Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-250-890/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-09-14Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-14
Bylos Nr.
II-250-890/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00645-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
E. R.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-250-890/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00645-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), registruoto Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, susižadėjusio, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-1643-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. R., surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį (b. l. 12-13).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 31-ANR_N-1643-2020 E. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 23 d., 15 val. 00 min., sportavo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šalia centrinio stadiono sporto aikštelėje, be privalomos saugumo priemonės (respiratoriaus ar kaukės ar kitokios veidą dengiančios apsaugos), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo savo veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 3.1.10.3. punkto, kuris reikalauja viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, reikalavimų. E. R. padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Jam paskirta 500 Eur bauda (b. l. 10-11).

2020 m. birželio 26 d. teisme gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens E. R. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. gegužės 29 d. nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra prieštaringas, kadangi jis kaltinamas tuo, kad pažeidė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktus, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, t. y. sporto aikštelėje sportavau be privalomos saugumo priemonės (respiratoriaus ar kaukės ar kitokios veidą dengiančios apsaugos) reikalavimus, tačiau policijos pareigūnas protokole kvalifikuodamas jo padarytą nusižengimą, kurio požymiai atitinka ANK 45 straipsnio 1 dalį, jame nurodė, kad jo padarytas nusižengimas atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalį, be to, esant blanketinei teisės normai, net nenurodė konkrečių teisės aktų, kuriuos jis pažeidė. Dėl policijos pareigūnų ydingai surašyto protokolo ir nesuprasdamas, kokio visgi dydžio baudą turi susimokėti (ar pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ar pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį), galvodamas, kad policijos pareigūnas apsiriko, nurodydamas jam administracinio nurodymo dydį, paprašė žodinio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Policijos pareigūnė, nagrinėjanti bylą, pripažino, kad administracinio nusižengimo protokolas yra ydingas, tačiau ji nusprendė nutarimu ištaisyti protokole padarytas klaidas pagal jo paaiškinimus, ir tą pačią dienų tuo pačiu nutarimu iš karto paskyrė jam minimalią 500 Eur baudą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Tokiu būdu, jis būdamas suklaidintas pačių policijos pareigūnų dėl veikos kvalifikavimo, prarado galimybę ne tik pasirengti gynybai pagal naują kaltinimą, bet taip pat ir teisę apsvarstyti galimybę visgi susimokėti administracinį nurodymą, todėl vien šie Institucijos padaryti procesiniai pažeidimai gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą jai naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą ir paskirdama jam baudą, neišsprendė jo rašytinio prašymo, pateikto 2020 m. gegužės 29 d. posėdžio metu, dėl paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, išdėstymo dalimis. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo spręsti klausimą dėl baudos sumokėjimo dalimis. Neginčija, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje sportavo be respiratoriaus ar kaukės ar kitokios veidą dengiančios apsaugos, kad jo padarytas nusižengimas (buvimas be nosį ir veidą dengiančios apsaugos priemonės) padarytas karantino metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis sportuodamas lauke negalėjo kam nors sukelti ar sukėlė kokį nors pavojų COVID – 19 išplisti. Mano, kad jo padalyti veiksmai – nosį ir burną dengiančios kaukės nedėvėjimas, atitinka ANK 45 straipsnio 1 dalį, o ne ANK 45 straipsnio 4 dalį, todėl teismo prašo jo veiksmus kvalifikuoti būtent pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. Skundžiamu nutarimu jam už ANK 45 straipsnio 4 dalyje, numatytą nusižengimą buvo paskirta administracinė nuobauda – minimali 500 Eur dydžio bauda. Tokio dydžio bauda akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo, teisingumo bei protingumo principus, todėl, jei teismas visgi manytų, kad Institucija tinkamai kvalifikavo jo padarytą veiką, tai jos paskirtoji nuobauda galėtų būti švelninama vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, numatančiomis galimybę skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda arba paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta sankcijoje, arba jos iš viso neskirti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu E. R. palaikė skundo reikalavimus ir parodė, jog jis sportavo Stadiono gatvėje, šalia stadiono esančioje treniruoklių aikštelėje. Kartu su juo buvo jo sužadėtine. Kai jie atvyko į aikštelę atėjo ir nepažįstamas vaikinas. Jie išsirinko Klaipėdoje pačią nuošaliausią vietą pasportuoti. Iš automobilio išlipo su kauke. Kai pradėjo apšilinėti, nusiėmė striukę, įsidėjo kaukę į ją. Striukę laikė jo draugė, kai atvyko policija. Nieko nepaaiškinęs pareigūnas jo paprašė pateikti dokumentą, užsirašė jo asmens duomenis. Jis reikalavimo dėvėti kaukę nesilaikė, nes sportuojant jam reikėjo ir vandens atsigerti ir kvėpavimui kaukė trukdė. Privažiavus pareigūnams jis ieškojo pas savęs kaukės, tačiau dėl susijaudinimo nerado tos kaukės, nors ji buvo striukės kišenėje. Jis galvojo, jog gaus tik įspėjimą. Žinojo, kad kaukę reikia dėvėti viešoje vietoje, tačiau nemano, jog kažkam sukėlė grėsmę. Jis, kad jam protokole išdėstytas kaltinimas buvo suformuotas pagal kitą ANK straipsnio dalį, suprato tik pasikonsultavęs su advokatu. Žodinio bylos nagrinėjimo jis pageidavo, nes norėjo, kad jam paskirtų įspėjimą, kadangi su paskirta bauda nesutiko. Jis su prašymu išdėstyti paskirtą baudą dalimis nepateikė duomenų patvirtinančių jo sunkią finansinę būklę.

Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis kartu su kolege privažiavo šalia stadiono esančios treniruoklių aikštelės. Pamatė, kad sportuoja be apsauginės kaukės. Sustabdė tarnybinį automobilį, iki kol išlipo iš jo, asmuo nekreipdamas dėmesio sportavo toliau. Tą dieną buvo žmonių neturinčių kaukes, tačiau pamatę policijos pareigūnus visi užsidėdavo jas. Tokiu atveju jie žmonių nebausdavo. Tą dieną protokolai buvo surašyti dviem asmenims, vienas iš jų buvo vaikinas. Tuo metu treniruoklių aikštelėje buvo iš viso trys asmenys – mergina ir du vaikinai. Mergina, pamačiusi pareigūnus, iš karto užsidėjo kaukę, kitas sportuojantis vaikinas buvo nusisukęs, tačiau atsisukus į policijos pareigūnus jau buvo su kauke. Vaikinas tikrai matė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Paklausus vaikino, kodėl jis be kaukės, šis atsakė, jog jam nepatogu sportuoti su ja. Jis šalia kaukės neturėjo, mergina jam kaukę atnešė iš mašinos, tada vaikinas ją užsidėjo. Jam protokolas buvo surašytas už įpareigojimo viešose vietose dėvėti kaukę nesilaikymą, jis pažeidė protokole nurodytus aktus. Techninę klaidą padarė protokole nenurodydamas, kad pažeidimą asmuo padarė karantino laikotarpiu.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020-04-23 tarnybiniu automobiliu „WV Cady“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), šaukinys L1108, užtikrinant viešąją tvarką bei asmenų laikymąsi karantino sąlygų, apie 15 val. pravažiuojant Klaipėdos centrinį stadioną, Sportininkų g. 46, Klaipėda , sportinių įrenginių aikštelėje buvo pastebėti trys asmenys, tai yra mergina, kuri sėdėjo ant suoliuko ir du vaikinai kurie sportavo. Mergina sėdėjusi ant suoliuko, pamačiusi privažiuojantį automobilį užsidėjo kaukę, vaikinas sportavo toliau nedėvėdamas kaukės, nors jau pareigūnas buvo išlipęs iš automobilio stovėjo bei žiūrėjo į jį. Vaikinas buvo atsisukęs toliau sportavo ir matė pareigūną. Bendraujant per saugų nuotolį, buvo prisistatyta bei paklausiau vaikino, kodėl pažeidžia karantino vieną iš sąlygų, tai yra viešoje vietoje sportuoja be privalomos saugumo priemonės, respiratoriaus ar kaukės ar kitokios veidą dengiančios apsaugos. Vaikinas atsakė, jog nepatogu su kaukę sportuoti, todėl jos nedėvi. Paklausus ar kaukę turi, vaikinas paaiškino, jog turi automobilyje ir parodė į automobilį, kuris stovėjo už 20 metrų. Buvo paprašyta vaikino pateikti asmens dokumentą, jis padavė vairuotojo žymėjimą, nustatyta, jog tai E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda. E. R. buvo paaiškinta, jog bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl karantino sąlygų nesilaikymo (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog įrašas darytas 2020 m. balandžio 23 d. Vaizdo medžiagoje užfiksuota sporto aikštelė su treniruokliais, esanti atviroje erdvėje. Ant suoliuko sėdinti mergina su kauke, toliau nuo jos sportuoja du vaikinai, vienas iš jų, yra be veidą dengiančios kaukės. Vaikino paprašoma asmens dokumento, šis pateikia. Vėliau priėjęs prie tarnybinio policijos automobilio, aiškinasi su policijos pareigūnu. Vaikinas prašo nerašyti protokolo, policijos pareigūnas vaikinui atsako, jog jam bus paskirta bauda – 250 Eur, sprendimą galės skųsti. Pareigūnas paaiškina, kad viešose vietose privaloma nešioti kaukes (b. l. 15).

