- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2-2677/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- S. D. S., Stanislavos D
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- Stanislavai D
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. A2-2471-480/2013 pagal pareiškėjos Stanislavos D. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-46-230/480 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei Stanislavai D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šioje byloje ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti S. D. G. (šiuo metu S.) 2000-06-05 sutartį dėl 131 000 Lt paskolos suteikimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-889324/2006 teismas atsisakė priimti jos priešieškinį, todėl reiškia naują ieškinį. Nurodė, kad tokios sutarties su atsakove nesudarė, pinigų negavo, todėl prievoliniai paskolos teisiniai santykiai tarp jų nėra susiklostę, ir ieškovė neturi pareigos grąžinti paskolą. Teigė, jog jos parašas galėjo būti išgautas apgaulės būdu ant tuščio lapo, ant kurio vėliau buvo sumontuotas sutarties tekstas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančia minėtą 2000-06-05 sutartį nuo jos sudarymo momento (civilinės bylos Nr. Nr. 2-46-230/480). Remdamasis ekspertizės išvadomis, kad ieškovės parašas, esantis ant ginčo sutarties, buvo pasirašytas ant tuščio lapo be sutarties teksto, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, teismas konstatavo, jog ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, t. y. panaudojus ieškovės parašą neegzistavusio susitarimo įforminimui (1964 m. CK 57 str.). Teismas taip pat sprendė, kad paskolos sutartis pripažintina negaliojančia ir tuo pagrindu, jog nenustatytas pinigų perdavimo faktas (1964 m. 293 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 13 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus apeliantės atsakovės S. D. S. teiginius dėl grafologijos ekspertės M. C. šališkumo, taip pat nesutiko su jos argumentais, kad ekspertizės išvados laikytinos nepagrįstomis.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. D. S. 2013-09-10 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti procesą paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-46-230/480, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Šį prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, t. y. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1339-651/2013, kurioje ji yra kaltinama paskolos sutarties suklastojimu, 2013-06-11 vykusio teismo posėdžio metu liudytoja E. J. teigė, kad ieškovė E. K. , tarpininkaujant italų kalbos dėstytojui M. B. , bendradarbiavo su eksperte ir darė jai neleistiną įtaką, su ja derino aplinkybes, atsakymus, mokėjimo klausimus, o pati ekspertė M. C. manė, kad ekspertizę atlieka ieškovės, o ne teismo, pavedimu. Tai patvirtina kartu su pareiškimu pateikiami elektroniniai liudytojos E. J. ir dėstytojo M. B. laiškai, kuriuose nurodoma, kad: ,,ieškovė tikisi, jog dėstytojas darys įtaką ekspertės išvadoms“. Pareiškėjos teigimu, šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl Italijos ekspertės M. C. nešališkumo atliekant teismo paskirtą ekspertizę, ji vertintina kritiškai, todėl teismas be pagrindo rėmėsi šios ekspertizės išvadomis. Be to, byloje iš viso buvo paskirtos net keturios ekspertizės, tačiau kiti trys ekspertizių centrų ekspertai negalėjo atsakyti į teismo jiems nurodytus klausimus apie rankraštinių įrašų, parašų ir spausdinto teksto atlikimo laikotarpį, nes tokiam tyrimui atlikti nėra patvirtintų metodikų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė šį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Sprendė, kad jame nurodomos aplinkybės negali būti laikomos nei naujai paaiškėjusiomis, nei esminėmis, sudarančiomis pagrindą abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Išanalizavęs prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-46-230/2012 duomenis, teismas nurodė, kad ieškovės prašymu buvo paskirta ketvirtoji, pakartotinė ekspertizė, kurią atliko Italijos Milano teismo civilinių ir baudžiamųjų bylų rūmų ekspertė M. C. . Atsakovei, kuri buvo atstovaujama advokato, buvo žinoma apie ieškovės E. K. atstovės advokatės susirašinėjimą ir bendravimą su Italijos eksperte, siekiant išsiaiškinti, ar ji yra kompetentinga atlikti tokio pobūdžio ekspertizę, kiek tai kainuotų ir t. t. Teismas pažymėjo, kad atsakovės prašymu ekspertė M. C. Italijos atsakingoms institucijoms pateikė paaiškinimus dėl padarytų išvadų, taikytų tyrimo metodų, tačiau atsakovei nekilo klausimų, kodėl ekspertė išvadoje teigė atsakanti ne į teismo nutartimi jai užduotus, bet į ieškovės E. K. klausimus, atsakovė taip pat nereiškė nušalinimo šiai ekspertei. Teismas sprendė, jog nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad ekspertizė buvo atlikta ne teismo, o ieškovės pavedimu. Tokią išvadą teismas grindė aplinkybėmis, jog pavedimas atlikti ekspertizę įvykdytas Europos Sąjungos Tarybos 2001 m. gegužės 28 d. reglamento (EB) Nr. 1206/2001 pagrindu ir tvarka, ekspertizėje nurodyti klausimai iš esmės yra tapatūs teismo nutartyje įvardintiems, atliktos ekspertizės sąskaita pateikta Kauno apygardos teismui kartu su 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, be to, Milano bendrosios kompetencijos teismo Tarptautinių teisminių pavedimų skyriaus 2010-12-16 liudytojo parodymų protokole nurodyta, kad vykdomas tarptautinis teisminis pavedimas, susijęs su civiline byla, iškelta užsienio valstybės teisėsaugos institucijų tarp E. K. ir S. D. S. .
