkelio tiesimo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „SpecRail“, „Milsa“, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, sutrumpino atsakovės ir trečiojo asmens UAB „SpecRail“ 2016 m. vasario 29 d. sudarytos granito skaldos pirkimo–pardavimo sutarties trukmę iki 2017 m. vasario 29 d.; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad atsakovė įsteigta reorganizavus trečiąjį asmenį AB „Lietuvos geležinkeliai“; jos vienintelė akcininkė – AB „Lietuvos geležinkeliai“; keturi iš penkių atsakovės valdybos narių – AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, skiriami patronuojančiosios bendrovės. Iš nurodytų duomenų teismas sprendė, kad atsakovė yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ kontroliuojama bendrovė, atitinkanti VPĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų sąlygas, ginčo dėl šios aplinkybės nėra.Įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-175-415/2016 nurodytas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje išskiriamas asmens pripažinimo perkančiąja organizacija sąlygas, teismas konstatavo, kad atsakovės veikla yra tiesiogiai susijusi su specialių viešųjų nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio interesų tenkinimu. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad nuo įsteigimo (2001 m.) atsakovės įstatinis kapitalas akcininkės piniginiais ir nepiniginiais įnašais buvo padidintas nuo 10 000 Lt (2898,55 Eur) iki 22 232 968,92 Eur, t. y. daugiau nei 7000 kartų. Atsakovės įstatuose deklaruoti bendrovės veiklos tikslai – siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, užtikrinti turtinius akcininkų interesus (Įstatų 8 punktas); bendrovės veiklos objektas – geležinkelio kelių tiesimas, geležinkelių transporto mašinų remontas, teikiamų paslaugų kokybės pagal norminius dokumentus bei jų tiekimo nepertraukiamumo užtikrinimas, geležinkelių infrastruktūros objektų statyba, plėtimas ir modernizacija, saugus jų eksploatavimas, metalo gaminių gamyba (Įstatų 10 punktas). Atsakovės 2015 m. devynių mėnesių tarpiniame pranešime ir 2015 m. metiniame pranešime akcentuojama jos didelė priklausomybė nuo patronuojančiosios bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, ji įvardyta kaip viena iš bendrovės verslo rizikų; nurodyta, kad pagrindiniai užsakymai (98,8 proc. pardavimo apyvartos) yra patronuojančiosios bendrovės užsakymai. Atsakovės pirkimų, nurodytų VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje (vidaus sandoriai), 2014 m. ir 2015 m. ataskaitų duomenimis, ji ir patronuojančioji bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014 m. sudarė 27, o 2015 m. – 47 vidaus sandorius.Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji įsteigta siekiant atskirti nuo patronuojančiosios įmonės komercinio ir pramoninio pobūdžio veiklas (jai nėra suteikta teisė nei eksploatuoti geležinkelių, nei atlikti smulkių, įprastai veiklai užtikrinti skirtų remontų (avarijų) šalinimo ir kitų darbų (jos veikla nėra skirta visuomenės gerovei didinti); šiuos darbus atlieka regioniniai patronuojančiosios bendrovės padaliniai). Teismas pažymėjo, kad pagrindinė ir vienintelė naujų geležinkelio ruožų statybos ir rekonstrukcijos darbų bei geležinkelio transporto remonto darbų užsakovė – atsakovės akcininkė AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri iki reorganizacijos pati vykdė atsakovės veiklai priskirtus darbus. Tai, kad atsakovė dalyvauja pavieniuose viešuosiuose pirkimuose Lenkijoje, Estijoje ir pan., nepakeičia aplinkybės, kad 98,58 proc. jos užsakymų yra pateikti patronuojančiosios bendrovės.Teismas nesutiko su atsakove, kad ji veikia laisvoje konkurencinėje aplinkoje, vadovaudamasi produktyvumo ir kainų efektyvumo kriterijais. Nors geležinkelių statybų rinkoje veikia daugiau ūkio subjektų, tačiau proceso dalyviai pripažino, kad atsakovė yra stambiausia ir pajėgiausia Lietuvoje, konkurencinį pranašumą įgijusi dėl patronuojančiosios bendrovės veiksmų – įstatinio kapitalo didinimo, piniginių ir nepiniginių įnašų (specialios