- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- eAS-680-822/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03164-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- "Hidrostatyba" Aplinkos apsaugos departamentas prie LR aplinkos ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo termino pakartotinio pratęsimo“ Nr. (13.1)-AD5-14050; nustatyti papildomą vieno mėnesio 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo terminą; netenkinus skundo dalies dėl papildomo vieno mėnesio 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo termino nustatymo, įpareigoti atsakovą pratęsti (nustatyti) vieno mėnesio 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo terminą.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko N. P. priimto 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas nurodė, kad jau dabar yra pateikęs Aplinkos apsaugos agentūrai paraišką taršos leidimui gauti ir tolimesnis taršos leidimo išdavimo procesas nepriklauso nuo pačios bendrovės aktyvių veiksmų. Nurodė, kad priimtas ginčijamas sprendimas sukelia pareiškėjui neproporcingai dideles finansines pasekmes stabdant inertinių medžiagų gamybos veiklą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Hidrostatyba“ skundą. Teismas taip pat nutarė sustabdyti 2019 m. liepos 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko N. P. priimto privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių skundui keliamus reikalavimus, todėl jį priėmė.
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui pagrįsti, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą jos taikymui siekiant užtikrinti skundo reikalavimą, t. y. yra pagrindas manyti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, kad yra reali grėsmė tokios žalos atsiradimui. Todėl teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareikštam skundo reikalavimui užtikrinti tenkino.
III.
Atsakovas Departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, bei pareiškėjo prašymo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo panaikinti Departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo termino pakartotinio pratęsimo“, kuris yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. UAB „Hidrostatyba“ 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 neskundė, todėl jis yra teisėtas, pagrįstas, galiojantis ir nėra šios bylos dalykas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo stabdyti privalomojo nurodymo galiojimą ir vykdymą.
Atsakovas pažymi, jog teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, vertino tik aplinkybę, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, tačiau neatsižvelgė į tai, kad dėl pareiškėjo veiksmų yra daroma žala gamtai, t. y. pareiškėjas ir toliau teršia aplinką.
Pareiškėjas UAB „Hidrostatyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad toks teisinio reguliavimo modelis, kai siekiantis tinkamai įvykdyti privalomąjį nurodymą subjektas negalėtų pasinaudoti reikalavimo užtikrinimo priemone stabdyti privalomąjį nurodymą, nes jis neginčija viso privalomojo nurodymo, o tik jo dalį, t. y. nesutinka su nustatytu terminu, prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams bei suteiktų viešojo administravimo subjektams galimybę piktnaudžiauti savo valdžia.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu dėl taršos aplinkai. Byloje yra pateikti duomenys, kad tarša neviršijo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1236 patvirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento leistinų normų.
Pareiškėjo teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bylos nagrinėjimas netektų prasmės ir pareiškėjas būtų patyręs neproporcingai dideles neigiamas finansines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas tenkino pareiškėjo UAB „Hidrostatyba“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko N. P. 2019 m. liepos 1 d. priimto privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šioje byloje ginčija Departamento 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo termino pakartotinio pratęsimo“.
Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, prašė teismo sustabdyti Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko N. P. priimto 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti Kalvių karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodo, kad ginčijamas sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino sukelia jam neproporcingai dideles finansines pasekmes, tačiau prašo sustabdyti Departamento 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33, kurio pareiškėjas šioje byloje neskundžia, galiojimą ir vykdymą. Be to, pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jam kilsiančias finansines pasekmes, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, jog Departamento 2019 m. liepos 1 d. privalomasis nurodymas Nr. PN15-33 priimtas nustačius, kad UAB „Hidrostatyba“ Kalvių karjero gamybinės bazės į gamtinę aplinką išleidžiamose gamybinėse nuotekose yra gyvsidabrio, priskiriamo prie prioritetinių pavojingų medžiagų. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti neabejotiną išvadą, kad dėl tokios veiklos nėra ir negali būti padaryta žala aplinkai, dėl ko kyla abejonių, ar šiuo sustabdžius privalomojo nurodymo galiojimą ir vykdymą nebūtų nepažeistas viešasis interesas. Teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje AS-810-146/2016; 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017).
Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir sustabdė 2019 m. liepos 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko N. P. priimto privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 galiojimą ir vykdymą
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartis naikinama, pareiškėjo UAB „Hidrostatyba“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.
Nutartis neskundžiama.