- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- AN2-236-795/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00645-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. R.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas 2020 m. balandžio 23 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. R., surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį (b. l. 12–13).
2. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2020 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 23 d., apie 15 val., sportavo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini), be privalomos saugumo priemonės (respiratoriaus ar kaukės, ar kitokios veidą dengiančios apsaugos), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai, ir tokiais veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.1.10.3 punkto, kuris reikalauja viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, reikalavimų. E. R. padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Jam paskirta 500 Eur bauda (b. l. 10–11).
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2020 m. birželio 26 d. buvo gautas iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. skundas dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2020 m. gegužės 29 d. nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi konstatavo, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad E. R. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, padarė išvadą, jog naikinti ar keisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2020 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skunde nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo E. R. skundo netenkino. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, E. R. paskirtos 500 Eur baudos mokėjimas išdėstytas 10 (dešimčiai) mėnesių.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį, perkvalifikuojant administracinį nusižengimą iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį; 2) jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.
4.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad E. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra prieštaringas, kadangi jis kaltinamas tuo, jog pažeidė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, t. y. (duomenys neskelbtini) sportavo be privalomos saugumo priemonės (respiratoriaus ar kaukės, ar kitokios veidą dengiančios apsaugos), tačiau policijos pareigūnas, kvalifikuodamas jo padarytą nusižengimą, kurio požymiai atitinka ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, protokole nurodė, kad E. R. padarytas nusižengimas atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalį, be to, esant blanketinei teisės normai, net nenurodė konkrečių teisės aktų, kuriuos E. R. pažeidė.
4.2. Dėl policijos pareigūnų ydingai surašyto protokolo ir, nesuprasdamas, kokio vis dėlto dydžio baudą turi susimokėti (ar pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, ar pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį), galvodamas, kad policijos pareigūnas apsiriko, E. R. paprašė žodinio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Policijos pareigūnė, nagrinėjanti bylą, pripažino, kad administracinio nusižengimo protokolas yra ydingas, tačiau ji nusprendė nutarimu ištaisyti protokole padarytas klaidas pagal E. R. paaiškinimus ir tą pačią dieną tuo pačiu nutarimu iš karto paskyrė jam minimalią 500 Eur baudą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Tokiu būdu E. R., būdamas suklaidintas pačių policijos pareigūnų dėl veikos kvalifikavimo, prarado galimybę ne tik pasirengti gynybai pagal naują kaltinimą, bet taip pat ir teisę apsvarstyti galimybę susimokėti baudą pagal administracinį nurodymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vertinimu, vien šie Institucijos padaryti procesiniai pažeidimai gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymui.
4.3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde neginčija, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje sportavo be respiratoriaus ar kaukės, ar kitokios veidą dengiančios apsaugos, kad jo padarytas nusižengimas (buvimas be nosį ir veidą dengiančios apsaugos priemonės) padarytas karantino metu, tačiau atkreipia dėmesį, kad E. R., sportuodamas lauke, negalėjo kam nors sukelti ar sukėlė kokį nors pavojų dėl COVID-19 išplitimo. Mano, kad jo padaryti veiksmai – nosį ir burną dengiančios kaukės nedėvėjimas – atitinka ANK 45 straipsnio 1 dalį, o ne ANK 45 straipsnio 4 dalį, todėl teismo prašo jo veiksmus kvalifikuoti būtent pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.
4.4. Skundžiamu nutarimu E. R. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda. Apeliaciniame skunde daroma išvada, jog tokio dydžio bauda akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo, teisingumo bei protingumo principus, todėl, jei apeliacinės instancijos teismas vis dėlto manytų, kad Institucija tinkamai kvalifikavo E. R. padarytą veiką, tai jos paskirtoji nuobauda turėtų būti švelninama, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, numatančiomis galimybę skirti mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda, arba paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį, nei numatyta sankcijoje, arba jos iš viso neskirti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. B. prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį nepakeistą.
5.1. Atsiliepime nurodoma, jog E. R. apeliacinis skundas yra vienašališkas ir neobjektyvus, jo pateikti motyvai yra subjektyvūs. E. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Priimant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje, buvo atsižvelgta į ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, išsamiai ištirtos bylos aplinkybės. Skundžiamoje nutartyje, vadovaujantis ANK 569 straipsnyje nurodytais kriterijais, buvo įvertinti byloje esantys įrodymai ir tinkamai pritaikytos materialinės bei proceso teisės normos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
9. 2020 m. gegužės 29 d. nutarimu E. R. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kurios nuostatos numato atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, mano, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2020 m. gegužės 29 d. nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, ištyrus visas svarbias aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus, siekiant priimti teisingą sprendimą.
