Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-15 · Administracinė byla Nr. eI3-978-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-15
Bylos Nr.
eI3-978-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03164-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
UAB "Hidrostatyba"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-978-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03164-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ atstovui advokatui G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Hidrostatyba“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Hidrostatyba“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo termino pakartotinio pratęsimo“ Nr.(13.1)-AD5-14050 (toliau- ir Sprendimas); nustatyti papildomą vieno mėnesio 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo terminą; netenkinus skundo dalyje dėl privalomojo vieno mėnesio 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo termino nustatymo, įpareigoti atsakovą pratęsti (nustatyti) vieno mėnesio 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo terminą.

Skunde nurodo, kad 2019 m. liepos 1 d. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas N. P. pareiškėjos atžvilgiu priėmė privalomąjį nurodymą, kuriame nurodyta nutraukti K karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui. Privalomąjį nurodymą buvo nurodyta įvykdyti iki 2019 m. liepos 10 d.

Bendrovė prašė pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą maksimaliam dviejų mėnesių terminui arba atitinkamai nustatyti papildomą protingą terminą, per kurį būtų galima atlikti reikalingas procedūras ir gauti privalomajame nurodyme nurodytą leidimą. 2019 m. liepos 5 d. Departamentas terminą pratęsė tik iki 2019 m. rugpjūčio 5d.

Atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą pratęsiant privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vienas iš termino pratęsimo motyvų buvo, kad per 9 dienų terminą neįmanoma atlikti procedūras, reikalingas Taršos leidimui gauti, o veiklos sustabdymas nuostolingas įmonei.

Nurodo, kad Bendrovė ėmėsi aktyvių veiksmų taršos leidimui gauti, tačiau dėl didelės darbų apimties iki rugpjūčio 5d. buvo neįmanoma atlikti visus reikiamus veiksmus leidimui gauti, todėl buvo būtina prašyti pakartotinai pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl Bendrovė 2019 m. liepos 29 d. kreipėsi į atsakovą pakartotinai pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne mažiau kaip dar vienam mėnesiui. 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą, kuris anot pareiškėjo nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, kadangi jame nepasisakyta dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kodėl minėtą terminą prašoma pratęsti. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl termino nepratęsimo, turėjo įvertinti Bendrovės prašyme ir jo prieduose išdėstytus motyvus ir aplinkybes bei argumentuoti, kodėl, jo nuomone, Bendrovės pateikti argumentai ir motyvai nepriimtini. Atsakovas nevertino to, kad nurodymo termino nepratęsimas, atneš Bendrovei neproporcingai sunkias finansines pasekmes, kad nuotekų išleidimas su aptikta neviršijančia leistinas normas tarša yra galima, kad tokių nuotekų valymas pagal teisės aktus nereikalingas, o taršos leidimo gavimas yra formali procedūra, kuriai reikia laiko. Atsakovas nevertino ir to, kad Bendrovė ėmėsi aktyvių veiksmų leidimui gauti.

Pareiškėjo vertinimu ginčijamas Sprendimas priimtas pažeidžiant protingumo, teisingumo, proporcingumo principus.

Pabrėžia, kad pats privalomasis nurodymas grindžiamas formaliu reikalavimu, t.y. dokumento - Taršos leidimo turėjimu. Nuotekos su prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis gali būti išleidžiamos (t.y. nėra absoliutaus draudimo išleisti nuotekų), reikia turėti leidimą, kurio išdavimo procedūros įgyvendinimui privalomojo nurodymo įvykdymo terminas šiuo atveju yra neprotingai trumpas, o pasekmės uždraudus nuotekų išleidimą - neproporcingai sunkios, sukelia didelių neigiamų pasekmių tiek Bendrovei, tiek darbuotojams, tiek valstybės biudžetui.

Pabrėžia, kad vykdant 2011-2017 m. Bendrovės patikrinimus aplinkosaugos pareigūnai nerado jokių pažeidimų.

Atsiliepimas

Atsakovo teiginį, kad „Bendrovė taip pat nesiėmė kitų priemonių, kad būtų sustabdytas teršalų su nuotekomis išleidimas į aplinką“ laiko teisiškai nepagrįstu. Nurodo, kad Departamento atstovas N. P., priimdamas sprendimą pirmą kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieną iš motyvų įvardino, kad nuotekų su neviršijančia leistinų normų tarša išleidimas yra galimas taršos leidimu sunormavus išleidžiamų nuotekų taršą veikla toliau galima. Pažymi, kad tarša neviršija leistinų normatyvų, teisės aktai nenumato reikalavimų valyti nuotekas su rasta teršalų koncentracija, todėl kokių nors papildomų priemonių apart Taršos leidimo gavimą, Bendrovė neturėjo imtis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė jame išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 80-82).