Pasisakydamas dėl pareiškėjos pateiktų elektroninių laiškų turinio, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į visų minėtos civilinės bylos Nr. 2-46-230/2012 aplinkybių kontekstą, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog tai yra naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad minėtuose elektroniniuose laiškuose pateikiama informacija iš esmės atitinka Milano bendrosios kompetencijos teismo Tarptautinių teisminių pavedimų skyriaus bei Milano teismo civilinių bylų 3 skyriaus dokumentuose esančius duomenis, o juose išreikšta E. J. iš ieškovės E. K. kalbų susidaryta subjektyvi nuomonė neįrodo ekspertės M. C. šališkumo. Teismas pažymėjo, kad minėtame Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 7 d. sprendime išvada dėl apgaulės sudarytos sutarties buvo grindžiama ne vien tik ekspertizės išvadomis apie suklastotą ieškovės parašą, bet taip pat ir tuo, jog byloje nenustatytas pinigų perdavimo faktas. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti laikomos ir esminėmis, turinčiomis įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja S. D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1908-781/2013. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir įrodymai nelaikytini naujai paaiškėjusiais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Išnagrinėtoje byloje nebuvo jos naujai nurodomų duomenų apie ekspertės šališkumą, todėl nebuvo teisinio pagrindo reikšti nušalinimo ekspertei pirmos instancijos teisme. Šios aplinkybės paaiškėjo tik baigus bylą nagrinėti iš esmės, taigi laikytinos naujomis.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis, nes neatsižvelgė į tai, kad ekspertės M. C. išvados yra šališkos ir nepatikimos, nes ieškovė darė neleistiną įtaką ekspertei, kuri atliko ekspertizę, palankią ieškovei. Ši ekspertė neatitinka teismo ekspertui keliamo nešališkumo reikalavimo (CPK 68 str. 1 d.), todėl jos atlikta ekspertizė vertintina kritiškai:
2.1. teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Teismo ekspertizės centras ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, vykdydami teismo nutartis dėl ekspertizės pavedimo, negalėjo atsakyti į jiems nurodytus klausimus dėl ginčo sutartyje esančių įrašų laikotarpio, nes nėra aprobuotų metodikų, leidžiančių pagal rašto medžiagų senėjimą nustatyti įrašų amžių, taip pat nėra moksliškai pagrįstos metodikos nesikertančių tarpusavyje dokumentų rekvizitų eiliškumui nustatyti. Šios aplinkybės leidžia abejoti visiškai priešingomis ekspertės M. C. išvadomis, kad yra dokumento rekvizitų susikirtimas, pagal kurį ieškovės parašas padėtas anksčiau nei išspausdintas tekstas;
2.2. teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertizės akte atlikti tyrimai bei naudoti metodai ir priemonės neaprašyti, tik bendrais bruožais paminėtas tyrimas stereoskopiniu mikroskopu su poliarizuota šviesa ir persidengiančių grafinių elementų analizė, ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai aprašyti neišsamiai. Šiame akte nėra paaiškinta, ar naudotos metodikos yra akredituotos, sertifikuotos ir pripažintos Europos ekspertizės institucijų sąjungos. Atsakydama į jai raštu užduotus klausimus, ekspertė patvirtino „drėgno kopijavimo“ metodo intervencinį pobūdį ir nemotyvuotai nurodė, kad ši aplinkybė neturi įtakos jos išvadų teisingumui. Tačiau akivaizdu, kad dėl intervencinio poveikio galėjo pakisti dokumento rekvizitų spindesys, kurio pagrindu ekspertė atliko tam tikras išvadas. Rašytinių dokumento rekvizitų savybes ir jų pokyčius per laiką lemia daugybė veiksnių (laikymo sąlygos, drėgmė, apšvietimas, kontaktas su oru, šratinuko pastos cheminė sudėtis, rašalo cheminė sudėtis ir kt.).