10. E. R. teigimu, jis buvo klaidinamas dėl galimo administracinio nusižengimo kvalifikavimo, nes veika administracinio nusižengimo protokole buvo aprašyta taip, tarsi atitiktų ANK 45 straipsnio 1 dalies sudėtį, tačiau kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Dėl to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tvirtinimu, buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kadangi jam nebuvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su E. R., tiek su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, požymiai, tik lakoniškai nurodyta, jog E. R. (duomenys neskelbtini) sportavo be privalomos saugumo priemonės, taip padarydamas visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Vis dėlto, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodytas konkretus ANK straipsnis ir jo dalis (45 straipsnio 4 dalis), taip pat buvo nurodyta, jog už nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą nustatyta bauda nuo 500 iki 1 500 Eur, kadangi protokolas surašytas su administraciniu nurodymu, asmeniui buvo pasiūlyta susimokėti 250 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, viešai prieinama informacija, kad šalyje nusižengimo fiksavimo metu buvo paskelbtas karantinas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma. Be to, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucija administracinio nusižengimo protokolo trūkumus ištaisė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ir priėmusi 2020 m. gegužės 29 d. nutarimą. Administracinio nusižengimo nutarimo skiltyje „Pažeidimo esmė“ aiškiai ir konkrečiai išdėstyta padaryto administracinio nusižengimo esmė ir faktinės aplinkybės, taip pat nutarime nurodyta, kokius asmuo padarė teisės pažeidimus (nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.1.10.3. punkto, kuris reikalauja viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, tokiais veiksmais padarydamas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą). E. R. dalyvavo, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, davė paaiškinimus. Nutarime nurodyta, kad E. R. prisipažino, padaręs administracinį nusižengimą, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, todėl akivaizdu, kad E. R. suprato, už kokį nusižengimą yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, ir išreiškė dėl jo savo poziciją. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. teisė į gynybą buvo iš esmės suvaržyta, o jo teiginius, kad buvo apribota teisė žinoti, kokį teisės aktą pažeidė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
10.2. Padarytą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisė į gynybą nebuvo apribotos, patvirtina aplinkybė, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime skirti nuobaudą jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal tą pačią normą, t. y. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Tik 2020 m. gegužės 29 d. nutarime E. R. padarytas administracinis nusižengimas buvo aprašytas plačiau, tačiau išsamiau aprašytos aplinkybės neturėjo įtakos nei E. R. veiksmų kvalifikavimui, nei jų turinio vertinimui. Tai, kad 2020 m. gegužės 29 d. nutarime nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.1.10.3 punktą, nors to nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole, savaime nelaikytina esminiu proceso pažeidimu. Tą patį, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, būtų galėjęs padaryti pirmosios instancijos teismas, nes svarbiausia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika yra įrodyta, tinkamai kvalifikuota, o konkrečios poįstatyminio teisės akto normos nenurodymas, t. y. tikslaus minėto Vyriausybės nutarimo punkto, kurį pažeidė E. R., nenurodymas administracinio nusižengimo protokole, neturėjo jokios įtakos visapusiškam bylos išnagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui, tad niekaip nedaro įtakos ir E. R. teisės į gynybą įgyvendinimui.
11. Administracinio nusižengimo tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimu metu ir apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. iš esmės neneigia, jog paskelbto karantino metu protokole nurodytoje vietoje ir laiku jis buvo be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tačiau, jo įsitikinimu, jis jokio pavojaus aplinkiniams nesukėlė, kadangi nesirgo, kartu su juo nuošalioje vietoje sportavo tik jo (duomenys neskelbtini) ir vienas pašalinis asmuo. E. R. vertinimu, tokiu elgesiu jis jokio pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. argumentais neturi pagrindo sutikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 (su pakeitimais ir papildymais) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. buvo įvestas karantinas. Pagal įvykio metu galiojusio to paties nutarimo 3.1.10.3 punkto redakciją asmenys buvo įpareigoti viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Taigi įpareigojimas viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) buvo reglamentuotas nurodytame teisės akte, kuris privalomas visiems asmenims, šio teisės akto reikalavimų privalėjo laikytis ir E. R.