paskirties įrenginių) perdavimo. Atsakovės ir patronuojančiosios bendrovės pateiktuose dokumentuose nėra įtvirtinta, kad ši visiškai ar iš dalies prisiima atsakomybę už atsakovės verslo riziką, galimus nuostolius, tačiau atsakovei perduotas turtas ir piniginiai įnašai neabejotinai suteikė jai papildomas galimybes sumažinti verslo riziką ir padengti galimus nuostolius, t. y. suteikė atsakovei pranašumo konkuruojant su privačiomis bendrovėmis.Teismo vertinimu, vidaus sandorių pobūdis yra tiesiogiai susijęs su geležinkelio transporto paslaugų užtikrinimu, t. y. patronuojančiosios bendrovės funkcijų vykdymu. Vidaus sandoriai nevertintini kaip viešojo pirkimo sandoriai, nes jie sudaromi nekonkurencinėje aplinkoje ir yra susiję su viešojo intereso, neturinčio komercinio ar pramoninio pobūdžio, tenkinimu; atsakovė pagal vidaus sandorį vykdo dalį patronuojančiajai bendrovei priskirtų funkcijų, t. y. veikia kaip jos padalinys. Pirkimo objektas (100 000 t granito skaldos) taip pat tiesiogiai susijęs su viešojo intereso tenkinimu; jis turėjo būti panaudotas vykdant valstybinės reikšmės projektą „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“.Teismas konstatavo, kad, nepaisant įstatuose deklaruoto steigimo tikslo (pelno siekimas) ir pasirinktos bendrovės teisinės formos (uždaroji akcinė bendrovė), atsakovės veikla tam tikra dalimi susijusi su viešojo intereso, kuris nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio, tenkinimu ir vyksta nekonkurencinėje aplinkoje, todėl atsakovės teisinis statusas atitinka perkančiosios organizacijos statusą VPĮ 4 straipsnio 2 dalies prasme.Iš Konkurso sąlygų teismas nustatė, kad pagal jas sudarytos pirkimo sutarties kaina gali siekti 1 776 250 Eur, tokia suma viršija tarptautinio pirkimo vertę, todėl apie Konkursą turėjo būti paskelbta laikantis VPĮ 22, 23 straipsniuose įtvirtintų taisyklių, tačiau apie jį buvo paskelbta tik atsakovės interneto svetainėje. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-175-415/2016; kt.), ex officio (pagal pareigas) pasisakė dėl sutarties, sudarytos su UAB „SpecRail“, galiojimo, taikė alternatyviąją sankciją – sutrumpino sutarties trukmę iki 2017 m. vasario 29 d. (VPĮ 95² straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas).Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad buvo pažeistos VPĮ 32 straipsnio nuostatos, sprendė, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne dėl jos kvalifikacijos, bet dėl pirkimo objekto (granitinės skaldos) neatitikties Konkurso techninei specifikacijai (ieškovės pateiktame bandymų protokole nurodytas granuliometrinės sudėties parametras neatitinka Konkurso dokumentų reikalavimų – siūloma E klasės granuliometrinės sudėties skalda, nors perkama F klasės skalda). Konkursu perkama prekė, bet ne skaldos gaminimo paslaugos, todėl techninėje specifikacijoje nurodytus parametrus teismas vertino kaip reikalavimus pirkimo objektui (pasiūlymas siaurąja prasme), bet ne kvalifikacijos reikalavimus tiekėjui; dėl to atsakovei nekilo pareiga pasiūlyti ieškovei patikslinti kvalifikacijos duomenis (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinius skundus, 2016 m. spalio 18 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad, priešingai nei teigia atsakovė ir trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“, viešasis interesas apima ne tik geležinkelių eksploatavimą, bet ir naujos geležinkelių infrastruktūros kūrimą, kurį užtikrina atsakovė. Esamos geležinkelių tinklo infrastruktūros neeksploatavimas nereiškia fakto, kad atsakovės veikla nėra susijusi su viešuoju interesu. Byloje nėra ginčo, kad naujų geležinkelių kelių statyba ir rekonstrukcija skatina ekonominę ir socialinę plėtrą, o vietos valdžios institucijos yra suinteresuotos tokia veikla.Iš byloje nustatytų aplinkybių (šios nutarties 8 punktas) kolegija sprendė, kad atsakovė nėra laisva pasirinkti veiklos modelį ir sritį, kurioje veikia; tokie jos sprendimai priklauso nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“. Jos valdomos akcijos ir