Atsiliepime nurodoma, kad aplinkybė, jog pareiškėja kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su paraiška taršos leidimui pakeisti nėra pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi Privalomasis nurodymas buvo duotas nutraukti Kalvių karjero gamybinėje bazėje naudingųjų iškasenų praplovimo metu susidarančių nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriuo būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamiems teršalams išleisti, t. y. Privalomasis nurodymas duotas ir nustatytas terminas ne taršos leidimui gauti, bet nutraukti teršalų išleidimą į gamtinę aplinką. Šiuo privalomuoju nurodymu siekiama, kad būtų nutrauktas prioritetinės pavojingos medžiagos – gyvsidabrio išleidimas į gamtinę aplinką neturint tam išduoto leidimo, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 15 p. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 15 p., kuriame nurodyta, kad į gamtinę aplinką išleisti nuotekas (nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito), kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Tame pačiame punkte nurodyta, kad prioritetinių pavojingų medžiagų (t.t. ir gyvsidabrio) išleidimas į gamtinę aplinką turi būti palaipsniui nutrauktas iki 2020 metų, todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad taršos leidimo gavimas yra tik formali procedūra, kadangi Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į tai, kad iki prioritetinių medžiagų išleidimui į gamtinę aplinką nustatyto termino pabaigos liko tik 3 mėnesiai, gali ir neišduoti taršos leidimo.

Pažymi, kad teismui tenkinus skundą ir nustačius papildomą 1 mėnesio terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti arba įpareigojus Departamentą pratęsti 1 mėnesiui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų 2019-09-05. Be to, esant ilgam teisminiam ginčui ir teismui nusprendus pratęsti arba įpareigoti Departamentą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nuo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo dienos, gali būti pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 str. nurodytas privalomojo nurodymo maksimalus 5 mėnesių įvykdymo terminas.

Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo termino pakartotinio pratęsimo“ Nr.(13.1)-AD5-14050 teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja kelia ir išvestinį reikalavimą nustatyti papildomą vieno mėnesio terminą privalomajam nurodymui įvykdyti.

Byloje nustatyta, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas N. P. 2019 m. liepos 1 d. davė privalomąjį nurodymą Nr. PN15-33 pareiškėjai nutraukti K karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui (e.b.l. 35-36). Privalomąjį nurodymą pavesta įvykdyti iki 2019 m. liepos 10 d. Privalomasis nurodymas buvo priimtas aptikus K žvyro karjere paimtame iš šalia esančio vandens telkinio vandenyje, (kuris pagal technologinį procesą naudojamas smėliui/žvirgždui plauti) ir po naudingųjų iškasenų plovimo išleidžiamame vandenyje, prioritetinių pavojingų medžiagų, t.y. gyvsidabrio, o į gamtinę aplinką išleidžiant nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų, reikalinga turėti leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui.

Bendrovė 2019 m. liepos 3 d. pateikė prašymą Nr. 110-S-B-0301 Dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kuris buvo papildytas 2019 m. liepos 4 d. prašymu, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne mažiau kaip dviem mėnesiams (e.b.l. 59, 65-66).

Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas N. P. 2019 m. liepos 5 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. (e.b.l. 57-58).

Pareiškėja 2019 m. liepos 29 d. Departamentui pateikė prašymą Nr. 110-S-B-0317 pakartotinai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne mažiau kaip 1 mėnesiui (e.b.l. 62-63).

2019 m. rugpjūčio 6 d. Departamento direktorius Sprendimu nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino (e.b.l. 55-56). Sprendime nurodyta, kad Bendrovė nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo; Bendrovė nepateikė visos Paraiškos leidimui gauti, kaip nustatyta LR Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo taisyklėse; Bendrovė nesiėmė kitų priemonių, kad būtų sustabdytas teršalų su nuotekomis išleidimas į aplinką.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 2 str. 7 d. nustatyta, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Privalomasis nurodymas gali būti duodamas AAVKĮ 18 str. nurodytais atvejais: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.

