Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-387-449/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-11-17
Bylos Nr.: 1A-387-449/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Nuteistasis: Ž. P.
Nukentėjusysis: G. P.

Kategorijos

1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-449/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45612-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1.; (S) 1.1.8.10.5.; 1.2.4.1.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.4.6.4.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,nuteistajam Ž. P.,gynėjai Jurgitai Jablonskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šią bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė Ž. P. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda.

Iš nuteistojo Ž. P. priteista 776,47 Eur nukentėjusiosios G. P. sveikatos priežiūros išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 16 d., apie 21.30 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ne mažiau kaip du kartus peiliu smogė savo dukrai G. P. į peties bei nugaros sritį, kuo padarė jai kiauryminę durtinę–pjautinę krūtinės dešinės pusės žaizdą, lydimą kraujo ir oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, ir aklą durtinę–pjautinę dešinio peties žaizdą, tuo sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – dukros G. P. sveikatą.

2. Taip pat Ž. P. nuteistas už tai, kad netrukus po to, L. B. bandant atitraukti jį nuo G. P., tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu L. B. į veidą, kuo padarė jam kraujosruvą akiduobės srities audiniuose su akiduobės apatinės sienelės lūžiu, minkštųjų audinių sumušimus kairėje pakaušio pusėje ir dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, dešiniame lūpų kampe, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. B. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Nuteistasis Ž. P. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose, ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Netenkinus šio prašymo, prašo sušvelninti už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę. Teismui netenkinus ir šio prašymo, prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir iš naujo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendį skundžia tik dėl bausmės, nes teismas paskyrė per griežtas bausmes ir netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis nuosekliai teigė, kad nenorėjo jokių pasekmių ir jų nesiekė. Konflikto pasekmėms įtakos turėjo ne tik jo paties, bet ir nukentėjusiųjų girtumas. Be to, jis pats taip pat nukentėjo, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kad visi įvykio dalyviai vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu buvo sužaloti ne tik nukentėjusieji, bet ir jis pats, teismas tokias aplinkybes turėjo vertinti kaip provokuojantį ar rizikingą nukentėjusiųjų elgesį ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nukentėjusieji G. P. (dukra) ir jos draugas L. B. civilinio ieškinio byloje nereiškė, dėl susitaikymo su jais apeliantas kreipėsi į mediatorę (psichologę) ir su jais susitaikė, jų atsiprašė, savo kaltę dėl jų sužalojimų pripažino ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, labai pergyvena. Dukra ir jos draugas jam atleido, nepyksta ir pretenzijų neturi. Byloje pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pilnai pripažįsta ir pažada žalą atlyginti. Su Kauno teritorine ligonių kasa sudarė susitarimą, kuriuo įsipareigojo šį ieškinį padengti. Tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio l dalies 3 punkte.

Nuteistasis pripažįsta, jog šiai veikai padaryti įtakos turėjo jo alkoholio vartojimas. Supranta, jog piktnaudžiavimas alkoholiu kenkia ne tik jam pačiam, bet ir turi neigiamos įtakos jo aplinkai. Įvertinęs alkoholio daromą žalą ėmėsi priemonių ir stengiasi šią blogybę išgyvendinti – prisiregistravo Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale, alkoholio priklausomybei gydytis. Nuo 2020 m. kovo 10 d. registruotas užimtumo tarnyboje, šiuo metu vykdo individualią veiklą statybos ir apdailos srityje. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnijos charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai, seniūnija jokių nusiskundimų dėl jo nėra gavusi. Be to, apeliantas turi tris nepilnamečius ir du pilnamečius vaikus, kurie dar yra priklausomi nuo jo, jiems reikalingas visapusiškas jo kaip tėvo palaikymas ir materialinė pagalba. Visais vaikais jis rūpinasi pagal savo galimybes ir pretenzijos dėl vaikų išlaikymo jam nėra pareikštos, tačiau kaip tėvas privalo užtikrinti savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įvykdymą, o atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, negalėtų tinkamai teikti finansinės paramos savo vaikams. E. P. ir A. T. mama L. S. yra mirusi, ir nors su ja susituokęs nebuvo, bet gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį ir augino vaikus. Jai mirus laiko save našliu, o vaikai tapo našlaičiais. Todėl E. P. atskiru prašymu prašo teismo neatimti tėvui laisvės ir suteikti galimybę ja rūpintis, bendrauti, prižiūrėti. Be to, jis slaugo ir rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvais, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra dėl jų garbaus amžiaus bei sveikatos būklės. Tėvas 2020 metų pabaigoje patyrė smegenų infarktą, todėl šiuo metu jam tapo sunku pilnavertiškai gyventi ir jam reikalinga nuolatinė pagalba visose gyvenimo srityse.

Atsižvelgiant į skunde paminėtas aplinkybes, susijusias su veika, apelianto asmenybe bei nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo interesų užtikrinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors ir artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei, vis tik yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Įgyvendinant teisingumo principą bausmės skyrimo metu, yra svarbu įvertinti ir nukentėjusio asmens interesus, juos suvokti bei siekti juos saugoti ir ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu visiškai neįvertinti nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo žalos atlyginimo interesai. Apeliantui esant laisvės atėmimo vietoje, tikėtina greitu laiku atlyginti civilinio ieškinio nebus galimybės, tačiau paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, būtų sudarytos geresnės prielaidos užtikrinti nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo interesus. Nors aptartos faktinės aplinkybės ir nepašalina apelianto padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau esminį teigiamą poveikį apelianto elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui ir kiti paskirti įpareigojimai, neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, nuteistajam išreikštas teismo pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai ir nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo interesai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę su atitinkamais draudimais ir įpareigojimais. Apeliantui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės, aiškiai būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams bei neišvengiamai tai turėtų neigiamos įtakos santykiams su šeimos nariais, nepilnamečiais vaikais, senyvais tėvais. Be to, apeliantas pažymi, jog teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės už BK 135 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką skyrimas nėra retas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-154-165/2016, 1A-299-197/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2019).

Teismui netenkinus prašymo už padarytas nusikalstamas veikas skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punktais, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės turėtų būti subendrintinos apėmimo, o ne dalinio bausmių sudėjimo būdu. Apeliantas nurodo, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nusikalstama veika laikoma labai sunkiu nusikaltimu, o BK 138 straipsnio l dalyje numatyta nusikalstama veika – nesunkiu nusikaltimu (nors nuosprendyje nurodoma, jog tai apysunkis nusikaltimas). Byloje nustatyta, kad abu nusikaltimai padaryti toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, praktiškai viena veika. Teismų praktikoje tokia situacija vertintina kaip idealioji BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų nusikaltimų sutaptis, todėl bausmės už šias nusikalstamas veikas bendrintinos apėmimo būdu, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Be to, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (labai sunkus ir nesunkus nusikaltimai), todėl ir dėl to paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą). Atsižvelgiant į tai, bausmės už veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, turi būti subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę bausmę mažesnę nei ji skirta skundžiamu nuosprendžiu.

4. Teismo posėdyje nuteistasis Ž. P. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuosprendžio dalį, kuria Ž. P. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų ir 8 mėnesių bausmė, panaikinti. Taip pat prašo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir Ž. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams ir 34 MGL dydžio (1 700 Eur) baudą. Kitos nuosprendžio dalies prašo nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo Ž. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant subendrintas bausmes (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. P. skundžia tik jam paskirtą bausmę ir neteisingą bausmių subendrinimą, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pripažinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pats pirmosios instancijos teismas nustatė ir jo atsakomybę, lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, padaręs išvadą, kad Ž. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Apelianto nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų pripažinti dar dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokie apelianto prašymai atmetami.

8. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. ir L. B. į nuteistojo Ž. P. ir jo sugyventinės namus atėjo jo paties pakviesti. Visi vartojo alkoholį. Nuteistasis su L. B. gėrė virtuvėje, o G. P. su tėvo sugyventine – kambaryje. Tarp nuteistojo ir L. B. įvyko žodinis konfliktas dėl banko kortelės, kurią neva pavogė G. P.. Po to žodinis konfliktas įvyko tarp nuteistojo ir jo dukros G. P., po ko nuteistasis du kartus peiliu sudavė G. P. į peties ir nugaros sritį. L. B. bandant nuteistąjį atitraukt nuo G. P., tarp jų įvyko grumtynės. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad visi konflikte dalyvavę asmenys buvo neblaivūs, konfliktą pradėjo pats nuteistasis, G. P. savo tėvui Ž. P. jokių smūgių nesudavė ar kitaip jo nesužalojo, sprendžia, kad tokie nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip atlikti dėl nukentėjusiųjų provokuojančio elgesio.

10. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai dėl nepagrįstai nenustatytos kitos, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019). Taigi, nors dalinis žalos atlyginimas gali būti pripažintas atitinkančiu BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau tokia situacija yra daugiau išimtis negu bendra taisyklė.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala Valstybinei ligonių kasai dėl nukentėjusiosios G. P. sveikatos priežiūros išlaidų, todėl Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 776,47 Eur civilinį ieškinį. Iš bylos duomenų matosi, kad jau po nuosprendžio priėmimo, 2021 m. liepos 30 d. tarp Ž. P. ir civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos buvo sudaryta žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. Ž-23/3079, kurios 7 punkte nustatyta, jog skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą <...> po 64 Eur. Pirmosios įmokos sumą – 72,47 Eur – skolininkas įsipareigoja sumokėti iki rugpjūčio mėnesio paskutinės dienos (t. 3, b. l. 133). Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė du mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad Ž. P. į Kauno teritorinės ligonių kasos sąskaitą 2021 m. rugpjūčio 26 d. pervedė 73,47 Eur, 2021 m. spalio 11 d. – 65 Eur (t. 3, b. l. 160). Taigi, pasirašydamas sutartį su Kauno teritorine ligonių kasa, nuteistasis įsipareigojo įmokas mokėti kiekvieną mėnesį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir nuteistasis, kad rugsėjo mėnesį Kauno teritorinei ligonių kasai pagal aukščiau nurodytą sutartį buvo sumokėta įmoka. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo Ž. P. pastangos atlyginti padarytą žalą nėra nuoširdžios. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Ž. P. ir Kauno teritorinės ligonių kasos sudaryta sutartis, kuria nuteistasis įsipareigoja sumokėti skundžiamu nuosprendžiu iš jo jau priteistą žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 133), negali būti tapatinama su BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu padarytos žalos pašalinimu. Be to, nuteistojo iki šiol atlyginta padarytos žalos dalis yra aiškiai per maža jos pripažinimui atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvertinus išdėstytus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors žalos atlyginimo procesas yra realizuojamas, t. y. atlyginta nedidelė civilinio ieškinio dalis (138,47 Eur), tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti jas Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės

12. Nuteistasis Ž. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę ir prašo ją sušvelninti. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

13. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Ž. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriama labai sunkiems (BK 11 straipsnio 6 dalis), o kita, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, – nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimams. Dėl pastarojo nusikaltimo skunde teisingai pastebėta, kad skundžiamo nuosprendžio 12 lape teismas neteisingai nurodė, kad nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato bausmę – laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų, o už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą – tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes Ž. P. tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų rūšį bei dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (anksčiau penkis kartus teistas, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka). Apelianto prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji nuteistajam atleido ir su juo susitaikė. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Ž. P. pagrįstai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskyrė artimą minimaliai dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, įvertinus ankstesnius Ž. P. teistumus, griežčiausios rūšies, tačiau irgi artimą minimaliai aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tai yra už kiekvieną nusikaltimą paskyrė bausmes, kurių dydis artimesnis baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytam minimumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, jos savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl nėra pagrindo jas švelninti.