valdybos narių dalis leidžia lemti balsavimų rezultatus visais atsakovės valdymo, kontrolės ir kitais klausimais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnis). Dėl to kolegija pripažino, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ turi galimybę daryti įtaką atsakovės veiklai, o jos argumentai dėl tariamo laisvo veikimo yra nepagrįsti. Kolegijos nuomone, atsakovės ir jos patronuojančiosios bendrovės vidaus sandoriai parodo ne tik glaudžius šių įmonių ekonominius santykius, bet ir tai, kad atsakovė neveikia laisvai nuo patronuojančiosios įmonės.Atsakovės steigimo tikslą – pelno siekimą – kolegija vertino kaip formalų, pažymėdama, kad veiklos tikslo nurodymas įstatuose nereiškia, jog ūkio subjektas negali būti pripažintas perkančiąja organizacija. Kolegija konstatavo, kad atsakovės įstatinio kapitalo didinimas piniginiais įnašais ir perduodamais įrenginiais suteikia jai konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Atsakovės įstatinis kapitalas iš esmės yra suformuotas perduodant valstybei priklausančiai ir jos kontroliuojamai AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausiusį turtą, o tai suponuoja išvadą, kad atsakovės veikla yra netiesiogiai subsidijuojama valstybės lėšomis; riziką už atsakovės priimtus sprendimus ir sudarytus sandorius prisiima vienintelė jos akcininkė – valstybei priklausanti AB „Lietuvos geležinkeliai“.Dėl nurodytų argumentų kolegija sprendė, kad atsakovės veikla yra tiesiogiai susijusi su AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė atitinka VPĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkto sąlygas.Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo (šios nutarties 16 punktas), pažymėjo, kad Konkursu buvo perkamos ne paslaugos (dalyvio gebėjimas pasiūlyti prekę), bet konkrečios prekės, todėl esminę reikšmę turėjo dalyvio siūloma granitinė skalda ir jos techninės charakteristikos. Kolegijos vertinimu, reikalavimas pateikti bandymų protokolus yra reikalavimas, susijęs su pirkimo objektu, bet ne su tiekėjo kvalifikacija. Dėl to vertinant ieškovės pasiūlymą taikytinos nuostatos, susijusios su dokumentų, įrodančių atitiktį pirkimo objektui keliamiems reikalavimams, o ne tiekėjo kvalifikacijai, vertinimu, aiškinimu ir tikslinimu. Ieškovė pateikė 2014 m. gruodžio 19 d. bandymų protokolą, nors pagal Konkurso sąlygų 3.1.8 punktą turėjo būti pateiktas ne anksčiau nei prieš 6 mėn. iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (t. y. ne anksčiau kaip 2015 m. lapkričio 12 d.) išduotas protokolas. Tokia ieškovės pasiūlymo neatitiktis negali būti nei paaiškinta, nei patikslinta; ji galėtų būti ištaisyta tik teikiant visiškai naują, aktualios datos dokumentą, t. y. keičiant pasiūlymą iš esmės. Be to, bandymų protokole nurodyta žemesnė, nei reikalauta, skaldos kokybės klasė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

IV. Bylos sustabdymas, Teisingumo Teismo sprendimas ir bylos šalių rašytiniai paaiškinimai dėl jo

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl VPĮ 4 straipsnyje reglamentuojamo perkančiosios organizacijos statuso

Pagrindinis šalių nesutarimo objektas – ar byloje nustatytoms atsakovės veiklos ir ryšių su patronuojančiąja įmone (AB „Lietuvos geležinkeliai“) aplinkybėms taikytinos VPĮ (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio nuostatos suponuoja jos pripažinimą perkančiąja organizacija ir dėl to – jos pareigą atliekamiems pirkimams taikyti šio įstatymo normas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nesirėmė VPĮ 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir neįrodinėjo jame nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, atitinkamai, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl minėtos teisės normos taikymo ginčo santykiams.