Bendrovei Privalomasis nurodymas buvo surašytas remiantis minėto įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, t. y. kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti. Privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminą Bendrovė siekia pratęsti, buvo priimtas aptikus K žvyro karjere paimtame iš šalia esančio vandens telkinio vandenyje, (kuris pagal technologinį procesą naudojamas smėliui/žvirgždui plauti) ir po naudingųjų iškasenų plovimo išleidžiamame vandenyje, prioritetinių pavojingų medžiagų, t.y. gyvsidabrio. Nustatyta, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-10552 bei 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. (13.2)- AD5-10789 teikė reikalavimus Bendrovei nedelsiant nutraukti aplinkos taršą Kalvių karjero gamybinėje, kadangi buvo nustatyta, kad į gamtinę aplinką išleidžiamose gamybinėse nuotekose yra gyvsidabrio, priskiriamo prie prioritetinių pavojingų medžiagų (e.b.l. 76-77).

UAB „Hidrostatyba“ Privalomojo nurodymo neskundė, todėl jis yra teisėtas, pagrįstas, galiojantis ir nėra šios bylos dalykas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) formuojamoje praktikoje akcentuota, jog privalomasis nurodymas gali būti prevencinė priemonė, duodama ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais, o prevencija, tai vienas svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas aplinkos apsaugos srityje apibendrinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28).

AAVKĮ 21 str. 1 d. nustatyta, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 2 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.

AAVKĮ 22 str. 1 d. numato, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas (AAVKĮ 22 str. 3 d.). Privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui pakartotinai gali pratęsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovas (AAVKĮ 22 str. 4 d.).

Pareiškėjas prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą kaip objektyvią aplinkybę, dėl kurios nustatytu terminu negali įvykdyti Privalomojo nurodymo nurodė tai, kad per jame nustatytą terminą nepakanka laiko taršos leidimui gauti. Nurodė, kad Aplinkos apsaugos agentūrai yra pateikta paraiška taršos leidimui pakeisti.

Pažymėtina, kad įstatymas privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimą sieja su objektyviomis aplinkybėmis, kurios asmeniui trukdo tokį nurodymą vykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta priežastis – per trumpas laiko tarpas taršos leidimui pakeisti, ginčo atveju nelaikytina objektyvia priežastimi, leidžiančia nevykdyti privalomojo nurodymo reikalavimų. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad pareiškėjai Privalomojo nurodymo reikalavimas būtent ir yra - nutraukti Kalvių karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, kadangi Bendrovė neturi leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad aplinkybė, jog pareiškėja po Privalomojo nurodymo gavimo pateikė paraišką taršos leidimui gauti nėra pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi Privalomasis nurodymas duotas ir nustatytas terminas ne taršos leidimui gauti, bet nutraukti teršalų išleidimą į gamtinę aplinką. Šiuo privalomuoju nurodymu siekiama, kad būtų nutrauktas prioritetinės pavojingos medžiagos – gyvsidabrio išleidimas į gamtinę aplinką neturint tam išduoto leidimo, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte, kuris nustato, kad į gamtinę aplinką išleisti nuotekas (nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito), kuriose prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A dalyje nurodytą „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ vertę ir/ar kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Siekiant geros paviršinių vandens telkinių būklės ir užtikrinant, kad prioritetinių medžiagų koncentracija nuosėdose ir (arba) atitinkamoje biotoje nedidėtų, draudžiama pradėti naują veiklą (arba keisti esamą), dėl kurios su nuotekomis būtų išleidžiamos (į gamtinę aplinką arba nuotakyną) prioritetinės medžiagos (išskyrus atliekų tvarkymo veiklą). Esamas 2 priedo A dalyje nurodytų prioritetinių medžiagų išleidimas su nuotekomis turi būti mažinamas, o 1 priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimas – palaipsniui nutrauktas.

Aplinkybė, kad pareiškėja dėl Privalomojo nurodymo vykdymo gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje AS-810-146/2016; 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017).

Netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo termino pakartotinio pratęsimo“ Nr.(13.1)-AD5-14050, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą nustatyti papildomą vieno mėnesio 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo terminą bei įpareigoti atsakovą pratęsti (nustatyti) vieno mėnesio 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo terminą.

Pareiškėja skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėVita ValeckaitėJolanta Vėgelienė