Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Stanislavos D. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-46-230/480 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei S. D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Taigi, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus aukščiau nurodytus kriterijus. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus.

Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-46-230/2012 (prijungta apžiūrai), kurioje ieškovė E. K. prašė 2000 m. gegužės 5 d. paskolos sutartį pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia 2000 m. gegužės 5 d. tarp E. K. ir S. D. G. sudarytą paskolos sutartį dėl 131 000 Lt paskolinimo nuo jos sudarymo momento; priteisė iš atsakovės S. D. S. ieškovei E. K. 18 943,93 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - 87,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 4, b. l. 48-53). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2013 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės S. D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo, minėtą sprendimą paliko nepakeistą (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 4, b. l. 98-105). Civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, kad ieškovė E. K. paskolos sutartį ginčijo tuo pagrindu, kad tokio susitarimo ji nepasirašė, ir pinigai jai nebuvo paskolinti. Kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, ir ieškovė nėra išreiškusi valios pasiskolinti iš atsakovės S. D. S. nurodytą pinigų sumą, ieškovė įrodinėjo teigdama, kad parašas buvo išgautas apgaulės būdu ant tuščio popieriaus lapo, vėliau užpildant likusį sutarties tekstą. Ieškovė šią aplinkybę įrodė byloje paskirtų ir atliktų ekspertizių pagalba. Ieškovės prašymu byloje buvo paskirtos keturios ekspertizės, tačiau Lietuvos Teismo ekspertizės centras, kuriam buvo pavesta atlikti pirmą ekspertizę, negalėjo atsakyti į teismo užduotus klausimus ir nurodė, kad tokiam tyrimui nėra aprobuotų metodikų, leidžiančių pagal rašto medžiagų senėjimą nustatyti įrašų amžių, taip pat nėra moksliškai pagrįstos metodikos nesikertančių tarpusavyje dokumentų rekvizitų eiliškumui nustatyti (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 1, b. l. 66-67, 78-79). Todėl, siekiant neužkirsti ieškovei kelio įrodinėti jos nurodomas aplinkybes, jos prašymu 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 1, b. l. 103-104) buvo paskirta kita ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „D - grupė“. Ši ekspertizė (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 1, b. l. 118-131) davė išvadą, kad ranka rašytas parašas, įrašytas „E. K.“ vardu buvo įrašytas 1999 m. gruodžio – 2000 m. sausio mėnesių laikotarpyje, kitas ranka rašytas parašas, įrašytas „S. D. G.“ vardu ir dokumento ranka rašytas tekstas įrašyti nurodytu dokumente metu, t. y. 2000-05-05. Iškilus abejonių dėl UAB „D-grupė“ atliktos dokumentų įrašų amžiaus ir dokumentų rekvizitų eiliškumo nustatymo ekspertizės rezultatų, jos metu taikytų metodų (drėgno kopijavimo) tinkamumo bei pagrįstumo, eksperto tinkamumo, kurias reiškė ir atsakovės atstovas (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 1, b. l. 144-148), taip pat byloje apklausus ekspertizes atlikusius ekspertus (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 2, b. l. 44-52), ieškovės prašymu buvo paskirta dar viena, t. y. trečia ekspertizė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertams (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 2, b. l. 75-76). Tačiau atlikus ir šią ekspertizę klausimai apie rankraštinių įrašų ir parašų bei spausdinto teksto atlikimo laikotarpį liko neatsakyti nurodant, kad tokie tyrimai neatliekami, kadangi nėra patvirtinto metodo, o klausimas apie parašo ir spausdinto sutarties teksto atlikimo eiliškumą liko neatsakytas, kadangi parašas neturi susikirtimo taškų su spausdintu tekstu, bei todėl, kad atlikimo laiko nustatymas pagal dažiklio senėjimą šioje ekspertinėje įstaigoje neatliekamas (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 2, b. l. 84-86). Dėl tokios susiklosčiusios įrodinėjimo situacijos buvo patenkintas ieškovės prašymas paskirti dar vieną pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti užsienio ekspertams (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 2, b. l. 133-134). Gauta Italijos ekspertės M. C. išvada (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 2, b. l. 173, t. 3, b. l. 4-20). Ja nustatyta, kad E. K. parašas padėtas anksčiau, nei surašytas tekstas, jis padėtas pirmiausia, po to dokumentas išspausdintas ir galiausiai užpildytos likusios jo dalys, parašas padėtas prieš surašant tekstą. Atsakovės atstovo prašymas skirti dar vieną pakartotinę ar papildomą ekspertizę buvo atmestas šio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 3, b. l. 85-87), tačiau neužkertant atsakovei kelio įrodinėti, jai buvo pasiūlyta pasinaudoti kitu įrodymų rinkimo būdu – pavesti Italijos kompetentingoms institucijoms apklausti ekspertę M. C. dėl atliktos ekspertizės šalims rūpimais klausimais. Atsakovė pasinaudojo pateiktu teismo pasiūlymu ir pateikė klausimus ekspertei (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 3, b. l. 92-93). Kadangi ekspertizę atliko Italijos Milano teismo civilinių ir baudžiamųjų bylų rūmų ekspertė, ir pavedimas atlikti ekspertizę įvykdytas Europos Sąjungos Tarybos 2001 m. gegužės 28 d. reglamento (EB) Nr. 1206/2001 pagrindu ir tvarka per kompetentingas institucijas, todėl klausimai ekspertei teismo nutartimi buvo pateikti tokiu pat būdu (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 3, b. l. 96-98). Atsakymai į klausimus gauti (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t.3, b. l. 142-182, t. 4, b. l. 3-26), jais paaiškinti ekspertės taikyti tyrimo metodai ir patvirtintas mokslinis padarytų išvadų pagrįstumas.

Priimdamas sprendimą civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismas vadovavosi M. C. atliktos ekspertizės išvada ir jos išvadas laikė pagrįstomis. Ši ekspertės išvada patvirtino, kad paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, kadangi ieškovės parašas buvo padėtas ant tuščio lapo, todėl juo negalėjo būti patvirtinta vėliau paskolos sutartyje įrašytomis sutarties sąlygomis neva suformuota ir išreikšta ieškovės valia, t. y. nurodyto pobūdžio susitarimas faktiškai nebuvo sudarytas ir nėra įrodytas. Todėl teismas tokią sutartį pripažino negaliojančia ginčo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. redakcijos CK 57 straipsnio pagrindu (t. y. nustatęs, kad ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnis). Be to, minėta paskolos sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir ginčo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. redakcijos CK 293 straipsnio pagrindu, t. y. nenustačius pinigų perdavimo fakto.

Prijungtos apžiūrai bylos duomenimis, dar iki 2010-09-06 teismo nutartimi paskiriant ekspertizę, ieškovės E. K. atstovė advokatė V. Normantienė domėjosi galimybėmis atlikti dokumento rankraštinių įrašų ir parašų bei spausdinimo teksto atlikimo laikotarpio ekspertizę, tuo klausimu vyko susirašinėjimas su eksperte M. C., siekiant išsiaiškinti, ar ekspertė gali ir yra kompetentinga atsakyti į ieškovei rūpimus klausimus, kiek tokia ekspertizė kainuotų (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 2, b. l. 98-102, 117-118, 12-129, 131). Nors grafologijos ekspertės M. C. išvadoje nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 16 d. ponia E. K., kreipdamasi per Milano teismo teisėją Kluzer, paprašė jos atsakyti į 5 klausimus (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. t. 3, b. l. 12-13), atsakant į kuriuos pateikiama išvada, tačiau iš esmės tai tie patys 5 klausimai, į kuriuos atsakyti pavedė teismas 2010-09-06 nutartimi (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 2, b. l. 133-134), o ekspertės apmokėjimo sąskaita Nr. 5, 2011-03-01, kurioje yra jos apmokėjimo paaiškinimas: specializacija, kurios reikalavo ieškovė E. K., buvo pateikta Kauno apygardos teismui kartu su 2010-09-06 nutartimi (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 2, b. l. 151-157). Milano bendrosios kompetencijos teismo Tarptautinių teisminių pavedimų skyriaus 2010-12-16 liudytojo parodymų protokole nurodyta, kad vykdomas tarptautinis teisminis pavedimas, susijęs su atvira civiline byla, iškelta užsienio valstybės teisėsaugos institucijų tarp E. K. ir S. D. S., tačiau tame pačiame dokumente M. C. liudija, jog jai žinomi įvykiai; patvirtina, kad iš p. E. K. gavo pavedimą atlikti ekspertizę, šiandien, teismo posėdyje, gauna lapą /dokumentą/ sutartį ir pareiškia, kad per 60 dienų pateiks atsakymą į užklausą (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 2, b. l. 162-163). Pati E. K. nurodė, kad asmeniškai į ekspertę ji nesikreipė (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 3, b. l. 36). Pažymėtina, kad ta pati pavedimo gavimo data (2010-12-16) nurodyta ir jau minėtoje grafologijos ekspertės M. C. išvadoje. Šie duomenys atsakovei ar jos atstovui buvo žinomi, nes dokumentai į bylą buvo teikiami teismo posėdžių metu, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovas. Nors dėl ekspertės išvados kilo nemažai klausimų, o siekdamas juos išsiaiškinti teismas pavedė Italijos kompetentingoms institucijoms apklausti ekspertę M. C. dėl atliktos ekspertizės šalims rūpimais klausimais ir į juos ekspertė atsakė (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 3, b. l. 33-34, 56 a. p., 85-87, 92-93, 96-98, 129-180, t. 4 , b. l. 3-26), tačiau tuo metu atsakovė ar jos atstovas nekėlė klausimo, kodėl ekspertė išvadoje teigė atsakanti į E. K., bet ne į teismo nutartimi užduotus jai klausimus, nušalinimo ekspertei dėl jos šališkumo nereiškė. Vertinant pareiškėjos pateiktų elektroninių laiškų turinį (b. l. 14-15) visų civilinės bylos Nr. 2-46-230/2012 aplinkybių kontekste, nėra pagrindo teigti, kad iš jų naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. M. B. E. J. siųstame elektroniniame laiške pateikiama informacija iš esmės atitinka Milano bendrosios kompetencijos teismo Tarptautinių teisminių pavedimų skyriaus bei Milano teismo civilinių bylų 3 skyriaus dokumentuose esantiems duomenims (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-46-230/2012, t. 2, b. l. 162-169). Juose išreikšta E. J. iš E. (t. y. ieškovės E. K.) kalbų susidaryta subjektyvi nuomonė neįrodo ekspertės M. C. šališkumo.

Išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, netgi ir tuo atveju, jeigu dėl ekspertės M. C. išvadų nepatikimumo negalima būtų jomis vadovautis, byloje nebūtų priimtas visai kitas sprendimas, nes 2000 m. gegužės 5 d. tarp E. K. ir S. D. G. sudaryta paskolos sutartis dėl 131 000 Lt paskolinimo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir kitu savarankišku pagrindu - ginčo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. redakcijos CK 293 straipsnio pagrindu, t. y. nenustačius pinigų perdavimo fakto.

Įvertinusi visas aplinkybes, teisėja sprendžia, kad, nenustačius Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, atnaujinti procesą atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos S. D. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-46-230/480 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei S. D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.