Šalys iš esmės ginčijasi dėl VPĮ 4 straipsnio 2 dalies sampratos ir aiškinimo, in concreto (konkrečiai), ar atsakovės visa veikla ar jos veiklos dalis iš tiesų yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio. Pažymėtina, kad dėl panašaus pobūdžio ginčo Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą ir šis priėmė nutarties 28 punkte pristatytą Prejudicinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje vadovautinasi naujausia Teisingumo Teismo praktika, kurioje suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar subjekto vykdoma veikla yra viešojo intereso, bet ne komercinio ir nepramoninio pobūdžio.Prejudiciniame sprendime pažymėta, kad, sprendžiant dėl atitinkamo subjekto pripažinimo perkančiąja organizacija, nepakanka nustatyti, kad jis įsteigtas perkančiosios organizacijos arba kad jo veikla būtų finansuojama iš finansinių išteklių, gautų iš tokios perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos (Prejudicinio sprendimo 34 punktas). Išvadai dėl perkančiosios organizacijos, kuri pati vykdo viešojo intereso poreikiams tenkinti skirtą veiklą (AB „Lietuvos geležinkeliai“), kontroliuojamo subjekto, sudarančio tiek vidaus sandorius su patronuojančiąja įmone, tiek įprastinius komercinius sandorius su trečiaisiais asmenimis, pripažinimo perkančiąja organizacija padaryti reikia nustatyti, kad, pirma, šio subjekto veikla yra būtina tam, jog kontroliuojančioji perkančioji organizacija galėtų vykdyti savo veiklą, ir, antra, šis subjektas, vykdydamas tokią veiklą, vadovaujasi ne ekonominiais, o kitais kriterijais (Prejudicinio sprendimo 48 punktas).Kaip nurodė Teisingumo Teismas, nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar atsakovė įsteigta siekiant specialaus tikslo tenkinti viešojo intereso poreikius ir ar jos veikla tuos poreikius tikrai tenkina, o tada išnagrinėti, ar tokie poreikiai yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors Teisingumo Teismas šiam ginčui išspręsti aktualius kriterijus suformulavo jau po skundžiamų teismų procesinių sprendimų priėmimo, tačiau bylą nagrinėję teismai byloje nustatė ir įvertino faktines aplinkybes dėl atsakovės veiklos ir jos ryšių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, padarė išvadas, kurios teikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad atsakovė atitinka Teisingumo Teismo nustatytus kriterijus.Dėl pirmojo kriterijaus, susijusio su kontroliuojamo ir kontroliuojančio subjektų veiklų tarpusavio santykiu, pažymėtina, kad atsakovė, kurios pagrindinė veikla yra geležinkelio tiesimas ir remontas, prisideda prie AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrindinės veiklos vykdymo. Iš Teisingumo Teismo Prejudiciniame sprendime pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad kontroliuojamo subjekto veiklos būtinumas kontroliuojančios bendrovės veikloje per se nereiškia, kad be atsakovės ją patronuojanti AB „Lietuvos geležinkeliai“ apskritai negalėtų vykdyti savo viešąjį interesą užtikrinančios veiklos, susijusios su geležinkelio tinklo kūrimu ir palaikymu bei vežimo paslaugų teikimu.Teisiškai nėra svarbu nustatyti, ar atsakovė savo veikloje naudojasi kokia nors jai suteikta išimtine teise (funkcija), be kurios AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla būtų sutrikdyta, nes negalėtų būti patenkinta kitais būdais. Kasacinio teismo jau pasisakyta, kad, sprendžiant, ar tam tikra veikla atitinka viešuosius interesus, nesvarbu, jog visuotinės svarbos poreikius tenkina ar gali tenkinti kiti ūkio subjektai; svarbu, kad kalbama apie poreikius, kuriuos valstybė ar vietos valdžios institucija nusprendžia dėl visuotinės svarbos priežasčių iš esmės patenkinti pačios arba kurių atžvilgiu jos ketina išsaugoti lemiamą įtaką (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovės veikla ir jos rezultatai, ypač atsižvelgiant į atsakovės glaudų ryšį su patronuojančiąja bendrove, būtų tiesiogiai naudojami AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrindinėje veikloje, kuri bent iš dalies būtų ne komercinio ir ne pramoninio pobūdžio. Akivaizdu, kad geležinkelio tiesimu ir remontu tiesiogiai prisidedama prie pagrindinės trečiojo asmens kaip infrastruktūros valdytojo ir vežėjo veiklos – AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdo naujai sukurtas ar suremontuotas geležinkelio atkarpas bei jomis gali teikti keleivių ir krovinių vežimo paslaugas. Vien tai, kad geležinkelių tiesimo ir remonto darbus atlieka ir kiti privatūs ūkio subjektai, nereiškia, jog ši ūkinė veikla nebūtina AB „Lietuvos geležinkeliai“ funkcijoms atlikti ar kad atsakovė neprisideda prie savo patronuojamosios bendrovės funkcijų įgyvendinimo bendrąja prasme.Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad, kaip jau anksčiau yra konstatavęs kasacinis teismas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla prieš ir po reorganizavimo de facto nesukūrė kokybiškai naujų atskirų ūkio subjektų teisinių ir ekonominių santykių, o daugiau yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos organizavimo formos pakeitimas, nes tiek atsakovės įsteigimas, tiek jos veikla ir toliau skirta jos steigėjos poreikiams, kurie susiję su viešojo intereso, neturinčio komercinio požymio, užtikrinimu, tenkinti (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015).Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos Prejudicinio sprendimo 38, 39 punktuose iš esmės laikėsi ir Teisingumo Teismas. Dėl to šiam vertinant, kad patronuojamosios įmonės vykdoma lokomotyvų ir vagonų gamybos bei remonto veikla prisideda prie pagrindinės AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos, būtų nepagrįsta vertinti, kad kitos kontroliuojamosios bendrovės – atsakovės – veikla, susijusi su geležinkelio tiesimu ir remontu, nėra būtina ją kontroliuojančiai perkančiajai organizacijai. Bet kokiu atveju geležinkelio tiesimas ir remontas nekvalifikuotinas kaip perkančiajai organizacijai AB „Lietuvos geležinkeliai“ nebūdinga ar šalutinė (nepagrindinė) veikla.Atsakovė šiai išvadai paneigti savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos, tiek kasaciniam teismui, nurodė iš esmės deklaratyvius argumentus, susijusius su jos ir ją patronuojančios bendrovės veiklų įvardijimu bei atskirtimi, pažymėjo, kad geležinkelio tiesimas ir remontas nėra nei geležinkelio eksploatavimas, nei einamoji (įprastinė) eksploatavimo veikla (smulkus remontas) ar priežiūra. Tokia pozicija teismų pagrįstai buvo atmesta.Kasacinis teismas šiuo aspektu papildomai pažymi, kad atsakovės pozicija teisiškai nepagrįsta ne tik dėl to, kad ja formalistiškai ir izoliuotai aiškinami atsakovės ir ją kontroliuojančios bendrovės santykiai, taip paneigiant šioje srityje naudojamą funkcinį sąvokos „viešosios teisės reglamentuojama įstaiga“ aiškinimo metodą, bet ir dėl to, jog jos laikantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizavimas taptų visiškai beprasmis. Jei po reorganizavimo abi – tiek kontroliuojanti, tiek kontroliuojama – bendrovės vykdytų visiškai analogišką veiklą, taptų neaiškus juridinio asmens reorganizavimo tikslas.Kita vertus, priešingai nei nurodo atsakovė, negalima jos ir kitų savarankiškų ūkio subjektų sulyginti ir teigti, kad ūkio subjektų, vykdančių geležinkelių tiesimo ir remonto darbus, statusas nepasikeičia tik dėl to, kad šie su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudaro įvairaus pobūdžio sandorius. Atsakovės padėtis kitų ūkio subjektų atžvilgiu išskirtinė – ji trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ patronuojamoji įmonė, kaip nurodyta pirmiau, iš esmės įsteigta bent jau iš dalies ir toliau užtikrinti kontroliuojančios bendrovės tikslų įgyvendinimą arba prie jo prisidėti.Atsakovė viso proceso metu akcentavo, kad ji įsteigta siekti pelno, dalyvauja tiek trečiojo asmens, tiek užsienio perkančiųjų organizacijų viešai skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, taigi veikia konkurencinėje aplinkoje. Šiame kontekste Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime nurodė (tokio teisės aiškinimo ankstesnėje praktikoje laikėsi ir kasacinis teismas), kad neturi reikšmės tai, jog, be veiklos, skirtos viešojo intereso poreikiams tenkinti, aptariamas subjektas vykdo dar ir kitą veiklą, siekdamas pelno, konkurencinėje rinkoje. Atsižvelgiant į tai, nėra labai svarbu, nors šalys dėl to iš dalies nesutaria, kokią atsakovės veiklos dalį užima jos sandoriai, sudaryti su AB „Lietuvos geležinkeliai“, įskaitant vidaus sutartis, o kokią – su kitais subjektais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovės ir trečiojo asmens santykis viešųjų pirkimų prasme yra toks glaudus, kad šie subjektai galėjo sudarinėti vidaus sandorius, kuriems netaikomas valstybinis viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas. Kaip teisingai nurodo ieškovė, būtent ši aplinkybė yra lemiančioji, sprendžiant dėl atsakovės pripažinimo perkančiąja organizacija.Kasacinio teismo vertinimu, byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų yra nustatytos aplinkybės dėl vidaus sandorių sudarymo, jų vertės ir dalies visoje atsakovės apyvartoje, taip pat dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos patronuojamosios bendrovės (atsakovės) tarpusavio santykių, kurios svarbios vertinant Prejudiciniame sprendime Teisingumo Teismo nurodytą antrąjį vertinimo kriterijų – ar atsakovės veikla, skirta viešojo intereso poreikiams tenkinti, buvo vykdoma konkurencijos sąlygomis ir ypač ar atsakovė galėjo vadovautis ne ekonominiais, o kitais kriterijais.Šiuo aspektu Teisingumo Teismas Prejudicinio sprendimo 43–45 punktuose nurodė, kad būtina atsižvelgti į visas svarbias teisines ir faktines aplinkybes, pavyzdžiui, aptariamo subjekto įsteigimo aplinkybes ir sąlygas, kuriomis jis vykdo savo veiklą, skirtą viešojo intereso poreikiams tenkinti, įskaitant, be kita ko, konkurencijos rinkoje nebuvimą, tai, kad tikslas nėra pelno siekimas, kad neprisiimama su šia veikla susijusi rizika, ir galimą nagrinėjamos veiklos valstybinį finansavimą; jeigu, kiek tai susiję su veikla, skirta viešojo intereso poreikiams tenkinti, subjektas vykdo veiklą įprastomis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą prisiima nuostolius, mažai tikėtina, kad poreikiai, kuriuos jis tenkina, būtų nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio; vis dėlto vien išplėtotos konkurencijos buvimas neleidžia teigti, kad nėra viešojo intereso, kuris yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vidaus sandoriai nėra įprastiniai viešojo pirkimo sandoriai, jie neįeina į bendrą konkurencijos lauką. Deklaratyviais laikytini atsakovės argumentai, kad vidaus sandorių sudarymo atveju ji bet kokiu atveju veikė kaip įprastinis ūkio subjektas, nes tiek siekė pelno, tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“ siūlė patrauklią kainą tam, kad būtent su ja būtų sudarytas sandoris. Šiai pozicijai pagrįsti ji, inter alia (be kita ko), nurodė, kad trečiasis asmuo tam tikrais atvejais skelbdavo atvirus konkursus.Byloje iš tiesų objektyviai nenustatyta, kad sudarydama vidaus sandorius atsakovė, pirma, atsižvelgiant į patronuojančiosios bendrovės galimybę ją valdyti, apskritai turėjo pasirinkimo teisę vidaus sandorių nesudaryti (atsakovė nurodo, kad tam tikrais atvejais tokią diskreciją įgyvendindavo pats trečiasis asmuo), antra, kokia buvo atitinkamų sandorių rinkos vertė, trečia, kas turėjo lemiamą galią nustatyti vidaus sandorio vertę ir sąlygas ir pan. Atsakovės įstatuose įtvirtintas tikslas siekti pelno, taip pat šios pozicijos nurodymas procese per se nepaneigia teismų vertinimo, kad vidaus sandoriai buvo sudaryti ir vykdyti ne rinkos sąlygomis.Net jei atsakovė su patronuojančiąja bendrove sudarydavo sau pelningus sandorius, bet dėl jų sudarymo nekonkuravo su kitais ūkio subjektais, negalima daryti išvados, kad savo veikloje ji vadovavosi išimtinai ekonominiais interesais. Jei būtų priešingai, galėtų susidaryti ydingos uždaro rato sistemos: patronuojančioji bendrovė su savo valdoma įmone sudaro vidaus sandorius, šie viršija rinkos vertę, tai būtų laikoma pelno siekimu ir ekonominių kriterijų taikymu, dėl ko patronuojamoji bendrovė nebūtų laikoma perkančiąja organizacija, o kontroliuojamos bendrovės taip uždirbtas pelnas būtų paskirstytas savo kontroliuojančiai įmonei.Kita vertus, be pirmiau nurodytų vidaus sandorių, kurių sudarymo aplinkybės iki galo neatskleistos, įmonės veiklos pripažinimą konkurencine bei vykdoma ekonominiais pagrindais lemia ir kiti pirmiau nurodyti kriterijai, kurių buvimą patvirtinančios aplinkybės byloje buvo nustatytos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, o šių aplinkybių atsakovė iš esmės neginčija, kad jos įstatinis kapitalas buvo didinamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ piniginiais ir nepiniginiais įnašais, atsakovė palaipsniui tapo viena didžiausių savo srities bendrovių. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad trečiasis asmuo siekia užtikrinti sėkmingą atsakovės veiklą bei ją plėtoti, todėl pagrįsta manyti, kad, šiai susidūrus su sunkumais, AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų jai padėti sumažinti nuostolius ar jų išvengti.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų procesinių klausimų

Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nustatė ir ištyrė ginčo sprendimui svarbias aplinkybes, teisingai joms pritaikė aktualias teisės normas, todėl kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti jų priimtų teisėtų procesinių sprendimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės kasacinis skundas netenkinamas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai paliekami galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kartu su kasaciniu skundu atsakovė pateikė Europos Komisijos 2016 m. vasario 19 d. rašytines pastabas, parengtas Teisingumo Teismui byloje Nr. C-567/15, o kartu su 2017 m. spalio 27 d. rašytiniais paaiškinimais – trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitas. Šiuos dokumentus atsakovė prašo pridėti prie bylos. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 347 straipsnio 2 dalis), todėl prie kasacinio skundo (atsiliepimo į jį ar kitų kasaciniam teismui teikiamų procesinių dokumentų) negali būti pridedami nauji įrodymai, taip pat ir pakartotinai pateikiami jau byloje esantys įrodymai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu, nenustato bylos faktinių aplinkybių, netiria naujų įrodymų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, atsakovės prašymai pridėti prie bylos naujus įrodymus netenkintini. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas remiasi Prejudiciniu sprendimu, kuris priimtas įvertinus atsakovės pateiktas Europos Komisijos išvadas (šios institucijos nuomonę dėl Teisingumo Teisme nagrinėjamo teisės klausimo), todėl nacionalinis teismas neturi pagrindo jas vertinti dar kartą (papildomai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama kasacinį skundą, atsakovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 3388 Eur išlaidų advokato pagalbai; šių išlaidų atlyginimą ji prašo priteisti iš ieškovės. Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, toks atsakovės prašymas atmestinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys).Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovė turėjo 2208,25 Eur atstovavimo išlaidų, o už rašytinių paaiškinimų parengimą – 1315,88 Eur tokių išlaidų; jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 ir 8.16 punktuose nurodytus dydžius, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 1600,72 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 11,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą ir palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės UAB Geležinkelio tiesimo centro (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti prie atsakovės kasacinio skundo pridėtas Europos Komisijos 2016 m. vasario 19 d. rašytines pastabas, parengtas Teisingumo Teismui byloje Nr. C-567/15, ir prie rašytinių paaiškinimų pridėtas Viešojo pirkimo procedūrų ataskaitas.

Priteisti UAB „Dolomitas“ (j. a. k. 167900844) iš UAB Geležinkelio tiesimo centro (j. a. k. 181628163) 1600,72 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus Eur 72 ct) išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB Geležinkelio tiesimo centro (j. a. k. 181628163) 11,78 Eur (vienuolika Eur 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.