11.1. E. R. teigimu, jis neprivalėjo dėvėti apsauginės kaukės, kadangi jis kaukės nedėvėjo nuošalioje vietoje. Byloje esantys duomenys (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 18), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo teisme duoti parodymai, vaizdo įrašo duomenys (b. l. 15)) patvirtina, kad E. R. 2020 m. balandžio 23 d., apie 15 val., sportavo viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nedėvėjo nosį bei burną dengiančios veido kaukės ar kitokios apsauginės priemonės. Nors, E. R. teigimu, jis jokio pavojaus aplinkiniams nesukėlė, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių duomenų, kartu su juo (duomenys neskelbtini) buvo ne tik jo (duomenys neskelbtini), tačiau ir vienas pašalinis asmuo. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad šalia (duomenys neskelbtini) praėjo dar du pašaliniai žmonės. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas paaiškino, kad, jiems atvažiavus šalia (duomenys neskelbtini), kiti du asmenys – (duomenys neskelbtini), kaukes užsidėjo, tačiau pažeidėjas, nors ir matė atvažiuojančius pareigūnus, į juos nekreipė dėmesio ir toliau sportavo. Jie žmonių, kurie užsidėdavo kaukes, pamatę pareigūnus, nebausdavo. Paklausus vaikino, kodėl jis be kaukės, šis atsakė, jog jam nepatogu sportuoti su ja. Šalia savęs E. R. kaukės neturėjo, (duomenys neskelbtini) jam kaukę atnešė iš (duomenys neskelbtini), tik tada vaikinas ją užsidėjo. Vaizdo įrašo medžiaga patvirtina, jog, priėjus policijos pareigūnui, E. R. nosies ir burnos nebuvo prisidengęs jokia apsaugos priemone, jų neprisidengė ir priėjęs prie tarnybinio policijos automobilio.
11.2. E. R. samprotavimai, jog kaukės nepadeda apsisaugoti nuo virusų, jo manymu, sportuojant kenkia, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Lygiai taip pat E. R. veiksmų vertinimui ir kvalifikavimui reikšmės neturi jo svarstymai apie tai, kad kaukės jis neturėjo dėvėti, kadangi buvo viešoje vietoje, kurioje žmonės nesibūriavo, ir negalėjo kitų asmenų užkrėsti, nes COVID-19 virusu nesirgo. Visų pirma, atsižvelgiant į dabar jau oficialiai patvirtintus duomenis apie minimą infekciją (galimi besimptomiai ligos atvejai), jei asmuo tuo metu nebuvo pasidaręs testo, jis negalėjo būti užtikrintas, jog pats nebuvo užsikrėtęs COVID-19 virusu. Antra, svarbu, kad aptartame Vyriausybės nutarimo 3.1.10.3 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, jog visi asmenys viešose vietose privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, t. y. nutarimas nenumato jokių išimčių, nepriklausomai nuo asmens, konkrečios vietos ar / ir veiklos. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. veiksmai – nosį ir burną dengiančios veido kaukės ar kitokių apsaugos priemonių nedėvėjimas, būnant viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esant pašaliniams asmenims, sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti koronaviruso infekcija ir atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
12. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą arba jos apskritai neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
12.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, t. y. tai, kad nenustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusižengimo pobūdis yra gana pavojingas, vertinant situacijos kontekstą (COVID-19 grėsmę aplinkiniams), taip pat įvertinęs ir pareiškėjo asmenybę – šiuo metu (duomenys neskelbtini), tačiau yra (duomenys neskelbtini), nusprendė, kad sankcijoje numatyto minimalaus dydžio bauda bus pakankama ANK 22 straipsnyje numatytai nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas tiek su minėtų aplinkybių vertinimu, tiek su paskirtos nuobaudos rūšimi ir dydžiu visiškai sutinka. Papildomai pažymėtina, kad nors E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi dėl savo veiksmų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau iš pradžių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė, kad pažeidė įstatymo reikalavimus, ir tvirtino, jog kaukės dėvėti viešoje vietoje neprivalėjo (toks požiūris iš dalies atsispindi ir apeliaciniame skunde). Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesupranta savo veiksmų priešingumo teisei, nelaiko jų pavojingais, o prisipažinimas ir gailėjimasis yra išsakyti formaliai, nepadarius tinkamų išvadų dėl neteisėto elgesio ir siekiant išvengti gresiančios atsakomybės arba bent jau sulaukti paskirtos nuobaudos sušvelninimo.
12.2. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir itin detaliai įvertino aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. R. paskirti švelnesnę ar mažesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, kadangi nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
13. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.