Iš 2020 m. gegužės 21 d. E. R. elektroninio laiško, siųsto per E.policija.lt, matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog su administraciniu nurodymu nesutinka, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę pateikti žodinius paaiškinimus dėl įvykio (b. l. 16).

Iš E. R. 2020 m. gegužės 28 d. rašytinio paaiškinimo ir prašymo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui matyti, jog E. R. pateikė prašymą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis (b. l. 29).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo E. R. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2020 m. gegužės 29 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad E. R. skundas yra vienašališkas ir neobjektyvus, jo pateikti motyvai yra subjektyvūs. Administracinėje medžiagoje nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje buvo atsižvelgta į ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone bei ANK 569 straipsnyje nurodytais kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo palikti nutarimą nepakeistą.

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

E. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 23 d., 15 val. 00 min., sportavo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šalia centrinio stadiono sporto aikštelėje, be privalomos saugumo priemonės (respiratoriaus ar kaukės ar kitokios veidą dengiančios apsaugos), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo savo veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 3.1.10.3. punkto, kuris reikalauja viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, reikalavimus. E. R. padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2020 m. gegužės 29 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis ANK 45 straipsnio 4 dalimi, paskyrė E. R. minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – penkių šimtų eurų baudą.

Skundžiamu nutarimu E. R. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kurios nuostatos numato atsakomybę už Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Teismas, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėjo E. R., liudytojo policijos pareigūno parodymus, įvertinęs pateiktą vaizdo medžiagą, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, ištyrus visas svarbias aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjo teigimu, jis buvo klaidinamas dėl galimo pažeidimo kvalifikavimo, nes veika administracinio nusižengimo protokole buvo aprašyta taip kaip atitiktų ANK 45 straipsnio 1 dalies sudėtį, tačiau pati veika kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Dėl to buvo pažeista jo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, kadangi jam nebuvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas turi būti panaikintas.

Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiais, jog administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, požymiai, tik lakoniškai nurodyta, jog E. R. sporto aikštelėje sportavo be privalomos saugumo priemonės, taip padarydamas Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Tačiau administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodytas konkretus ANK straipsnis ir jo dalis (45 straipsnio 4 dalis), taip pat buvo nurodyta, jog už nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą nustatyta bauda nuo 500 iki 1500 Eur, vadovaujantis to paties straipsnio dalimi, asmeniui buvo pasiūlyta susimokėti 250 Eur baudą. Pažymėtina ir tai, kad viešai prieinama informacija, kad šalyje nusižengimo fiksavimo metu buvo paskelbtas karantinas, pareiškėjui buvo žinoma. Be to, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucija administracinio nusižengimo protokolo trūkumus ištaisė išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ir priimdama skundžiamą nutarimą. Administracinio nusižengimo nutarimo skiltyje „Pažeidimo esmė“ aiškiai ir konkrečiai išdėstyta padaryto administracinio nusižengimo esmė ir faktinės aplinkybės, taip pat nutarime nurodyta kokius asmuo padarė teisės pažeidimus (nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 3.1.10.3. punkto, kuris reikalauja viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, tokiais veiksmais padarydamas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą). E. R. dalyvavo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, davė paaiškinimus. Nutarime nurodyta, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas suprato už kokį nusižengimą traukiamas administracinėn atsakomybėn ir išreiškė dėl jo savo poziciją. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo E. R. teisė į gynybą buvo iš esmės suvaržyta, o pareiškėjo teiginius, kad buvo apribota jo teisė žinoti, kokį teisės aktą pažeidė, teismas vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu, teismui pateiktame skunde bei teisminio bylos nagrinėjimu metu pareiškėjas E. R. iš esmės neneigia, jog paskelbto karantino metu, protokole nurodytoje vietoje ir laiku, jis buvo be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tačiau jo įsitikinimu, jis jokio pavojaus aplinkiniams nesukėlė, kadangi neserga, kartu su juo, nuošalioje vietoje, sportavo tik jo sužadėtinė ir vienas pašalinis asmuo. Pareiškėjo vertinimu, tokiu elgesiu jokio pažeidimo nepadarė. Tačiau su tokiais pareiškėjo E. R. argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 (su pakeitimais ir papildymais) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d., 00.00 val., iki 2020 m. birželio 16 d., 24.00 val., buvo įvestas karantinas. Pagal įvykio metu galiojusio to paties nutarimo 3.1.10.3. punkto redakciją, asmenys buvo įpareigoti viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) <...>. Taigi, įpareigojimas viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) buvo reglamentuotas nurodytame teisės akte, kuris privalomas visiems asmenims, šio teisės akto reikalavimų privalėjo laikytis ir pareiškėjas E. R..