15. Nuteistasis Ž. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. prisiregistravo Respublikiniame priklausomybės ligų centre alkoholio priklausomybei gydytis; nuo 2020 m. kovo 10 d. registruotas užimtumo tarnyboje, nuo 2021 m. liepos 22 d. jam išduotas individualios veiklos pažymėjimas (t. 3, b. l. 134, 135, 136). Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo pastangas keisti savo gyvenimo būdą, tačiau jos nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtų bausmių.

16. Pažymėtina, kad švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų visumos, suteikiančios pagrindą svarstyti apie švelnesnės, nei įstatyme nustatyta, bausmės paskyrimą taikant BK 62 straipsnio 1, 2 dalių ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nors apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o jį charakterizuojantys duomenys bei nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo interesai (nukentėjusieji jam atleido, su Kauno teritorine ligonių kasa pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo) turėtų būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės, kurios leistų paskirti švelnesnę, nei numato sankcija, bausmę. Kaip jau minėta, teismas Ž. P. už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagal šios straipsnio dalies sankciją laisvės atėmimo bausmės vidurkis viršija septynerius metus. Vadinasi, teismas paskyrė daug mažesnę bausmę, nei bausmės vidurkis, atsižvelgdamas į bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Dėl išdėstytų aplinkybių negali būti tenkinamas Ž. P. apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nes kaip jau minėta, šiame nuosprendyje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti šią teisės normą.

17. Kita vertus, nuteistasis anksčiau penkis kartus teistas, tris kartus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tai reiškia, jog ankstesnės bausmės jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, nebuvo efektyvios, neatėmė ir neapribojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveikė, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, paskyrus kitokios rūšies bausmę, nebūtų pasiekta nė viena bausmės paskirtis, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, įskaitant tą, jog nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgus į bylos duomenų visumą, nėra pagrindo Ž. P. skunde nurodomų aplinkybių vertinti kaip išimtinių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

18. Skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę Ž. P. nėra pagrindo ir dėl jo nurodytų aplinkybių, siejamų su jo vaikais, tarp jų ir su jo nepilnamete dukra. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė turės neigiamos įtakos santykiams su šeimos nariais, nes jis turi penkis vaikus, kuriems reikalingas jo palaikymas ir materialinė pagalba. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Ž. P. parodė, kad kartu su juo gyvena du vaikai – nepilnametė E. P., kurios motina L. S. yra mirusi, ir D. R. P., kurio motina G. P. gyvena Vilniuje. Kito teismo posėdžio metu jis jau teigė, jog D. R. P. gyvena Vilniuje, tačiau kartais pas jį atvažiuoja. Tačiau tokius nuteistojo aiškinimus iš dalies paneigė apeliacinės instancijos teismo gauti papildomi duomenys. Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus, atsakydamas į teismo paklausimą apie E. P. gyvenamąją vietą, nurodė, jog E. P. mokosi I d gimnazijos klasėje, mokymo įstaiga kontaktuoja ne su nuteistuoju, o su E. P. seneliu A. J.. Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus duomenimis, E. P. gyvena pas A. J. (duomenys neskelbtini) kaime (t. 3, b. l. 177). Taigi, nuteistojo skundo teiginiai, kad jam atliekant bausmę nebūtų kam pasirūpinti nepilnamete dukra, neatitinka tikrovės. Tai, jog nuteistojo tėvai yra senyvo amžiaus, tėvas serga, taip pat negali būti laikoma tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Dėl bausmių subendrinimo

19. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti bausmių apėmimo būdo taikymo pagrindai yra išsamūs, todėl kitais atvejais, skirdamas galutinę subendrintą bausmę pagal BK 63 straipsnio taisykles, teismas bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, subendrina visiškai ar iš dalies sudėdamas.

20. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas netinkamai subendrino už kiekvieną veiką jam paskirtas bausmes ir prašo jas iš naujo subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą, nustatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose. Su tokiu apelianto argumentu galima sutikti iš dalies.

21. Pagal kasacinio teismo praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse, o ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios G. P. ir nuteistojo įvykus žodiniam konfliktui, nuteistasis ne mažiau kaip du kartus peiliu smogė jai į peties ir nugaros sritį ir taip sunkiai sutrikdė savo dukros sveikatą. Netrukus po to, L. B. bandant nuteistąjį atitraukti nuo nukentėjusiosios G. P., nuteistasis sudavė jam smūgius į veidą ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Nuteistojo veika dėl panaudoto smurto prieš nukentėjusiąją G. P. kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o jo veika dėl prieš nukentėjusįjį L. B. panaudoto smurto kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Taigi nuteistasis padarė du baigtus tyčinius nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalis), ir jie buvo padaryti skirtingais veiksmais (poelgiais) prieš skirtingus nukentėjusiuosius, ne vienu ir tuo pačiu metu (vienas po kito), jais nebuvo įgyvendinamas bendras sumanymas (ketinimas sužaloti du žmones). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo Ž. P. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealiąją, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bet realiąją sutaptį. Tačiau apeliantas pagrįstai nurodo, kad jam už kiekvieną veiką paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

22. Teismų praktikoje, aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės paprastai bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013).

23. Byloje nustatyta, kad Ž. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriama labai sunkiems (BK 11 straipsnio 6 dalis), o kita, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimams. Nors nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai (BK 10 straipsnis), tačiau akivaizdu, jog jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Nors abu nusikaltimai smurtiniai ir padaryta žala tam pačiam objektui – žmogaus sveikatai, tačiau padarymo būdas ir sukelti padariniai skiriasi. Prieš G. P. buvo smurtauta panaudojant įrankį – peilį, dėl jai padarytų sužalojimų kilo sunkūs padariniai, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, nulėmęs veikos kvalifikavimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad šių dviejų nusikalstamų veikų objektai sutampa, jos pagal savo pavojingumą, vertinant atsiradusius šių nusikalstamų veikų padarinius, labai skiriasi, todėl yra pagrindas bausmes, paskirtas už realia sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Bausmes subendrinęs dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir šio sprendimo netgi visai nemotyvavęs pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismas neteisingai subendrino ir skirtingais nuosprendžiais Ž. P. paskirtas bausmes, t. y. teismas netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio nuostatas, subendrintą bausmę bendrindamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą, kai neatlikus paskirtos bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Taikydamas BK 64 straipsnį, pirmosios instancijos teismas šio sprendimo irgi nemotyvavo, o šį baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė netinkamai.

25. Byloje nustatyta, kad Ž. P. nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarė 2020 m. lapkričio 16 d., t. y. iki priimant Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai reiškia, kad bendrinant skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu Ž. P. paskirtas bausmes teismas turėjo vadovautis ne BK 64 straipsniu, o BK 63 straipsnyje numatytomis taisyklės. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu Ž. P. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. už nesunkų nusikaltimą, kuris lyginant jį su BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu, labai skiriasi pagal pavojingumą. Todėl šiuo ir ankstesniu nuosprendžiu Ž. P. paskirta bausmė 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda irgi subendrinamos vadovaujantis ne BK 64 straipsniu, o BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

26. Šioje dalyje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį Ž. P. teismas paskyrė ne tik bausmę, t. y. baudą, bet dar paskyrė jam ir dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemonę (BK 68 straipsnis) ir turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant nuosprendžius, ankstesniu nuosprendžiu Ž. P. paskirtos abi baudžiamojo poveikio priemonės turi būti vykdomos atskirai ir šiuo nuosprendžiu nustatytas bausmių subendrinimas tam jokios įtakos neturi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam Ž. P. paskirtos subendrintos bausmės, pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria Ž. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, ir nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie subendrintos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) ir 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda, panaikinti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 138 straipsnio 1 dalį bei Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti nuteistajam Ž. P. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo Ž. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kitos nuosprendžio dalies ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu Ž. P. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nekeisti.

Teisėjai Evaldas GražysJustas NamavičiusLinas Šiukšta