3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai įvertino naujus įrodymus apie ieškovės tiesioginį bendravimą su Italijos eksperte M. C. ir įtaką jai, kurie yra žymiai patikimesi ir negali būti prilyginti byloje jau buvusiems duomenims.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ekspertizės išvados neturėjo įtakos teismo sprendimui. Prašomoje atnaujinti byloje priimtame teismo sprendime nurodyta išvada, jog nenustatytas pinigų perdavimo faktas, buvo grindžiama nepatikimomis ekspertizės išvadomis. Siekiant išsiaiškinti, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai matytis pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010). Ginčo paskolos sutarties 1 punkte aiškiai nurodyta, kad skolintojas paskolino, o skolininkas pasiskolino 131 000 Lt. Pagal suformuotą teismų praktiką tai yra pakankama sąlyga pinigų perdavimo faktui nustatyti ir pripažinti buvus paskolos santykius.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino, taikė civilio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo teisinius santykius, ir, atsisakydamas patenkinti atsakovės S. D. S. prašymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Kaip minėta, pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1908-781/2013 remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. jos teigimu, paaiškėjo, kad ieškovė darė įtaką ekspertei, kuri, būdama šališka, padarė jai palankias išvadas. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog šiuo pagrindu procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai.; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas. Be to, bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas nuostatas, teismas sprendžia, jog apeliantė be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą ir neteisingai įvertino jos nurodomas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, remdamasis teismų praktikoje suformuotais paminėtais naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių kriterijais kaip proceso atnaujinimo pagrindu, detaliai išnagrinėjo kiekvieną iš jų ir konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos nei naujomis, nei esminėmis, turinčiomis įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliantės teigimu, naujai paaiškėjusią aplinkybę, t. y. ekspertės šališkumą, patvirtina kartu su pareiškimu pateikti elektroniniai laiškai, kuriuose užsimenama apie ekspertei daromą įtaką, taip pat aplinkybė, kad ekspertizės akte įvardinti ne teismo suformuluoti, o ieškovės pateikti klausimai. Iš tiesų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tačiau tokie įrodymai taip pat turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2013 ir kt.). Tačiau šiuo atveju, visų pirma, kaip teisingai nurodė teismas, vien iš šiuose laiškuose pateiktos informacijos negalima spręsti apie ekspertės šališkumą, to taip pat nepatvirtina liudytojos E. J. paaiškinimai. Naujų duomenų aplinkybių, jog pati ieškovė darė ar galėjo daryti įtaką ekspertei, byloje nėra pateikta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178, 185, 314 str.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė prašomoje atnaujinti byloje, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, dar savo apeliaciniame skunde teigė, jog ekspertė buvo šališka, tačiau teismas atmetė šiuos teiginius kaip nepagrįstus.
Antra, nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog ekspertizės akte nurodyti ne teismo pateikti, bet ieškovės įvardinti klausimai patvirtina jos nurodomą naujai paaiškėjusią aplinkybę dėl ekspertės šališkumo. Kaip teisingai sprendė teismas, šie klausimai iš esmės yra tapatūs suformuluotiems teismo nutartyje dėl ekspertizės skyrimo jau išnagrinėtoje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jos nurodomos aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos apeliantei bylos nagrinėjimo metu, tačiau šiuo klausimu atsakovė pretenzijų dėl ekspertizės akto nereiškė. Kaip minėta, neįrodžius bent vienos iš keturių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygų, reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas. Taigi, remdamasis paminėtais argumentais, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujomis, o apeliantė nepaneigė šios teismo išvados pagrįstumo (CPK 178, 185 str.).
Teismas nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su ekspertizės išvadų nepatikimumu bei jų įtakos prašomoje atnaujinti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumui (nenurodyti tyrimo metodai, neaprašyti tyrimo objektai, kitų trijų ekspertizių metu tyrimai negalėjo būti atliekami, nes nėra patvirtintų metodų, sprendimas grindžiamas vien tik nepatikimos ir šališkos ekspertizės išvadomis, dėl to nepagrįstai konstatuota, kad nenustatytas pinigų perdavimo faktas ir kt.). Kaip matyti iš prašomos atnaujinti civilinės bylos duomenų, atsakovės apeliacinis skundas dėl priimto teismo sprendimo buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir šioje byloje pateikti pareiškėjos procesiniai dokumentai, t. y. prašymas dėl proceso atnaujinimo bei atskirasis skundas dėl nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Paminėtus atsakovės argumentus jau įvertino ir detaliai išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas pagal pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, kurios, kaip pirmiau nurodyta, nėra naujos, taip pat jau yra teismo teisiškai įvertintos, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau tai nebūtų suderinama su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta faktinių bei teisinių prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu, taigi ir, atnaujinus procesą, tikrinti šio sprendimo teisėtumą.
Remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos S. D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, įrodymų vertinimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl atskirąjį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.