Pareiškėjo teigimu, jis neprivalėjo dėvėti apsauginės kaukės, kadangi jis kaukės nedėvėjo nuošalioje vietoje. Byloje esantys duomenys (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 18), paties pareiškėjo ir liudytojo teisme duoti parodymai, vaizdo įrašo duomenys (b. l. 15)) patvirtina, kad E. R. 2020 m. balandžio 23 d., 15 val. 00 min., sportavo viešoje vietoje – sporto aikštelėje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir nedėvėjo nosį bei burną dengiančios veido kaukės ar kitokios apsauginės priemonės. Nors, pareiškėjo teigimu, jis jokio pavojaus aplinkiniams nesukėlė, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kartu su juo aikštelėje buvo ne tik jo sužadėtinė, tačiau ir vienas pašalinis asmuo. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad šalia sporto aikštelės praeina dar du pašaliniai žmonės. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas paaiškino, kad jiems atvažiavus šalia sporto aikštelės, kiti du asmenys – mergina ir vaikinas, kaukes užsidėjo, tačiau pažeidėjas, nors ir matė atvažiuojančius pareigūnus, į juos nekreipė dėmesio ir toliau sportavo. Jie žmonių, kurie užsidėdavo kaukes, pamatę pareigūnus, nebausdavo. Paklausus vaikino, kodėl jis be kaukės, šis atsakė, jog jam nepatogu sportuoti su ja. Šalia kaukės neturėjo, mergina jam kaukę atnešė iš mašinos, tik tada vaikinas ją užsidėjo. Vaizdo įrašo medžiaga patvirtina, jog priėjus policijos pareigūnui E. R. nosies ir burnos nebuvo prisidengęs jokia apsaugos priemone, jų neprisidengė ir priėjęs prie tarnybinio policijos automobilio. E. R. samprotavimai, jog kaukės nepadeda apsisaugoti nuo virusų, jo manymu, sportuojant kenkia, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Tokie pareiškėjo veiksmai – nosį ir burną dengiančios veido kaukės ar kitokių apsaugos priemonių nedėvėjimas būnant viešoje – sporto aikštelėje, esant pašaliniams asmenims, sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti koronaviruso infekcija ir atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Pareiškėjas E. R. mano, jog jam paskirta bauda yra per didelė, neatitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų, prašo paskirti įspėjimą arba mažesnę nei sankcijoje numatyta bauda.

Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo 500 iki 1500 Eur.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Teismo vertinimu, šiuo atveju E. R. Institucijos pareigūnas pagrįstai paskyrė 500 Eur dydžio nuobaudą, kadangi skundžiame nutarime konstatuota, kad nustatyta viena E. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri jau buvo įvertinta pažeidėjui skiriant administracinę nuobaudą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi matyti, jog Institucijos pareigūnas paskyrė pareiškėjui minimalią ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, t. y. tai, kad nenustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančių, nustatyta viena atsakomybe lengvinanti aplinkybė, kad nusižengimo pobūdis yra gana pavojingas, vertinant situacijos kontekstą (COVID-19 grėsmę aplinkiniams), taip pat įvertinęs ir pareiškėjo asmenybę – šiuo metu nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, sprendžia, kad pagrindas manyti, jog tik tokio dydžio bauda bus pakankama ANK 22 straipsnyje numatytai nuobaudos paskirčiai įgyvendinti.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-107-290/2019).

Teismas, spręsdamas, jog šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjui paskirti švelnesnę ar mažesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, pažymi, kad šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kadangi apie neigiamas pasekmes E. R. buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, todėl jis privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad E. R. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-1643-2020 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo E. R. skundas netenkinamas.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis.

Nors E. R. prašymą išdėstyti paskirtą baudą dalimis pateikė ir Institucijai, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių savo turtinę padėtį šiai nepateikė. Kadangi tokį prašymą pareiškėjas suformulavo ir teismui, teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo finansine padėtimi bei pateiktą pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tokį pareiškėjo E. R. prašymą tenkina iš dalies, institucijos paskirtos baudos mokėjimą išdėstydamas dalimis, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, trumpesniam nei pareiškėjo prašomam terminui.

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. R. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 31-ANR_N-1643-2020 palikti nepakeistą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, E. R. paskirtos 500 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių.

Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį: 20113722415, įmokos kodą 1001.

Daiktinį įrodymą – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu - palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė